Administracinė byla Nr. eA-621-602/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01387-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raubonių parkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2019 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (26)-A4-1750 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymą į šį prašymą gavo tik 2018 m. lapkričio 2 d. Remdamasis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, pareiškėjas teigė, jog neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, yra laikoma, kad leidimas išduotas. Kadangi Agentūra iki 2018 m. spalio 20 d. neišdavė pareiškėjui leidimo ir nepateikė jokio atsakymo, laikytina, kad leidimas pareiškėjui išduotas nuo 2018 m. spalio 21 d. Pareiškėjas, norėdamas turėti dokumentą, kad jam leidimas išduotas, 2018 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Agentūrą dėl minėto dokumento išdavimo, tačiau 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (26)-A4-383 (toliau – ir 2019 m. sausio 18 d. raštas) Agentūra atsisakė pareiškėjui išduoti leidimo įkurti zoologijos sodą turėjimą patvirtinantį dokumentą, motyvuodama, kad leidimas pareiškėjui nėra išduotas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra, gavusi prašymą dėl leidimo išdavimo, per 1 darbo dieną nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos privalėjo kreiptis į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją (toliau – ir Komisija) bei į apskrities, miesto ar rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl informacijos gavimo, tačiau šiuos veiksmus atliko pavėluotai, kai pagal Aprašo 15 punktą pareiškėjas jau laikomas turintis leidimą, todėl laikytina, kad Komisija atliko ne patikrinimą dėl leidimo išdavimo, tačiau neplaninį patikrinimą (Aprašo 17 p.). Taigi skundžiamas sprendimas neteisėtas dėl to, kad pareiškėjas laikytinas turintis išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, t. y. leidimas pakartotinai neišdavinėjamas. Po Komisijos patikrinimo Agentūra jei manė, kad yra pažeidimų, turėjo spręsti dėl Aprašo 24 punkte nurodytų priemonių taikymo.
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su prašymu išduoti leidimą Agentūrai buvo pateikti visi Aprašo 6 bei 61 punktuose nurodyti dokumentai. Komisijai buvo sudarytos visos sąlygos atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, kurį ji atliko ir 2019 m. kovo 1 d. surašė patikrinimo aktą. Pareiškėjo vertinimu, leidimas įkurti zoologijos sodą gali būti neišduodamas tik jei asmuo nepateikė privalomų pateikti dokumentų, neleido Komisijai patikrinti vietos, kur planuojama įkurti zoologijos sodą arba toje vietoje apskritai negalima zoologijos sodo veikla. Kitais atvejais leidimas įkurti zoologijos sodą turi būti išduodamas kartu nurodant, ką papildomai turi atlikti asmuo per artimiausius du metus, t. y. ką turi papildomai atlikti ar ką pataisyti pagal Komisijos rekomendacijas. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą yra neaktualu, ar Komisijos nurodyti gyvūnų laikymo trūkumai yra pagrįsti, ar ne, todėl dėl jų konkrečiai nepasisako. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybės atsisakyti išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, jei asmuo yra padaręs arba įtariamas padaręs kelis gyvūnų laikymo pažeidimus. Tam yra numatyta šitų pažeidimų šalinimo procedūra ir jei pažeidimai nepašalinami per du metus, tai tik tada gali būti panaikintas išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, tačiau tokių pažeidimų galimas buvimas nėra kliūtis išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą.
5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Agentūra nurodė, kad gavo pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje jau laiko gyvūnus pagal išduotus leidimus laikyti laukinius gyvūnus. Po to pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą pateikti dokumentą, patvirtinantį apie leidimo išdavimą. Pareiškėjui Agentūra paaiškino, kad jos turima laukinių gyvūnų kolekcija viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 91 punkto reikalavimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta rinktis kitą veiklos formą – laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje, nesiekiant zoologijos sodo statuso. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad veiklai realiai viršijant Taisyklių 91 punkte nurodytus skaičius ir laukinius gyvūnus visuomenei viešai eksponuojant daugiau kaip 7 dienas per metus, pareiškėjas turėtų kreiptis dėl leidimo, arba mažinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų rūšių ar egzempliorių skaičius, arba neeksponuoti laikomų laukinių gyvūnų.
