Civilinė byla Nr. e2A-807-343/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04365-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.5; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl vartojimo sutarties ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, išvadą duodančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Init“ (toliau – atsakovė) 2021 m. balandžio 2 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. T1009091 sąlygas dėl sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (5.3. punktas) negaliojančiomis ir taip pat atsakovės paslaugų teikimo taisyklių 9 punktą negaliojančiu nuo jų sudarymo momento arba alternatyviai pripažinti ieškovo ir atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2021 m. balandžio 2 d. sudarė tipinę ir individualiais požymiais neaptartą, atsakovės iš anksto parengtą paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091. Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip vartotojui, buvo teikiamos televizijos ir interneto paslaugos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. pranešė atsakovei, kaip verslininkei, kad sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2021 m. gegužės 31 d. Nepaisant to, atsakovė reikalavo iš ieškovo suteiktų nuolaidų grąžinimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Tarp šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, todėl byloje taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas, kaip vartotojas, laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi, nes dėl pateikiamos informacijos turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Ieškovas pasirašė tik vieną sutarties egzempliorių, kurio skenuotą kopiją atsakovė pažadėjo pateikti ieškovui nedelsiant, tačiau sutartį ir paslaugų teikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) pateikė tik 2021 m. birželio 11 d., t. y. daugiau nei po 2 mėnesių nuo sutarties sudarymo ir 11 dienų po to, kai sutartis jau buvo nutraukta. Taigi ieškovui, kaip vartotojui, nebuvo sudaryta galimybė tinkamai įvertinti ir / ar derėtis dėl sutarties sąlygų dėl jos nutraukimo pasekmių ir terminų. Ieškovo tvirtinimu, iki sutarties sudarymo jis neturėjo realios galimybės susipažinti ir įvertinti sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų 5.3. punkte, ir kurios buvo detalizuojamos Taisyklių 9 punkte. Sutarties sudarymo momentu atsakovė Taisyklių ieškovui nepateikė. Atsakovė ieškovui pateikė viešą ofertą dėl nemokamų paslaugų pirmus tris mėnesius nuo sutarties sudarymo momento, t. y. viešame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpino reklamą, kurioje teigiama, jog atsakovės klientai pirmus tris mėnesius naudosis atsakovės teikiamomis paslaugomis nemokamai. Nors sutartyje nėra nurodytos jos vienašališko nutraukimo pasekmės, tačiau nutraukimo Taisyklių 9.2. punkte nurodyta, jog klientas (vartotojas) turi atlyginti išlaidas, kurias atsakovė, kaip paslaugų teikėja, norėdama įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Minėtas punktas nustato, jog, nutraukus sutartį, klientas turi sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis, taip pat suteiktas nuolaidas. Tokia Taisyklių 9.2. punkto nuostata yra akivaizdus atsakovės siekis iš klientų gauti baudines netesybas, kuriomis siekiama, kad atsakovei būtų atlygintos ir negautos pajamos. Kadangi Taisyklių 9.2. punktas kvalifikuotinas kaip atsakovės siekis reikalauti iš ieškovo negautų pajamų, todėl tokia ginčo sutarties nuostata pripažintina nesąžininga ir prieštaraujančia gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies) nuostatoms, todėl yra niekinė ir negalioja.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytos sutartinių dokumentų nuostatos yra sąžiningos ir nepažeidžia vartotojų interesų, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo alternatyvus reikalavimas pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 2 d. sutartį nuo jos sudarymo momento taip pat atmestinas, kadangi paslaugos ieškovui buvo suteiktos, sutarties pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės (restitucija) negali būti taikomos. Sutartiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę nuo 2021 m. birželio 7 d. Atsakovė sutiko, kad ieškovas šiuose sutartiniuose santykiuose yra laikomas elektroninių ryšių paslaugų vartotoju, tačiau pažymėjo, kad jis yra profesionalus teisininkas – advokatas, todėl turi specialių žinių. Ieškovui, kaip teisininkui, yra puikiai suvokiama, kad, pasirašius sutartį, paprastai dėl jos sąlygų daugiau nesiderama, nes laikoma, kad tarp šalių yra pasiektas susitarimas, todėl ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo pateikta jo pasirašyta skenuota sutartis, negali būti laikoma aplinkybe, sutrukdžiusia jam derėtis dėl sutarties sąlygų. Nurodė, kad šalių pasirašytos sutarties 5.3. punkte numatyta, jog sutartis gali būti nutraukiama, jei klientas atsisako teikiamų paslaugų, paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Atsakovė sutartis su ieškovu pagal jo 2021 m. gegužės 31 d. prašymą nutraukė nuo 2021 m. birželio 7 d., vadovaudamasi Taisyklėse įtvirtinta tvarka ir terminais, dėl kurių šalys susitarė.
4. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškinio reikalavimas pripažinti šalių sudarytos 2021 m. balandžio 2 d. sutarties sąlygas dėl sutarties nutraukimo / pasibaigimo (5.3. punktas) negaliojančiomis, yra nepagrįstas. Taisyklių nuostatos ir jose įtvirtinta sutarčių nutraukimo tvarka buvo aiški ir suprantama ieškovui, su Taisyklėmis jis buvo supažindintas pasirašytinai, todėl ieškovas, norėdamas, kad paslaugų teikimo sutartys būtų nutrauktos nuo 2021 m. gegužės 31 d., tokį prašymą privalėjo teikti prieš 5 darbo dienas. Tik toks ieškovo veikimas gali būti pripažįstamas sąžiningu ir atitinkančiu CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus.
5. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo nemokėjo už jam teikiamas paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovas 2021 m. balandžio 2 d. sudarydamas sutartis su atsakove ir 2021 m. gegužės 31 d. pateikęs prašymą jas nutraukti, du mėnesius nemokamai naudojosi atsakovės paslaugomis bei įranga. Tokiu būdu atsakovė patyrė pagrįstų sąnaudų, kurios buvo būtinos teikiant ieškovui paslaugas. Ieškovas pageidavo sudaryti terminuotas 24 mėnesių sutartis ir pasinaudoti suteikiamomis nuolaidomis – tris mėnesius naudotis paslaugomis nemokamai, nemokėti pilno tinklo paslaugos prijungimo, paslaugos aktyvavimo mokesčių, įrangos nuomos mokesčio, paslaugų mokesčio ir kt. Tokias nuolaidas atsakovė galėjo daryti ieškovui įsipareigojus paslaugomis naudotis ne trumpiau kaip 24 mėnesius. Iš viso atsakovė ieškovui suteikė paslaugų ir nuolaidų už 112 Eur ir patyrė tokio dydžio nuostolius. Taigi, nutraukdamas sutartis savo iniciatyva anksčiau sutarto termino, ieškovas turi atlyginti paslaugų tiekėjui išlaidas, kurias jis patyrė, siekdamas vykdyti sutartį. Akcentavo, kad tiek 2021 m. balandžio 2 d. sutarties 5.3. punktas, tiek Taisyklių 9 punkto nuostatos atitinka įstatymų nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, yra sąžiningos vartotojų teisių aspektu, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 2 d. sutartį visoje apimtyje nuo jos sudarymo momento.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) išvadoje nurodė, kad Taisyklių 9.2. punkto sąlyga, įtvirtinanti vartotojui suteiktų nuolaidų už paslaugas grąžinimo tvarką, nutraukus sutartį anksčiau termino, atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Pasisakydama dėl sutarties 5.3. punkto, įtvirtinančio sutarties nutraukimo atvejus, pažymėjo, kad VVTAT nesąžiningų sąlygų požiūriu vertina tarp vartotojų ir verslininkų sudarytų sutarčių raštu išreikštų sąlygų turinį. Atsižvelgdama į tai, bei į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad sutarties 5.3. punkte nėra įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teisę ieškovui, kaip vartotojui, vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, VVTAT negali pasisakyti dėl raštu neišreikštos sutarties sąlygos atitikimo CK 6.2284 straipsnyje nustatytiems kriterijams, tačiau pabrėžė, kad tokia vartotojo teisė yra įtvirtinta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje.
7. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) nurodė, kad sutarties 5.3.2. papunktis atitinka specialiojoje teisės normoje – CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytą kliento teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas privalėjo laikytis Taisyklių 9.1. papunktyje nustatyto 5 darbo dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti. Nurodė, kad Taisyklių 9.2. papunkčio nuostata, įtvirtinanti ieškovo pareigą atsakovei sumokėti suteiktas nuolaidas iki sutarties nutraukimo dienos ieškovui nutraukus sutartį anksčiau minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpio pabaigos, neprieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 daliai, nes joje įtvirtinta atsakovės teisė reikalauti tiesioginių minimalių nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad ieškovas reiškia alternatyvius reikalavimus: arba pripažinti vartojimo paslaugų sutartį negaliojančia, arba pripažinti vartojimo paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (5.3. punktą ir Taisyklių 9 punktą) negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė yra pareiškusi ieškinį ieškovui dėl 112 Eur skolos priteisimo už suteiktas nuolaidas paslaugoms laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. birželio 6 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-30-732/2023, pasisakė tik dėl sutarties 5.3. punkto su 5.3.2. papunkčiu bei Taisyklių 9.1. ir 9.2. punktų sąžiningumo, nes jų pripažinimas negaliojančiais pareiškėjui sukels teisines pasekmes sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo.
10. Darė išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, todėl pasirašius sutartį, jos nuostatos ieškovui yra privalomos. Tokios pozicijos laikėsi, nes ieškovo pateikta sutartis ir jos priedai yra patvirtinti jo parašu. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 2 d. tinklo paslaugos užsakyme, kuris taip pat patvirtintas ieškovo parašu, nurodyta: „Patvirtinu, kad prieš pildydamas šį užsakymą, susipažinau su Paslaugų teikimo taisyklėmis ir teikiamų Paslaugų įkainiais, Paslaugos teikimo sąlygomis (įskaitant ir atskirus pasiūlymus su juose nustatytais papildomais Kliento įsipareigojimais) bei mokesčiais, su jais sutinku ir įsipareigoju jų laikytis.“ Ieškovas į bylą pateikė atsakovės pasiūlymą dėl sutarties sudarymo, kuriame nurodyta, kad pasiūlymas galioja naujiems klientams, kuriems, sudarius sutartį 24 mėnesių laikotarpiui, bus suteikta 100 procentų nuolaida paslaugų interneto ir tinklo paslaugos trijų mėnesių mokesčiams. Teismas nenustatė, kad byloje būtų pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas būtų reikalavęs pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį dėl standartinių sąlygų.
11. Konstatavo, kad ieškovo ginčijamas Taisyklių 9.1. punktas dalyje dėl ieškovo pareigos įspėti atsakovę raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas apie vienašalį sutarties nutraukimą neapriboja ieškovo teisės nutraukti sutartį. Teismas nelaikė, kad minėtas atsakovės įspėjimo terminas neleistinai apsunkina ieškovo teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą. Sprendė, kad ieškovas privalėjo laikytis Taisyklių 9.1. papunktyje nustatyto 5 darbo dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti.
12. Sprendė, kad ieškovas, nutraukdamas sutartį savo iniciatyva, nesant atsakovės kaltės anksčiau sutarto termino, turi atlyginti atsakovei paslaugų išlaidas, kurias ji patyrė, siekdama vykdyti sutartį. Akcentavo, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, suteikė ieškovui nuolaidas turėdama teisėtą lūkestį, kad ieškovas naudosis atsakovės teikiamomis paslaugomis nustatytą minimalų laikotarpį, per kurį bendra gaunama nauda kompensuos suteiktas nuolaidas. Laikėsi pozicijos, kad nėra protingo pagrindo manyti, jog atsakovė turėjo tikslą teikti paslaugas nemokamai ar sumažintomis kainomis, nepriklausomai nuo naudojimosi laikotarpio. Vertino, kad šios išlaidos yra atsakovės tiesioginiai nuostoliai. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovui anksčiau sutarto termino nutraukus paslaugų teikimo sutartį, atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 9.2. punktu, kuris atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti suteiktų nuolaidų, kaip tiesioginių nuostolių, grąžinimo.
13. Priėjo prie išvados, kad sutarties 5.3. punktas kartu su 5.3.2. papunkčiu įtvirtina, jog sutartis nutraukiama Taisyklėse nustatyta tvarka, o Taisyklių 9.1. ir 9.2. papunkčiai, kurie detalizuoja ieškovo teisės vienašališkai atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką, atitinka abu procedūrinės kontrolės aspektus, t. y. ieškovas, sudarydamas sutartį, buvo su ja supažindintas, o pačios sąlygos yra aiškios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.721 straipsnio 1 dalį ir CK 6.2284 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalį.
14.2. Teismas ydingai ignoravo naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką ir teisės taikymo išaiškinimus dėl vartotojo absoliučios teisės vienašališkai nutraukti vartojimo (paslaugų teikimo) sutartį įstatymo (CK 6.721 straipsnio 1 dalies) pagrindu (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020), todėl teismo išvada, kad ginčo sutarties nuostatos dėl jos nutraukimo sąlygų pagal pačios atsakovės parengtas ir patvirtintas Taisykles neprieštarauja įstatymui (CK 6.721 straipsnio 1 daliai) bei atitinka ieškovo, kaip vartotojo, interesus, yra visiškai nepagrįsta.
14.3. Teismas nepagrįstai nesiaiškino ir netyrė aplinkybių dėl atsakovės, kaip verslininkės, veiksmų, susijusių su Taisyklių realiu (faktišku) išviešinimu, o iš esmės tik formaliai nurodė, jog ieškovui pasirašius, kad jis su Taisyklėmis susipažino, to visiškai pakanka sutarties sudarymui ir pripažinimui tokią sutartį galiojančia.
14.4. Teismo išvada, jog ieškovui anksčiau sutarto termino nutraukus ginčo sutartį atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 9.2. punktu, kuris atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti suteiktų nuolaidų, kaip tiesioginių nuostolių, grąžinimo, yra visiškai nepagrįsta. Pažymi, kad išvadą byloje teikianti institucija RRT išvadoje nurodė, jog pagal sutartį šalys susitarė dėl netesybų, tačiau teismas tokią išvadą nepagrįstai ignoravo.
14.5. Teismas turėjo pareigą ex officio vertinti visos sutarties nuostatų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, o ne tik pareikštų reikalavimų ribose. Tokiu būdu teismas ydingai ir nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalį, o tai turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui.
14.6. Nors bylą išnagrinėjęs teismas pasisakė tik dėl dalies sutarties ir atsakovės parengtų Taisyklių nuostatų atitikimo sąžiningumo kriterijams, tačiau visiškai nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių dėl sutarties negaliojimo CK numatytais pagrindais. Teismas ydingai ignoravo ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes dėl sutarties negaliojimo ab initio ir tokiu būdu nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas bei galimai neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas teisingai nurodė, kad sutartiniai dokumentai įtvirtina vartotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties 5.3. punktas ir Taisyklių 9 punktas atitinka sąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas.
15.2. Taisyklėse numatytas 5 darbo dienų terminas, prieš kurį vartotojas turi pateikti prašymą dėl sutarčių nutraukimo, atitinka teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką ir nepažeidžia vartotojo interesų, todėl apelianto teiginiai, kad neva sutarties 5.3. punkto ir Taisyklių 9 punkto nuostatos pažeidžia jo absoliučią teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
15.3. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, susisiekęs su atsakove ir nurodęs paslaugų teikimo adresą, suderinęs laiką, kurio metu bus sudaryta sutartis ir atliktas pajungimas prie atsakovės tinklo, jau turėjo būti susipažinęs su atsakovės paslaugų teikimo sąlygomis ir apsisprendęs dėl jų tinkamumo ir sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį dėl standartinių sąlygų.
15.4. Nesutinka su apeliantu, kad sutarties ir Taisyklių nuostatos, numatančios, jog nutraukus sutartį anksčiau sutarto termino ieškovui kyla pareiga grąžinti suteiktas nuolaidas, yra niekinės ir negalioja ab initio, nes prieštarauja CK 6.721 straipsniui. Laikosi pozicijos, kad Taisyklių 9.2. papunkčio nuostata yra sąžininga ir atitinkanti CK 6.721 straipsnį. Dėl šio papunkčio sąžiningumo pasisakė ir byloje išvadą teikianti RRT.
15.5. Nesutinka su apeliantu, kad teismas ydingai ir nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalį, pagal kurią teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, ir tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas sprendimo 15 punkte nurodė, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra pareiškusi ieškinį ieškovui dėl 112 Eur priteisimo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-30-732/2023, bus vertinamas tik sutarties 5.3. papunkčio ir Taisyklių 9 punkto sąžiningumas, nes šių sąlygų pripažinimas negaliojančiomis pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija RRT nurodė, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus 2022 m. liepos 15 d. paaiškinimuose Nr. (37.1Mr)1B-1887.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vartojimo sutarties ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. balandžio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091. Sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui. Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip vartotojui, buvo teikiamos televizijos ir interneto paslaugos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. el. paštu informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 31 d. Atsakovė ieškovui nurodė, kad vadovaujantis Taisyklėmis, klientas prašymą nutraukti paslaugų teikimą turi pateikti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki sutarties nutraukimo datos, todėl laikė, kad sutartis nutraukta ne nuo 2021 m. gegužės 31 d., o nuo 2021 m. birželio 7 d. Ieškovo teigimu, jam, kaip vartotojui, nebuvo sudaryta galimybė tinkamai įvertinti ir derėtis dėl sutartyje įtvirtintų sąlygų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, prašydamas pripažinti sutarties 5.3. punkto ir Taisyklių 9 punkto sąlygas nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, arba pripažinti tarp šalių sudarytą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
21. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio. Teismas priėjo prie išvados, kad sutarties 5.3. punktas kartu su 5.3.2. papunkčiu įtvirtina, jog sutartis nutraukiama Taisyklėse nustatyta tvarka, o Taisyklių 9.1. ir 9.2. papunkčiai, kurie detalizuoja ieškovo teisės vienašališkai atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką, atitinka abu procedūrinės kontrolės aspektus, t. y. ieškovas, sudarydamas sutartį, buvo su ja supažindintas, o pačios sąlygos yra aiškios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principą. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas nutraukdamas sutartį savo iniciatyva, nesant atsakovės kaltės, anksčiau sutarto termino, turi atlyginti atsakovei paslaugų išlaidas, kurias ji patyrė, siekdama vykdyti sutartį.
22. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Kvestionuodamas teismo sprendimą apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.721 straipsnio 1 dalį ir CK 6.2284 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bei nukrypo nuo LAT suformuotos naujausios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta apelianto argumentacija.
23. CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas; šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.
24. Analizuojant ginčijamą sutartį nustatyta, kad jos 5.3. punktas numato sutarties nutraukimo ir pasibaigimo atvejus. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukiama, jeigu klientas atsisako teikiamų paslaugų Taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 9.1. punktas numato, kad atsisakyti visų arba dalies užsakytų paslaugų, arba nutraukti su operatoriumi sudarytą paslaugų teikimo sutartį klientas gali asmeniškai ar per atstovą klientų aptarnavimo skyriuje, arba pateikdamas tokį prašymą elektroninių ryšių priemonėmis, įspėjęs operatorių raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki rašte nurodytos paslaugos ir / arba operatoriaus galinės įrangos atsisakymo ar sutarties nutraukimo dienos. Vadovaujantis Taisyklių 9.2. punktu, be kita ko, klientas turi sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis, taip pat suteiktas nuolaidas iki sutarties nutraukimo dienos.
25. Apelianto teigimu, jis pasirašė tipinę ir individualiais požymiais neaptartą, atsakovės iš anksto parengtą paslaugų teikimo sutartį, kurios nuostatų, susijusių su jos galiojimu, jis negalėjo pakeisti. Anot apelianto, atsakovė jam nesudarė galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, susijusių su jos nutraukimo pasekmėmis bei terminais.
26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad paslaugų sutarties sąlygos yra tipinės, tačiau nesutinka su jo dėstoma pozicija, kad jis neturėjo galimybės su jomis susipažinti, ar, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikta paslaugų teikimo sutartis ir jos priedai yra patvirtinti ieškovo parašu. Tai reiškia, kad pasirašydamas sutartį ieškovas kartu prisiėmė ir atsakomybę dėl joje įtvirtintų sąlygų, įskaitant ir dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Svarbu akcentuoti ir tą aplinkybę, jog nors apeliantas nesutinka su standartinėmis sutarties sąlygomis, tačiau į bylą nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis apskritai būtų bandęs jas pakeisti.
27. Apeliantas tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Įstatymas numato, kad klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
28. Tai, kad norint vienašališkai nutraukti sutartį vartotojas turi įvykdyti sutartyje numatytas sąlygas, yra įprasta praktika ir nereiškia vartotojo teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimo. Besąlygiška teisė vienašališkai nutraukti sutartį nereiškia, kad sutarties šalis gali visiškai nesilaikyti tiek įstatyme, tiek sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l 557-560/2018).
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pasinaudojo galimybe vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau tokia jo teisė savaime nereiškia, kad sutartį jis gali nutraukti nesilaikydamas jos nutraukimo tvarkos, kurią iš esmės pats patvirtino savo parašu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties sąlygas bei Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą ir iš to kylančias pasekmes, priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovo ginčijamas Taisyklių 9.1. punktas, dalyje dėl ieškovo pareigos įspėti atsakovę raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas apie vienašalį sutarties nutraukimą, nelaikytinas apsunkinimu ieškovui nutraukti sutartį, todėl sutarties 5.3.2. papunktis, kuriame įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti paslaugų ir tokiu būdu nutraukti sutartį, atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytą kliento teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį. Spręstina, kad apeliantas privalėjo laikytis Taisyklių 9.1. papunktyje nustatyto 5 darbo dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti.
30. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismo išvada, jog ieškovui anksčiau sutarto termino nutraukus ginčo sutartį, atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 9.2. punktu, kuris atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti suteiktų nuolaidų, kaip tiesioginių nuostolių, grąžinimo, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka. Minėta, CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sutartyje buvo nustatytas minimalus 24 mėnesių naudojimosi paslaugomis terminas. Vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, ieškovui nutraukus sutartį, jis, kaip vartotojas, privalo sumokėti už suteiktas paslaugas bei atlyginti kitas išlaidas, kurias atsakovė (paslaugų teikėja) patyrė, siekdama įvykdyti sutartį. Taisyklių 9.2. punktas numato, kad sutarties nutraukimas ar konkrečios užsakytos paslaugos atsisakymas neatleidžia kliento nuo pareigos atsiskaityti su operatoriumi už jam suteiktas paslaugas ir / arba operatoriaus galinės įrangos nuomą iki sutarties nutraukimo ir / ar paslaugos atsisakymo dienos, o jei nėra pasibaigęs trumpiausias naudojimosi paslauga laikotarpis — klientas turi sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis, taip pat suteiktas nuolaidas iki sutarties nutraukimo dienos. Kaip matyti, šių Taisyklių formuluotė iš esmės atitinka CK 6.721 straipsnio normą – klientas privalo sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas bei privalo atlyginti kitas tiekėjo patirtas išlaidas siekiant įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklių 9.2. punkto nuostata yra sąžininga ir atitinkanti CK 6.721 straipsnį. Darytina išvada, kad ieškovui anksčiau sutarto termino nutraukus paslaugų teikimo sutartį atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 9.2. punktu, kuris atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti suteiktų nuolaidų, kaip tiesioginių nuostolių, grąžinimo.
31. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad apylinkės teismas ydingai ir nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalį, pagal kurią teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, ir tai, apelianto teigimu, turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija ir su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė yra pareiškusi ieškinį ieškovui dėl 112 Eur priteisimo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-30-732/2023, bus vertinamas tik sutarties 5.3. punkto ir Taisyklių 9 punkto sąžiningumas, nes šių sąlygų pripažinimas negaliojančiomis pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog kitų sutarties punktų pripažinimas negaliojančiais ieškovui teisinių pasekmių nesukels, kadangi sutartis yra nutraukta ir šalys pačio sutarties nutraukimo fakto neginčija, yra ginčijama tik sutarties nutraukimo data, todėl dėl kitų sutarties punktų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė.
Dėl procesinės bylos baigties.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
35. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad už šio procesinio dokumento parengimą ji patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos, atitinkančios procesinio dokumento sudėtingumą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), todėl prašo nemažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų už šio atsiliepimo surašymą. Teisėjų kolegija atsakovės prašymo netenkina.
36. Pažymėtina, kad teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta į kokius kriterijus teismas atsižvelgia nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje ir kt. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.
37. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga, atsakovę apeliacinėje instancijoje atstovavo ta pati advokatė kaip ir pirmojoje instancijoje, todėl iš naujo susipažinti su byla nereikėjo, kas atitinkamai nereikalavo ir papildomų laiko sąnaudų. Sutiktina su atsakove, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau nebūtų sąžininga ir protinga, įvertinus bylos nesudėtingumą, priteisti visą už atsiliepimo į apeliacinį skundą sumokėtą sumą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pagrįsta laikytina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteistina iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“, juridinio asmens kodas 132658751, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginija Gudynienė
Gintautas Koriaginas
Rūta Palubinskaitė