Civilinė byla Nr. e2A-1785-779/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00441-2018-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;

 (S)

                                                                                         2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ir atsakovės V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei V. P. dėl žalos, kilusios dėl piktnaudžiavimo teise, atlyginimo,   

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       I. J. R. pateiktu ieškiniu prašo, vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, 1.138 straipsnio 6 punktu, CPK 95 straipsnio 1-2 dalimis, priteisti iš atsakovės V. P. 3 270,42 Eur žalos, padarytos dėl piktnaudžiavimo subjektine teise, paskirti atsakovei 2 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesine teise, pusę sumos priteisiant ieškovei J. R..

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 ieškovė, esanti atsakovės V. L. teisių perėmėja, per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigota gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrajame žemės sklype. Taip pat sprendime buvo nurodyta, kad jei šis teismo reikalavimas nebus vykdomas, garažas bus nugriautas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Teisminis procesas buvo pradėtas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktą ieškinį. Žemės sklypo bendrasavininkės buvo V. P., jos motina D. J. ir jos senelė V. L. (bylos nagrinėjimo metu V. L. mirė, jos turtą paveldėjo ji, J. R. (J.)). Sprendimas įsiteisėjo, 2014 m. vasario 24 d. D. J. davė jai sutikimą garažo statybai bendrame sklype, tačiau per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą V. P. sutikimo nedavė. 2014 m. vasario 17 d. V. P. pareiškime nurodė, kad atsisako duoti sutikimą garažo statybai dėl to, kad J. R. jai nedavė sutikimo dėl namo rekonstrukcijos darbų ir šį sutikimą ji turėjo gauti teismine tvarka. Jokių argumentų kaip garažo pastatymas bendrame žemės sklype pakeistų jos gyvenimo kokybę, kokiu būdu kliudytų V. P. naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi, V. P. nenurodė. Neturint sutikimo statyboms, 2014 m. birželio 17 d. antstolė T. G. kreipėsi į teismą dėl baudos ieškovei paskyrimo ir leidimo nugriauti garažą jos lėšomis. 2014 m. birželio 25 d. pareiškime, kuomet buvo pradėta priverstinė 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimo vykdymo procedūra, V. P. pakartojo nemotyvuotą atsisakymą duoti sutikimą dėl garažo statybos. Savo veiksmais ji siekė įmanomai didesnės žalos jai padarymo, tai yra garažo nugriovimo ir baudų paskyrimo vykdymo procese. Teisines paslaugas šioje civilinėje byloje jai teikė advokato padėjėjas K. K. Nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. už konsultacijas ir atsiliepimo į antstolės pareiškimą parengimą advokato padėjėjui sumokėjo 1 800 Lt (521,32 Eur). Atstovavimo išlaidos į bylą pateiktos nebuvo.

3.       2014 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi antstolės T. G. pareiškimas dėl baudos ieškovei skyrimo už 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo nevykdymą buvo netenkintas. Šioje byloje V. P. prašė teismo skirti ieškovei baudą, nesutiko duoti leidimo garažo statybai nežiūrint į tai, kad garažas buvo J. R. žemės sklypo dalyje. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Nr. 2-59-371/2015 įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1255-567/2015. Nagrinėjant bylą Nr. 2S-1255-567/2015, V. P. reikalavo skirti ieškovei baudą ir nugriauti garažą, nenurodydama faktinio ir teisinio tokių reikalavimų pagrindų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikus kasacinį skundą V. P. prisidėjo prie kasacinio skundo byloje Nr. 3K-3-345-378/2016. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi bylą grąžino į pirmą instanciją nagrinėjimui iš naujo. Byla buvo perduota nagrinėti Ukmergės teismui.