7. Agentūra 2019 m. sausio 18 d. raštu atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl dokumento pateikimo“ nurodė, kad priėmė sprendimą neišduoti dokumento, patvirtinančio leidimo išdavimą, su jame nurodytomis sąlygomis. Sprendimas priimtas įvertinus 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (toliau – ir Direktyva), Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
8. Agentūra taip pat pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo pagrįstumą patvirtina ir Agentūrai 2019 m. kovo 5 d. pateikta Komisijos parengta 2019 m. kovo 1 d. VšĮ „Raubonių parkas“ ketinamos vykdyti zoologijos sodo veiklos įvertinimo patikrinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita). Agentūra gavusi informaciją apie naujos sudėties Komisijos patvirtinimą 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. (26)-A4-1134 kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo ir 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (26)-A4-l 127 į Pasvalio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, o 2018 m. vasario 14 d. gavo prašytą informaciją. Naujos sudėties Komisija priėmė sprendimą 2018 m. vasario 22 d. atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą. Komisija, atlikusi patikrinimą, 2019 m. kovo 5 d. Agentūrai pateikė pareiškėjo ketinamos vykdyti zoologijos sodo veiklos įvertinimo Ataskaitą su parengtomis išvadomis ir rekomendacijomis. Agentūra priėmė sprendimą, kad dėl Komisijos ir Agentūros nustatytų trūkumų yra pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą įkurti zoologijos sodą.
9. Agentūros teigimu, pareiškėjas neginčijo ir nepateikė jokių argumentų, siekdamas nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaitoje ir prašomame panaikinti Agentūros sprendime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendimo motyvus. Komisijos 2019 m. kovo 1 d. ataskaita yra kompleksinis ekspertinis biologijos, veterinarijos specialistų bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengtas dokumentas, kuriame detaliai ir motyvuotai teikiama informacija apie asmens atitikimą teisės aktų reikalavimams.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundą atmetė.
11. Byloje buvo nustatyta, kad:
11.1. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą Agentūrai išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje jau laiko gyvūnus pagal išduotus leidimus laikyti laukinius gyvūnus. Prašyme pareiškėjas nurodė planuojamus laikyti zoologijos sode gyvūnus. Agentūra taip pat gavo pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymą (užregistruotas 2018 m. rugsėjo 27 d.) išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (26)-A4-8472 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 2 d. raštas), atsakydama į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymus, nurodė, kad pareiškėjo turima laukinių gyvūnų kolekcija viršija teisės aktuose numatytus dydžius ir, siekdama teisėtai vykdyti tolesnę šių laukinių gyvūnų viešo eksponavimo veiklą, ji turi gauti leidimą įkurti zoologijos sodą.
11.2. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d. pateikė Agentūrai prašymą (užregistruotas 2018 m. gruodžio 18 d.) pateikti dokumentą, patvirtinantį apie leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, įgyvendinančiomis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus.
11.3. Agentūra 2019 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad negali pateikti pareiškėjui dokumento, patvirtinančio leidimo su jame išdėstytomis sąlygomis ir rekomendacijoms, išdavimą. Jame taip pat pažymėjo, kad nesant zoologijos sodo vietos patikrinimo ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktams bei informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, negali būti priimtas motyvuotas sprendimas dėl leidimo išdavimo.
11.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. sausio 18 d. raštu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2239-1066/2019/2019 pareiškėjo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11.5. Agentūra 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (26)-A4-1134 kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą; Agentūra 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (26)-A4-l 127 kreipėsi į Pasvalio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą.
11.6. Pasvalio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 47 SD-(47.25)-16 nurodė, kad neprieštarauja, jog VšĮ „Raubonių parkas“ teritorijoje būtų įkurtas zoologijos sodas.
11.7. Komisija 2019 m. kovo 1 d. surašė Ataskaitą, kurioje, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, jį papildančius dokumentus, atlikusi vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertinusi veterinarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje bei juos eksponuojant visuomenei aspektus, zoologijos sodams keliamus reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad pagrindinis Direktyvos 1999/22/EB tikslas – apsaugoti laukinę fauną ir biologinę įvairovę valstybėms narėms priimant priemones dėl leidimų Bendrijos zoologijos sodams išdavimo ir tikrinimo, bei tokiu būdu stiprinti zoologijos sodų vaidmenį saugant biologinę įvairovę, Agentūrai siūlė neišduoti pareiškėjui leidimo įkurti zoologijos sodą.
11.8. Agentūra ginčijamu 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą (duomenys neskalbtini), Sprendime detaliai nurodė atsisakymo išduoti leidimą priežastis.
12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad, nagrinėjamu atveju, turi būti laikoma, jog leidimas įkurti zoologijos sodą pareiškėjui išduotas nuo 2018 m. spalio 21 d., kad po Komisijos patikrinimo Agentūra, jei nustatė pažeidimus, turėjo taikyti Aprašo 24 punkte nurodytas priemones, teismas vadovavosi Taisyklių 91 punktu ir pažymėjo, kad minėtos nuostatos numato tris privalomas sąlygas, kurioms visoms kartu esant asmuo turėtų turėti leidimą įkurti zoologijos sodą; ši Taisyklių norma atitinka Direktyvos 2 straipsnyje įtvirtintą zoologijos sodo sąvoką. Teismas apžvelgė Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad pagal minėtas nuostatas leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos. Vadovaudamasis Aprašo 9–12 punktais, teismas pažymėjo, kad prašymo dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo nagrinėjimas reikalauja specialaus ekspertinio biologijos ir veterinarijos specialistų vertinimo, todėl galiojančiame teisiniame reguliavime nustatyta, kad priimant motyvuotą sprendimą dėl išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, Agentūrai privalomai turi būti pateikti šie dokumentai – asmens, siekiančio gauti leidimą prašymas su Aprašo 6 ir 61 punktuose nurodyta informacija ir dokumentais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą; Komisijos patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų (Direktyvos, Laukinės gyvūnijos įstatymo, Aprašo) reikalavimams.
13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis jau turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą, paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2239-1066/2019. Šiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad Agentūra sprendimą dėl leidimo išdavimo privalo priimti tik gavusi visą reikalingą informaciją (reikalingus dokumentus) iš asmens, ketinančio įkurti zoologijos sodą, ir kitų atsakingų institucijų, o nesant šių institucijų privalomos pateikti informacijos, negalima laikyti, kad klausimas dėl leidimo išdavimo išspręstas ir leidimas išduotas.
14. Teismas pažymėjo, kad Agentūra gavusi bei įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą, su juo susijusius duomenis ir informaciją, patikrinimo metu vietoje nustatytas faktines aplinkybes, Komisijos Ataskaitą bei joje nurodytas rekomendacijas ir išvadas, atliko pareiškėjo numatomos vykdyti veiklos suderinamumo su Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis įvertinimą ir nustatė priežastis, dėl kurių leidimas negali būti išduodamas. Sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas nuolatos tikėtina pažeidžia teisės aktuose nustatytus veterinarinius ir aplinkosauginius reikalavimus (gyvūnų (tame tarpe ir invazinių) pervežimai, gyvūnų neženklinimas, vakcinavimas, gyvūnų sveikatos priežiūros pažeidimai, laukinių gyvūnų rūšių laikymas neturint tam teisės, invazinių rūšių naudojimas, laikymo sąlygos ir t. t.). Teismas detalizavo nustatytus neatitikimus (trūkumus), susijusius su ketinamam įrengti zoologijos sodui (nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, aplinkai, asmenų ir laukinių gyvūnų saugumui, mokslinės veiklos vystymu; kt.) keliamais reikalavimais, dėl kurių, Agentūros nuomone, ketinama vykdyti ir vykdoma veikla yra nesuderinama su Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir Direktyvos reikalavimais. Buvo pažymėta, kad mokslinė veikla ir visuomenės švietimas yra vienos iš pagrindinių veiklų, nurodytų Direktyvoje ir būtinų visiems zoologijos sodams, todėl šių Direktyvos ir Laukinės gyvūnijos įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ir pagrindimas buvo labai svarbus priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo.
