Civilinė byla Nr. e2A-568-513/2024                                        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01253-2022-3 

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

        (S)        

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės N. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei N. J., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą I. J. ir V. S., tretiesiems asmenims mažajai bendrijai „Pastatų kadastras“, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl 2022 m. balandžio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijos planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškiniu prašė panaikinti atsakovės N. J. atstovės pagal įstatymą V. S. surašytos, automatiškai informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ registruotos ir VĮ „Registrų centras“ pateiktos 2022 m. balandžio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220428-07410 (toliau – Deklaracija) galiojimą ir registravimą IS „Infostatyba“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas, panaikinta atsakovės N. J. atstovės pagal įstatymą V. S. surašytos, automatiškai IS „Infostatyba“ registruotos ir VĮ „Registrų centras“ pateiktos 2022 m. balandžio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220428-07410 galiojimą ir registravimą IS „Infostatyba“.

3.       Teismas nustatė, kad 2021 m. parengtas „Terasos ant pastato stogo Tr2, priklausančios negyvenamajai patalpai – poilsio patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami) paprastojo remonto aprašas“ Nr. AJ-21/10, 2022 m. balandžio 28 d. užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (tik registruojama), kuriai sistemoje IS „Infostatyba“ buvo suteiktas Nr. ARCCR-100-220428-07410, Deklaracija įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Pateikto prašymo pagrindu IS „Infostatyba“ Deklaracija buvo automatiškai sugeneruota ir registruota be Inspekcijos tvirtinimo, jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2022 m. gegužės 2 d. buvo įregistruotas patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei N. J., gim. (duomenys neskelbiami), kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas).

4.       Teismas nustatė, kad Inspekcija 2022 m. birželio 1 d. atliko faktinį patikrinimą vietoje, surašė  aktą Nr. FAK-1049 ir 2022 m. spalio 4 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. UTA-62, kuriame nurodyti pažeidimai: 1) ant neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), stogo terasos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu Tr2 (plotas – 24,79 kv. m), įrengtos naujos antstato laikančiosios išorinės atitvaros (išorinės sienos ir denginys) iš medžio drožlių plokščių, taip iš atviros stogo terasos suformuota nauja patalpa prie poilsio patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami). Taip buvo pakeisti (padidinti) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), išorės matmenys. Antstato išorinėse sienose suformuotose angose langai, varčia, suformuota patalpa iš išorės apšiltinta. Atlikti darbai priskirtini statinio rekonstravimui. Šių darbų atlikimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) Deklaracijoje klaidingai nurodyta statybos rūšis – paprastasis remontas; 3) statytojo teisė įgyvendinta neatitinkant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos privalomos sąlygos bei pažeidžiant imperatyvų Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimą turėti statybą leidžiantį dokumentą bei Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą statybos draudimą, jei statytojas neatitinka bent vieno šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad pagal 2022 m. kovo 28 d. kadastrinių matavimų duomenis sudarytoje kadastrinių matavimų byloje yra įrašas, jog 2022 m. atliktas patalpos paprastasis remontas, nurodyta, kad patalpų plotas yra 58,18 kv. m (buvęs patalpų plotas 33,78 kv. m).

5.       Teismas nurodė, jog 2023 m. kovo 16 d. architekto išvadoje nurodyta, kad atlikti statybos darbai negali būti priskirti paprastojo remonto ar kapitalinio remonto statybos rūšims ir turėtų būti vertinami kaip kita statinio statybos rūšis. Teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama įvertinti matininko, atlikusio poilsio patalpos kadastrinius matavimus, veiklą. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1SD-889-(10.7 E.) kreipėsi į matininką prašydama pateikti paaiškinimą dėl galbūt pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų poilsio patalpų kadastrinių matavimų.

6.       Teismas pažymėjo, kad statinio išorės matmenų pasikeitimas yra vienas iš statinio rekonstrukciją apibūdinančių požymių, kuris nėra būdingas kitoms statybos rūšims. Šiuo atveju, įrengus naują antstatą, t. y. suformavus laikančiąsias išorines atitvaras (išorinės sienas ir denginį) iš medžio drožlių plokščių ir taip iš atviros stogo terasos suformavus naują patalpą prie atsakovei priklausančių poilsio patalpų atliktais statybos darbais buvo pakeisti (padidinti) pastato išorės matmenys. Taip pakito ir poilsio patalpų plotas – 58,18 kv. m (buvęs patalpų plotas – 33,78 kv. m). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atlikti statybos darbai negali būti vertinami kaip paprastasis remontas ir negalėjo būti taikomos paprastojo remonto darbų užbaigimo procedūros, o teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas rekonstravimo darbams. 

7.       Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo (2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. redakcija) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog neypatingojo statinio rekonstravimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Toks pats reikalavimas yra ir šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas – draudžiama.

8.       Teismas nurodė, kad ginčijama Deklaracija buvo surašyta ir užregistruota, nors patikrinimo akte fiksuoti pažeidimai (nėra nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento) draudžia statybą, taip pat ir jos įteisinimą ginčijama Deklaracija. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje reikšminga ir tai, kad tokioje Deklaracijos tvirtinimo procedūroje Inspekcija nedalyvauja ir Deklaracijos netvirtina. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovė neturėjo teisės surašyti ir teikti Deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal teisės aktų reikalavimus) bei Deklaracijos pagrindu įregistruoti naujai suformuotą patalpą. 

9.       Teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą pripažintina neteisėta ir panaikinti atsakovės atstovės surašytą, automatiškai IS „Infostatyba“ registruotą ir VĮ „Registrų centras“ pateiktą 2022 m. balandžio 28 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (tik registruojama) Nr. ARCCR-100-220428-07410. Teismas pažymėjo, jog asakovės atlikti statybos darbai negali būti priskirti paprastojo remonto statybos rūšiai, todėl jiems atlikti turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10.       Atsakovė N. J., atstovaujama atstovo pagal įstatymą tėvo I. J., (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11.       Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, mano, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo išvados, jog su stoginės įrengimu susiję darbai yra laikomi pastato rekonstrukcija. Priešingai, 2023 m. kovo 16 d. architektas A. M., išvadoje atsakydamas į ekspertinio vertinimo reikalaujantį klausimą: „Ar atliktą remontą, adresu (duomenys neskelbiami), galima laikyti paprastuoju remontu ar tai yra kapitalinis remontas?“, nurodė, jog atlikti statybos darbai negali būti priskirti paprastojo remonto arba kapitalinio remonto statybos rūšims ir turėtų būti vertinami kaip kita statinio statybos rūšis. Atlikti statybos darbai negali būti priskiriami paprastojo remonto statybos rūšiai, nes atliktų statybos darbų metu buvo įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos – sienos ir patalpos perdengimas. Tai prieštarauja STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” Statinio paprastasis remontas 12.2 punktui. Taip pat atlikti statybos darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto statybos rūšiai, nes atliktų statybos darbų metu buvo ne pertvarkomos, o įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos – sienos ir patalpos perdengimas ir buvo pakeisti statinio išorės matmenys. Tai prieštarauja Statybos įstatymo, 2 straipsnio 53 punktui ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” Statinio kapitalinis remontas, 10 punktui. Mano, kad atsižvelgiant į šią architekto išvadą su stogine susiję darbai negali būti laikomi kapitalinio remonto darbais ar pastato rekonstravimu, o yra laikomi paprastuoju remontu, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