4.       Siekiant išvengti garažo nugriovimo ir reikalaujamų itin didelių baudų, jai buvo būtina teisinė pagalba. 2016 metų rugpjūčio mėnesį jos atstovas advokatas Ukmergėje susipažino su didelės apimties ir sudėtinga civiline byla Nr. 2VP-1994-1040/2016 bei parengė atsiliepimą į antstolės pareiškimą. Už šiuos veiksmus buvo išrašyta 400 Eur sąskaita. 2016 m. rugsėjo 26 d. jos atstovas parengė atsiliepimą į Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą nurodytoje byloje. Už šį veiksmą buvo išrašyta 100 Eur sąskaita. 2017 m. sausio 23 d. jos atstovas dalyvavo teismo posėdyje Ukmergės rajono apylinkės teisme. Už šį veiksmą buvo išrašyta 300 Eur sąskaita. 2017 m. kovo 15 d. advokatas teikė prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl procedūrinių pažeidimų nurodytoje byloje. Už šio dokumento parengimą ji sumokėjo 50 Eur. 2017 m. kovo 20 d. advokatas parengė atsiliepimą į Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą skirti baudą jai, J. R. už teismo sprendimo nevykdymą. Už šį atsiliepimą sumokėjo 200 Eur. Iš viso šioje byloje advokatui ji sumokėjo 1 050 Eur.

5.       Ukmergės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2VP-1994-1040/2016 / 2VP-36-1040/2017 V. P. palaikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir antstolio reikalavimus bei siekė, kad jai, J. R. vykdymo procese būtų paskirta bauda, o garažas būtų nugriautas. Pirmosios instancijos teismas patenkino antstolio pareiškimą dėl garažo nugriovimo. Ši teismo nutartis buvo pakeista 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1026-450/2017. Vykstant bylai Ukmergės rajono apylinkės teisme, ji buvo priversta siekti teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012, vykdymo sustabdymo iki bus išnagrinėtas jos ieškinys dėl žemės sklypo bendraturčio sutikimo gavimo teismine tvarka. Prašymas buvo patenkintas 2017 m. kovo 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-145-419/2017. Šioje byloje V. P. reiškė kategorišką prieštaravimą jos prašymui. Už 2016 m. gruodžio 5 d. prašymo teismui parengimą advokatui sumokėjo 300 Eur, taip pat 300 Eur sumokėjo už advokato dalyvavimą teismo posėdyje 2017 m. vasario 23 d. Tokiu būdu iš viso šioje byloje advokatui sumokėjo 600 Eur.

6.       2016 m. rugpjūčio 30 d. ji kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo bendraturčio sutikimo garažo statybai gavimo teismine tvarka. V. P. su ieškiniu nesutiko. 2017 m. balandžio 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2-62-371/2017) davė Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytą sutikimą, kurį V. P. buvo atsisakiusi duoti dėl garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) Teismas taip pat nustatė, kad V. P. sutikimo garažo statybai nedavė nesant esminiu jos kaip žemės sklypo bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sudarančių pagrindą atsisakyti duoti sutikimą jai, J. R. atlikti garažo statybą. Už šio ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 300 Eur. Už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje nurodytoje byloje 2017 m. kovo 30 d. advokatui sumokėjo 350 Eur, iš viso advokatui sumokėjo 650 Eur.

7.       Rengiant šį ieškinį advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 300 Eur, taip pat kaip skolininkė sumokėjo 149,10 Eur antstolei T. G. vykdymo išlaidų (2017 metais). Tokiu būdu dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesine teise patyrė 3 270,42 Eur žalos. Nagrinėjant bylas teismuose išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą atlyginti iš V. P. neprašė.

8.       Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-371/2017 yra nustatytas ilgalaikis atsakovės V. P. neteisėtas veikimas, siekiant įgyvendinti savo subjektines civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo varžė jos teisę statyti ir darė žalą vykstant ilgalaikiams teisminiams ginčams. Atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylų išnagrinėjimą bei išsprendimą. Prašo skirti atsakovei 2 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesine teise nuo 2012 m. iki 2017 m., dėl kurios kaltės prasidėjo ilgalaikiai teisminiai ginčai, pusę šios sumos prašo priteisti ieškovei.