15. Aptaręs Sprendime nurodytus motyvus, dėl kurių pareiškėjui Agentūra atsisakė išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą Aprašo 12 ir 151 punktuose nustatytais pagrindais, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas skunde neginčijo ir nepateikė jokių argumentų, siekdamas nuginčyti Komisijos 2019 m. kovo 1 d. Ataskaitoje ir Sprendime nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus. Teismas pabrėžė, kad Ataskaitoje, kuri parengta kompetentingų specialistų, detaliai ir motyvuotai teikiama informacija apie asmens atitikimą Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje bei Direktyvoje nustatytiems reikalavimams, o šia Ataskaita grindžiamas skundžiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo, kaip ir numatyta Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalyse ir Aprašo 10, 12, 15, 151 punktuose.
16. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad leidimas įkurti zoologijos sodą gali būti neišduodamas tik jei asmuo nepateikė privalomų pateikti pagal Aprašą dokumentų, neleido Komisijai patikrinti vietos, kur planuojama įkurti zoologijos sodą arba toje vietoje apskritai negalima zoologijos sodo veikla. Teismas pažymėjo, kad asmuo, turintis teisę įkurti zoologijos sodą ir vykdantis tokio pobūdžio veiklą, privalo atitikti ir įgyvendinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje ir Direktyvoje nustatytus reikalavimus, tačiau Komisijos 2019 m. kovo 1 d. Ataskaita ir Agentūros ginčijamas sprendimas detaliai ir motyvuotai pagrindžia, kodėl pareiškėjo vykdoma veikla nesuderinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
17. Įvertinęs skundžiamo akto turinį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, teismas konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai skundžiamo sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
18. Atmetęs pareiškėjo skundą teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
19. Pareiškėjas VšĮ „Raubonių parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Agentūros 2019 m. kovo 7 d. Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kreipimaisis į Agentūrą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo, pareiškėjas pažymi, kad pradinis skundas buvo grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas jau turi leidimą įkurti zoologijos sodą, todėl antrą kartą jo išdavimo klausimas nebegali būti nagrinėjamas. Teismams konstatavus, kad pareiškėjas neturi leidimo įkurti zoologijos sodą, vertinama, kad Agentūra jau turėjo teisę spręsti dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo, ir buvo būtina spręsti, ar jos atsisakymas išduoti tokį leidimą yra teisėtas. Dėl aptartos situacijos pareiškėjui iškilo būtinybė tikslinti skundą, jame pateikiant naujus motyvus, kaip nustatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje.
21. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo pagrindas priimti patikslintą skundą, nes būtinybė patikslinti skundą iškilo vėliau – tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog pareiškėjas neturi leidimo įkurti zoologijos sodą ir teismas atnaujino šios bylos nagrinėjimą. Be to, naujai nurodomos aplinkybės dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo buvo būtinos teisingai išspręsti bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie galimą būtinybę tikslinti skundą jau buvo nurodyta sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą skundą, o sprendime nurodė, kad pareiškėjas neginčijo Komisijos nurodytų aplinkybių, nors tai buvo ginčijama patikslintu skundu, o vėliau motyvai pateikti kaip rašytiniai paaiškinimai.
22. Remdamasis Aprašo 6; 61 ir 151 punktais, pareiškėjas tvirtina, kad visi būtini dokumentai buvo pateikti Agentūrai su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, kas matosi iš prašymo turinio ir pridedamų dokumentų sąrašo, t. y. pateikti laikomų nelaisvėje laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą, kilmę, ženklinimą įrodantys dokumentai, kai kurių gyvūnų komercinį naudojimą leidžiantys dokumentai (pastarieji paprastam laikymui nereikalingi). Komisijai buvo sudarytos visos sąlygos atlikti vietos, kurioje planuojama įkurti zoologijos sodą, patikrinimą.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad, priešingai nei sprendė Komisija ir atsakovas, planuojama vykdyti zoologijos sodo veikla atitinka Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kadangi planuojama vykdyti zoologijos sodų veikla, kuri kol kas nėra vykdoma. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje (vadovaujamasi akto redakcija, galiojusia iki 2021 m. gegužės 1 d.) buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos, kurias privalo užtikrinti leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas, o ne tas, kuris siekia jį įgyti.
24. Akcentuojama, jog Agentūra neprašė, kad pareiškėjas pateiktų kokius nors papildomus dokumentus, kurie nenurodyti Aprašo 6 ir 61 punktuose, todėl nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip jis planuoja įgyvendinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl dalyvavimo moksliniuose tyrimuose ir pan. Pareiškėjas šių dokumentų neprivalo pateikti pagal Aprašo nuostatas, o turėtų pateikti tik tuo atveju, jei to būtų paprašyta, tačiau to padaryta nebuvo. Komisija siūlė neišduoti leidimo pareiškėjui tik dėl to, kad nebuvo pateikti minėti dokumentai, kurių pareiškėjas neprivalo pateikti pagal Aprašo nuostatas. Todėl atsakovas negali remtis aplinkybe, jog pareiškėjas neturi ar nepateikė tam tikrų dokumentų, kai pati jų nereikalavo (kas buvo reikalaujama pateikti pagal Aprašą, pareiškėjas pateikė). Pareiškėjas nurodo, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas jau yra įgyvendinęs, kadangi prie kiekvieno turimo gyvūno narvo tokia informacija yra pateikiama. Pagal to pateis straipsnio 4 dalies nuostatas tik tam tikri neatitikimai dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nustatytų reikalavimų gali būti pagrindas panaikinti leidimą įkurti zoologijos sodą ir tik tokiu atveju, jei nustatyti trūkumai nepašalinami per 2 metus.
25. Pareiškėjo įsitikinimu, išdėstyti argumentai patvirtina, kad leidimas įkurti zoologijos sodą gali būti neišduodamas, tik jei asmuo nepateikė privalomų pateikti dokumentų, neleido komisijai patikrinti vietos, kur planuojama įkurti zoologijos sodą, arba toje vietoje negalima zoologijos sodo veikla. Kitais atvejais leidimas įkurti zoologijos sodą turi būti išduodamas kartu nurodant, ką papildomai turi atlikti asmuo per artimiausius du metus, t. y. ką turi papildomai atlikti ar ką pataisyti pagal Komisijos rekomendacijas. Todėl šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą yra neaktualu, ar Komisijos nurodyti gyvūnų laikymo trūkumai yra pagrįsti, ar ne,
26. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybės atsisakyti išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, jei asmuo yra padaręs arba įtariamas padaręs kelis gyvūnų laikymo pažeidimus. Tam yra numatyta tokių pažeidimų šalinimo procedūra ir jei pažeidimai nepašalinami per du metus, tik tada gali būti panaikintas išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, tačiau tokių pažeidimų galimas buvimas nėra kliūtis išduoti aktualų leidimą. Ir Komisija, ir Agentūra, ir teismas nurodė, kad galbūt pareiškėjas daro pažeidimus, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
27. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo patikslintą skundą, Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjui jau nuo 2021 m. sausio 20 d. buvo žinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinys, tačiau jis delsė pateikti patikslintą skundą iki 2021 m. birželio 29 d., t. y. apie 5 mėnesius, o likus dviem dienom iki teismo posėdžio pateikė patikslintą skundą. Agentūros įsitikinimu, pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesilaikė sąžiningumo principo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriėmus patikslinto skundo, pareiškėjas tuos pačius argumentus pateikė į bylą kaip rašytinius paaiškinimus.
29. Nesutikdama su apeliacinio skundo teiginiu, kad Aprašo 151 punkte nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada atsisakoma išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, Agentūra nurodo, kad Aprašo 12 punkte nustatyta sprendimo priėmimo procedūra, kuria Agentūra vadovaujasi išduodama arba atsisakydama išduoti leidimą zoologijos sodui. Taigi gavusi reikalingą informaciją Agentūra priima savo sprendimą. Jeigu Aprašo 151 punktas būtų aiškinamas taip, kaip siekia pareiškėjas, tai Agentūrai iš esmės nereikėtų gauti Komisijos išvados, pakaktų fakto, kad jai buvo sudarytos sąlygos atlikti vietos patikrinimą, taip pat informacija iš apskrities, miesto ar rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos nebūtų reikalinga, nes ji išvis šiame punkte neminima.
30. Agentūros nuomone, Aprašo 151 punkte įtvirtinamas leidimo neišdavimo atvejų sąrašas nėra baigtinis. Jame įtvirtinami būtiniausi atvejai, kai leidimas negali būti išduodamas, tačiau galimi ir kiti neišdavimo atvejai, kurie nėra nurodyti – kaip ir šiuo atveju, kai buvo gauta neigiama išvada iš Komisijos, kuria siūloma Agentūrai neišduoti leidimo.
31. Agentūra pažymi, kad ji ir Komisija yra skirtingi subjektai, kurie atlieka skirtingas funkcijas leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo procedūros metu – Komisija pateikia kompetentingą išvadą, kuri yra integralus, kompleksinis ekspertinis biologijos, veterinarijos specialistų bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengtas dokumentas, kuriame detaliai ir motyvuotai teikiama informacija apie asmens atitikimą Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje bei Direktyvoje nustatytiems reikalavimams. Komisija atlieka savo tyrimą (apžiūri teritoriją, patalpas, renka būtiną informaciją ir pan.), kurio išvadą pateikia Agentūrai sprendimui priimti. Yra klaidinga sutapatinti informaciją, kurios reikia Agentūrai ir Komisijai. Kadangi atliekamos skirtingos funkcijos, informacija reikalinga Agentūrai ir Komisijai yra skirtinga, todėl Komisija savo funkcijų atlikimui gali prašyti jai būtinos informacijos, kurios iš pareiškėjo ir negavo.
32. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos išvada dėl veiklos nesuderinamumo su Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis nesiremia tik negauta informacija ir pareiškėjo nepateiktais dokumentais. Komisija atliko tyrimą vietoje ir pagal surinktą informaciją padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į VšĮ „Raubonių parkas“ pateiktą, patikrinimo vietoje surinktą informaciją ir duomenis, Komisija mano, kad asmuo, ketinantis įkurti zoologijos sodą, nuolatos pažeidžia teisės aktuose nustatytus veterinarinius ir aplinkosauginius reikalavimus, t. y. Komisija leidimo išduoti nerekomenduoja.
33. Agentūra pakartoja Sprendime nurodytus pareiškėjo ir vietos, kurioje ketinama įkurti zoologijos sodą, neatitikimus ir pažymi, kad pažeidimai, kuriuos kaip nepatvirtintus pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, yra vertinami Komisijos Ataskaitoje (Ataskaitos dalis VI. Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje ir juos eksponuojant visuomenei). Nors šiuo atveju Komisijos ataskaitoje yra nurodytas santykinai didelis pažeidimų skaičius (priešingai nei teigia pareiškėjas, pažeidimai ir informacija apie juos yra nurodyta Ataskaitoje), informacija apie padarytus pažeidimus yra vertinama su kita Komisijos surinkta informacija. Įvertinusi visą informaciją, Komisija pateikia savo kompleksinę išvadą, t. y. atitinkamų pažeidimų buvimas ar nebuvimas nėra lemiantis veiksnys teigiamos ar neigiamos išvados gavimui.
34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Komisijos 2019 m. kovo 1 d. Ataskaita ir skundžiamas sprendimas motyvuotai pagrindžia, kad vykdoma veikla nesuderinama su galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis. Apeliacinio skundo motyvai ir teisiniai argumentai neįrodo, kad teismas padarė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimus, kurie galėjo lemti, kad administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Agentūros vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą dėl ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose nustatytų teismo sprendimo panaikinimo pagrindų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2019 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (26)-A4-1750, kuriuo atsisakyta VšĮ „Raubonių parkas“ išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą (duomenys neskelbtini).
36. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu dėl Agentūros Sprendimo, paaiškino, kad Agentūrai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir neišdavus leidimo įkurti zoologijos sodą ar nepateikus motyvuoto atsakymo per teisės aktuose nustatytą terminą, laikytina, kad leidimas pareiškėjui yra išduotas.
