Byla Nr. 1S-6/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.16.1.2.2.                                                                                                                                                                                                                              

                                                                                           (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjas Linas Šiukšta,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. C. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. C. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 24 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

 

n u s t a t ė:

 

D. C. (D. C.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p., 284 str. 1 d.

Jis kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 5 val., viešoje vietoje - stadione prie Paryžiaus Komunos g. 18 namo Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. T., A. L. ir V. U., būdamas apsvaigę nuo alkoholio, siekdamas susigrąžinti savo megztinį ir butelį alkoholio, D. C. kartu su A. L. stadiono tribūnoje užpuolė M. Š., kuriam D. C. kumščiu smogė į galvą, o nukentėjusįjį pargriovus, D. C. kartu su A. L. spardė šį į įvairias kūno vietas. M. Š. pabėgus, D. C., A. L. ir prie jų prisijungę I. T. ir V. U. nukentėjusįjį sugavo stadiono futbolo aikštėje, pargriovė ir toliau prieš jį naudojo fizinį smurtą: tuo pačiu metu, stebint vienam kito smurtinius veiksmus ir jiems pritariant, sukeldami didelį skausmą ir kančias, tyčia rankomis ir kojomis kiekvienas sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius daugiausiai į galvą, o taip pat į krūtinę, pečius ir kitas kūno vietas. Toliau tęsdami bendrus nusikalstamus veiksmus, be jokios priežasties, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai ir tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo, nurengė jį nuogai ir I. T. ant dėl pavartoto smurto ir padarytų sužalojimų gulinčio ant žemės ir negalinčio pasipriešinti, t.y. esančio bejėgiškos būklės,  nukentėjusiojo kelis kartus metė betoninį luitą, o po to I. T. filmuojant savo mobiliojo ryšio telefonu, D. C. ant nukentėjusiojo kelis kartus metė betoninį luitą ir kišo į išeinamąją angą pagalį. Šiais bendrais veiksmais D. C., A. L., I. T. ir V. U. padarė M. Š. kraujosruvą apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimus abiejų kojų kelių, kairio klubo srityje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos – juosmens dešinės pusės, kaklo abiejų pusių, kairio peties, abiejų plaštakų srityse, muštai plėštą kairės plaštakos žaizdą, poodines kraujosruvas abiejų ausų, akių vokų, skruostų, nosies, momenų, pakaušio, smilkinių, kaktos, viršugalvio srityse, muštines žaizdas abiejų antakių išoriniuose kraštuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sumušė galvos smegenis kairio smegenų pusrutulio kaktinės skilties, dešinio pusrutulio momeninės dalies, dešinio pusrutulio kaktinės – momeninės dalių gilumos srityse. Dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusiajam išsiliejo kraujas po minkštaisiais dešiniojo pusrutulio dangalais, o iš galvos smegenų sumušimo – kontuzinio židinio kraujas pratrūko į smegenų skilvelius, dėl ko išsivystė koma ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. M. Š. ligoninėje mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. C. išvykus iš Lietuvos Respublikos, buvo paskelbta jo paieška, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi D. C. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Išdavus Europos arešto orderį D. C. 2010 m. birželio 24 d. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir perduotas Lietuvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 24 d. nutartimi palikta galioti to paties apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis ir nustatytas D. C. suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesne šio teismo nutartimi D. C. suėmimo terminas buvo pratęstas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam D. C. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.

Teismo nutartyje nurodoma, kad D. C. kaltinamas padaręs tris tyčinius smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir vieną labai sunkų, už kurį numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. D. C. ikiteisminio tyrimo metu išvyko iš Lietuvos, nustatyta tvarka nedeklaravo ilgalaikio išvykimo, apie savo buvimo vietą nepranešė net savo artimiesiems ir užsienyje gyveno pusantrų metų slėpdamas savo buvimo vietą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis, vengdamas gresiančios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, pabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad D. C. ragino slapstytis ir kitus įtariamuosius. Todėl yra pagrindas manyti, kad pozityvių socialinių ryšių Lietuvoje iš esmės nesaistomas ir užsienyje turintis ryšių kaltinamasis gali slėptis nuo teismo. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir realiai bylos nagrinėjimui reikalingą laiką, suėmimo terminas D. C. pratęsiamas trims mėnesiams.

Kaltinamojo D. C. gynėjas skunde nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka. Šioje byloje kaltinimai pareikšti dar trims kaltinamiesiems ir nė vienam iš jų nepaskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, todėl yra iš esmės suvaržytos kaltinamojo D. C. teisės, garantuojamos Konstitucijos, BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija). Sprendžiant suėmimo ir jo termino pratęsimo klausimą nuolat buvo nurodoma, kad D. C. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paieškomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis I. T. irgi buvo paieškomas pagal Europos arešto orderį, tačiau jam kardomoji priemonė - suėmimas, pakeista į švelnesnę. A. L. buvo sulaikytas ir jam taip pat buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, V. U. buvo paskelbta paieška, tačiau suimtas jis nebuvo. Be to, I. T. ir A. L. jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už plėšimą.  

D. C. suėmimas paskirtas ir pratęstas nepagrįstai, jo atžvilgiu pažeistas Konstitucijos 29 str., Konvencijos 5 str. 1 d. C p., 14 str. nuostatos, nes laisvė atimta nepagrįstai manant, kad jis gali pabėgti. Spręsdamas klausimą dėl D. C. suėmimo, teismas suteikė kitiems įtariamiesiems pernelyg didelį  pranašumą (galimybė dirbti,  mokytis,  sukurti  šeimą,  bendrauti  su artimųjų giminaičiais, ruoštis teisminiams ginčams, derinti savo poziciją su kitais įtariamaisiais). Faktines aplinkybes sprendžiant nevienodai, teismai D. C., palyginus su kitais kaltinamaisiais, diskriminavo. Tuo tarpu Konstitucijos 29 str. ir Konvencijos 14 str. draudžia bet kokią diskriminaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje yra nurodyta, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai. Taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemones - suėmimo paskyrimo, vienodos faktinės aplinkybės būtų sprendžiamos vienodai. EŽTT praktikoje suformuoti esminiai keturi reikšmingi ir pakankami suėmimo pagrindai: kai įtariamasis gali neatvykti į teismą, kai, būdamas laisvas, gali trukdyti teisingumui vykdyti, kai gali padaryti naujų nusikaltimų arba pažeisti viešąją tvarką. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką skirdamas (pratęsdamas) suėmimą, teismas turi įvertinti kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Konstitucijoje nurodyta, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad bet koks teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas. Kiekvienam kaltinamajam turi būti užtikrinta teisė į nešališką teismą. O tai reiškia, kad teismas neturi suteikti vienai šalia pranašumo prieš kitą šalį. Susiklosčiusi situacija duoda pagrindą teigti, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą gali būti pažeista iš esmės dar nepradėjus bylos nagrinėjimo, kad kiti kaltinamieji yra privilegijuotoje padėtyje.

Teismo išvada prieštarauja logikai, kadangi D. C. neteistas, nė karto nebuvo teisėsaugos institucijų akiratyje. Ar tai duoda pagrindą tvirtinti, kad jis pabėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo? Daug Lietuvos gyventojų išvyko gyventi ir dirbti į užsienį ir dauguma iš jų nedeklaravo savo išvykimo, nes ne žinojo, kad reikia tai padaryti. Be to, kaltinamasis D. C. išvyko iš Lietuvos 2009 sausio mėn., kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo duomenų apie asmenis, galėjusius įvykdyti minėtą nusikaltimą. Teismui buvo pateikta D. C. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad įtariamasis legaliai dirbo ir gyveno užsienyje.

Pagal teismų praktiką ir BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų reikalavimus skiriant bausmę teismas turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, o BK 59 str. imperatyviai nustato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Šioje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Kiekvienas iš kaltinamųjų, išskyrus D. C., gali nors iš dalies atlyginti žalą, ir teismas pripažins tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kiekvienas iš kaltinamųjų, išskyrus D. C., gali dirbti, sukurti šeimą, tęsti savo mokslą ir teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės, gali atsižvelgti į tai, kaip kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius požymius.

BPK 11 str. l dalyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Teismas nebuvo pakankamai objektyvus ir nepagrįstai pratęsė suėmimą, kuriuo iš esmės siekiama ne LR BPK 119 str. numatytų tikslų, o morališkai palaužti kaltinamąjį, sukurti jo vaidmenį šioje byloje kaip nusikaltimo organizatoriaus, kurstytojo ir paties aktyviausiojo nusikaltimo dalyvio. Prašo teismo nutartį dėl suėmimo termino kaltinamajam D. C. pratęsimo panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo D. C. gynėjo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. C. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo D. C. pareikšti įtarimą ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Skundžiama nutartimi teismas D. C. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą. D. C. kaltinamas dviejų apysunkių ir vieno labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu. BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas D. C., sankcija numato laisvės atėmimą iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šiuo atveju jau pats nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad D. C. ikiteisminio tyrimo metu išvyko į užsienį ir ten gyveno pusantrų metų slėpdamas savo buvimo vietą, kad Lietuvoje nesaistomas tvirtų socialinių ryšių ir turi ryšių užsienyje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. C., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Pagrindiniai kaltinamojo gynėjo skundo argumentai yra susiję su tuo, kad teismas D. C. diskriminavo, nes kitiems šioje byloje kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Skunde nurodo, kad pratęsiant D. C. suėmimo terminą buvo pažeistos LR Konstitucijos ir Konvencijos nuostatos, draudžiančios diskriminaciją, remiasi EŽTT praktika, kad vienodos faktinės bylos aplinkybės turi būti sprendžiamos vienodai. Nurodo, kad teismas turi įvertinti kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Tokia situacija duoda jam pagrindą teigti, kad gali būti pažeista teisė į nešališką teismą.

 Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Kardomosios priemonės įtariamiesiems ar kaltinamiesiems yra skiriamos kiekvienu atveju individualiai atsižvelgiant į daugelį aplinkybių ir pirmiausia į bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei jų paskirtį. Konstitucijos 29 str. nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konvencijos 14 str. įtvirtintas diskriminacijos draudimas tokiais pačiais pagrindais kaip ir Konstitucijoje. Ta aplinkybė, kad tik D. C. yra taikomas suėmimas, tikrai nerodo, jog jo teisės buvo varžomos dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Svarstant kaltinamojo D. C. suėmimo paskyrimo ir  jo termino pratęsimo klausimą svarbu įvertinti padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nukentėjusysis nužudytas itin žiauriai, bejėgiškos būklės ir dėl chuliganiškų paskatų. Jo nusikalstami veiksmai kaltinime kvalifikuojami pagal tris BK straipsnius. Taigi šiuo atveju viešojo intereso apsauga tikrai nusveria kaltinamojo laisvės gerbimo taisyklę. Tai, kad D. C. vieninteliam iš visų kaltinamųjų šioje byloje paskirtas suėmimas, taip pat nereiškia, kad suėmimą paskyręs ar jo terminą pratęsę teismai buvo šališki. Be to, jau prasidėjo teisminis nagrinėjimas ir kaltinamasis D. C. teisiamojo posėdžio metu nušalinimo teismui nepareiškė.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismo išvada, jog D. C. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nelogiška, nes D. C. neteistas, nė karto nebuvo teisėsaugos institucijų akiratyje, ir tai, jo nuomone, neduoda pagrindo daryti tokios išvados. Be to, D. C. ne vienintelis išvyko iš Lietuvos nedeklaravęs išvykimo ir to nepadarė nežinodamas, kad išvykimą reikia deklaruoti. Tai, kad D. C. neteistas, yra svarbi aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant suėmimą, tačiau šiuo atveju ji nenusveria kitų aplinkybių, pagrindžiančių jo suėmimo pagrindą. Galima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad D. C. nežinojo, jog reikia deklaruoti ilgalaikį išvykimą į užsienį, tačiau ši aplinkybė vis tiek nepaneigia tikimybės būnant laisvėje pasislėpti nuo teismo, kadangi į užsienį jis išvyko ne tik nedeklaravęs išvykimo, bet ir apie savo buvimo vietą nepranešęs net savo artimiesiems ten gyveno pusantrų metų. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o dabar gali pasislėpti ir nuo teismo.

Gynėjas skunde dar nurodo, kad D. C. taip pat buvo suvaržyta teisė atlyginti žalą, nes visi kaltinamieji, išskyrus D. C., gali nors iš dalies atlyginti žalą, dirbti, sukurti šeimą, tęsti mokslus, ir tai skiriant bausmę būtų pripažinta jų atsakomybę lengvinančiomis ar juos teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Ir šie skundo argumentai nepagrįsti. Jau buvo nurodyta, kad D. C. pagrįstai buvo paskirtas suėmimas ir pratęstas jo terminas, nusveriant jo laisvės gerbimo taisyklę, o jo kaltės ar jo atsakomybę švelninančių aplinkybių klausimas šioje baudžiamojo proceso stadijoje nesvarstomas. Tai padaryti gali tik teismas, bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje. Be to, žalą atlyginti per kitus asmenis kaltinamajam D. C. niekas nedraudžia ir būnant suimtam, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei prasidėjus teisminiam nagrinėjimui tokio klausimo kaltinamasis D. C. nekėlė.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomosios priemonės taikomos tik tada, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o D. C. šiuo atveju kardomoji priemonė – suėmimas yra taikoma pagrįstai. Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, tuo tarpu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytus tikslus pasiekti būtų sudėtinga.

Aukštesnysis teismas neįžvelgia nei LR Konstitucijoje, nei Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių ar laisvių pažeidimų. Dėl nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

 

n u t a r i a :

 

Kaltinamojo D. C. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo  skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                     Linas Šiukšta