Civilinė byla Nr. e2A-1280-390/2025

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01607-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

 2.6.18.3; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

   Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Profemo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goreina“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau - MB) „Profemo“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Goreina“ 7 468 Eur skolą, 271,84 Eur delspinigius, 525,27 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 12,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2023 m. balandžio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. RDS2023/04/03 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 28 d. atlikti ir perduoti atsakovei skardos montavimo, stogo įrengimo ir lietaus sistemos įrengimo darbus sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad darbų kaina yra 11 403,04 Eur (su PVM). Ieškovei laiku atlikus darbus, šalys 2023 m. gegužės 25 d. pasirašė atliktų darbų aktą, atsakovė jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų nepareiškė. Ieškovė 2023 m. liepos 10 d. išrašė atsakovei 7 468 Eur PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai išaiškėjo po 2023 m. gegužės mėn. Paaiškėjus darbų esminiams trūkumams, atsakovė apie tai informavo ieškovę. Ieškovė 2024 m. balandžio 22 d. atvyko į objektą ir pasirašė defektinį aktą, kuriuo pripažino, kad ieškovės uždengtas stogas leidžia vandenį, sienos detalės pritvirtintos netinkamai. Atsakovė bandė susisiekti su ieškove dėl defektų taisymo, tačiau ieškovė į skambučius ir žinutes nereagavo.

6.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė palikti teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.

7.       Nurodė, kad atsakovei priėmus darbus, atsirado jai pareiga apmokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė. Ieškovė bandė spręsti situaciją geranoriškai, tarp šalių vyko derybos, nes atsakovė pageidavo sulaikyti garantinę sumą, jei atsirastų trūkumų. Šalys žodžiu susitarė, kad iš 11 403,04 Eur pagal 2023 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą, ieškovė pateiks atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 7 468 Eur, o 3 935,04 Eur atsakovė sulaikys. Tačiau ir sulaikiusi nurodytą sumą, atsakovė prievolės nevykdė, už darbus neatsiskaitė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė atlikusi rangos sutartimi sutartus darbus 2023 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 F2 perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė, pasirašydama aktą. Atliktų darbų priėmimo perdavimo akte darbų neatitikimai ar kiti trūkumai nenurodyti. Ieškovė 2023 m. liepos 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija PROF Nr. 035, suma – 7 468 Eur. Terminas apmokėti šią sąskaitą faktūrą suėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra gavusi ir neapmokėjusi šios PVM sąskaitos faktūros. Šalys buvo susitarusios, jog atsakovė sulaikys 3935,04 Eur, mokėtinų ieškovei pagal sutartį, ieškovės darbų garantiniams reikalavimams užtikrinti. Šioje byloje nekeliamas ginčas dėl atsakovės sulaikytos pinigų sumos už atliktus darbus priteisimo. Atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi net iš dalies už atsakovei 2023 m. gegužės 25 d. perduotus darbus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 468 Eur skolą už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PROF Nr. 035.

10.       Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad ieškovė sutartyje nustatytu laiku atliko sutartus darbus ir juos perdavė sutartyje nustatyta tvarka atsakovei, kuri juos priėmė ir nepareiškė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, byloje nėra. Taigi, nuo šio akto pasirašymo dienos atsakovei teko šio akto sudarymo pasekmės – užsakovės priešpriešinė pareiga atsiskaityti su rangove (ieškove). 2024 m. balandžio 22 d. apžiūros defektinį aktas, kuriame nurodyta, kad stogas vienoje vietoje leidžia vandenį, taip pat ieškovė įsipareigojo pritvirtinti fasonines detales, sudarytas šalių praėjus beveik metams po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, o už darbus sutartyje nustatytą kainą atsakovė ieškovei privalėjo sumokėti iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis, sutarties 2.3, 4.1.1 punktai). Atsakovė 2023 m. gegužės 25 d. darbų akto neginčijo.

11.       Byloje nesant įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė darbų neatliko ar atliko netinkamai, taip pat kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už atliktus darbus, teismas sprendė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 7 468 Eur skolą pripažino pagrįstu ir tenkino (CK 6.687 straipsnis).

12.       Teismas, atmetęs atsakovės atsikirtimus dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, nepakeistomis paliko nepakeistas ir kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. preliminaraus sprendimo dalis.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė šioje byloje turėtos 3859,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 93 Eur žyminis mokestis ir 3 766,73  Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, yra pagrįstos, todėl priteisė iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus. Neteisinga yra teismo išvada, kad 2023 m. gegužės 25 d. darbų priėmimo aktas patvirtina, jog darbai buvo atlikti tinkamai, ir kad atsakovė nebegali remtis vėliau paaiškėjusiais trūkumais. Teismas ignoravo pateiktą 2024 m. balandžio 22 d. defektinį aktą, kuris patvirtina, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovei mokėjimo prievolė neatsirado, o ieškinys atmestinas. CK 6.655 str. nustato, kad užsakovas privalo sumokėti tik už tinkamai atliktus ir priimtus darbus.

14.2.                      Teismas nurodė, kad trūkumai nėra esminiai, tačiau jie buvo esminiai ir turėjo įtakos visam objekto eksploatavimui. Teismas privalėjo įvertinti trūkumų poveikį objekto naudojimui ir konstatuoti, kad jie yra pakankami pagrįsti atsisakymą mokėti. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė pašalino trūkumus. Šią išvadą grindė vien ieškovės vienašališkai pasirašytu darbų perdavimo aktu. Tai prieštarauja faktiniams įrodymams - atsakovė 2024 m. spalio 28 d. raštu informavo, kad trūkumai liko. Taigi vienašalis aktas buvo surašytas nesilaikant CK 6.694 straipsnio nuostatų - atsakovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti, nes defektai iš esmės neištaisyti. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad defektinis aktas buvo sudarytas garantiniu laikotarpiu, o už trūkumus, atsiradusius šiuo laikotarpiu, atsako rangovas (CK 6.697 straipsnis, 6.698 straipsnis).

14.3.                      Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę įrodyti ieškovės kaltę, nors garantiniu laikotarpiu įrodinėjimo našta tenka būtent rangovui.

14.4.                      Teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nes iš esmės rėmėsi tik ieškovės pozicija ir nepakankamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus. Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir net sprendimu neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar 2023 m. gegužės 25 d. priėmė darbus bei pradėjo jais naudotis, ko pasėkoje jai kilo pareiga atsiskaityti su ieškove, bei remiantis tuo, kai atsakovė nei dėl 2023 m. gegužės 25 d., nei dėl 2024 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų nėra pareiškusi jokių pretenzijų ar išsakiusi pastabų, tačiau iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove, laikytina, kad teismo sprendimas yra pagrįstas.

15.2.                      Ieškovė atlikusi garantinius darbus ir laiku pagal 2024 m. balandžio 22 d. defektinį aktą pašalinusi darbų trūkumus, 2024 m. gegės 16 d. WhatsApp programėlės pagalba pateikė atsakovei 2024 m. gegužės 10 d. atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė darbų nepriėmė ir atsisakymo pasirašyti šį atliktų darbų aktą, nenurodė. Todėl ieškovė, laikydamasi teisės aktų nuostatų, 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė apeliantei vienašališkai pasirašytą 2024 m. gegužės 10 d. atliktų darbų aktą. Atsakovė šio akto įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ir teismą nesikreipė. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokie trūkumai konkrečiai nustatyti ir kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog darbų trūkumai negali būti pašalinti. Nors atsakovė teigia, kad trūkumai esminiai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis darbų trūkumus būtų galima laikyti esminiais, ir, kad sandėlio patalpos dėl stogo pralaidumo negali būti naudojamos pagal paskirtį.

15.3.                      Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių darbų atlikimo ar priėmimo perdavimo faktą, kaip ir neįrodė, jog už atliktus darbus atsiskaitė. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad už atliktus darbus nėra atsiskaityta. Taip pat atsakovė neįrodė, kad atsirado atliktų darbų trūkumai, kuriems taikomi garantiniai teisiniai santykiai, nes jokių pretenzijų, reikalavimų pašalinti trūkumus, faktinių aplinkybių konstatavimo, į bylą nepateikė. Nustatyti trūkumai buvo geranoriškai užfiksuoti ir pašalinti anksčiau sutarto termino. Jokių įrodymų dėl naujai paaiškėjusių trūkumų į bylą atsakovė nepateikė. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visų į bylą pateiktų įrodymų visetu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Goreina“ (užsakovas), byloje atsakovė ir MB „Profemo“ (rangovas), byloje ieškovė, 2023 m. balandžio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. RDS2023/04/03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 28 d. atlikti ir perduoti atsakovei skardos montavimo, stogo įrengimo ir lietaus sistemos įrengimo darbus sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Šalys susitarė, kad darbų kaina yra 11 403,04 Eur su PVM (sutarties 2 p.). Nustatyta, kad tarp šalių remiantis sudaryta sutartimi susiformavo statybos rangos teisiniai santykiai. Taigi, ginčą tarp šalių reikia spręsti pagal CK normas reglamentuojančias rangos teisinius santykius (CK 6.644 straipsnis).

18.       Ieškovė įrodinėjo, kad laiku atliko darbus, ieškovė juos 2023 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 F2 peravė atsakovei, atsakovė pasirašė darbų priėmimo aktą ir darbus priėmė. 2023m. liepos 10d. ieškovė išrašė atsakovei 7 468 Eur PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, tačiau atsakovė jos neapmokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 7468,00 Eur skolos, 271,84 Eur delspinigių, 525,27 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12,25 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024m. rugsėjo 9d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

20.       Atsakovė pateikė prieštaravimus ir įrodinėjo, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai paaiškėjo po darbų priėmimo ir 2023m. gegužės 23d. šalių pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto. Ieškovė 2024m. balandžio 22d. pasirašė defektinį aktą ir pripažino, kad stogo darbus atliko netinkamai. Atsakovė bandė susisiekti su ieškove dėl defektų taisymo, tačiau ieškovė į skambučius nereagavo. Nurodo, kad ieškovė 2024m. lapkričio 26d. atsakovei pateikė vienašališkai pasirašytą 2024m. gegužės 10d. atliktų darbų aktą, bet darbų trūkumai liko neištaisyti.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą, 2025 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė darbų neatliko ar atliko juos netinkamai, o taip pat, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už atliktus darbus.

22.       Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nurodydama, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkamai įvertino įrodymus. Teigia, kad neteisinga teismo išvada, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir be esminių trūkumų bei tokie darbai neturėjo reikšmės visam objekto eksploatavimui. Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi ieškovės vienašaliu 2024m. gegužės 10d. aktu ir turėjo konstatuoti, kad buvę defektai iš esmės buvo neištaisyti. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė procesinės teisės normas nepagrįstai atsisakydamas priimti apeliantės pateiktą priešieškinį. Apeliantė apeliaciniu skundu kelia byloje nustatytų aplinkybių įrodymų patikimumo ir įrodymų vertinimo problemą bei padarytus procesinės teisės normų pažeidimus nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą.

23.       Minėta, kad byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atlikusi rangos sutartimi sutartus darbus 2023 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktų Nr. 1 F2 perdavė juos atsakovei, o atsakovė darbus priėmė ir pasirašė darbų priėmimo aktą. Iš akto turinio matyti, kad akte nebuvo nurodyti jokie darbų neatitikimai, trūkumai ar nukrypimai nuo sutartų šalių sutartimi. Taigi, ieškovė pagrįstai išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą dėl 7 468 Eur apmokėjimo už atliktus rangos statybos darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei už atliktus darbus nėra apmokėjusi.

24.       Minėta ir tai, kad tarp šalių susiformavo statybos rangos santykiai, todėl iškilęs tarp šalių ginčas spręstinas pagal CK normas reglamentuojančias statybos rangos santykius. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai).

25.       Įstatymas (CK 6.694 straipsnio 1 dalis) nustato, kad atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

26.       Vertinant byloje pateiktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovė 2023 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 F2 perdavė atliktus darbus atsakovei, o atsakovė juos priėmė, pasirašydama aktą, nenurodydama jokių atliktų darbų trūkumų. Atsakovė byloje neneigia, kad sutartus atlikti darbus priėmė ir nepareiškė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Tai reiškia, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį ir darbai buvo atlikti kokybiškai. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, net ir nustatyta aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, užsakovo paprastai neatleidžia nuo pareigos atlyginti už atliktus darbus.

27.       Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą. 

28.       Atsakovė atsikirtinėja, kad ji nemokėjo ieškovei už atliktus darbus, nes darbai buvo su esminiais trūkumais. Taip teigdama, atsakovė turėjo tokius faktus įrodyti, tačiau ji tokios pareigos neįvykdė ir nepateikė pakankamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

29.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 ir kt.).

30.       Pirmosios instancijos teismas visus atsakovės pateiktus į bylą įrodymus vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pakartotinai išanalizavus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytus faktus aptartu klausimu sprendžia, kad nustatydamas faktus apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Taigi, pagrįsta teismo išvada, kad rangos darbai esminių trūkumų neturėjo jų perdavimo atsakovei metu, kad jie nepaaiškėjo iki termino sumokėti už atliktus darbus pabaigos ir, kad atsakovė reikalavo tokius trūkumus pašalinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 20 punkte gana plačiai analizavo atsakovės pateiktų įrodymų turinį ir jų įrodomąją reikšmę faktams patvirtinti. Teisėjų kolegija apylinkės teismo padarytoms išvadoms pritaria ir konstatuoja, kad teismo sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytiems reikalavimams.

31.       Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos  skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateiktu prašymu prašo priteisti 1452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš apeliantės atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

      Iš atsakovės UAB „Goreina“ į/k 305131259 priteisti ieškovei MB „Profemo“ į/k 306023126  1452 Eur bylinėjimosi išlaidas.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas

                                                                                                            Algimantas Kukalis

                                                                                                            Edvardas Paliokas