37. Teisme buvo nagrinėjamas ir kitas su nagrinėjama byla susijęs ginčas pagal pareiškėjo skundą, dėl kurio nagrinėjama byla buvo sustabdyta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2239-1066/2019 pareiškėjo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymo gavimo Agentūroje metu buvo pasibaigęs teisės aktuose nustatytas terminas leidimui įkurti zoologijos sodą išduoti ir kad dėl to turi būti laikoma, jog šis leidimas de jure (teisiškai) buvo išduotas.
38. 2021 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino sustabdytos bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį 2021 m. liepos 1 d.
39. 2021 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad teismams konstatavus, kad pareiškėjas neturi leidimo įkurti zoologijos sodą, vertinama, kad Agentūra jau turėjo teisę spręsti dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo, ir yra būtina spręsti, ar atsisakymas išduoti tokį leidimą yra teisėtas. Dėl aptartos situacijos pareiškėjui iškilo būtinybė tikslinti skundą, jame pateikiant naujus motyvus.
40. 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą skundą atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui patikslintame skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos kreipiantis į teismą, bei į tai, kad atsakovas prieštaravo patikslinto skundo priėmimui.
41. 2021 m. liepos 1 d. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir 2021 m. liepos 15d. priėmė skundžiamą sprendimą.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad buvo pagrindas priimti patikslintą skundą, nes būtinybė patikslinti skundą iškilo vėliau – tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog pareiškėjas neturi leidimo įkurti zoologijos sodą ir teismas atnaujino šios bylos nagrinėjimą. Be to, naujai nurodomos aplinkybės dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo buvo būtinos teisingai išspręsti bylą.
V.
43. ABTĮ 11 straipsnio (Proceso operatyvumas ir ekonomiškumas) 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
44. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
45. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis įtvirtina pareiškėjui procesinę teisę tikslinti skundą ar pakeisti vieną iš skundo elementų (pagrindą ar dalyką). Šia pareiškėjui suteikta procesine teise administraciniame procese įgyvendintas proceso koncentracijos principas, turintis užtikrinti teisme pradėtos nagrinėti bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. Tačiau nors aptariama teisės norma nustato galimybę pareiškėjui pakeisti teisme nagrinėjamo skundo dalyką arba pagrindą, ji nesuteikia pareiškėjui teisės pakeisti abiejų skundo elementų, nes tai laikytina „nauju skundu“, kuris turėtų būti paduodamas inicijuojant naują administracinę bylą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1346-602/2020).
46. Proceso šalis, įgyvendindama teisę pakeisti pradėto proceso metu vieną iš skundo elementų (pagrindą ar dalyką), šia teise turėtų naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti šia procesine teise. Tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentracijos principas ir šalis tikslintų skundą per protingą laiką (iki tam tikros proceso stadijos), o pradėtos bylos nagrinėjimas pernelyg neužtruktų, yra nustatyta teismo teisė atsisakyti priimti patikslintą skundą, jeigu patikslintas skundas pateiktas pavėluotai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Taigi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato alternatyvias sąlygas, kurioms esant teismas gali nepriimti patikslinto skundo, jei tai būtų nesuderinama su proceso operatyvumu ir ekonomiškumu, tačiau teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą negali būti pripažintas teisėtu, jeigu dėl to galėtų būti neteisingai išnagrinėta byla.
47. Nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai sprendė, kad patikslinto skundo priėmimas nėra būtinas bylai teisingai išspręsti, taip pat neteisingai sprendė, kad pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą netinkamai (pavėluotai) įgyvendino savo procesinę teisę.
48. Iš minėtų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas per protingą terminą (po to, kai teismas atnaujino sustabdytos bylos nagrinėjimą) patikslino skundą atsižvelgdamas į įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotus faktus ir pateiktą teisės aiškinimą. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nors patikslintas skundas ir buvo pateiktas likus dviem dienoms iki posėdžio. Be to, patikslinto skundo priėmimas buvo būtinas bylai teisingai išspręsti, nes pareiškėjo reikalavimo nagrinėjimas laikant, kad leidimas de jure išduotas ir pareiškėjo reikalavimo nagrinėjimas teismui paneigus minėtą tvirtinimą, turėtų būti skirtingas, ką pareiškėjas ir dėstė savo patikslintame skunde keisdamas skundo pagrindą.
49. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, šis procesinės teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius