Byla Nr. 1S-4-966/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08012-2018-8

                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, – 16 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, pagal šias veikas V. B. išteisintas, pašalinta nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį. Jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, 14 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 25 d., pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

2.       Komisija 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-569 nutarė nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog V. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis V. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-569 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde teigiama, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta. Teismas netinkamai vertino socialinio tyrimo išvadą ir joje nurodytas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, reikalaudamas išimtinai teigiamų aplinkybių per visą bausmės atlikimo laiką.

4.2.                      Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis paskutinį kartą pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles 2016 m. rugsėjo 19 d., kadangi už šį pažeidimą jam nuobauda nebuvo paskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Toks įrašas, vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1504-423/2018, yra neteisėtas, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų.

4.3.                      Skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai vertino, kad per trumpas bausmės atlikimo laikas gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kadangi per ilgas bausmės terminas kaip tik neskatina žmonių taisytis. Teismo nutartis, parašyta bendromis frazėmis, nekonkreti, neatspindi BPK 360 straipsnio reikalavimų, joje neanalizuojamos resocializacijos priemonės, jų poveikis, rezultatai.

4.4.                      Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nutartį argumentavo tuo, kad nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys tai, kad kažkada dėl draugų ir veiklos jis atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau nevertino, kad šių aplinkybių jau nėra, nevertino riziką mažinančių veiksnių.   

5.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

6.       Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8.       Nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad V. B. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

9.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, V. B. nustatoma žema – 17 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. atlikto vertinimo sumažėjo nuo 22 balų, o nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. atlikto vertinimo sumažėjo nuo 24 balų. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina jo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertintina ir tai, kad nuteistojo pastangos taisytis nebuvo nuoseklios, tik prieš vienerius metus – 2017 m. lapkričio 20 d. jam buvo nustatyta 30 nusikalstamo elgesio rizikos balų, kurie bausmės atlikimo metu buvo padidėję nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. atlikto vertinimo (buvo 24 balai), kas leidžia teigti, kad teigiamas požiūris į jo priežiūrą ir draudimų laikymąsi nuteistajam formuojasi tik nuo 2017 metų pabaigos. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (7 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. 

10.       Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą, už stropų darbą buvo 8 kartus paskatintas, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

11.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog, nuteistajam, priešingai nei nurodyta skunde, išskiriamas kriminogeninis riziką nusikalsti didinantis veiksnys – praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, taip pat nustatytas ir artimas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, ką patvirtina ir jo bausmės atlikimo metu padaryti režimo pažeidimai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus, dėl ko du kartus buvo baustas drausmine tvarka griežčiausiomis nuobaudomis – uždarant į baudos izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas. Dar 2016 m. gegužės 18 d., tai yra atlikus pakankamai didelę dalį bausmės, V. B. buvo baustas dėl to, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, 2016 m. rugsėjo 19 d. jis nevykdė administracijos reikalavimų, ir nors už pastarąjį pažeidimą nuobauda nebuvo skirta, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus nuteistojo padarytus pažeidimus vertino, kaip leidžiančius abejoti jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 

12.       Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad V. B. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurios priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, veikė kaip nusikaltimų organizatorius, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau šiuo metu nagrinėjamu atveju tokios išvados, kaip minėta, daryti nėra pagrindo.

13.       Nors skunde nurodoma, kad per ilgas bausmės atlikimo laikas neskatina nuteistųjų taisytis, tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 14 metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14.       Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                  Evaldas Gražys

                                                                                                                  Algirdas Remeika

                                                                                                                 Jurga Vasiliauskienė