9.       A. V. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po senelių mirties paveldėjo dalį namų valdos, kita namų valdos dalis priklausė ieškovės J. R. (J.) senelei V. L. ir ieškovės motinai D. J.. Po V. L. mirties jos turto dalį paveldėjo ieškovė J. R.. V. P., būdama dalies namo savininke, pradėjo namo rekonstrukcijos darbus. Tuo metu V. L. dar buvo gyva. Pastaroji sakė, kad neprieštarauja rekonstrukcijos darbams. Tuo metu nežinojo, kad reikalingas rašytinis sutikimas. D. J. sutikimo nedavė. Geranoriškai negavus sutikimo, kreipėsi į teismą. Pradėjus rekonstrukcijos darbus buvo atvykę inspekcijos atstovai. Tuomet paaiškėjo, kad ieškovės senelės V. L. garažas buvo pastatytas be jos (atsakovės), kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimo. Nagrinėjant teisme pirmą bylą dėl leidimo atlikti namo rekonstrukciją be D. J., J. R. sutikimo (jos sutikimo nedavė) teisme bandė taikiai spręsti ginčą su D. J., J. R., sutiko J. R. duoti leidimą garažo statybai, jeigu jos duos jai sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, tačiau pastaroji nepanorėjo. Tuomet byloje pagal inspekcijos ieškinį dėl garažo nugriovimo dalyvavo trečiuoju asmeniu. Bylos nagrinėjimo metu V. L. mirė, jos teisių perėmėja tapo ieškovė J. R.. Po 2012 m. gruodžio 31 d. priimto sprendimo niekas į ją (atsakovę) dėl sutikimo nesikreipė. Byloje buvo pateiktas apeliacinis skundas, vėliau buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Ji apeliacinio skundo neteikė. Tik po to jai raštu pasiūlė duoti sutikimą. Nesutiko, nes garažas buvo pastatytas nesilaikant techninių nuorodų, buvo pažeisti jos interesai. Prašė J. R. leidimo dėl namo rekonstrukcijos, tačiau leidimo rekonstruoti jai nedavė, tik teismas suteikė šį leidimą. Byla buvo užbaiga 2016 ar 2017 metais. Jos iniciatyva pradėta byla dėl sutikimo rekonstruoti namą gavimo buvo iškelta iki inspekcijos skundo dėl garažo ir iki bylos nagrinėjimo dėl garažo nugriovimo. Nagrinėjant bylas teisme J. R. nereikalavo priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nebuvo keliamas klausimas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą. Ieškovė skundė statybos inspekcijos veiksmus dėl jos (atsakovės) namo rekonstrukcijos ir galiausiai šis ginčas buvo užbaigtas 2018 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria atmestas J. R. skundas. Prašo ieškinį atmesti.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės J. R. atsakovės V. P. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad teisminis procesas dėl ginčo objekto - garažo nugriovimo prasidėjo civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį, pareikštą atsakovėms D. J., V. L. (kuriai 2011 m. balandžio 3 d. mirus teisių perėmėja tapo J. J. (po santuokos sudarymo R.), trečiajam asmeniui V. P. dėl savavališkos statybos (garažo) padarinių pašalinimo. Šioje byloje ieškinys 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas iš dalies, atsakovė J. J. (R.) įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai, jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos J. J. (R.)) lėšomis.

12.       Teismas nurodė, kad civilinės bylos medžiagoje nebuvo duomenų apie tai, kad J. R. interesams pirmosios instancijos teisme, ar teikiant konsultacijas, atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas, taip pat nebuvo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir apie jų pritesimą (ar nepriteisimą). Šį teismo sprendimą atsakovė J. J. (R.) ir ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apskundė apeliacine tvarka. Byloje yra 2013 m. sausio 25 d. teisinės pagalbos sutartis, sudaryta tarp advokatės G. G. B. ir J. J. (R.), sutarties objektas – apeliacinio skundo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 paruošimas, pagal byloje esančius kvitus J. J. (R.) advokatei G. G. B. iš viso sumokėjo 1 500 Lt (434,43 Eur) (2013 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas 1 300 Lt sumai, 2013 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas 200 Lt sumai). 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (c. b. Nr. 2A-2104-104/2013) atsakovės J. R. (J.) ir ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliaciniai skundai buvo atmesti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, J. R. prašomos bylinėjimosi išlaidos dėl apeliacinio skundo parengimo apeliacinės instancijos teisme nepriteistos.

