Civilinė byla Nr. e2-70-1060/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00646-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.4.2.9.1, 3.1.7.4; 3.2.6.5; 3.4.1.11.3; 3.1.16;

 (S)

 

 

 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 14 d.

Prienai

 

Alytaus

apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant S. T., A. V., E. M.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ atstovei advokato padėjėjai J. Č.,

atsakovui R. S., jo atstovei advokatei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „K.“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., L. R. V., uždaroji akcinė bendrovė „V.“, E. D., E. M., J. K., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, E. G., S. V., A. V., išvadą byloje duodanti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

 

1.       Ieškovė UAB „K.“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. (toliau – ir atsakovas) 5 980,30 Eur skolą; į procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 647,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (580,80 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 67,00 Eur žyminį mokestį) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 5).

2.       Ieškinyje nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-3610 „Dėl UAB Kauno butų ūkio skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore“ ieškovė paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. vasario 6 d. atsakovui nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, administruodama daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teikė komunalines paslaugas. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė komunalinių paslaugų teikimo santykiai. Ieškovė atsakovui teikė komunalines paslaugas, o paslaugų suteikimą įformino PVM sąskaitomis – faktūromis. Savo ruožtu atsakovas, kaip paslaugos gavėjas, už gautas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti PVM sąskaitose-faktūrose numatyta tvarka. Atsakovas dėl gautų paslaugų, ar pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų tikslumo, pretenzijų ieškovei nėra pareiškęs. Taigi, savo prievoles ieškovė įvykdė laiku ir tinkamai. Pateikia teismui PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., išrašus apie atsakovo atliktus mokėjimus ieškovei. Tuo tarpu atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas paslaugas neįvykdė – už suteiktas komunalines paslaugas pilnai neatsiskaitė, ieškinio parengimo dieną yra skolingas ieškovei 5 980,30 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

3.       Alytaus

apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo R. S. ieškovės UAB „K.“ naudai 5 980,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 980,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 647,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinė byla Nr. e2-4837-1060/2021, elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 92 – 96).

4.       Ieškovės atsiliepime į pareikštą atsakovo prieštaravimą prašoma Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 75 -77). Nurodoma, kad daugiabučio namo savininkai patys priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos: 2016 m. sausio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą pritarti pastato rekonstrukcijai pagal parengtą techninį projektą. Taip pat, 2016 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo metu patalpų savininkai nutarė: pritarti darbų kainai – 110 000,00 Eur; pritarti, kad remonto darbai būtų apmokestinami kaupiamosiomis lėšomis iki 2016 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant nurodytus patalpų savininkų sprendimus, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (laikotarpis už kurį susidarė ginčo skola), daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo atlikta eilė remonto darbų bei pastato fasado tvarkybos darbai: buitinių nuotekų gedimo šalinimas (avarija) 38,09 Eur; buitinių nuotekų gedimo šalinimas (avarija) 45,90 Eur; tvarkybos darbų projekto rengimas 4 840,00 Eur; pastato tvarkybos darbai 110 000 Eur; pastato tvarkybos techninė priežiūra 3 557,40 Eur. Įvertinus atsakovui priklausantį patalpų plotą (62,48 m2), jam priskaičiuota mokėtina suma – 6 940,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija iš dalies kompensavo pastato fasado tvarkymo išlaidas, atsakovo mokėtina suma perskaičiuota ir mokėtina suma sumažinta iki 6 041,58 Eur.

5.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 160 – 167) prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad atsakovas prašomas priteisti išlaidas patyrė remontuodamas bendrojo naudojimo objektus. Nėra ginčo, kad atsakovas, jei kažkokius darbus ir atliko, jis juos atliko savo iniciatyva, o ne ieškovės pavedimu ar bendru sutarimu, todėl jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo atliktų darbų klausimu nėra susiklostę. Tai reiškia, kad atsakovas reiškia reikalavimą ne tam asmeniui, o turėtų reikšti buto ir kitų patalpų savininkams. Byloje nėra ginčo, jog 2016 m. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai priėmė sprendimą atlikti pastato rekonstrukciją ir pritarė konkrečiam Senamiesčio restauratorių pateiktam pasiūlymui. Dalį remonto darbų (mūrinių sienų remontą) reikėjo atlikti atsakovui priklausiusiose rūsio patalpose, tačiau atsakovas su ieškove nebendradarbiavo ir geranoriškai ieškovės į minėtas rūsio patalpas neįsileido. Dėl šių aplinkybių, 2018 m. vasario 20 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama į pareigoti atsakovą rangovo nustatytu laiku įleisti ieškovės atstovą ir rangovo darbininkus į nuosavybės teise valdomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti patalpose remonto darbus, numatytus UAB „E.“ parengtame techniniame projekte „Pastato(duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“. Bylą nagrinėjant teisme 2019 m. kovo mėn. atsakovas savavališkai, neturėdamas bendrasavininkų pritarimo, Kultūros paveldo departamento leidimo, be ieškovės žinios atliko rūsio remonto darbus. Atlikus remontą, ieškovei neliko pagrindo patekti į atsakovo valdytas rūsio patalpas, todėl ieškovė ieškinio atsisakė, o teismas civilinę bylą Nr. e2-1945-454/2019 nutraukė. Akivaizdu, jog atsakovas remonto darbus rūsio patalpose atliko ne tik neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, bet ir prieštaraudamas anksčiau bendrasavininkų išreikštai valiai, jog šiuos darbus turi organizuoti ieškovė, o atlikti konkretus rangovas – UAB „S“. Byloje yra pateikti įrodymai, jog šiuos darbus savininkų daugumos sprendimu ir pavedimu tuo pačiu metu siekė atlikti ieškovė, tačiau negalėjo to padaryti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Įrodinėdamas būtinybę atlikti nuotekų/vandentiekio tinklų remonto darbus atsakovas taip pat nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog šie darbai buvo neatidėliotini. Priešieškinyje atsakovas nepaaiškina, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis galimai atliko nuotekų ir vandentiekio tinklų remonto darbus. Tačiau, ieškovės turimais duomenimis, atsakovas 2019 m. kovo 14 d. yra kreipęsis į ieškovę dėl atsakovui priklausiusiose rūsio patalpose galimai įvykusios avarijos – nesandarių nuotekų tinklų. Tačiau, tą pačią dieną atvykusi budinti avarinė tarnyba į rūsio patalpas patekti negalėjo, kadangi atsakovas, pranešęs apie įvykį, pagalbos nebelaukė ir iš šių patalpų išvyko. Atsakovas vamzdyno remonto darbų ėmėsi vėlgi savavališkai, nesant tam jokio būtinumo, kadangi kilusią avariją, jei tokia buvo, būtų likvidavusi operatyviai atvykusi avarinė tarnyba. Tačiau, atsakovas avarinės tarnybos į patalpas neįleido ir tokiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintų Kano miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 9.3 punktą, numatantį, jog patalpų savininkai inžinerinės įrangos avarijų atvejais privalo leisti avarinės tarnybos darbuotojams patekti į patalpas avarijai likviduoti. Atsakovas apie galimą avariją rūsio patalpose pranešė 2019 m. kovo 14 d. Tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą rangos sutartį laikotarpiu tarp 2019 m. kovo 1 d., kuomet buvo pasirašyta rangos sutartis ir kovo 25 d., kuomet buvo pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas atsakovas tose patalpose vykdė sienų remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, labai tikėtina, kad, jei vamzdyno avarija iš tikro buvo, ji galimai įvyko dėl paties atsakovo savavališkai pasamdytų rangovų veiksmų, atliekant rūsio patalpose esančių sienų remonto darbus. Kitaip tariant, tikėtina, kad vamzdynas buvo pažeistas dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 4 461,23 Eur, kuriuos sudaro atsakovo patirtos išlaidos: 2 938,23 Eur už rūsio remonto darbus ir 1 523,00 Eur už namo nuotekų/vandentiekio tinklų remontą. Ieškovės įsitikinimu, pareikšto reikalavimo dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaidas, sau tenkančios proporcingos išlaidų dalies neįvertino ir reikalavimo dydžio ta suma nesumažino. Tad net, jei laikytume, kad atsakovas turi teisę prašyti priteisti jo prašomas išlaidas (o ieškovė su tuo nesutinka), priteisus visą prašomą 4 461,23 Eur sumą, atsakovas nepagrįstai praturėtų, kadangi jis nebūtų patyręs visiškai jokių išlaidų už jam priklausančios nuosavybės dalies remontą.

