Civilinė byla Nr. e2S-1291-910/2021
Teisminio proceso Nr.2-52-3-02919-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;
(S)
2.3.4.4.2; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį L. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nutraukti jos ir atsakovo santuoką bei panaikinti bažnytinės santuokos civilines teisines pasekmes dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 412,50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti vaikams laikiną išlaikymą iš atsakovo kiekvienam vaikui po 412,50 Eur per mėnesį.
2. Vilniaus regiono aplinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1805-580/2020 nurodytą nutartį paliko nepakeistą.
3. Atsakovas padavė priešieškinį, prašydamas: panaikinti jo ir ieškovės santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; padalinti santuokoje įgytą turtą.
4. Ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nurodydama pasikeitusią aplinkybę – ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi iš jos ir atsakovo bendro buto. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkino atsakovo prašymą ir nustatė laikiną (kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu.
6. Atsakovas 2021 m. sausio 13 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo ir vaikų, taip pat uždrausti ieškovei, iš anksto nesuderinus su atsakovu, lankytis jo gyvenamojoje vietoje.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovę laikinai gyventi skyrium nuo atsakovo ir vaikų, uždraudė ieškovei, nesuderinus su atsakovu, lankytis jo gyvenamojoje vietoje ir nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką.
8. Ieškovė 2021 m. kovo 7 d. pateikė prašymą pakeisti teismo 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. sausio 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) nustatyti laikiną (kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina; 2) laikinai – 3 mėnesių laikotarpiui – apriboti atsakovo teisę matytis su vaikais; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 235 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; 5) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai; 6) panaikinti ieškovei draudimą lankytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute.
9. Nurodė, kad atsakovas ėmė smurtauti prieš vaikus, daryti jiems poveikį, kad jie meluotų ieškovei ir nesakytų apie naują atsakovo draugę. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t. y. perkelti vaikus į saugią aplinką.
10. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad ieškovės prašymas yra iš dalies pagrįstas. Ginant prioritetinius vaikų interesus (vaikų teisė į saugią aplinką), yra pagrindas nustatyti laikiną (kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina. Nereikėtų 3 mėnesių laikotarpiui visiškai uždrausti tėvui bendrauti su vaikais. Siekiant išvengti galimai netinkamo bendravimo su vaikais, yra pagrindas laikinai nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su vaikais, leidžiant bendrauti su jais nuotoliniu būdu, bei savaitgaliais, dalyvaujant motinai, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje vietoje. Iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 230 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies: pakeitė teismo 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. sausio 21 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną (kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę; panaikino ieškovei laikiną draudimą lankytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute; nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu informacinėmis ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 val. iki 20 val.; 2) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, dalyvaujant kartu vaikų motinai, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje aplinkoje; 3) tėvas turi teisę antrąją Velykų ir Kalėdų dieną bendrauti su vaikais, dalyvaujant kartu vaikų motinai, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje aplinkoje; 4) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį, dalyvaujant kartu vaikų motinai, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje aplinkoje; 5) nuo pirmiau nurodytos bendravimo su vaikais tvarkos galima nukrypti tik rašytiniu abiejų tėvų susitarimu.
12. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. kovo 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kartu su prašymu pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovas galimai smurtavo mažamečių vaikų atžvilgiu. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
13. Teismas pripažino, kad būtina kaip galima greičiau pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas šioje byloje kitomis, t. y. vaikus perkelti į saugią aplinką, nes atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikų atžvilgiu galimai buvo panaudotas smurtas. Pagal Skyriaus pateiktą išvadą teismas darė prielaidą, kad šiuo metu atsakovo gyvenamoji aplinka, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai, tapo vaikams nesaugi. Pagal civilinėje teisėje galiojančią asmens sąžiningumo prezumpciją žmogus laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Nepažeidžiant konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo bei civilinėje teisėje galiojančio bendrojo sąžiningumo prezumpcijos principo, teismas šioje stadijoje negali konstatuoti, kad atsakovo veiksmuose yra teisės pažeidimų požymių. Tačiau visos abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, siekiant išvengti pavojaus vaikų saugumui.
14. Teismas pripažino, kad šiuo metu vaikams saugiau gyventi su motina. Nepaisant turimų duomenų byloje apie galimai panaudotą smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad byloje nepakanka įrodymų, jog tėvo bendravimas su vaikais gali būti toks pavojingas vaikams, jog reikėtų 3 mėnesių laikotarpiui visiškai uždrausti tėvui bendrauti su vaikais. Siekiant išvengti rizikos dėl atsakovo galimai netinkamo bendravimo su vaikais, yra pagrindas laikinai nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su vaikais, leidžiant bendrauti su jais nuotoliniu būdu, savaitgaliais, Velykų, Kalėdų antrąją dieną, Tėvo dieną, dalyvaujant motinai, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje vietoje. Teismas nustatė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 230 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovas G. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nei ieškovė, nei Skyrius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių faktą, jog atsakovas realiai smurtavo prieš vaikus. Netgi Skyriaus išvadoje neužsimenama apie tai, kad būtų duomenų apie smurtą prieš vaikus, jų nepriežiūrą. Todėl teismas nutartį priėmė be įrodymų. Vien ikiteisminio tyrimo, kurį inicijavo pati ieškovė, formalus pradėjimas savaime neleidžia konstatuoti ir nepatvirtina fakto, kad atsakovas smurtavo prieš savo vaikus, ar kad jis kelia grėsmę vaikams, o dabartinė vaikų gyvenamoji aplinka jiems tapo nesaugi.
15.2. Teismas galimai nebuvo visapusiškai susipažinęs su bylos medžiaga, todėl visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 15 d. raštą, kuris patvirtina, kad ieškovė ne pirmą kartą be pagrindo ir realios priežasties kvietė policijos pareigūnus ir kreipėsi dėl galimo smurto prieš ją, vaikus, vaikų nepriežiūros. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nesidomėjo, kaip baigėsi kiekvienas iš šių įvykių (tyrimų), kokia buvo jų eiga. Nė vienas iš ieškovės ankstesnių iškvietimų nepasitvirtino, o visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Šie duomenys yra byloje, tačiau teismas jų visiškai nevertino.
15.3. Skyriaus pateiktą išvadą parengė specialistas, kuris nė karto nebendravo su šeima ir nesikonsultavo su savo kolegomis, tiesiogiai bendravusiais su ieškove ir atsakovu bei žinančiais šeimos situaciją. Būtent ieškovė elgiasi priešingai nepilnamečių vaikų interesams, savo elgesiu sukelia jiems grėsmę, sudaro vaikams nesaugią aplinką. Išvadoje nebuvo nurodyta tai, kad Skyriaus specialistai nė karto nenustatė smurto ar vaikų nepriežiūros požymių. Ieškovei palanki išvada buvo priimta motyvuojant vien vaikų amžiumi, nes jie yra labai maži, dėl to jiems motina yra reikalingesnė nei tėvas. Tačiau vien vaikų amžius negali būti esminis kriterijus vertinant, su kuriuo iš tėvų jiems gyventi yra palankiau. Šalių vaikai pagal savo amžių jau yra savarankiški, gali išsakyti ir aiškiai parodyti savo poreikius.
15.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių ieškovė buvo įpareigota gyventi skyrium nuo atsakovo ir mažamečių vaikų. Byloje yra duomenys, kad ieškovė nuolatos vaikų akivaizdoje ir sąmoningai juos įtraukdama į suaugusiųjų konfliktus, sukurdavo įvairias konfliktines situacijas, to nevengdavo daryti itin vėlyvu paros metu, kai vaikai turi miegoti, kviesdama policijos pareigūnus, Skyriaus specialistus. Dėl neadekvataus ieškovės elgesio buvo nustatytas jos gyvenimas skyrium. Dėl tokio ieškovės elgesio vaikams buvo daroma didžiulė psichologinė trauma, jie patyrė neigiamas emocijas, stresą. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie ieškovės (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali kelti grėsmę vaikams.
15.5. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra itin minimali, nekonkreti, vienašališkai nukreipta prieš vaikų ir atsakovo interesus. Teismas nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, kartu dalyvaujant ieškovei, vaikų gyvenamojoje arba neutralioje aplinkoje. Atsižvelgiant į ankstesnį ieškovės elgesį, kai ji ribojo atsakovo bendravimą su vaikais, į tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tokios bendravimo tvarkos bus neįmanoma įgyvendinti. Tarp šalių kils nauji įvairūs ginčai, į kuriuos ieškovės iniciatyva neabejotinai bus įtraukiami mažamečiai vaikai, o tai neabejotinai prieštaraus jų interesams. Vien dėl šių priežasčių teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl privalo būti panaikinta.
16. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė L. S. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas smurtavo prieš vaikus arba kitaip darė jiems neigiamą poveikį. Teismui buvo pateikti užfiksuoti pačių vaikų pasakojimai apie atsakovo elgesį. Norint pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nėra nebūtina, kad būtų įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis konkrečioje baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju pakanka vien tik aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovo elgesiu, o taip pat potencialiu smurtu vaikų atžvilgiu, kad būtų laikinai taikomos apsaugos priemonės iki tol, kol teismas priims sprendimą konkrečioje byloje.
16.2. Skyriaus pozicija nagrinėjamoje byloje yra nuosekli. Atsakovas nenurodo, su kokiais konkrečiais specialistais turėjo konsultuotis išvadą surašęs specialistas. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė elgiasi priešingai nepilnamečių vaikų interesams ir sukelia jiems grėsmę. Abu vaikai yra dar mažo amžiaus, todėl jiems itin svarbi motinos šiluma ir artumas. Atskyrus vaikus nuo mamos, jiems bus padaryta nepataisoma žala. Tai nereiškia, kad vaikams tėvas yra nereikalingas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, šalims negalint savarankiškai susitarti ir negalint išspręsti vaikų pasidalinimo, neįtraukiant jų į savo ginčus, teismas buvo priverstas pasirinkti vieną iš mažesnių blogybių ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kuri sukuria visas sąlygas vaikams ugdytis.
16.3. Ieškovė neprovokavo nė vieno konflikto. Priešingai, neteisėtai elgėsi atsakovas, teismui pateikdamas atskiras dalis slapta padaryto garso įrašo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi (duomenys neskelbtini). Ieškovei susidūrus su psichologinėmis problemomis, ji elgėsi itin protingai ir išmintingai, nes kreipėsi į psichologus. Tai yra visiškai normalu kiekvienam sveikam asmeniui, taip pat patvirtina ieškovės siekį ieškoti išeičių iš susidariusių problemiškų situacijų specialistų pagalba. Nepateisintinas ir laikytinas psichologiniu smurtu atsakovo paniekinamas požiūris į psichologinių problemų sprendimą ir jų viešas prilyginimas (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra pajėgi suteikti visas sąlygas ir galimybes vaikų auklėjimui bei tinkamam auginimui.
17. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad jis netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, valdžią ar smurtauja prieš vaikus. Kartu su prašymu pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovas galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus. Skyrius neturi duomenų, kad užfiksuoti vaikų pasisakymai, jog tėvas naudojo fizinį smurtą, neatitinka tikrovės. Dėl to buvo galima daryti prielaidą, kad šiuo metu atsakovo gyvenamoji aplinka tapo vaikams nesaugi. Kadangi 2021 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad teismo nutartis laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina priimta siekiant išvengti rizikos dėl atsakovo galimai netinkamo elgesio su vaikais.
17.2. Skyriaus pozicija, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos yra grindžiama teismų praktika. Nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti. Nagrinėjamoje byloje vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, ieškovė jais tinkamai rūpinasi. Dėl to vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Vaikų amžius buvo ne vienintelis Skyriaus argumentas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
17.3. Vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų yra svarbi sąlyga, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jeigu toks prisirišimas yra natūralus ir nėra nulemtas tėvo (motinos) netinkamo elgesio, tik dėl savanaudiškų paskatų siekiant paveikti vaiko nuomonę. Byloje esantis Vilniaus regiono apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (psichologo) raštas patvirtina, kad vienas iš vaikų yra labiau prisirišęs prie motinos, tuo tarpu kito vaiko elgesyje nebuvo aiškiai išreikštos pirmenybės nė vienam iš tėvų. Dėl to galima daryti išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
17.4. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad Skyriaus specialistai bei atvejo vadybininkė laikosi nuomonės, jog vaikai turi gyventi su tėvu. Išvados dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teikimas nėra atvejo vadybininko kompetencija. Taip pat nėra duomenų, kad Skyriaus atstovai arba atvejo vadybininkė laikosi kitokios nuomonės, negu nurodyta Skyriaus pateiktose išvadose teismui. Specialistai vertino ieškovės šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, kad jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Kadangi atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikų atžvilgiu galimai buvo panaudotas smurtas, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu atsakovo gyvenamoji aplinka tapo vaikams nesaugi. Visos abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, siekiant išvengti pavojaus vaikų saugumui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, taip pat panaikintas teismo nustatytas draudimas ieškovei lankytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, ir tik tuo atveju, jeigu jos padėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėtų išvengti neigiamų padarinių, apsaugotų asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirstų kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
22. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
24. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus. Atsakovas pateikė Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 26 d. pranešimo ir 2021 m. balandžio 26 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijas, antstolio 2021 m. balandžio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. balandžio 12 d. Pagalbos plano kopiją ir susirašinėjimo su ieškove kopiją.
25. Pažymėtina tai, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai gauti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tuo tarpu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal jos priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje sprendžiamo klausimo dėl laikinos mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pobūdį, į tai, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu, priima šiuos įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių pagrindą pakeisti ginčo šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek Skyriaus pateikta informacija ir duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, jog atsakovas galbūt naudojo smurtą prieš savo nepilnametį vaiką, suponavo pakankamą pagrindą spręsti dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nepatvirtina fakto, kad jis smurtavo prieš vaikus ar kelia jiems grėsmę. Tačiau tokių aplinkybių neginčijamas konstatavimas būtinas šalių ginčą dėl gyvenamosios vaikų vietos nustatymo išsprendžiant iš esmės. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įtarimo apie galimą grėsmę vaikams.
27. Byloje yra atsakovo pateikta informacija, kad 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais policijoje buvo gauti keli pareiškimai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, administracinio nusižengimo bylos teisena (t. 5, b. l. 56). Tačiau šiame dokumente nenurodyta, nei kas kreipėsi į policiją, nei kokios aplinkybės buvo tiriamos, taip pat nėra duomenų apie visų pradėtų tyrimų baigtis. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis tik 2021 m. kovo 5 d. pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nagrinėjamoje byloje buvo išsamiausi.
28. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Vilniaus apylinkės prokuratūros pranešimas patvirtina, kad 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Taigi įtarimai, kad atsakovas galimai smurtavo prieš nepilnamečius vaikus bei galėtų kelti jiems grėsmę, nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones vertina, be kita ko, atsižvelgdamas ir į šią aplinkybę.
29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra treji ir ketveri metai. Bylos iškėlimo metu (2020 m. spalio mėnesį) vaikai gyveno ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. išsikėlė iš bendro buto ir kartu su nepilnamečiais vaikais apsigyveno kitoje gyvenamojoje vietoje. Po pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo vaikai vėl persikėlė gyventi kartu su atsakovu, o po skundžiamos nutarties priėmimo 2021 m. kovo 17 d. vaikai persikėlė gyventi kartu su ieškove. Taigi tik per keletą mėnesių mažamečiai vaikai net tris kartus pakeitė savo gyvenamąją vietą. Dėl to pripažintina, kad pakartotinis vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų vaikų interesų ir neužtikrintų tokio amžiaus vaikams būtino stabilumo.
30. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad Tarnybos išvada pateikta specialistams nė karto nebendravus su šeima ir kitais specialistais, kurie tiesiogiai bendravo su bylos šalimis ir jų vaikais. Pažymėtina tai, kad Tarnyba dar 2020 m. lapkričio 6 d. išvadoje dėl ieškovės ieškinio nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra ikimokyklinio amžiaus ir ieškovė tinkamai jais rūpinasi, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (t. 1, b. l. 33-35). Kartu su šia išvada buvo pateiktas ir 2020 m. spalio 29 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas šalių gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 36-38). Taigi Tarnybos išvada buvo pagrįsta duomenimis, gautais tiesiogiai bendraujant su šalimis ir susipažinus su vaikų gyvenamąja aplinka.
31. Atsakovui pateikus priešieškinį, Tarnyba 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė išvadą ir nurodė, kad savo nuomonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodytos 2020 m. lapkričio 6 d. išvadoje, nekeičia. Tarnybos 2021 m. sausio 4 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad naujoje ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis (t. 4, b. l. 84-86).
32. Vilniaus regiono apylinkės teismo vyriausiasis specialistas (psichologas) 2021 m. sausio 15 d. nustatė, kad tėvų apklausa raštu atskleidė, jog abu vaikai yra labai įtraukti į tėvų konfliktą, aktyviai palaiko vieno iš tėvų nuomonę, vienas iš tėvų daro didelį spaudimą vaikams (klausimuose nebuvo detalizuota, kuris iš tėvų). Vaikai geba išreikšti savo nuomonę, bet menkai tikėtina, kad ji bus išsami ar savarankiška. Vaikai nėra aiškiai išreiškę nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vis dėlto yra netiesioginių požymių, kad vienas iš vaikų susitikimo metu teikė tam tikrą pirmenybę motinai (t. 4, b. l. 184-188). Tarnyba 2021 m. balandžio 20 d. pateikė teismui vaikų nuomonės išklausymo aktus, kuriuose atkreiptas dėmesys į tai, kad vieno vaiko ir motinos yra labai artimas emocinis ryšys.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, būtina įvertinti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, kad šiuo metu ieškovė yra sudariusi vaikams tinkamas sąlygas gyventi, vienas iš vaikų yra labiau prisirišęs prie motinos, vaikų gyvenamoji vieta jau buvo keista kelis kartus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
35. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta itin minimalia jo bendravimo su vaikais tvarka. Be to, atsakovo teigimu, ir šios minimalios bendravimo tvarkos bus neįmanoma įgyvendinti, nes ieškovė ribos bendravimą ir stengsis sukelti naujus konfliktus bei į juos įtrauks vaikus.
36. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).
38. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš vaikus faktas gali būti pagrindas svarstyti apie galimybę nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau teismas skundžiamos nutarties teisėtumą vertina pagal jos priėmimo metu buvusius duomenis, kurie tuo metu suteikė pirmosios instancijos teismui pagrindą taikyti būtent minimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Be to, atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nei atskirajame skunde, nei teikdamas naujus įrodymus, nepasiūlė jam priimtinos bendravimo su vaikais tvarkos, kai vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad atsakovas iš esmės nesutinka su gyvenamosios vaikų vietos su ieškove nustatymu.
39. Byloje esančių duomenų visumos analizė patvirtina atsakovo argumentus, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Antstolio 2021 m. balandžio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, taip pat aplinkybės, kad ieškovė neatsiliepė į atsakovo skambučius 2021 m. kovo 17 d. ir balandžio 5 d. Skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. pateiktuose vaikų nuomonės išklausymo aktuose buvo nurodyta, kad vaikai paskutinį kartą su atsakovu matėsi 2021 m. kovo 27-28 d., taip pat su tėvu bendrauja telefonu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo metu neturi neginčijamų duomenų, kad ieškovė trukdytų ar neleistų atsakovui bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką.
40. Kadangi atsakovas nenurodė, kaip turėtų būti pakeista jo bendravimo su vaikais tvarka, kad ji geriau atitiktų mažamečių vaikų interesus dabartinėje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos tvarkos, kuri nustatyta, be kita ko, atsižvelgus į Tarnybos pasiūlytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovui išaiškintina, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.
41. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad teismo nustatytos laikinos atsakovo (tėvo) bendravimo su savo vaikais tvarkos nesilaikymas, kliūčių vaikams bendrauti su tėvus darymas, konfliktų su atsakovu mažamečių vaikų akivaizdoje nevengimas, poveikis vaikams, nuteikinėjant juos prieš tėvą, yra priešingas vaikų interesams elgesys. Tokios aplinkybės suponuotų pagrindą iš naujo spręsti laikinos vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė