Administracinio nusižengimo byla Nr. II-65-1002/2018
                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00207-2018-4

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
 

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. balandžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Rasai Jančauskienei, Daliai Kalašinskienei, Monikai Šiaulytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V.,

jo atstovui advokatui Dariui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus 2018 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-947-2018, kuriuo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė:

2018 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Vyriausiasis postinis G. L. nutarimu Nr. 40-ANR-N-947-2018 I. V. skyrė 200 € dydžio baudą su įpareigojimu atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) padarytą 49,90 € turtinę žalą per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo įteikimo dienos už tai, kad jis 2018 m. vasario 10 d. 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, sukčiavimo būdu užsisakė gėrimus, kuriuos išgėręs atsisakė sumokėti, padarydamas 49,90 € turtinę žalą, kuri neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas I. V. skundas dėl 2018 m. vasario 11 d. Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus nutarimo, kuriuo I. V. buvo paskirta 200 € administracinė nuobauda. Pareiškėjas su jam paskirta administracinė nuobauda ir nutarimu nesutinka. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 2018-02-10 jis atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jau iš anksto, buvo užsakęs staliuką keliems asmenims, už kurio rezervaciją sumokėjo 72 €. Tokią sumą sumokėjo todėl, kad į rezervavimo kainą įėjo ir bilietai už tą vakarą vyksiantį atlikėjos I. J. koncertą. Kavinėje, užsakė gėrimų ir leido laiką, t. y. klausėsi atlikėjos I. J. koncerto. Kavinėje elgėsi ramiai, adekvačiai. Apie 22.30 val. jis išėjo į kavinės kiemą parūkyti, o savo daiktus paliko kavinės patalpose prie savo staliuko. Jam norint grįžti į kavinę, kavinės apsaugos darbuotojai jį sulaikė prie įėjimo ir pasakė, kad kavinės savininkas, dėl jam nežinomų priežasčių, nurodė apsaugai jo į kavinę nebeįleisti. Pareiškėjas stovėjo lauke ir nežinojo kaip elgtis. Atvažiavus policijos pareigūnams, pareiškėją jie sulaikė. Jo daiktus (kuprinę, viršutinius rūbus grąžino apsaugos darbuotojai). Policijos pareigūnams jis pasakė, kad nori atsiskaityti su kavinės baru už jo užsakytus gėrimus, tačiau pareigūnai pareiškėjui to neleido padaryti.

pų.

Su pareiškėjo skundu buvo pridėtas kvitas, kuriame matyti, kad pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 11 d. 10.50 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už jam suteiktas paslaugas ir atlygino kavinei padarytą žalą – 49,90 € (b. l. 5).

2018 m. kovo 1 d. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus atsiliepimas į I. V. skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: ANK 22 straipsnis „Administracinės nuobaudos paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. I. V. įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas policijos patrulių tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu ir kita prie administracinės bylos pridėta medžiaga.

Skundas tenkinamas.

ANK 108 straipsnis numato administracinę atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš šios formuluotės galima suprasti, kad atsakomybė už nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį padarymą kyla tik tuo atveju, jei vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas baigtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N–09–440-04, N-03-1446-04, N-62-800-08, N-556-1482-08, N-62-1877-11, N-62-1948-11). ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Sukčiavimą įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 10 d.  23.45 val. I. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų už tai, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už užsisakytus gėrimus (administracinė byla b. l. 8). Pareiškėjas iš sulaikymo buvo paleistas 2018 m. vasario 11 d. 05.57 val. (administracinė byla b. l. 8). Skundžiamas nutarimas buvo surašytas prieš paleidžiant pareiškėją iš sulaikymo, t. y. 2018 m. vasario 11 d. 05.50 val. (administracinė byla b. l. 10). Iš byloje esančio kvito (pareiškėjo ir kavinės pateiktos sąskaitos už gėrimus) matyti, kad I. V. sąskaita buvo išrašyta 2018 m. vasario 10 d. 22.56 val. Mokėtina suma iš viso: 49,90 € (b. l. 5; administracinė byla b. l. 3).

Teismo posėdžio metu apklausta kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“ administratorė S. P. parodė,  kad barmenas A. pasakė kviesti policiją, nes žmogus nenori mokėti. Jis nesumokėjo, jį išvežė policija už tai, kad nenorėjo mokėti. Jis grįžo kitą diena ir susimokėjo. ,,Asmuo, kiek mačiau, elgėsi šiek tiek neadekvačiai, užgauliojo klientus. Jis vadino necenzūriniais žodžiais, nuo kurio vieno susilaukė veiksmų. Fiziškai buvo liestas, jį pastūmė. To nemačiau, taip pasakojo žmonės“. Pareikšimą rašė, nes yra administratorė. Klausė A., kas čia įvyko, ir jai buvo pasakyta, kad jis nenori mokėti.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad  klientas pradėjo darytis agresyvus, kiek matė, buvo prisikabinęs prie kažkokių vyrų. Priėjus prie stalo, buvo pasakyta, kad gavo nuo kažko į veidą. Elgėsi agresyviai. Matėsi, kad žmogus išgėręs, tokius žmones tenka šalinti. Policija buvo kviesta, nes po išvarymo, jo draugas išėjo kažkur, reikėjo sumokėti sąskaitą. Neblaivus buvo ir agresyvus. Agresyvumas pasireiškė plačiais judesiais. Elgėsi ne taip kaip derėtų kavinėje. Jis klibino stalą, po to ėjo į apačią, ten kažkokie nesusipratimai vyko, sakė apačioje sėdintys žmonės apsauginiams. Jis buvo išprašytas dėl netinkamo elgesio.

Teismas įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. V. atvyko į kavinę praleisti vakarą, klausytis koncerto, tikslo už suteiktas paslaugas nemokėti I. V. neturėjo (buvo sumokėta rezervacijos suma). Ištirti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad kavinės administracija priėmė sprendimą kviesti policiją ir pašalinti I. V. iš kavinės ne dėl to, kad jis nesusimokėjo, buvo nemokus, o dėl jo netinkamo ar galimai chuliganiško elgesio kavinėje. Nesant I. V. veikoje tyčios nemokėti už suteiktas paslaugas, teismas konstatuoja, kad nėra būtino sukčiavimo sudėties požymio, todėl teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną I. V. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Mantas Liesis