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., L. R. V., uždaroji akcinė bendrovė „V.“, E. D., E. M., J. K., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionys demokratai, E. G., S. V., A. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą priešieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 147 – 159, 178 – 184, t. 4, b. l. 53, 63, 68 – 93, 101 – 116, t. 5, b. l. 6 – 49).

7.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais (2023 m. gegužės 24 d. ir 31 d. teismo posėdžio garso įrašas).

 

II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

 

8.       Atsakovas R. S. prieštaravimuose (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 140 – 145) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad dėl išrašytų sąskaitų faktūrų eilę metų vyksta ginčai ir ieškovė nepateikti įrodymų, patvirtinančių, jog administruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškovė iš tikrųjų (faktiškai) patyrė tokio dydžio išlaidas ir atsakovui, buvusiam negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkui, tenkanti išlaidų dalis buvo teisingai priskirta. Įprastinės administravimo išlaidos, kurios buvo priskaičiuotos už gyvenamojo namo administravimą, atsakovui priklausiusioms negyvenamosioms patalpoms sudarė 11,12 Eur per mėnesį, o būtent: administravimo mokestis – 1,34 Eur (su PVM – 1,62 Eur); techninė priežiūra – 5,27 Eur (su PVM – 6,38 Eur, o nuo 2018 m. gruodžio mėn. – 1,01 (su PVM – 1,22 Eur). Iš viso kas mėnesį 11,12 Eur su PVM, o nuo 2018 m. gruodžio mėn. – 5,96 Eur su PVM. Atsakovas neginčija savo pareigos mokėti administravimo išlaidas. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 lapkričio mėn. (35 mėn.) atsakovas turėjo ieškovei apmokėti iš viso 389,20 Eur sumą (11,12 Eur x 35 mėn.), o nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. (iki negyvenamųjų patalpų pardavimo), privalėjo apmokėti iš viso 83,44 Eur (5,96 Eur x 14 mėn.), iš viso turėjo sumokėti 472,64 Eur, kurių neginčija. Pridedami bankiniai pavedimai (2016-02-23 – 11,12 Eur, 2018-05-01 – 300,24 Eur, 2019-07-08 – 59,60 Eur, 2019-09-24 – 35,76 Eur, 2020-08-10 – 23,84 Eur, 2020-10-29 – 65,82 Eur) patvirtina, jog R. S. nuo 2016-01 iki 2020-01 imtinai yra sumokėjęs ieškovei už teiktas paslaugas 496,38 Eur sumą, t. y. 23,74 Eur didesnę sumą, nei ieškovei turėjo sumokėti. Ginčo dalykas šioje byloje yra dėl sąskaitų faktūrų: 2016-02-29 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00018557 – 121,31 Eur; 2016-03-31 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00020246 – 112,37 Eur; 2016-04-30 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00021718 – 97,87 Eur; 2016-08-31 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00028721 – 1 326,95 Eur; 2016-09-30 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00030837 – 1 326,95 Eur; 2016-10-31 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00033504- 1 547,07 Eur; 2016-11-30 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00036181 – 1 329,24 Eur; 2017-01-31 PVM sąskaita-faktūra KBU Nr. 00039473 – 1 080,28 Eur. Neaišku, ar aukščiau priskaitytos mokėti sumos buvo faktiškai patirtos administruojant daugiabutį namą ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. 2015 m. gruodžio 4 d. buvo išduotas Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos (duomenys neskelbtini)  – objekto valdytojui UAB „V.“, t. y. privačiai įmonei, besiverčianti nekilnojamojo turto vystymu, nuoma, kuriai priklausė 5 daugiabučio namo patalpos. Taigi, projektas buvo išduotas ne visam daugiabučiam namui, bet konkrečios įmonės patalpoms. Pažymėtina, jog dar 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovei apžiūrėjus 1 038,20 m2 pastatą – bendrojo naudojimo patalpose esminiu defektu nenustatė – reikėjo keisti vamzdynus, buvo būtinas skubus remontas rūsyje (t. y. buvo reikalingas remontas atsakovo patalpose), o kitų skubių darbų nebuvo nustatyta, ką patvirtina 2015 m. gruodžio 21 d. statinio apžiūros aktas. Nepaisant to, ieškovei tapus gyvenamojo namo administratore, minėtas projektas dėl neaiškių priežasčių buvo priskirtas visam daugiabučiui namui, kurio vykdymo išlaidas turėjo dengti viso daugiabučio namo bendrasavininkai. Jau nuo 2016 m. ieškovei buvo nuolatos reiškiamos pretenzijos dėl pateikiamų sąskaitų, jų dydžio pagrįstumo bei prašoma administratoriaus skubiai atlikti būtinus remonto darbus rūsyje, kadangi nusidėvėję rūsyje esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai ėjo per atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurių atsakovas negalėjo tinkamai naudoti, o į išorę patenkančios nuotekos ir vanduo ardė sienas, grindis bei pastato pamatus. Ieškovė apskaičiuoja mokėtinas dideles sumas nuo 1044,63 m2 bendro namo ploto. Iš Registrų centro išrašų matyti, kad 2015 m. kovo 25 d. viso daugiabučio namo plotas sudarė 1103,40 m2, o 2019 m. sausio 30 d. – 1096,68 m2. Šiuo atveju yra susidariusi tokia situacija, kad, nors atsakovas savo piniginėmis lėšomis atliko viso gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų remontą už 1 523,00 Eur, ieškovė ne tik kad nekompensuoja už tokių darbų atlikimą, bet dar ir reikalauja apmokėti pinigines lėšas už viso projekto įvykdymą, nors žinoma, kad projekto dalis dėl rūsio remonto (kurios kaina projekte sudarė 3 390,58 Eur sumą ir kurią atliko atsakovas), nebuvo įgyvendinta, dėl ko išlaidos negalėjo būti patirtos.