12.       Nurodo, kad buvusi patalpos savininkė, atsakovės močiutė, siekdama uždengti (įstiklinti) prie patalpos esančią terasą kreipėsi pagalbos į specialistus, kad būtų parengtas projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas terasos įrengimui. Architektams parengus ir per sistemą „Infostatyba“ pateikus projektą (paprastojo remonto aprašą), projektą nagrinėjusi vyriausioji specialistė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento atmetė, t. y. atsisakė jį išduoti nurodžiusi, kad remonto apraše nurodytiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas. Močiutė, gavusi tokį kompetentingos sprecialistės sprendimą, pagrįstai laikė, kad tokiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas. Statybas pabaigus buvo surašyta ir pateikta registruoti deklaracija apie statybų užbaigimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento iš viso nepasisakė, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13.       Pažymi, kad remonto aprašo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad terasoje ant pastato stogo Tr2, priklausančioje negyvenamai patalpai – poilsio patalpai, numatomas paprastasis remontas, kurio metu, numatoma įstiklinti terasą Tr.2, kad ji būtų apsaugota nuo lietaus ir vėjo. Kadangi terasa yra ant pastato pastato stogo, ji dėl vėjo ir lietingų orų retai naudojama. Stiklinamos terasos aukštis sutampa su pastato aukščiu. Nestiklinamų sienos dalių spalva tokia pati kaip pastato spalva. Stiklinamų rėmų spalva balta, tokia pati kaip ir esančių langų rėmų, patalpų ir terasos Tr2 plotai nesikeičia, terasos plotas 24,79 kv. m. Jokie kiti darbai nenumatomi, vidinis buto patalpų perplanavimas neatliekamas. Taip pat iš remonto aprašo eksplikacijos ir ieškovės pateikto 1 priedo prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad statinio aukštis nepasikeitė, joks papildomas statinio aukštas nebuvo pastatytas, pastato aukštis bei jo matmenys, išsidėstymas sklype nepasikeitė, buvo tik uždengta prie atsakovės patalpos esanti terasa ją įstiklinus.

14.       Reglamento 12 punkte yra nurodyta, kad paprastojo remonto darbams yra priskiriami statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, t. y. nors šiuo atveju ir buvo įrengtos terasos sienos ir langai, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma pastato laikančiosiomis konstrukcijomis. Šių darbų metu statinio laikančiosios konstrukcijos nebuvo liečiamos. Be to, kaip nustatė pati ieškovė, terasą dengiančios sienos yra įrengtos iš medžio drožlių plokščių, t. y. ne plytų ar statybinių blokų, yra apšiltintos poliesteriu ir armuotos, kad būtų galima uždėti dekoratyvinį tinką ir suvienodinti šių sienų fasadą su viso namo fasadu. Akivaizdu, kad iš tokių medžiagų uždengta patalpa nebus ir negalės būti naudojama kaip gyvenamoji patalpa – ji ir toliau bus naudojama kaip prie poilsio patalpos esanti terasa. Priešingai nei teigia ieškovė, poilsio patalpos plotas nepadidėjo, jis liko toks pats. Dėl to mano, kad prie poilsio patalpų esančios terasos uždengimas, negali būti laikomas pastato rekonstrukcija, o yra laikomas paprastuoju remontu.

15.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nėra jokio teisinio pagrindo naikinti priimtą teisėtą sprendimą.

16.       Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo (2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. redakcija) 2 straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5  d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeisti (padidinti, sumažinti) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje apibrėžtas statinio paprastasis remontas – tai statyba, kurios tikslas atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Teigia, kad šiuo atveju vietoje terasos pastačius antstatą ir suformavus patalpą, turinčią išorines sienas bei stogą, statinio išorės matmenys pasikeitė, o tai yra vienas iš statinio rekonstrukciją apibūdinančių požymių, kuris nėra būdingas kitoms statybos rūšims. Įrengus naują antstatą, t. y. suformavus laikančiąsias išorines atitvaras (išorinės sienas ir denginį) iš medžio drožlių plokščių ir taip iš atviros stogo terasos suformavus naują patalpą prie poilsio patalpų atliktais statybos darbais buvo pakeisti (padidinti) pastato išorės matmenys. Taip pakito ir poilsio patalpų plotas, jis tapo 58,18 kv. m vietoje buvusio 33,78 kv. m. Dėl to atlikti statybos darbai negalėjo būti laikomi paprastojo remonto darbais ir negalėjo būti taikomos paprastojo remonto darbų užbaigimo procedūros, o teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas rekonstravimo darbams.

17.       Pažymi, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, kad laikančioji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atlikus statybos darbus buvo suformuotas antstatas su išorinėmis sienomis, laikančiomis apkrovą – stogo konstrukciją, stogu, kurio paskirtis laikyti atmosferos reiškinių – kritulių (sniego ir pan.), vėjo apkrovas. Taigi statybos darbų metu buvo suformuotos naujos laikančiosios konstrukcijos, dėl kurių padidėjo statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan., žymiai padidėjo ir patalpų plotas. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 punkte nustatyta, kad prie paprastojo remonto darbų priskirimas statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Naujos laikančiosios konstrukcijos gali būti įrengiamos tik atliekant rekonstrukcijos darbus (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punktas).

18.       Argumentuoja, kad atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakovės pateiktam paprastojo remonto aprašui įgyvendinti teisėtumas nebuvo patikrintas teismo, dėl jo nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, jo teisėtumas ne šios bylos dalykas. Dėl to atsakovės noras, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas sukurtų teisinį precedentą teismui, yra visiškai nepagrįstas.

19.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pateiktą architekto išvadą. Be to, joje kaip tik ir nurodyta, kad atlikti statybos darbai negali būti priskirti paprastojo remonto ar kapitalinio remonto statybos rūšims, todėl apeliacinio skundo teiginio, kad atlikti statybos darbai laikytini paprastuoju remontu ši išvada nepatvirtina, o jį paneigia.

20.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nustatytu teisiniu reguliavimu pagrįstas išvadas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad neypatingojo statinio rekonstravimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Toks reikalavimas yra ir šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas – draudžiama, o pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą statinio rekonstravimo projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

24.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25.       Nustatyta, kad mažametei atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa su bendro naudojimo patalpomis: 1-30 (1/14 iš 2,00 kv. m), 1-31 (1/14 iš 4,59 kv. m), 1-54 (1/41 iš 9,38 kv. m) ir terasa ant pastato stogo Tr2 – 24,79 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esanti (duomenys neskelbiami). 2020 m. vasario 17 d. nustatytais kadastro duomenimis patalpos plotas sudarė 33,78 kv. m. 2021 m. parengtas Terasos ant pastato stogo Tr2, priklausančios negyvenamajai patalpai – poilsio patalpai, paprastojo remonto aprašas, pagal kurį numatyta statybos rūšis – paprastasis remontas vadovaujantis STR 01.01.08:2002 (su pakeitimais), VIII skyriaus Statinio paprastasis remontas, 12.1 punktu – statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, t. y. numatoma įstiklinti terasą ant stogo, kad ji būtų apsaugota nuo lietaus ir vėjo, stiklinamos terasos aukštis sutampa su esamu pastato aukščiu, išlaikomas fasado vientisumas. Nestiklinamų sienos dalių spalva tokia pati kaip pastato spalva, stiklinamų rėmų spalva balta, tokia pati kaip pastate esantys langų rėmai. Patalpų ir terasos Tr2 plotai nesikeičia, jokie kiti darbai nenumatomi, vidinis buto patalpų perplanavimas neatliekamas. 

26.       Nustatyta, kad atsakovės močiutė 2022 m. vasario 7 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą per Infostatyba, kuris 2022 m. vasario 10 d. atmestas nurodžius, jog poilsio paskirties pastatas nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir STR 1.05.01:2017 3 punkto 4 dalyje nurodytas teritorijas, taip pat poilsio paskirties pastatas nelaikytinas daugiabučiu namu ar viešuoju pastatu, todėl statybą leidžiantis dokumentas atlikti statinio paprastąjį remontą nėra privalomas. 2022 m. kovo 28 d. atlikti nauji kadastriniai matavimai, pagal kuriuos ginčo poilsio patalpos plotas padidėjo iki 58,18 kv. m, nurodyta, kad 2022 m. patalpai atliktas paprastas remontas, įrašo apie patalpai priklausančią stogo terasą nebeliko, o Kadastrinių matavimų byloje esančioje patalpų vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, jog, be buvusių patalpų (holo, 2 kambarių, koridoriaus, sanitarinio mazgo) atsirado nauja patalpa, kuri pavadinta “įstiklinta terasa”, jos plotas nurodytas 24,40 kv. m.

27.       Atsakovės atstovė (motina) 2022 m. balandžio 27 d. užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (tik registruojama), kuri sistemoje IS „Infostatyba“ registruota 2022 m. balandžio 28 d., jai suteiktas Nr. ARCCR-100-220428-07410. Deklaracijoje nurodyta kadastro duomenų nustatymo data – 2023 m. kovo 28 d., duomenys apie statinio projektą – terasos ant pastato stogo Tr2, priklausančios neyvenamajai patalpai – poilsio patalpai, paprastojo remonto aprašas (2021 m.). Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos pagrindu 2022 m. gegužės 2 d. buvo įregistruoti nauji poilsio patalpos kadastro duomenys, nustatyti 2022 m. kovo 28 d.

28.       Ieškovė 2022 m. birželio 1 d. atliko neplaninį faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą Nr. FAK-1049. Inspekcija nustatė, kad ant neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato stogo terasos Tr2, kurios plotas 24,79 kv. m, pastatytas medžio drožlių plokščių antstatas ir įrengtos laikančiosios konstrukcijos, iš atviros stogo terasos suformuota nauja patalpa 3-48 prie atsakovei priklausančios poilsio patalpos, angos įstiklintos, įrengtas patalpos perdengimas, vykdomi naujai suformuotos patalpos išorės šiltinimo darbai. Statybos leidimas pastato, esančio (duomenys neskelbiami), rekonstrukcijos darbams nėra išduotas. Patikrinimo akte nurodyta, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu neypatingojo statinio – poilsio paskirties pastato rekonstravimui privalomas statinio rekonstravimo projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Statinio rekonstravimo projektas neparengtas, statybos leidimas neišduotas. Inspekcija 2022 m. spalio 4 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. UTA-62, kuriame nurodyti pažeidimai: 1) ant neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), stogo terasos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu Tr2 (plotas – 24,79 kv. m), įrengtos naujos antstato laikančiosios išorinės atitvaros (išorinės sienos ir denginys) iš medžio drožlių plokščių, taip iš atviros stogo terasos suformuota nauja patalpa prie poilsio patalpų ir pakeisti (padidinti) pastato išorės matmenys. Antstato išorinėse sienose suformuotose angose langai, varčia, suformuota patalpa iš išorės apšiltinta. Atlikti darbai priskirtini statinio rekonstravimui. Šių darbų atlikimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) Deklaracijoje klaidingai nurodyta statybos rūšis – paprastasis remontas; 3) statytojo teisė įgyvendinta nesilaikius Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos privalomos sąlygos bei pažeidus imperatyvų Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimą turėti statybą leidžiantį dokumentą bei Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą statybos draudimą, jei statytojas neatitinka bent vieno šio straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad pagal 2022 m. kovo 28 d. kadastrinių matavimų duomenis sudarytoje kadastrinių matavimų byloje yra įrašas, jog 2022 m. atliktas patalpos paprastasis remontas, nurodyta, kad patalpų plotas yra 58,18 kv. m (buvęs patalpų plotas 33,78 kv. m).

29.       Ieškovė reikalavimą panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą argumentavo tuo, kad atsakovė (jos atstovai) atliko neypatingojo statinio – poilsio paskirties pastato rekonstravimo darbus neturėdami statybą leidžiančių dokumentų. Atsakovės atstovas argumentavo, kad atlikti statybos darbai priskirtini paprastajam remontui ir statybos leidimas nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.  

30.       Pagal Statybos įstatymo (2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. redakcija) 2 straipsnio 58 dalį statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pagal to paties straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.) 9 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Reglamento 12 punkte numatyta, kad paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, atriboti šias statybos rūšis galima pagal tai, ar yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija suprantama kaip konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Taigi, nagrinėjamu atveju įrengus terasos išorines sienas ir denginį (jas uždengus stogu), akivaizdu, jog buvo įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, o tai atitinka rekonstrukcijos požymius. Pažymėtina, jog nėra nustatyta, kad laikančiosios konstrukcijos būtinai turi būti mūro, plytų, statybinių blokų ar pan. medžiagų, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog terasą dengiančias sienas įrengus iš medžio drožlių plokščių, jos nelaikytinos laikančiosiosmis konstrukcijomis. Apeliantė šiuo atveju painioja statybinių medžiagų atsparumą, tvirtumą su faktinio naujos sukurtos patalpos naudojimo galimybe, paskirtimi ar būdu teigdama, jog iš minėtų medžiagų įrengta patalpa negalės būti naudojama kaip gyvenamoji patalpa.

32.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.) 3 lentelės 4.1 punktą (eilutę) terasos tai plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą patalpa – tai sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir apeliantė neginčija, kad atlikus aptariamus statybos darbus buvo suformuota nauja patalpa, turinti savo aukštį, plotį, ilgį, tūrį, t. y. suformuota papildoma namo patalpa, kurios anksčiau nebuvo. Šią aplinkybę pripažino ir trečiasis asmuo MB „Pastatų kadastras”, atlikęs 2022 m. kovo 28 d. kadastrinius matavimus ir parengęs naują kadastro duomenų bylą. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, pasikeitė tiek jai priklausančios poilsio patalpos, tiek ir viso pastato parametrai. Faktiškai pastato tūris nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo padidintas, stacionariais atitvarais atitvėrus atvirą erdvę – terasą – ant namo stogo ir ją uždengus suformuota nauja patalpa, kurios anksčiau nebuvo, iš esmės pakeista ir pastato fasado išvaizda, o tai taip pat labiau atitinka ne paprastojo remonto, o rekonstrukcijos požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada yra teisės taikymo klausimas ir šiai išvadai, kaip teigia apeliantė, specialių žinių nereikia, o užtenka teismo kvalifikacijos, nes iš esmės keičiama pastato išvaizda ir matmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, terasos uždengimui paprastojo remonto būdu, kaip teigia apeliantė, buvo galima ieškoti kitų sprendinių – pritaikyti laikinas, mobilias atitvaras nuo vėjo, lietaus ir pan.

33.       Priešingai nei teigia apeliantė, kaip minėta, taip pat padidėjo ir jai priklausančios poilsio patalpos plotas nuo buvusio iki terasos uždengimo 33,78 kv. m iki 58,18 kv. m. Pačios apeliantės (atstovų) veiksmai atliekant naujus kadastrinius matavimus patvirtina, kad jai buvo žinoma ir suprantama apie padarytus pakeitimus ir kadastro duomenų pasikeitimus, ji siekė juos įteisinti ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog nurodytas teisinis reglamentavimas nustato imperatyvią pareigą nekilnojamojo turto savininkui keisti kadastre įrašytus kadastro duomenis, jeigu buvo atlikta rekonstrukcija ir pasikeitė kadastro duomenys. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 28 d. atliktų naujų kadastrinių matavimų, ginčo poilsio patalpos plotas padidėjo iki 58,18 kv. m, įrašo apie patalpai priklausančią stogo terasą nebeliko, o Kadastrinių matavimų byloje esančioje patalpų vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, jog, be buvusių patalpų atsirado nauja patalpa 3-48, pavadinta „įstiklinta terasa”, jos plotas nurodytas 24,40 kv. m. Taigi, atlikus rekonstrukciją iš esmės pasikeitė ginčo gyvenamojo namo vidaus planas (kadastriniai duomenys). Taip pat pasikeitė ir paties pastato kadastro duomenys (padidintas pastato tūris, pakeistas fasadas, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, tuo padidinti statinio išorės matmenys), Nekilnojamojo turto registre jie patikslinti atsižvelgiant į patalpos Nr. 37 (atsakovei nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos) kadastro duomenų pasikeitimus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Inspekcija atsakovės atstovų atliktus statybos darbus pagrįstai ir teisėtai pripažino pastato rekonstravimo darbais.

34.       Pačios atsakovės pateiktoje 2023 m. kovo 16 d. išvadoje, kurią ji įvardija eksperto išvada, formuluotas klausimas, ar atliktą remontą galima laikyti paprastuoju remontu ar tai yra kapitalinis remontas. Architektas A. M., davęs išvadą, nurodė, kad šių statybos darbų metu terasos vietoje įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos – sienos, jos apšiltintos, sienose suformuotos ir įstiklintos angos. Ant sienų įrengtas patalpos perdengimas. Dėl atliktų statybos darbų ant stogo terasos buvo pakeista pastato išvaizda, pasikeitė statinio išorės matmenys, sukurtos naujos papildomos apkrovos esamoms statinio laikančiosioms konstrukcijoms. Architektas konstatavo, kad atlikti darbai nepriskirtini nei paprastajam, nei kapitaliniam remontui ir turėtų būti vertinami kaip kita statinio statybos rūšis. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ir konstatuota, kad atlikta statinio rekonstrukcija, o tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir negalėjo būti taikomos paprastojo remonto darbų užbaigimo procedūros.

35.       Pažymėtina, jog ir tolesni atsakovės atstovų veiksmai, atlikti jau bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtina, kad jie pripažįsta atlikę rekonstrukciją. 2023 m. atsakovės tėvų iniciatyva parengtas poilsio paskirties pastato rekonstavimo projektas, jame nurodyta, kad poilsio paskirties pastatas (duomenys neskelbiami) rekonstruojamas – įstiklinama ant stogo esanti terasa, priklausanti negyvenamai patalpai – poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Negyvenamos patalpos – poilsio patalpos bendrasis plotas – 58,18 kv. m. Rekonstruojant pastatą – įstiklinant esančią terasą, padidėja poilsio pastato tūris nuo 5203 kub. m iki 5310 kub. m. Kaip nurodė atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, projektas buvo derinamas su pastato bendraturčiais, tačiau ši procedūra užsitęsė. Taigi, atsakovės tėvai siekia įteisinti statybą.

36.       Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripžintas neteisėtu vien dėl to, kad teismas nevertino argumentų, jog architektams parengus ir per sistemą „Infostatyba“ pateikus projektą (paprastojo remonto aprašą), projektą nagrinėjusi vyriausioji specialistė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento atmetė, t. y. atsisakė jį išduoti nurodžiusi, kad remonto apraše nurodytiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas, teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą. Teismas turi vertinti tik tuos šalių argumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi ir gali turėtų įtakos bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog vyriausioji specialistė, sistemoje „Infostatyba“ atmetusi prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir nurodžiusi, kad jis nėra privalomas, galėjo suklaidinti atsakovę (jos atstovus), tačiau ši aplinkybė nekeičia atliktų statybos darbų pobūdžio ir jų vertinimo bei imperatyvių teisės aktų reikalavimų turėtų statybą leidžiantį dokumentą tokiems darbams atlikti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vyriausioji specialistė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą išnagrinėjo pačios atsakovės atstovų pateiktos informacijos ir dokumentų apimtyje, o būtent atsakovei prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti terasos poilsio paskirties pastate paprastąjį remontą, taigi, neteisingai nurodžius darbų pobūdį.

37.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), kad jie iš viso nevertinti ar kad byla išnagrinėta pernelyg formaliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. 

38.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40.       Apeliacinį skundą atmetus atsakovė (jos atstovai) neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                               Irma Čuchraj

 Aušra Maškevičienė

 Erika Misiūnienė