13.       Teismas taip pat nustatė, kad iš civilinės bylos Nr. 2-62-371/2017 (Nr. 2-1577-371/2016), pradėtos pagal ieškovės J. R. ieškinį, pareikštą atsakovei V. P., dėl bendraturčio sutikimo nustatymo teismine tvarka, matyti, kad 2017 m. balandžio 19 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, ieškovei J. R. buvo duotas sutikimas, kurį atsisakė duoti atsakovė V. P. dėl ginčo statinio-garažo. Šioje byloje ieškovės interesams atstovavo advokatas J. B. pagal 2015 m. lapkričio 25 d. sudarytą su J. R. teisinių paslaugų sutartį. Bylos nagrinėjimas vyko nuo 2016 m. birželio 2 d. (ieškinio padavimo) iki 2017 m. balandžio 19 d. (sprendimo priėmimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Šioje byloje buvo 2014 m. lapkričio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovių J. R., D. J. ir atsakovės V. P. sudaryta taikos sutartis dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1111-604/2014). Iš šios nutarties turinio matyti, kad ieškovės J. R. interesams teisme atstovavo advokato padėjėjas K. K. pagal 2014 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su ieškove J. J. (R.). Nutartyje nurodyta, kad išlaidos advokatų pagalbai apmokamos kiekvienos šalies savo advokatui, šalių bylinėjimosi išlaidų viena šalis kitai šaliai neatlygina.

14.       Teismas vadovavosi CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 950 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės V. P. yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl negali būti vertinamas kaip žala, padaryta dėl atsakovės V. P. veiksmų, todėl ši ieškinio dalis dėl 950 Eur priteisimo buvo atmesta.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovė V. P. sudarytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje paskirstė atstovavimo išlaidas. 2014 m. lapkričio 12 d. teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas pripažino, kad reikalavimas dėl 521,32 Eur atstovavimo išlaidų, kaip žalos atlyginimo iš atsakovės V. P. priteisimo, nepagrįstas, nes jis yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio bei yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-1111-604/2014, todėl ši ieškinio dalis dėl 521,32 Eur priteisimo buvo teismo atmesta.

16.       Teismas nurodė, kad abu teisminiai ginčai dėl savavališkų statybų padarinių šalinimų vyko nuo 2010 m., ginčai pradėti ne atsakovės V. P. iniciatyva, o pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, atsakovei V. P. savavališkos statybos aktas buvo surašytas anksčiau negu ieškovės J. R. senelei V. L. Dėl teismo sprendimo nevykdymo į teismą kreipėsi antstolė T. G., o ne V. P. Ieškovė ir atsakovė pasiekė kompromisą dėl bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė J. R. teismo sprendimą įvykdė, tik po kasacinio teismo nutarties priėmimo byla buvo nagrinėjama iš naujo. Tačiau nei ieškovė J. R., nei atsakovė V. P. viena kitai savanoriškai sutikimų nedavė, šiuos sutikimus davė teismas. Teismo sprendimu ieškovės J. R. atsisakymas duoti sutikimą V. P. namo dalies rekonstrukcijai buvo pripažintas neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-3-371/2013). Atsakovės V. P. atsisakymas duoti sutikimą J. R. garažo statybai taip buvo pripažintas nepagrįstu, kaip šalių kilusio asmeninio pobūdžio konflikto pasekmė.

17.       Bylose taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nepagrįstai apskųstų teismų priimtus sprendimus, vilkintų bylų nagrinėjimą, todėl nebuvo pagrindo vertinti atsakovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą savo teise, nes jos tokį elgesį lėmė ir pačios ieškovės J. R. elgesys, dėl kurio ieškovė J. R. patyrė nuostolius, susijusius su atstovavimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės V. P. veiksmuose nenustatyta civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, numatytų CK 6.245-249 straipsniuose, dėl kurių atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovės patirtas 1050 Eur, 600 Eur atstovavimo išlaidas ir 149,10 Eur vykdymo išlaidas.

18.       Teismas nenustatė atsakovės V. P. veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes teismo sprendimų pati atsakovė V. P. neskundė, atsiliepimai buvo pateikiami į kitų procesų dalyvių pareikštus procesinius dokumentus, nebuvo nustatyta, kad ji veiktų prieš greitą ir teisingą bylų nagrinėjimą (bylose nėra jokių jos nepagrįstų prašymų), tuo tarpu jos nesutikimas su ieškiniu, pateikti atsiliepimuose prieštaravimai dėl ieškovės J. R. argumentų bei sutikimo dėl garažo statybos nedavimas savaime negali būti vertinami kaip procesinių teisių pažeidimai, dėl to ieškovės J. R. reikalavimas skirti atsakovei V. P. 2000 Eur baudą buvo atmestas.

19.       Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus apie 1 100 bylinėjimosi išlaidų patyrimą byloje. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruošto atsiliepimo turinį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir laiką, remiantis CPK 93 straipsni 4 dalimi, priteisė iš ieškovės atsakovei 600 Eur atstovavimo išlaidų.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 533-371/2019 ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti J. R. reikalavimus: 1) iš V. P. priteisti 3 270,42 Eur žalos, padarytos dėl piktnaudžiavimo subjektine teise; 2) paskirti V. P. 2 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesine teise, pusę sumos priteisiant J. R.; 3) pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.  Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas V. P. piktnaudžiavimas materialine ir procesine teise. CK 1.137 straipsnio 3 dalimi yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisėto pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

20.2.    Ieškovė buvo priversta bylinėtis ne dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ar antstolio veiksmų, o dėl to, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, nedavė sutikimo J. R. atlikti garažo statybą. Inspekcija ir antstolis buvo formalios teisinės sistemos dalys, kurios procedūriškai veikė prieš J. R. Jei nebūtų buvę V. P. kreipimosi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei atsisakymo duoti J. R. sutikimą garažo statybai, nebūtų buvę proceso civilinėse bylose Nr. 2-7-419/2012, 2VP-145-419/2017, 2VP-36-1040/2017, 2-62-371/2017.

20.3.   Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-371/2017 yra nustatytas ilgalaikis V. P. neteisėtas veikimas, siekiant įgyvendinti savo subjektines civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo varžė J. R. teisę statyti ir darė žalą mokėjimų už teisines paslaugas forma visą laiką kol vyko teisminiai ginčai.

21.       Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.   Teismas aiškiai konstatavo, kad nenustatyta sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.245- 6.249 str. reikalavimus, dėl kurių atsakovei kiltų pareiga atlyginti ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė pati niekaip sąmoningai neveikė prieš greitą ir teisingą bylų išnagrinėjimą, todėl kartu nėra ir CPK 95 str. numatytų bei būtinų sąlygų, skirti jai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, už šalies nesąžiningumą. Atsakovės „piktybinė tyčia“ yra tariama, ji jos veiksmuose niekuo neparemta ir neįrodyta, nes tokios nebuvo. Atsakovė turėjo savo procesines teises ir jomis naudojosi visiškai teisėtai bei pagrįstai.

22.2.   Visoje eilėje procesų V. P. netgi nebuvo šalimi, o tik trečiuoju asmeniu, kuriam finansinių pretenzijų, įstatymiškai, reikšti nėra pagrindo. Visa tai jau buvo tinkamai išspęsta apylinkės teisme, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas, neparemtas jokiais dokumentiniais ar kitokiais įrodymais, naujais motyvais ar nauja argumentacija, todėl atmestinas pilnai ir visiškai, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

23.       Atsakovė V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 100 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.    Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

23.2.    Teismas neargumentavo, dėl ko priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino.

24.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.   Atsakovė į bylą pateikė neinformatyvią sąskaitą-faktūrą ir kvitą, iš kurių negalima spręsti, ar šios išlaidos yra pagrįstos. Teismas pagrįstai atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas

konstatuoja:

25.       Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios šaliai piktnaudžiaujant teise, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

26.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, teisminis procesas dėl ginčo objekto - garažo nugriovimo prasidėjo civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį, pareikštą atsakovėms D. J., V. L. (kuriai 2011 m. balandžio 3 d. mirus teisių perėmėja tapo J. J. (po santuokos sudarymo R.), trečiajam asmeniui V. P. dėl savavališkos statybos (garažo) padarinių pašalinimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovė J. J. (R.) įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai, jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, garažas nugriaunamas statytojos (jos teisių perėmėjos J. J. (R.)) lėšomis. Šį teismo sprendimą atsakovė J. J. (R.) ir ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apskundė apeliacine tvarka. Byloje yra 2013 m. sausio 25 d. teisinės pagalbos sutartis, sudaryta tarp advokatės G. G. B. ir J. J. (R.), sutarties objektas – apeliacinio skundo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-419/2012 paruošimas, pagal byloje esančius kvitus J. J. (R.) advokatei G. G. B. iš viso sumokėjo 1500 Lt (434,43 Eur) (2013 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas 1300 Lt sumai, 2013 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas 200 Lt sumai). 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (c. b. Nr. 2A-2104-104/2013) atsakovės J. R. (J.) ir ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliaciniai skundai buvo atmesti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, J. R. prašomos bylinėjimosi išlaidos dėl apeliacinio skundo parengimo apeliacinės instancijos teisme nepriteistos.

28.       Iš civilinės bylos Nr. 2-62-371/2017 (Nr. 2-1577-371/2016), pradėtos pagal ieškovės J. R. ieškinį, pareikštą atsakovei V. P. dėl bendraturčio sutikimo nustatymo teismine tvarka, matyti, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, buvo duotas ieškovei J. R. sutikimas, kurį atsisakė duoti atsakovė V. P. dėl ginčo statinio-garažo. Šioje byloje ieškovės interesams atstovavo advokatas J. B. pagal 2015 m. lapkričio 25 d. sudarytą su J. R. teisinių paslaugų sutartį. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta tarp ieškovių J. R. bei D. J. ir atsakovės V. P. sudaryta taikos sutartis dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-1111-604/2014). Iš šios nutarties turinio matyti, kad ieškovės J. R. interesams teisme atstovavo advokato padėjėjas K. K. pagal 2014 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su ieškove J. J. (R.). Nutartyje nurodyta, kad išlaidos advokatų pagalbai apmokamos kiekvienos šalies savo advokatui, šalių bylinėjimosi išlaidų viena šalis kitai šaliai neatlygina.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

29.       Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė iš esmės siekia, kad jos naudai būtų priteistos kitose civilinėse bylose ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už teisines paslaugas), kurias ieškovė nurodė patyrusi dėl atsakovės piktnaudžiavimo teise (atsakovės nepagrįsto atsisakymo duoti ieškovei rašytinį sutikimą statybos darbams). Nurodytas išlaidas ieškovė vertina kaip patirtą žalą, kurią turi atlyginti atsakovė.

30.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

32.       Apeliacinės

33.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išsamiai reglamentuotas CPK 79-94, 96-100 straipsniuose. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje, priimdamas sprendimą.

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aukščiau nurodytose bylose teismai sprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir atitinkamai jų nepriteisė ieškovės naudai. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nagrinėjami ir išspręsti klausimai dėl J. R. bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismams nusprendus jų J. R. nepriteisti.

35.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teisminiai ginčai dėl savavališkų statybų padarinių šalinimų buvo inicijuoti ne atsakovės V. P. iniciatyva, tačiau pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

36.       Pažymėtina, kad V. P. naudojosi apeliacijos teise skųsdama teismų sprendimus, tačiau toks elgesys savaime nelaikytinas piktnaudžiavimu teise, kadangi tokiu būdu šalis naudojasi jai suteikta procesine teise. Vien tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, nenustačius apeliacinį skundą pateikusio asmens piktnaudžiavimo teise, nesudaro pagrindo tokį šalies elgesį laikyti nesąžiningu. Priešingai, nei teigia ieškovė, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas teise. Aplinkybės, kad atsakovės argumentai atitinkamose bylose teismų buvo pripažinti nepagrįstais, savaime nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo teise. Įstatymas nedraudžia proceso šaliai reikšti bylose, jos manymu, reikalingus reikalavimus/atsikirtimus, jei šia teise nėra akivaizdžiai piktnaudžiaujama. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atsakovės procesinių veiksmų bylose vertinti kaip piktnaudžiavimo.

37.       Taip pat nenustatyta, kad atsakovė bylose rėmėsi neautentiškais dokumentais, pateikė sąmoningai klaidinančią ar neteisingą informaciją apie faktines bylos aplinkybes, veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, atliko veiksmus, trukdančius teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui, siekė užvilkinti bylų nagrinėjimą. 

38.       Remiantis išdėstytu, bylose nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo teise požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės nepriteisė žalos atlyginimo ir netaikė jai baudos. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

39.       Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad teismas nepagrįstai byloje jos naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 1 100 Eur iki 600 Eur.

40.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės naudai priteistinų išlaidų, nurodė, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruošto atsiliepimo turinį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir laiką, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, priteisė iš ieškovės atsakovei 600 Eur atstovavimo išlaidų.

41.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

42.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis, taigi, vertino ieškovės elgesį sąžiningumo procese aspektu ir nustatė jos sąžiningumą. Tuo tarpu atsakovės elgesio šiuo aspektu nevertino ir nenustatė jos nesąžiningo elgesio procese, tačiau sumažino jos bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodydamas, kad išlaidos mažinamos atsižvelgiant ne į šalies elgesį procese, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruošto atsiliepimo turinį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir laiką.

43.       Duomenų, kad atsakovė byloje piktnaudžiavo teise, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti atsakovės bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

44.       Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo atstovui advokatui N. V. B. 1 100 Eur. Iš pateiktos 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. NB-03-07/2018 matyti, kad 1 100 Eur sumą sudaro: 400 Eur už elektroninės bylos dokumentų atsiuntimą, išstudijavimą (4 valandos, vienos valandos kaina 100 Eur), atsiliepimo paruošimas ir teikimas teismui – 400 Eur (4 valandos, vienos valandos kaina 100 Eur), atstovavimas teisme bei kelionės išlaidos sudaro 300 Eur (3 valandos, vienos valandos kaina 100 Eur).

45.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.2 p.), už vieną teisinių konsultacijų, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.19 p.).

47.       Remiantis išdėstytu, apskaičiavus maksimalius aukščiau nurodytų paslaugų dydžius pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarė 2 315 Eur (926 x 2,5), už vieną teisinių konsultacijų, bylos analizės, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 92,6 Eur (926 x 0,1).

48.       Apeliacinės

49.       Rekomendacijų

50.       Duomenų, kad aukščiau nurodytos Rekomendacijas viršijančios išlaidos buvo būtinos dėl išskirtinio bylos sudėtingumo, sprendžiamų klausimų naujumo, kompleksiškumo, specialiųjų žinių reikalingumo, kitų svarbių aplinkybių, byloje nėra.

51.       Apeliacinės

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

54.       Atsakovė pateikė įrodymus apie 543 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 40 proc. apimtyje, proporcingai patenkintų atsakovės apeliacinio skundų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 217,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

Apeliacinės

n u t a r i a:

ieškovės J. R. apeliacinį skundą atmesti.

A. V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 217,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei V. P., (duomenys neskelbtini)

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Inga Staknienė

Rūta

Vaclovas Paulikas