9.       Atsakovas R. S. priešieškinyje (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 72 – 77) prašo: priteisti iš ieškovės 4 461,23 Eur išlaidas vykdant bendro naudojimo objektų remontą pastate (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteista sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

10.       Priešieškinyje nurodoma, kad savo piniginėmis lėšomis atsakovas atliko pastato, (duomenys neskelbtini), avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų remontą už 1 523,00 Eur, bei rūsio remontą už 2 938,23 Eur, iš viso už 4 461,23 Eur, kuriuos neginčytinai turėjo atlikti ieškovė, todėl ši suma turi būti priteista iš ieškovės, o vėliau paskirstyta patalpų savininkams. Į UAB „S“ pasiūlymą ir sąmatą buvo įtraukti rūsio remonto darbai (sąmatos pozicijos Nr. 79-84) bendroje 2 938,23 Eur sumoje. 2019 m. ieškovė Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose buvo pareiškusi ieškinį atsakovui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą įsileisti ieškovės atstovą ir kartu pasitelkto rangovo UAB „S“ darbininkus į nuosavybės teise valdomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudaryti galimybes atlikti remonto darbus, numatytus 2016 m. rugpjūčio 29 d. rangos darbų sutartyje Nr. 16-55R detalizuotus komercinio pasiūlymo punktuose 81,82,83,84. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1945- 454/2019 byla buvo nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio. Ši nutartis yra svarbi tuo, kad pati ieškovė pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo patvirtino, kad atsakovas rūsyje atliko visus darbus pats. Po šios bylos išnagrinėjimo buvo suklastotas ar pakeistas sprendimu patvirtintas pasiūlymas su sąmata. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sąmatoje nurodyti rūsio darbai pašalinti, o vietoje to atsirado išlaidos, susijusios su technine priežiūra. Į bylą pateiktas netgi kitokio turinio 2016 m. rugpjūčio 26 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas Nr. 20. Šioms aplinkybėms įrodyti pridedami Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1945-454/2019 ieškovės teikti dokumentai su ieškiniu. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovės sudaryta komisija apžiūrėjo 1038,20 m2 pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei aktu konstatavo defektus ir trūkumus, nurodant ką skubiai reikia tvarkyti ir keisti. Akte buvo nuspręsta, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai yra seni susidėvėję ir pažeisti korozijos ir kad juos reikia keisti, bei kad būtinas skubus remontas rūsyje (t. y. buvo reikalingas remontas atsakovui priklausiusiose patalpose). Ieškovei nustačius ir žinant apie reikalingumą atlikti minėtus darbus, projektas nebuvo įgyvendinamas. Ieškovė tinklų nekeitė, į prašymus nereagavo, nuotekos tekėjo tiesiai į atsakovo patalpas, dėl ko teko atsakovui pačiam atlikti šiuos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad nebebuvo įmanoma naudotis patalpomis, pats atsakovas pradėjo organizuoti remonto darbų atlikimą ir 2019-02-25 ieškovei buvo išsiųsta schema vandentiekio/nuotekų tinklų remontui bei 2019 m. kovo 25 d. sudaryta rangos darbų sutartis, pagal kurią buvo atlikti bendro naudojimo objektų (t. y. rūsyje esančių vandentiekio bei nuotekų tinklų, kurie ėjo per atsakovo patalpas) remonto darbai. 2019 m. vasario 26 d. ieškovei atsakovas pranešė, kad yra parengęs jam priklausančių patalpų kapitalinio remonto techninį projektą ir atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikti bendro naudojimo objekto remonto darbai, kurie buvo numatyti tvarkybos projekte, prašė ieškovės rengti susirinkimą dėl pritarimo projektui. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovė pateikė raštą, nurodant, jog darbai turi būti apžiūrėti, o 2019 m. gegužės 20 d. ieškovė nurodė, kad ji neorganizuos susirinkimo, kadangi darbai atlikti nesuderinus su bendraturčiais. Kadangi buvo atlikti tik būtini remonto darbai, šalinant avarinę būklę, dėl to 2019 m. spalio 7 d. pakartotinai atsakovas kreipėsi į ieškovę, tačiau 2019 m. spalio 14 d. raštu atsakovė atsisakė apmokėti už darbus ir/ar rengti susirinkimą, kaip ir eilėje kitų raštų.

11.       Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (2023 m. gegužės 24 d. ir 31 d. teismo posėdžio garso įrašas).

 

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

 

12.       Išvadą byloje duodančios institucijos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastatui, (duomenys neskelbtini), priklausančiose rūsio patalpose tvarkybos darbams, numatytiems 2019 m. kovo 1 d. rangos sutarties Nr. 19/03/01 1 punkte (išorinės sienos remontui iš vidaus, galinės sienos remontui betonu C20/25, arkos restauravimui molio pilnavidurėmis plytomis, durų angų ir sienų užtaisymui keraminėmis pilnavidurėmis plytomis) atlikti turėjo būti parengtas tvarkybos darbų projektas ir gautas leidimas. Kaip nurodyta Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2022-11-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)1.32-K) projektas su skyriumi nebuvo suderintas, pastato rūsio patalpose tvarkybos darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus. (t. 4, b. l. 1 – 4).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

 

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

 

13.       Nustatyta, kad atsakovas R. S. laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo negyvenamosios patalpos, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 62,48 m2, kadastro duomenų nustatymo data: 1999-03-01; esančios (duomenys neskelbtini), savininkas (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 126 – 164). Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A-3610 ir 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr. A-2816 „Dėl UAB Kauno butų ūkio skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore“ pagrindu teikė daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 72 – 73, t. 5, b. l. 63 – 64). 2016 m. rugpjūčio 26 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 20 patalpų savininkai pritarė siūlomiems sprendimams – Dėl pritarimo Senamiesčio restauratorių pateiktam pasiūlymui statybos remonto darbams pastate Laisvės al. 99, Kaune, darbų kaina 110 000,00 Eur (pritarė 10 iš 17); Dėl pritarimo, kad remonto darbams butų ir kitų patalpų savininkai būtų apmokestinti kaupiamosiomis lėšomis iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pritarė 10 iš 17) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 50 – 51). Ieškovė, administruodama daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teikė komunalines paslaugas atsakovui, o paslaugų suteikimą įformino PVM sąskaitomis-faktūromis, pagal kurias paskaičiuotas administravimo mokestis, techninė priežiūra, kaupiamosios lėšos remontui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8 – 53, 77 – 83). Atsakovas savo piniginėmis lėšomis atliko pastato, (duomenys neskelbtini), avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų remontą ir rūsio remontą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 133, 135, 5 t., b. l. 97 – 103).

14.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įprastinių administravimo išlaidų: administravimo mokesčio ir techninės priežiūros. Ginčo dalykas šioje byloje yra dėl sąskaitų faktūrų: 2016-02-29 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00018557 – 121,31 Eur; 2016-03-31 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00020246 – 112,37 Eur; 2016-04-30 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00021718 – 97,87 Eur; 2016-08-31 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00028721 – 1 326,95 Eur; 2016-09-30 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00030837 – 1 326,95 Eur; 2016-10-31 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00033504- 1 547,07 Eur; 2016-11-30 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00036181 – 1 329,24 Eur; 2017-01-31 PVM sąskaitos-faktūros KBU Nr. 00039473 – 1 080,28 Eur, pagrįstumo ir dėl teisės reikalauti atlyginti išlaidas iš bendrojo naudojimo objektų administratoriaus už atsakovo atliktą avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų ir rūsio remontą.

 

Dėl ieškinio reikalavimų

 

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Šaliai priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

16.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokolu buvo pritarta, jog statybos remonto darbai bus atliekami už 110 000,00 Eur. Darbų buvo atlikta už 107 061,85 Eur: pagal atliktų darbų aktą Nr. 16-41 2016 m. rugsėjo mėn. buvo atlikti darbai už 21 820,73 Eur; pagal atliktų darbų aktą Nr. 16-48-1 2016 m. lapkričio mėn. buvo atlikti darbai už 36 262,97 Eur; pagal atliktų darbų aktą Nr. 16-48-2 2016 m. lapkričio mėn. buvo atlikti darbai už 48 978,15 Eur. Be to, be nurodytų statybos rangos darbų, pastato tvarkybos darbų kainą sudarė ir: Tvarkybos darbų projektas 4 840,00 Eur; LR Rinkliavos mokestis 37,00 Eur; Inžineriniai tyrinėjimai 302,50 Eur; Darbų techninė priežiūra 3 557,40 Eur. Atitinkamai, bendra pastato tvarkybos darbų kaina sudaro 115 798,75 Eur. Įvertinus tai, jog buvo gauta Kauno miesto savivaldybės kompensacija 15 000,00 Eur, pastato patalpų savininkams buvo paskirstyta 100 798,75 Eur suma (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 122 – 125).

17.       Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta suma. Atsakovas nurodo, kad suma už atliktus darbus yra 88 480,87 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras, iš kurios turi būti atimta Kauno miesto savivaldybės kompensacija 15 000,00 Eur, iš viso 73 480,87 Eur ir ši suma turi būti paskirstyta, o dėl kitų ieškovo nurodomų sumų butų savininkai nėra davę sutikimo, dėl to ieškovė neturi teisės jų reikalauti.

18.       CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, jog išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

20.       Šiuos santykius reguliuoja Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Pavyzdinių nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenurodytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Pavyzdinių nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Pavyzdinių nuostatų 13 punktas).

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „K.“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 72 – 73, t. 5, b. l. 63 – 64). Pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) ginčo metu, t. y. 2016 m., buvo 16 negyvenamųjų patalpų ir 1 gyvenamoji patalpa, iš viso 17 patalpų (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 130 – 163). 2016 m. sausio 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 01 nurodyta, kad siūlomas sprendimas – Dėl pritarimo, kad būtų atlikta pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, parengtas techninis projektas, už darbus butų ir kitų patalpų savininkus apmokestinant per atsiskaitymo sąskaitas (pritarė 11 iš 17) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 50). 2016 m. rugpjūčio 26 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 20 nurodyta, kad siūlomi sprendimai – Dėl pritarimo Senamiesčio restauratorių pateiktam pasiūlymui statybos remonto darbams pastate (duomenys neskelbtini), darbų kaina 110 000,00 Eur (pritarė 10 iš 17); Dėl pritarimo, kad remonto darbams butų ir kitų patalpų savininkai būtų apmokestinti kaupiamosiomis lėšomis iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pritarė 10 iš 17) (t. 2, b. l. 50 – 51). Byloje yra pateiktas toks pat 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad pritarė 10 iš 18 patalpų savininkų (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 55). Teismas šiuo dokumentu nesiremia byloje, nes protokole nurodytas patalpų savininkų skaičius – 18 neatitinka patalpų savininkų skaičiaus pagal faktišką pastate esančių patalpų skaičių.

22.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, jog butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu būtų pritarę paprastojo remonto projektui, pastate nebuvo vykdoma rekonstrukcija, kaip numatyta statybas reglamentuojančiose teisės aktuose. Ieškovė raštu nurodė, kad ruošiant butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo dokumentus tik dėl žmogiškos klaidos 2016 m. sausio 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 01 formuluotėje atsirado žodis rekonstrukcija (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 177 – 178). Tokios pozicijos laikėsi ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu.

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „E.“ 2016 m. sausio 20 d. teikė pasiūlymą Nr. 20160120 dėl pastato (duomenys neskelbtini) pagrindinio fasado remonto-restauracijos, rūsio remonto, stogo remonto projektavimo darbų – kaina 4 840,00 Eur (t. 3, b. l. 121). Darbų išlaidų aprašymai (t. 3, b. l. 123 – 126). 2016 m. sausio 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 01 3 punkte nurodyti: Sprendžiami klausimai: Dėl pastato tvarkybos darbų ir techninio projekto parengimo; Dėl pastato kadastrinės bylos užsakymo (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 50). UAB „E.“ parengtame Paprastojo remonto projekte; Paveldo tvarkybos darbų projekte; Techniniame projekte nurodyta, kad projekte numatyti darbai – restauruoti – remontuoti pagrindinį fasadą (antro a.), perdažyti dalį I a. fasado, sutvarkyti stogo konstrukcijas, įrengti naują skardos stogo dangą; užmūryti angas ir išardymus rūsio sienose (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 92 – 176).

24.       Aukščiau nurodyti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pozicija dėl klaidos balsavimo dokumente, yra pagrįsta. Tiek pasiūlyme, protokole, tiek projekte yra vartojamos sąvokos – tvarkybos darbai, rekonstrukcija, restauravimas, tačiau iš bylos duomenų seka, kad butų ir kitų patalpų savininkai suprato, kad balsavimas vyko ne dėl rekonstrukcijos – esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų, perstatymo projekto, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte sąvoka ir kaip tokios pozicijos laikėsi atsakovas teismo posėdžio metu, bet dėl pastato tvarkybos darbų ir techninio projekto parengimo, t. y. pastato paprastojo remonto, kuris vėliau ir buvo įgyvendintas. Byloje nėra duomenų, kad butų ir kitų patalpų savininkai būtų prieštaravę tokiam projektui. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos finansavimo lėšų naudojimo 2016 m. birželio 17 d. sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija iš dalies finansavo UAB „K.“ įgyvendinamą Projektą, kuris vadinamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projektu (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 86 – 89, 91). Šių duomenų pagrindu teismas laiko nustatytu faktą, kad 2016 m. sausio 22 d. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 01 balsavo dėl pastato tvarkybos atlikimo ir techninio projekto parengimo, o ne dėl rekonstrukcijos.

25.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 3 d. Projektavimo ir inžinerinių paslaugų sutartis Nr. 16-29 sudaryta tarp UAB „K.“ ir UAB „E.“, sutarties kaina 4 840,00 Eur su PVM (t. 3, b. l. 43 – 44). UAB „E.“ parengė Paprastojo remonto projektą. Paveldo tvarkybos darbų projektą. Techninis projektą (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 92 – 176). Mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo – 4 840,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 169). 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 16-55R buvo sudaryta Rangos sutartis tarp UAB „K.“ ir UAB „S.“, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos ir remonto darbus: 1. Pagrindinio fasado tinko ir dekoro elementų restauravimas; 2. Pagrindinio fasado dažymas; 3. Pastato balkonų ir jų tvorelių remontas; 4. Lietvamzdžių ir fasado apskardinimo detalių sumontavimas; 5. Stogo tvarkymo darbai. Sutarties kaina 110 000,00 Eur su PVM (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 31 – 34). Pagal atliktų darbų aktą 2016 m. Nr. 16-41, atliktų darbų aktą Nr. 16-48-1, atliktų darbų aktą Nr. 16-48-2 iš viso darbų buvo atlikta už 107 061,85 Eur. Pagal byloje pateiktas UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „K.“ sumokėjo 88 480,87 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 2 – 10, 15 – 19, 21- 25).

26.       Nuostatų 11 punkte numatyta, kad už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Taigi, byloje surinktų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad administratorius turi teisę reikalauti 4 840,00 Eur už Tvarkybos darbų projekto parengimą ir 107 061,85 Eur sumos už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, o ne pagal PVM sąskaitas – faktūras, kaip nurodo atsakovas.

27.       2016 m. rugsėjo 13 d. tarp UAB „K.“ ir UAB „I.“ filialo Projektų centro buvo sudaryta Techninės priežiūros sutartis Nr. 16-13/P, paslaugos kaina 3 557,40 Eur (t. 3, b. l. 11 – 14). Pagal 2016 m. atliktų darbų aktą Nr. 2 – darbų atlikta už 3 557,40 Eur. PVM sąskaitos faktūros išrašytos 3 557,40 Eur sumai, UAB „K.“ sumokėjo 3 201,66 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 11 – 14, 22, 23, 25, 4 – 6).

28.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 3.3 punktą statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis: pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio d. 1, 1 straipsnio 89 dalyje nurodyta, kad pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Taigi, tvarkybos darbai, kurie buvo skirti atkurti pastato fizines savybes (pagal projektą – Pagrindinio fasado tinko ir dekoro elementų restauravimas), negalėjo būti atlikti pagal teisės aktų reikalavimus be statinio statybos techninė priežiūros. Statinio statybos techninė priežiūros darbai yra tiesiogiai susiję su pastato tvarkybos darbų atlikimu. Kadangi butų ir kitų patalpų savininkai nubalsavo dėl pastato tvarkybos atlikimo, teismas sprendžia, kad statinio statybos techninė priežiūros atlikti darbai atitinka butų ir kitų patalpų savininkų valią. Pagal Nuostatų 11 punktą administratorius turi teisę reikalauti 3 557,40 Eur sumos.

29.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Ieškovė paskaičiavo 37,00 Eur rinkliavą už žyminį mokestį, sumokėtą Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, už statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. buvo išduotas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. LPK-29, Laisvės al. Nr. 99, Kauno m. sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 41 – 42). Ši rinkliava yra pagrįsta byloje esančiu 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu ir susijusi su tvarkybos darbais, dėl to administratorius turi teisę reikalauti 37,00 Eur sumos (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 172).

30.       UAB „K.“ 2016 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė R. M. už 2016 m. kovo 10 d. projektavimo paslaugas. Ieškove rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sumokėjo 302,50 Eur už inžinerinius tyrinėjimus (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 123, DOK – 22564, priedas Nr. 9). Apie šias išlaidas ieškovė nurodė tik 2023 m. gegužės 30 d., teigdama prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Ieškovė 2017 m. kovo 3 d. rašte Nr. 1014 nenurodė atsakovui 302,50 Eur už inžinerinius tyrinėjimus ir jos neįskaitė į bendrą mokėtiną sumą (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 24). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matoma, kad ieškovės apskaičiuota suma ir jos sudėtinės dalys tiek laikotarpiu iki bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kito. Pagal byloje esančius duomenis teismas neturi galimybių nustatyti, kokios dar papildomos, be UAB „E.“ suteiktų projektavimo ir inžinerinių paslaugų, projektavimo paslaugos buvo suteiktos ir ar jos yra susiję būtent su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbais. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus bylos duomenis, ieškovė neįrodė, kad šios išlaidos buvo reikalingos ir būtinos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbams atlikti.

31.       Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos finansavimo lėšų naudojimo 2016 m. birželio 17 d. sutartį, pagal kurią Kauno miesto savivaldybės administracija iš dalies finansavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų projektą 15 000,00 Eur suma (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 86 – 89, 91), teismas sprendžia, kad bendrą sumą pastato tvarkybai sudaro 100 496,25 Eur (4 840,00 + 107 061,85 + 3 557,40 + 37,00 Eur – 15 000,00).

32.       CK 4.82 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastato, esančiame (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 21,33 m2(elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 12 – 15, 38 – 39, 178 – 186). Kadangi pastate yra 16 negyvenamųjų patalpų ir 1 gyvenamoji patalpa, naudingojo ploto santykiui apskaičiuoti negali būti formaliai taikomos CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatos. Ieškovė nurodė, kad atsakovo mokėtina suma už pastato adresu (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbus buvo apskaičiuota įvertinus atsakovui priklausiusių patalpų ((duomenys neskelbtini)) bei visų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų plotus pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys vertinti 2016 m. sausio 18 d.). Atsakovui priklausiusių patalpų plotas pagal oficialius duomenis buvo 62,48 m2. Pagal 2016 m. sausio 18 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis visų savininkų valdomų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotas sudarė 1044,63 m2. Ieškovė 2016 m. spalio mėn. buvo informuota, jog L. R. V. valdomų patalpų plotas pasikeitė – pagal pakoreguotus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis L. R. V. valdomų patalpų plotas buvo 58,21 m2 (47,65 m2 patalpos + 10,56 m2 bendrojo naudojimo patalpų), o ne 60,06 m2. Atitinkamai, nuo 2016 m. spalio mėn., skaičiuojant visų pastato patalpų savininkų mokėtinas sumas už šio pastato tvarkybos darbus, buvo vertinamas jau 1042,82 m2 pastato plotas, o ne 1044,63 m2 (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 122 – 123).

33.       Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 6.10 papunktyje numatyta, kad pastato bendras plotas – visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas. 6.11. papunktyje numatyta, kad pastato naudingas plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptatakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas.

34.       Teismo vertinimu pastato, adresu (duomenys neskelbtini), „naudingas plotas“ CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.11 papunktį yra visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų, plotų suma, m2, neįskaitant laiptinės.

35.       Pagal Nekilnojamojo turto registro 2016 m. sausio 18 d. duomenis (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 126 – 164): R. S. priklausė negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 62,48 m2; Kauno miesto savivaldybei – butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), naudingas plotas: 21,33 m2 (bendras plotas toks pats); L. R. V. ir Lietuvos Respublikai – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 73,09 m2, papildomai L. R. V. – 10,91 m2 bendro naudojimo patalpų dalis ir Lietuvos Respublikai – 8,73 m2 bendro naudojimo patalpų dalis; L. R. V. ir R. V. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 8,74 m2; UAB „V.“ – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 73,54 m2; UAB „V.“ – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 138,67 m2; „V.“ – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 97,87 m2 ir 3,10 m2 bendro naudojimo patalpos dalis; UAB „V.“ – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 141,84 m2 ir 3,10 m2 bendro naudojimo patalpos dalis; E. D. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 47,52 m2; E. M. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 14,48 m2; J. K. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 18,14 m2; Kauno miesto savivaldybei – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 83,96 m2; Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 28,59 m2; UAB „V.“ – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 69,50 m2; Lietuvos Respublikai – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 35,58 m2, 8,89 m2 bendro naudojimo patalpos dalis; E. G. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 27,15 m2 ir 5,15 m2 bendro naudojimo patalpos dalis; L. R. V. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 49,80 m2, papildomai L. R. V. – 12,47 m2 bendro naudojimo patalpų dalis. Iš viso patalpų bendras plotas – 1044,63 m2. 

36.       2016 m. spalio 31 d. duomenimis L. R. V. ir R. V. priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios bendras plotas: 40,41 m2 su 10,91 m2 bendro naudojimo patalpos dalimi, prijungta prie L. R. V. ir R. V. priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 8,74 m2. Liko Lietuvos Respublikai – negyvenamoji patalpa, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 32,68 m2, papildomai 8,73 m2 bendro naudojimo patalpų dalis ir L. R. V. ir R. V. – negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., bendras plotas: 47,65 m2 ir 10,56 m2 bendro naudojimo patalpų dalis, iš viso 58,21 m2. Pasikeitus patalpų plotams, patalpų bendras plotas – 1042,78 m2 .

37.       Teismas mokėtiną sumą apskaičiuoja tokia tvarka: 100 496,25 Eur : 9 mėn. (PVM sąskaitos išrašytos už 9 mėn.) = 11 166,26 Eur / mėn.; 11 166,26 Eur : 1044,63 m2 = 10,69 Eur / m2; 10,69 Eur/m2 x 62,48 m2 = 667,91 Eur; 667,91 Eur x 6 mėn. (PVM sąskaitos išrašytos už 6 mėn. iki ploto pasikeitimo) = 4 007,47 Eur; 11 166,26 Eur : 1042,78 m2 = 10,71 Eur / m2; 10,71 Eur/m2 x 62,48 m2 = 669,16 Eur; 669,16 Eur x 3 mėn. (PVM sąskaitos išrašytos už 3 mėn. po ploto pasikeitimo) = 2 007,48 Eur; iš viso 6 014,95 Eur.

38.       Ieškovė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. (vasario mėn. išrašyta PVM sąskaita-faktūra už sausio mėn., kuriuo metu atsakovui priklausė negyvenamosios patalpos) išrašė 50 PVM sąskaitų-faktūrų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo 11.1 punktą atsakovui kiekvieną mėnesį priklauso mokėti 0,05 Eur / m2 kaupiamųjų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, iš viso 3,12 Eur / mėn. (0,05 Eur / m2 x 62,48 m2), iš viso už 50 x 3,12 Eur = 156,00 Eur. Administravimo mokestis – 1,62 Eur su PVM, iš viso 81,00 Eur (1,62 Eur x 50). Techninės priežiūros mokestis iki 2018 m. gruodžio mėn. – 6,38 Eur su PVM, iš viso 223,30 Eur su PVM (6,38 Eur x 35). Techninės priežiūros mokestis nuo 2018 m. gruodžio mėn. – 1,22 Eur su PVM, iš viso 18,30 Eur su PVM (1,22 Eur x 15).

39.       Pagal byloje esančius duomenis bendra suma – 6 493,55 Eur. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 496,38 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 136 – 139). Iš viso, atėmus atsakovo sumokėtą sumą, ieškovė turi teisę reikalauti – 5 997,17 Eur. Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą dėl 5 980,30 Eur skolos. Kadangi teismas neturi teisės peržengti ieškinio ribų, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 5 980,30 Eur skolos sumą, kuri yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

 

Dėl priešieškinio reikalavimų

 

40.       Ieškovė nurodė, kad dėl priešieškinio reikalavimų atsakovas reikalavimą turėtų reikšti visiems pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams. Atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas: 00.04.30) nurodė, jog už išlaidas, patirtas atlikus vandentiekio ir nuotekų tinklų, sienų remontą yra atsakinga būtent UAB „K.“, todėl šiai bendrovei ir reiškia reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Atsakovui išreiškus aiškią poziciją, jog reikalavimai reiškiami ieškovei UAB „K.“, byla nagrinėtina iš esmės suformuluoto ieškinio ribose ir spręstina ar ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovui dėl remonto patirtas išlaidas.

41.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja ieškovė. Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius, vadovaudamasis Nuostatais atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).

42.       Nuostatų 4 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2010 Dėl statybos techninio reglamento str 1.12.05:2010 „privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d.) nurodyta, kad reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [3.4, 3.14] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas).

43.       Atsakovo teigimu, ieškovė, būdama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos grėsmės pašalinimo buvo patirtos remonto išlaidos, administratore, yra atsakinga dėl to, kad delsė ir nesiėmė veiksmų pašalinti avarinę būklę. Atsakovė neginčija, kad bendro naudojimo inžineriniams tinklams, esantiems po atsakovui priklausančiomis patalpomis, buvo reikalingas remontas, tačiau nesutinka, kad tas remontas turėjo būti skubus, kad buvo avarinė grėsmė, ir nurodo, kad pagal Tvarkybos projektą inžineriniai tinklai ir sienos būtų suremontuotos, tačiau pats atsakovas neįsileido darbuotojų.

44.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas informuodavo administratorius raštais dėl inžinerinių tinklų avarinės būklės nuo 2008 m. (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 52 – 55). 2015 m. gruodžio 21 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad rūsio zonoje plytos vietomis aptrupėjusios, vidinėje pamatų pusėje iškritusios, likę akmenys, neaptverti įėjimo laiptai į rūsį – būtinas skubus remontas (rūsyje įrengti atramą perdangos arkai), aptverti, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai – keisti, kiti defektai – tvarkyti, šalinti (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 16 – 17). 

45.       2016 m. UAB „E.“ projekte numatyti darbai – restauruoti – remontuoti pagrindinį fasadą (antro a. ), perdažyti dalį Ia. Fasado, sutvarkyti stogo konstrukcijas, įrengti naują skardos stogo dangą; užmūryti angas ir išardymus rūsio sienose;  numatyti rūsio remonto darbai – 3 390,58 Eur su PVM (5 ir 6 eilutės) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 92 – 176).

46.       Ieškovė nurodė, kad pirmiausia pagal atliktų darbų aktą 2016 m. rugsėjo mėn. Nr. 16-41 buvo atlikti fasado tvarkybos darbai (fasadų tinko su įrėžiamaisiais rustais restauravimas, karnizų ir traukių mūro ir tinko tvarkyba, langų angų, dekoro, apvadų, sandrikų, polangių nišų tvarkyba, skardinimai); stogo tvarkybos darbai (stogo dangos remontas, stogo konstrukcijų remontas). Pagal atliktų darbų aktą Nr. 16-48-1 2016 m. lapkričio mėn. buvo atlikti fasado tvarkybos darbai (fasadų tinko su įrėžiamaisiais rustais restauravimas, karnizų ir taukių mūro ir tinko tvarkyba, langų angų, dekoro, apvadų, sandrikų, polangių nišų tvarkyba, lipdytų dekoratyvinių detalių (stiuko) restauravimas, atkūrimas, langų gamybą, keitimas, balkonų remontas, skardinimai). Pagal atliktų darbų aktą Nr. 16-48-2 2016 m. lapkričio mėn. buvo atlikti stogo dangos remonto darbai (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 165).

47.       2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu ieškovė siuntė atsakovui raštus, kad įsileistų į patalpas dėl sienų remonto ir arkos restauravimo iš vidaus (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 181 – 184).

48.       Atsakovas pateikė į bylą 2017 m. UAB „A.“ Kitos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės pašalinimo projektą (elektroninės bylos apyrašo t. 4, b. l. 126 – 198). Nurodoma, kad dalies šiaurinės sienos plytų ir lauko akmenų mūras yra išardytas ankstesnių pastato remontų metu, įrengiant pastato vandentiekio ir nuotekų tinklus. Šios sienos dalies mūras yra avarinės būklės (žr. brėžinius). Rūsio siena turi būti remontuojama. Projektas parengtas pagal specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. 2016 m. gruodžio 22 d. eksperto Dr. J. R. išvada Nr. 16-04/01 patvirtina, kad kitos paskirties patalpų 22-1...22-7, esančių pastato (duomenys neskelbtini), rūsyje konstrukcijos turi eilę defektų, nurodytų 6-me punkte. Rūsio patalpų kapitalinis remontas pagal UAB „A.“ projektinius pasiūlymus yra galimas, laikantis pateiktų nurodymų ir rekomendacijų. 6 punktas: apžiūrėjus tiriamas rūsio patalpų konstrukcijas ir įvertinus jų techninę būklę, nustatyta: dalies šiaurinės sienos plytų ir lauko akmenų mūras yra išardytas ankstesnių pastato remontų metu, įrengiant pastato vandentiekio ir nuotekų tinklus, šios rūsio sienos dalies mūras yra avarinės būklės, gresia jos griūtis. Rūsio siena turi būti remontuojama; perplanuojant rūsio patalpas, numatytos ardyti vidaus atitvaros nėra laikančios pastato konstrukcijos. Jų ardymas pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui įtakos neturi; išorinės laiptinės betoniniai laiptai yra deformuoti, pakopos nevienodo aukščio. Laiptų konstrukcija netenkina nustatytų naudojimo saugos reikalavimų, todėl laiptai turi būti perstatyti; pastato sienų pamatai yra įgilinti - 0,6 m nuo esamų grindų lygio, todėl, norint pažeminti rūsio grindų altitudę 0,70 m, pamatai turi būti gilinami; rūsio perdangos skliautų techninė būklė yra gera, neleistinų konstrukcinių defektų nefiksuota (elektroninės bylos apyrašo t. 4, b. l. 120 – 122).

49.       2018 m. atsakovas raštais informavo ieškovę, kad: „pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų yra nutiesta per man nuosavybės teise priklausančias ir šiame pastate esančias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šie vandentiekio ir nuotekų tinklai yra susidėvėję, avarinės būklės, trukdo tinkamai naudoti patalpas; Iš šių tinklų į išorę patenkančios nuotekos ir vanduo ardo patalpų sienas, grindis bei pastato pamatus; nors teisės aktai numato, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, tačiau pastato (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų vamzdynas pajungtas į iš pastato išeinantį vidaus buitinių ir komunalinių nuotekų tinklą - taip ardoma kiemo danga, pastato pamatas, nuotekos veržiasi į mano patalpas ir jas niokoja; Prašau skubiai imtis priemonių ir nedelsiant atlikti avarinės būklės tinklų remontą taip, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai naudotis patalpomis“ (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 25). Ieškovei atsakovas siuntė 2015 m. gruodžio 21 d. statinio apžiūros aktą, nurodydamas: „kadangi nuo apžiūros ir sprendimo keisti vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos vamzdynus praėjo jau trys metai, prašau imtis skubių priemonių ir nedelsiant atlikti vamzdynų keitimą taip, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai naudotis mano patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 96). 2019 m. atsakovas kreipėsi į ieškovę raštu, nurodydamas: „kadangi iki šiol negavau jokio atsakymo į siųstus prašymus ir neatlikote vamzdynų keitimo taip, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai naudotis mano patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esu priverstas kreiptis pagalbos į teisininkus“. 2019 m. atsakovas siuntė el. laiškus UAB „K.“ dėl vandens ir nuotekų tinklų būklės, juose nurodoma, kad patalpose buvo atlikti avarinės būklės likvidavimo darbai. Prašoma apmokėti išlaidas už bendrojo naudojimo objekto – dalies avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurie yra nutiesti per atsakovui nuosavybės teise priklausiusias ir pastate esančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimą naujais (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 121 – 123, 128, 131 – 132, t. 2, b. l. 25, 28, t. 3, b. l. 91, 93, 96, 97, 98, 100). 

50.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą rangovo nustatytu laiku įleisti ieškovės atstovą ir rangovo darbininkus į nuosavybės teise valdomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti patalpose remonto darbus, numatytus UAB „E.“ parengtame techniniame projekte. Atsakovui atlikus remontą, ieškovei neliko pagrindo patekti į atsakovo valdytas rūsio patalpas, todėl ieškovė ieškinio atsisakė, o teismas civilinę bylą Nr. e2-1945-454/2019 nutraukė (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 37 – 40). Atsakovas aiškina, kad pati ieškovė pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo patvirtino, kad atsakovas rūsyje atliko visus darbus pats. 

51.       2019 m. balandžio 9 d. UAB „K.“ raštas dėl apžiūros (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma 2019 m. balandžio 18 dieną 10 val. sudaryti sąlygas namo administratoriui atlikti Jūsų nuosavybės teise valdomų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą iš vidaus tikslu įvertinti atliktus darbus, patvirtina, kad 2019 m. balandžio 9 d. avarijos grėsmės pašalinimo darbai jau buvo atlikti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 133, 135).

52.       Vertinant byloje esančius duomenis, nustatyta, kad apie būtinybę keisti inžinerinius tinklus, kurie yra nutiesti per atsakovui priklausančias patalpas, dėl kurių netinkamo ankstesnio remonto į išorę patenkančios nuotekos ir vanduo ardo patalpų sienas, grindis bei pastato pamatus, atsakovas pranešė administratoriams jau nuo 2008 m. 2015 m. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad būtinas skubus remontas. 2016 m. UAB „E.“ projekte numatyti inžinerinių tinklų keitimo ir sienų remonto darbai nebuvo atliekami pirmiausia. 2016 m. gruodžio 22 d. eksperto Dr. J. R. išvada Nr. 16-04/01 patvirtina, kad rūsio sienos dalies mūras yra avarinės būklės, gresia jos griūtis. Lygiagrečiai tuo metu, 2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d., ieškovė siuntė atsakovui raštus, kad įsileistų į patalpas dėl sienų remonto ir arkos restauravimo iš vidaus, tačiau raštuose nėra kalbama apie pastato vandentiekio ir nuotekų tinklų keitimą (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 181 – 184). Teismas atkreipia dėmesį, kad esant pastato avarinei būklei raštai įsileisti į patalpas buvo siunčiami trys: 2016 m. gruodžio 1 d., 2017 m. spalio 5 d., 2017 m. lapkričio 30 d. ir kreiptasi į teismą 2018 m. vasario 2 d. Apie tai, kad administratorė neįvertino realios avarinės būklės, patvirtina jos pačios rašytas 2017 m. lapkričio 30 d. raštas, kuriame ji nurodo, kad atsakovas sudarytų sąlygas komisijai apžiūrėti rūsio patalpose esantį vandentiekio ir nuotekų vamzdyną, jo techninę būklę ir pakeitimus, nurodydama, kad reikalui esant vamzdynai bus keičiami. Ši teismo išvada paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas bendrasavininkų pritarimo, Kultūros paveldo departamento leidimo, be ieškovės žinios atliko rūsio remonto darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad pastato rūsio sienos dalies mūras buvo avarinės būklės dėl pastato vandentiekio ir nuotekų tinklų susidėvėjimo.

53.       Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. UAB „A.“ Kitos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės pašalinimo projektas buvo parengtas pagal specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Išvadą byloje teikianti institucija vertino atsakovo reikalavimą UAB „E.“ projekto, kuris yra nesusijęs su avarijos grėsmės pašalinimu, įgyvendinimo kontekste. Be to, pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663, 16 punktą, kuriame numatyta, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus; pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. 

54.       Ieškovė taip pat nurodė, kad labai tikėtina, kad, jei vamzdyno avarija iš tikro buvo, ji galimai įvyko dėl paties atsakovo savavališkai pasamdytų rangovų veiksmų, atliekant rūsio patalpose esančių sienų remonto darbus. Šiems argumentams patvirtinti ieškovė pateikė duomenis, jog buvo fiksuotas pranešimas apie avariją – patalpų savininkas, kuris kvietė avarinę, išvykęs, savininkas telefonu aiškino, kad vamzdynas nesandarus, reikia keisti, pravalyta iš šulinio profilaktiškai 2019 m. kovo 14 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 168). Atsakovas pateikė lietaus nuotekų fotonuotraukas (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 85) ir paaiškinimus, kad jo įėjimas į patalpas yra iš vidaus kiemo, kad paviršinės nuotekos buvo pajungtos į buitinių ir komunalinių nuotekų tinklą (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 26 – 27). Susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie netinkamai sutvarkytą lietaus nuotekų sistemą (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 100, t. 1, b. l. 131). Apie tokias pačias aplinkybes atsakovas jau buvo informavęs ieškovę 2018 m. raštu, kad iš šių tinklų į išorę patenkančios nuotekos ir vanduo ardo patalpų sienas, grindis bei pastato pamatus; nors teisės aktai numato, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, tačiau pastato (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų vamzdynas pajungtas į iš pastato išeinantį vidaus buitinių ir komunalinių nuotekų tinklą - taip ardoma kiemo danga, pastato pamatas, nuotekos veržiasi į atsakovui priklausančias patalpas ir jas niokoja (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 25). Šie duomenys paneigia ieškovės argumentus, kad avarinė situacija susidarė dėl atsakovo veiksmų ir kad atvykus ieškovės darbuotojams avarinė situacija būtų pašalinta. 

55.       Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė ėmėsi kokių nors prevencinių priemonių ar konkrečių veiksmų siekiant pašalinti avarijos grėsmę. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl atsakovo atlikto remonto, kaip šalinančio ieškovės pareigas, būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu remonto darbai būtų atlikti siekiant pakeisti vamzdžius (kaip pvz., pagal Tvarkybos projektą), o ne šalinant gręsiančios avarijos padarinius dėl ieškovės netinkamo pareigų vykdymo juos prižiūrint. Atsakovė, būdama pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vandentiekio, nuotekų tinklų prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti savalaikį priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti inžinerinių tinklų, pamatų ir sienų būklę bei pašalinti avarijos grėsmę nedelsiant. Teismo nuomone, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad administruodama aukščiau nurodytą pastatą tinkamai atliko savo pareigas. Kadangi atsakovas kaip trečiasis asmuo įvykdė prievoles už ieškovę, dėl to jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku CK 6.50 straipsnio pagrindu, ir jis turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.

56.       Atsakovas prašo priteisti už avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų remontą – 1 523,00 Eur, bei rūsio remontą – 2 938,23 Eur. Avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų remonto išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2019-05-15 UAB „T.“ PVM sąskaitą-faktūrą TAV Nr. 0086595 – 430,00 Eur (santechninės dalys), mokėjimo nurodymą (elektroninės bylos apyrašo t. t. 3, b. l. 85, 89); 2019-03-22 UAB „C.“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. PAH200055690 – 242,97 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 66 – 67). 2019-03-29 UAB „C.“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija CK2 Nr. 00006154 – 242,97 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 68 – 69). UAB „C.“ mokėjimo nurodymą 242,97 Eur sumai (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 90). 2019-04-09 R. Ž. PVM sąskaitą-faktūrą Serija A Nr. 13 – 850,00 Eur už darbus; mokėjimo pavedimus (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 86 – 88), iš viso 1 522,97 Eur. Ši suma pagrįsta byloje esančiai įrodymais, dėl to priteisiama. Pagal 2019 m. kovo 1 d. Rangos sutartį Nr. 19/03/01 A. P., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 696366, įsipareigojo atlikti užsakovui (R. S.) nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbus: išorinės sienos remontą iš vidaus – 3,75 m3; galinės sienos remontą betonu C20/25 – 1,5 m3; arkos restauravimą molio pilnavidurėmis plytomis – 0,532 m3, durų angų ir sienų užtaisymą keraminėmis pilnavidurėmis plytomis – 0,5 m3. Darbus įsipareigojo atlikti ne vėliau kaip nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 26 d. 2019 m. kovo 25 d. pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 67 – 70). Darbų sąmata – 450,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 97 – 98). Mokėjimo nurodymas – 450,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 102, 103). 2019-03-25 UAB L. PVM sąskaitos-faktūros Serija LEM Nr. 000578158, Nr. 000577813 už 157,36 Eur (pirkta muro tinko mišinys, cementas, tinkas), mokėjimo nurodymas (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 99 – 101), iš viso už rūsio remontą – 607,36 Eur. Už avarinės būklės vandentiekio ir nuotekų tinklų ir rūsio remontą – bendra 2 130,33 Eur suma (1 522,97 + 607,36).

57.       Atsakovas paaiškino, kad rūsio remonto darbus atliko pats, paruošė sienas, likusi suma neviršija UAB „E.“ projekto sąmatos (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 104 – 105). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo 15 punktą lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais. Aplinkybės, kad atsakovas pats atliko rūsio darbus ūkio būdu už 2 330,87 Eur, yra neįrodytos ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais, dėl to šios sumos dalies teismas nepriteisia (CPK 185 straipsnis). 

58.       Kadangi už šių išlaidų dalį administratorė turės atsiskaityti iš kaupiamųjų lėšų (Nuostatų 12 punktas), o atsakovas buvo patalpos savininkas, jis proporcingai turi atlyginti 127,46 Eur išlaidas, dėl to atsakovas turi teisę reikalauti 2 002,87 Eur skolos (2 130,33 Eur : 1042,78 m2 = 2,04 Eur/m2; 2,04 Eur/m2 x 62,48 m2 = 127,46 Eur; 2 130,33 Eur – 127,46 Eur = 2 002,87 Eur).

59.       Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nenurodyta, kad jam priklauso komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, dėl to už remonto darbus neturi būti išskaičiuota jam priklausanti dalis. Teismo vertinimu, atsakovas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra nurodyti jam priklausiusios patalpos kadastriniai duomenys – vandentiekis, nuotekų šalinimas, t. y. patalpos charakteristikos pagal faktinę padėtį. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Teismas sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, kad jo patalpoje nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, įrenginių, inžineriniai tinklai priklauso visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl to iš ieškovės prašoma priteisti suma turi būti proporcingai mažinama.

60.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2021 m. rugsėjo 24 d., priešieškinis priimtas – 2022 m. lapkričio 3 d. Ieškovė ir atsakovas byloje prašo priteisti procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei ir atsakovui priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, atitinkamai už priteistą sumą (5 980,30 Eur skolos) nuo ieškinio priėmimo teisme (2021 m. rugsėjo 24 d.) ir už priteistą sumą (2 002,87 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

61.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62.       Bylos rezultatas ieškovei ieškinio atžvilgiu palankus – 100 proc., priešieškinio atžvilgiu – 55 proc. (100 proc. – 45 proc.). Ieškovė patyrė 67,00 Eur išlaidas už žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7), 5 517,60 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai (elektroninės bylos apyrašo t. 6, b. l. 1 – 22), iš viso 5 584,60 Eur.

63.       Bylos rezultatas atsakovui priešieškinio atžvilgiu palankus – 45 proc.(2 002,87 x 100 proc. / 4461,23 Eur). Atsakovas patyrė 101,00 Eur išlaidas už žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 78), 3 183,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (elektroninės bylos apyrašo t. 5, b. l. 70 – 82), iš viso 3 284,00 Eur.

64.       Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.17 ir 8.19, 8.20 punktus, prašoma ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija maksimalaus priteistino užmokesčio už ieškinio, atsiliepimo į prieštaravimus, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, už vieną teisinių paslaugų teikimo, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui ar kitų teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio, dėl to teismas sumažina priteistiną sumą iki 4 814,54 Eur (sumažinta: 2021-09-03 prašymas prijungti papildomus įrodymus – nepriteisiama, nes šalinami trūkumai; 2022-06-21 pasirengimas ir atstovavimas 2 h maksimalus dydis – 268,68 Eur). 

65.       Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už priešieškinio ir už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, už vieną teisinių paslaugų teikimo, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui ar kitų teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio. 

66.       Įvertinus aplinkybes, jog bylos rezultatas palankus ieškovei 77,5 proc.((100 proc. + 55 proc.) / 2), ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 685,56 Eur ((4 814,54 + 67,00) x 75,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas ir šiuo sprendimu priteistas 647,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tikslinga šia suma sumažinti priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisti – 3 037,76 Eur. Bylos rezultatas palankus atsakovui 22,5 proc.((45 proc.) / 2), atsakovui iš ieškovės priteisiama 738,90 Eur ((3 284,00 x 22,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

67.       Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos ir 199,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos proporcingai priteisiamos valstybės naudai iš: ieškovės – 44,82 Eur (199,20 x 22,5 proc. / 100 proc.), atsakovo – 154,38 Eur (199,20 x 77,5 proc. / 100 proc.) (CPK 92 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Alytaus

apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“, juridinio asmens kodas 132532496, atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), naudai 2 002,87 Eur (dviejų tūkstančių dviejų eurų ir aštuoniasdešimt septynių) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 002,87 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 738,90 Eur (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 037,76 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44,82 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 154,38 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir trisdešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

 

 

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė