Civilinė byla Nr. e2A-991-779/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02564-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V.M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo bei 2021 m. sausio 14 d. papildomo sprendimo ir atsakovo J.C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.M. ieškinį atsakovui J.C. dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje K.C., A.M..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė nutraukti 2019-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją: ieškovei grąžinti už daiktą sumokėtus 2 450 Eur, o J.C. transporto priemonę; įpareigoti atsakovą pasiimti transporto priemonę iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo 336,65 Eur nuostolių, 5 % dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019-12-03 internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą (duomenys neskelbtini) ir, susitarusi telefonu, atvyko jos apžiūrėti kartu su vyru A.M. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis važiuoja gerai, yra smulkių neesminių defektų, 4wd, dujos.
3. Nurodė, kad atsakovas neatskleidė automobilio trūkumų. Atsakovas pateikė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelę, iš kurios buvo matyti, jog automobilis atitinka keliamus reikalavimus ir gali dalyvauti eisme. Nurodė, kad apžiūrint automobilį, atsakovas garantavo, jog automobilis techniškai tvarkingas, visą laiką juo važinėjo tik jis, jo būklė yra ideali, kas paskatino ieškovę automobilį įsigyti.
4. Teigė, jog tą pačią dieną, t. y. 2019-12-03, 17 val. šalys pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kuria automobilis buvo parduotas už 2 450 Eur sumą. Sutartyje atsakovas nurodė, kad automobilis turi smulkius kėbulo defektus ir smulkius elektronikos defektus.
5. Nurodė, kad, grįžtant į Klaipėdą, ieškovė pastebėjo, kad automobilis trūkčioja ir apie tai informavo atsakovą, kuris ją nuramino ir liepė važiuoti toliau. 2019-12-04 automobilis buvo patikrintas UAB „Klasera“, kur nustatyta, kad automobilis yra prastos būklės (yra smarkiai pažeistas ir kiauras dugnas), nustatyti ir kiti trūkumai, trukdantys eksploatuoti automobilį. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jis pasiūlė pateikti pretenziją raštu.
6. 2020-12-05 automobilis buvo patikrintas techninės apžiūros paslaugas teikiančioje UAB „Transkona“, kuri nustatė automobilių trūkumus, išvardinus ieškinyje. 2019-12-10 automobilis buvo patikrintas ir autorizuotame servise UAB „Sostena“, o mechaniko apžiūra fiksuota antstolės B.T. UAB „Sostena“ nustatė automobilio trūkumus, išvardintus ieškinyje, ir nurodė, kad automobilis dėl nustatytų trūkumų negali būti eksploatuojamas, o trūkumų šalinimo vertė yra 7 727,96 Eur.
7. Ieškovė, įvertinusi automobilio įsigijimo sumą, tai, jog pasiūlymas šalinti defektus yra nuostolingas ir nepriimtinas, su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kurioje nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį, prašė grąžinti 2 450 Eur, pasiimti automobilį, atlyginti jos patirtus nuostolius 326,65 Eur sumai, kadangi jos eksploatavimas eisme yra draudžiamas.
8. Teigė, kad pirkdama automobilį, buvo atidi, automobilį išbandė aikštelėje, ją apžiūrėjo, pasitikėjo pirkėjo teigimu, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Kadangi pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 str. 1 d. ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, ieškovė pateikė autoservisų išvadas, pagrindžiančias, jog automobilis buvo parduotas su dideliais paslėptais trūkumais, kurie negalėjo atsirasti per parą po automobilio įsigijimo.
9. Nurodė, jog turėjo tikslą įsigyti tinkamą dalyvauti viešajame eisme automobilį, tačiau servisams nustačius priešingai, o atsakovui neatlikus savo, kaip pardavėjo, pareigos suteikti pirkėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančią informaciją, t. y. neaptarus automobilio trūkumų, ieškovė įgijo teisę atsisakyti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.334 str.).
10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje bandoma akcentuoti aplinkybes, jog šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti vertinama per vartotojų teisių apsaugą. Tačiau automobilis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, o jo pardavimas nesusijęs su jokios naudos gavimu verslo tikslais, o atsakovas nevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos.
11. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi įsigyjant automobilį. Automobilis buvo 2004 m. gamybos, todėl iš 15 metų senumo automobilio ieškovė negalėjo tikėtis nepriekaištingo veikimo, kadangi eksploatuojamo automobilio mechanizmai natūraliai dėvisi. Akcentavo, kad parduoto automobilio kaina buvo beveik dvigubai mažesnė, nei tokio modelio automobiliai yra parduodami rinkoje, be to, ieškovė, motyvuodama, kad į automobilio remontą reikės investuoti papildomas išlaidas, prašė sumažinti automobilio kainą 150 Eur sumai, kas rodo ieškovės suvokimą, jog nepriekaištingos techninės būklės automobilio neįsigis.
12. Atsakovas niekada nedeklaravo ir negarantavo, kad automobilis turėtų atitikti nepriekaištingos techninės būklės kriterijus, lyginant su nauju automobiliu. Atsakovas nurodė jam žinomus automobilio trūkumus, siūlė vykti į servisą, bet ieškovė atsisakė. Iki sudarant sutartį, automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis neturi defektų, kurie ribotų galimybę dalyvauti eisme.
13. Teigė, kad ieškovė nenurodė esminių neatskleistų automobilio trūkumų, kurie trukdo eksploatuoti automobilį bei įrodymų, kad nustatyti trūkumai negali būti atsiradę dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo. Nurodė, jog automobilis yra važiuojantis, juo buvo nuvažiuota iki Klaipėdos, nėra jokių įrodymų, kad jis yra nevažiuojantis.
14. Nurodė, kad tokie automobilio trūkumai kaip atšokusios apdailos detalės, degantis pranešimas apie pavarų dėžės gedimą, diagnostinės lemputės degimas, nutrūkęs variklio dangčio lynas, pavarų perjungimo svirties mygtuko nebuvimas, buvo puikiai matomi bei žinomi ieškovei, kadangi pati ieškovė buvo atidžiai apžiūrėjusi automobilį. Visi kiti nurodyti automobilio trūkumai (galinių stabdžių žarnelių suskilimai, vairo kolonėlės laisvumas, išplyšusios įvorės ir t.t.) yra susiję su natūraliu automobilio, kuris yra 15 metų senumo, detalių nusidėvėjimu. UAB „Transkona“ nustatyti trūkumai (nėra gesintuvo, medicininės vaistinėlės, trikampio avarinio sustojimo ženklo) kelia abejones, ar tai galėtų būti trūkumai, susiję su automobilio technine būkle. Be to, UAB „Sostena“ bei UAB „Transkona“ techninės apžiūros vertinimai skiriasi. UAB „Transkona“ vertina, kad priekinių žibintų šviesos šaltinis tinkamai neveikia ar yra kliūtys priekinio stiklo matymo lauke, o UAB „Sostena“ apskritai tokių trūkumų, kurie turėtų būti puikiai matomi ir vidutiniam vartotojui, nenustatė.
15. Atsakovas teigė, kad pirkdamas naudotą transporto priemonę, pirkėjas turi atidžiai apžiūrėti daiktą, o prireikus kreiptis į specialistus. Nurodė, kad siūlė ieškovei kreiptis į specialistus, jog būtų įvertinta automobilio techninė būklė, tačiau ieškovė to atsisakė, todėl ieškovės elgesys vertinamas kaip aplaidus bei neatsakingas.
16. Nurodė, jog ieškinyje nėra jokių duomenų, kad ieškovės nustatyti automobilio trūkumai, nesusiję su vizualiais trūkumais, kuriuos žinojo bei įvertino ieškovė, buvo žinomi atsakovui. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio techninius trūkumus, kurie nebuvo nustatyti automobilio techninės apžiūros metu ir kurių atsakovas pats nepastebėjo iki automobilio perdavimo ieškovei, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir sutartyje.
17. Trečiasis asmuo K.C. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis buvo automobilio valdytojas, todėl dalyvavo jo pirkimo-pardavimo procedūroje.
18. Nurodo, kad ieškovė nutyli itin svarbias aplinkybes, kurios rodo jos galimą nesąžiningumą bei ieškinio nepagrįstumą. Skelbime ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis turi trūkumų, kurie automobilio apžiūros metu buvo atskleisti ieškovei. Automobilio kaina buvo dvigubai mažesnė už jos rinkos kainą. Ieškovė turėjo žinoti, kad automobilis neatitiks naujam automobiliui keliamų reikalavimų.
19. Teigė, jog jis, prieš nusprendžiant pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei ne kartą siūlė vykti į autoservisą, kad būtų įvertinta automobilio techninė būklė, buvo suderintas susitikimo laikas ir vieta, kad automobilį būtų galima apžiūrėti servise, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, teigdama, kad papildomų 30 Eur už patikrą nemokės. Nurodė, kad ieškovė su savo vyru itin atidžiai apžiūrėjo automobilį, daug klausinėjo, o jis išsamiai atsakė į klausimus, nurodė visas žinomas aplinkybes ir nurodė, kad automobilis buvo patekęs į smulkų autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas galinis bamperis, kuris nebuvo remontuotas. Apžiūros metu automobilio prietaisų skydelyje degė ir indikatoriai, kurie ieškovei buvo žinomi, kadangi automobilis buvo apžiūrimas ir iš vidaus. Po apžiūros buvo atliktas bandomasis važiavimas (10-15 km), buvo važiuota ir nelygiu keliu. Ieškovė primygtinai prašė suteikti 150 Eur nuolaidą dėl papildomų išlaidų dėl automobilio trūkumų.
20. Tvirtino, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, eksploatuojamas kiekvieną dieną ir atitiko jam keliamus lūkesčius. Trečiasis asmuo nesutiko, kad automobilis buvo parduotas su nuslėptais trūkumais, nes visi žinomi automobilio trūkumai buvo atskleisti jo apžiūros metu. Automobilis atsakovo ir trečiojo asmens žinioje buvo tik metus, o per 1 metus automobilio dugnas negalėjo surūdyti tiek, kiek nurodė ieškovė, nebuvo atliekami jokie patikrinimai, kad būtų poreikis vertinti dugną.
21. Nurodė, kad ieškinyje nėra nurodyti automobilio trūkumai, kuriuos atsakovas yra galimai nuslėpęs, teigė, jog ieškovė tik deklaratyviai išvardino visus trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-02 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovui priteisės 1016 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 7,37 Eur valstybei.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-14 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 2028,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl parduotos transporto priemonės trūkumų, pardavėjo atsakomybės už naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
25. Teismas nustatė, kad J.C. 2018-11-07 už 2 000 Eur nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 2004 metų gamybos, sutartyje nebuvo informacijos apie įvykius ar automobilio trūkumus. Iš į bylą pateiktos 2019-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad atsakovas J. C. pardavė ieškovei V. M. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), už 2 450 Eur sumą, sutartyje skiltyje apie informaciją apie įvykius ir trūkumus nurodė: „smulkūs kėbulo defektai, smulkūs elektronikos defektai“. Automobilio rida nebuvo nurodyta, kaip ir nenurodyta informacija apie galiojančią privalomą techninę apžiūrą.
26. Iš į bylą pateiktos 2019-03-29 UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės, nustatė automobilio trūkumus: DT – 1.4.2. transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; DT- 6.2.3. a) kabina ir kėbulas. Durys ir durų užraktai. Durys neatsirado arba netinkamai užsidaro.
27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės statuso nevertino kaip vartotojos, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, teismui negalint konstatuoti, jog automobilių prekyba atsakovui yra verslas. Nurodė, jog automobilį atsakovas įsigijo 2018-11-07, pardavė ieškovei 2019-12-03, t. y. automobilis jam priklausė nuosavybės teise daugiau nei metus, su šia transporto priemone atsakovas per metus nuvažiavo apie 12 000 km, dėl ko teismas neturėjo pagrindo ginčo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
28. Teismas įvertino, jog posėdžio metu ieškovės atstovas iš ieškinyje UAB „Sostena“ nurodytų 18 trūkumų esminiais nurodė šiuos automobilio trūkumus: priekiniai žibintai sulaužyti (tvirtinimai), reikalinga keisti; vairo skysčių vamzdeliai apvynioti medžiaga ir sunkiasi skystis; galinių stabdžių žarnelės suskirdusios – reikalinga keisti naujomis; vairo kolonėlės laisvumas. Taip pat įvertino, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš ieškinyje UAB „Transkona“ nurodytų 29 trūkumų esminiais nurodė 13 šių automobilio trūkumų (teigė, kad dėl kitų trūkumų automobilį eksploatuoti galima).
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 patvirtinto Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo 14 punkte nurodoma, kad trūkumai gali būti nedideli (NT), dideli (DT) ar pavojingi (PT). Teismas nurodė, jog ieškinyje buvo nurodyti 29 automobilio trūkumai, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas kaip neesminius nurodė tiek nedidelius, tiek didelius trūkumus. Tarp likusių ieškovės atstovo kaip esminių nurodytų trūkumų yra 2 nedideli ir 11 didelių trūkumų: 9 trūkumai yra susiję su žibintais, 1 trūkumas susijęs su išmetimo sistema (nepatikimai pritvirtinta arba nesandari), 1 trūkumas su vairo būkle (per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas), 1 trūkumas su stovėjimo stabdžio trūkumu (stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.), 1 trūkumas su stabdymo įrangos būkle (vamzdeliai įrengti netinkamai ir (arba ) įrengti netinkamoje vietoje).
30. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, kad automobilio eksploatavimas eisme yra draudžiamas, yra nepagrįstas, nes tik nustačius pavojingą trūkumą (PT) tokia transporto priemone draudžiama važiuoti, o į bylą apie tokius trūkumus duomenų nepateikta.
31. Įvertinęs, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad, nusipirkus automobilį ir važiuojant namo, jis trūkčiojo, teismas sprendė, kad tai neturėtų būti susiję su žibintų trūkumais bei neturėjo pagrindo spręsti, kad trūkumai galėtų būti susiję su važiavimo kokybe (trūkčiojimu).
32. Teismas suabejojo UAB „Sostena“ 2019-12-12 pasiūlymo dėl trūkumų šalinimo pagrįstumu, nes į pasiūlymą yra įtrauktos tokios eilutės kaip 996,25 Eur vairo kolonėlei pakeisti, du kartus po 397,56 Eur žibintams pakeisti. Teismas suabejojo ir ši pasiūlymo objektyvumu, teigdamas, jog pasiūlymas galimai yra pateiktas be jokio nusidėvėjimo procento naujoms detalėms. Pažymėjo, kad pasiūlyme yra nurodytos sumos dėl automobilio dugno, lyno kapoto atidarymui, amortizatorių keitimo ir kt., kas nėra susiję su likusiais esminiais ieškovės atstovo nurodytais defektais.
33. Teismas sprendė, jog atsakovo į bylą pateikti 2020-10-20 UAB „Kuka autocentras“ aktas ir 2020-10-20 Žirmūnų autocentro remonto sąmata patvirtina, jog automobilio remontas (vairo kolonėlės, žibintų remontas, poliravimas, stabdžių žarnelių keitimas ir kt.) kainuotų šiuose dokumentuose nurodytą sumą 465, 85 Eur ir 552,67 Eur.
34. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad tokio modelio automobilio kainos prasideda nuo 5 500 Eur, o ieškovė automobilį įsigijo už 2 450 Eur sumą ir neneigia, kad 150 Eur nusiderėjo, o atsakovas patvirtino, kad kainą nuleido dėl automobilio būklės. Įvertinęs, kad ieškovė žinojo, jog perka 15 metų senumo automobilį, kurio mechanizmai yra ir natūraliai nusidėvėję, o tiek ji, tiek jos sutuoktinis patvirtino, kad defektus matė, kad ieškovė tinkamai nepatikrino automobilio, nors tokia galimybe galėjo, kad ieškovė skubėjo įsigyti automobilį ir grįžti į Klaipėdą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo automobilio trūkumų vertinti kaip esminio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti bei taikyti restituciją.
35. Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo, atmetė kaip nepagrįstą išvestinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-02 sprendimą ir 2021-01-14 papildomą sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti 2020-12-02 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl privalomų duomenų nurodymo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas sutartyje nenurodė transporto priemonės ridos, privalomos techninės apžiūros, taip pat neužpildė privalomos informacijos apie eismo įvykius ir trūkumus, sutartyje taip pat nebuvo nurodytas ir atsakovui žinomas eismo įvykis (įvykęs 2018-11-07), kuriame dalyvavo automobilis, tokiu būdu buvo pažeisti civilinio kodekso (toliau - CK) 6.4311 straipsnio imperatyvūs reikalavimai.
36.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad atsakovas nuo ieškovės nuslėpė svarbius duomenis dėl automobilio trūkumų, dėl patirto eismo įvykio, nedeklaravo svarbių duomenų, kurie privalo pagal įstatymą būti deklaruoti sutartyje, be to, vertindamas sutarties pažeidimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, kad vertinant sutarties pažeidimo pagrindus ir principus, svarbu tinkamai apibrėžti sutarties pažeidimą, bei neteisėtai ir nepagrįstai nepriskyrė šios Sutarties pažeidimo - esminiam.
36.3. Teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo įstatymo numatytais reikalavimais, nepagrįstai neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, iškraipė įvykio aplinkybes, pateikdamas savo niekuo nepagrįstus vertinimus.
36.4. Byloje buvo pateiktas 2019-12-05 UAB „Transkona“ techninių reikalavimų įvertinimo lapas, kuriame nurodyti 21 dideli ir 9 nedideli automobilio trūkumai. Vertinant įgaliotos institucijos nustatytus trūkumus, parduota transporto priemonė buvo su dideliais trūkumais, todėl negalėjo dalyvauti viešame eisme, t. y. transporto priemonė negalėjo būti naudojama pagal jos įprastinę paskirtį. Teismas, pateikdamas teisės akto (Įsakymo 2B-290) vertinimą, selektyviai nenurodė šiai bylai reikšmingo 18 punkto, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, todėl neteisingai bei selektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
36.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį.
36.6. Nurodė, kad atsakovas ir teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, turėjo suprasti, kad automobilio detalės bus natūraliai nusidėvėjusios. Tačiau tokią išvadą paneigia byloje esantys įrodymai (sertifikuoto autoserviso, techninių apžiūrų centro) pateiktos išvados, faktinių aplinkybių protokole fiksuota vaizdo medžiaga, kad automobilio trūkumai jo patikrinimo metu iš esmės negalėjo būti pastebėti, nes jie buvo vizualiai nepastebimi arba užmaskuoti.
36.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo priteisti 1016 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nepateiktas mokėjimo dokumentas nurodantis, kad 1016 Eur buvo sumokėti atsakovo J.C. už suteiktas teisines paslaugas.
36.8. Teismas papildomą sprendimą priėmė savo iniciatyva, nesant jokio prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, praleidęs tam nustatytą terminą, nuo termino pabaigos praėjus 23 dienoms. Taigi, pirmos instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai pritaikė papildomo sprendimo priėmimo tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos papildomą teismo sprendimą.
37. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas J. C. nurodo su skundais nesutinkantis. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog šalių sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti pripažinta niekine, tačiau ieškinyje netgi nebuvo keliamas savarankiškas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, ieškovė visą ginčo laikotarpį įrodinėjo aplinkybes, jog dėl neva esminio sutarties pažeidimo kilo tariamas pagrindas sutartį nutraukti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindais. Todėl yra akivaizdu, jog ieškovė pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. 2 p..
37.2. Nagrinėjamu atveju sutartyje nebuvo nurodyti automobilio ridos duomenys, tačiau šios aplinkybės ieškovei buvo puikiai žinomos, kadangi automobilio rida buvo nurodyta tiek šios transporto priemonės pardavimo skelbime, tiek matoma ieškovei apžiūrint automobilį. Civilinėje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad automobilio apžiūros ir pirkimo metu ridos duomenys būtų buvę neteisingi.
37.3. Ieškovei taip pat buvo žinomos aplinkybės ir dėl automobilio techninės apžiūros, nes būtent pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Tuvlita" techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurioje atsispindėjo, jog automobilio pardavimo metu techninė apžiūra buvo galiojanti bei ši aplinkybė jai buvo žinoma. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės argumentais, jog nebuvo nurodytos aplinkybės ir dėl automobilio turėtų eismo įvykių. Atsakovo manymu, civilinėje byloje pateikti įrodymai (foto nuotraukos bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga), patvirtina, jog ieškovė apie eismo įvykį žinojo.
37.4. Ieškovės argumentas, jog atsakovas neva nenurodė visų automobilio trūkumų, neatitinka pagrįstumo bei teisingumo kriterijaus. Priešingai, sutartyje buvo nurodyta, jog automobilis turi trūkumų bei atsakovas, nebūdamas profesionalus pardavėjas, negalėjo žinoti visų trūkumų, kurie buvo nustatyti tik po sutarties pasirašymo dienos, o ieškovė, prieš pasirašant sutartį, atsisakė vykti į autoservisą, jog būtų išsamiai patikrinta automobilio techninė būklė.
37.5. Atsakovas vertina, jog galimai formalūs pažeidimai (kurie išimtinai susiję su sutarties pildymu), objektyviai vertinant, nėra pakankami pagrindai inicijuoti sutarties nutraukimo dėl neva egzistavusių esminių pažeidimų. Tai neatitiktų ne tik protingumo kriterijaus, tačiau ir nuoseklios teismų praktikos, kurioje pažymima, jog sutarties nutraukimas yra tik kraštutinė priemonė. Be to, ieškovė automobilį įsigijo iš pardavėjo, kuris nebuvo profesionalus pardavėjas, todėl yra itin tikėtina, jog šių formalių duomenų galėjo neįrašyti vien tik dėl objektyvios žinių stokos, pildant automobilių pirkimo - pardavimo sutartį.
37.6. CK 6.334 str. 1 d. yra įtvirtinti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas galimai neatitiko proporcingumo kriterijui keliamų reikalavimų. Civilinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilio nustatyti trūkumai, kuriuos laikė kaip esminius, yra ne tik itin operatyviai ištaisomi (pašalinami), tačiau jų šalinimo kaštai yra ženkliai mažesni, nei pačio automobilio pardavimo kaina.
37.7. Į civilinę bylą pateikto UAB „Sostena" komercinio pasiūlymo 7 727,96 EUR sumai didžioji dalis nurodytų išlaidų įtrauktos be nusidėvėjimo ir nauja verte.
37.8. Egzistavo pagrindas taikyti daug švelnesnius gynimo būdus - reikalauti, kad būtų sumažinta automobilio pardavimo kaina ir / ar neatlygintinai per protingą terminą būtų pašalinti automobilio trūkumus arba atlyginti išlaidos jiems ištaisyti. Ieškovė net nesiekė įrodyti, jog automobilio trūkumai neva nėra šalinami arba nėra tariamos galimybės juos pašalinti per protingą terminą.
37.9. Ieškovės įsigytas automobilis buvo 2004 m. gamybos; iš 15 metų senumo, nuolatos naudojimo automobilio (kurio rida didesnė nei 250 tūkst.), negalima tikėtis tokio pat nepriekaištingo veikimo, kurio galėtų tikėtis naujo automobilio savininkas. Civilinėje byloje buvo nustatyta, jog automobilio kaina buvo beveik dvigubai mažesnė nei tokio modeliai automobiliai yra parduodami rinkoje, atsakovas netgi viešai deklaravo bei neslėpė aplinkybių, kad automobilis turi defektų. Tai nurodė ir sutartyje bei paaiškino apžiūros metu, todėl vidutinis pirkėjas turėjo objektyviai suvokti, kad nepriekaištingos techninės būklės automobilio, atsižvelgiant į jo senumą, ridos, bei kainos dydį, neįsigys.
37.10. Iki sudarant sutartį, automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis neturi defektų, kurie ribotų galimybę dalyvauti eisme, todėl spręstina, kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.
37.11. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog automobilis neva sugedo bei tapo nevažiuojantis.
37.12. Ieškovė savo argumentų teisingumą dėl neva egzistuojančių esminių automobilio trūkumų, kurie tariamai užkerta kelią dalyvauti eisme (eksploatuoti), įrodinėja tik įrodymais (UAB „Transkona" bei UAB „Sostena" pažymomis), kurie teismų praktikoje yra laikomi kaip privatūs rašytiniai įrodymai. Minėtose pažymose yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės.
37.13. Ieškovės teikiami įrodymai - UAB „Sostena" bei UAB „Transkona" techninės apžiūros vertinimai skiriasi iš esmės. Pavyzdžiui, UAB „Transkona" vertina, kad priekinių žibintų šviesos šaltinis tinkamai neveikia ar yra kliūtys priekinio stiklo matymo lauke, o UAB „Sostena" apskritai tokių trūkumų nenustatė. Arba, UAB „Transkona" nurodo, jog yra trūkumai su dujų baliono įranga, o UAB „Sostena" tokių trukumų net nenustatė. Taip pat UAB „Transkona" nurodo, jog yra trūkumai susiję su prekiniu stiklu (trūkęs), o UAB „Sostena" šio vizualaus trūkumo net nenustatė.
37.14. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog teismas tariamai praleido procesinį terminą papildomam sprendimui priimti. Atsakovas nurodė, jog 20 d. procesinis terminas nors ir buvo praleistas, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl jis galėjo būti ir buvo paties teismo atnaujintas.
38. Atsakovas J. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 papildomą sprendimą bei priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas 1782,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
38.1. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose.
38.2. Sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą svarbu įvertinti ne tik tai, ar jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, bet ir tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos šiuo konkrečiu atveju (šioje byloje), ar atitinka imperatyviuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
38.3. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo teiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų.
38.4. Atsakovas turėjo procesinę teisę reikšti atsikirtimus į teikiamus procesinius dokumentus, todėl išlaidos, susijusios su paaiškinimų teikimu, turėjo būti priteistos.
39. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. M. nurodo su skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs faktinę teismo posėdžių trukmę ir protingą pasirengimo trukmę, pagrįstai nusprendė sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
39.2. Teismas nenustatė termino atsakovui pozicijai pateikti; atsakovas teismo nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą; CPK 134 str. 6 p. taip pat neįpareigoja teikti rašytinių pozicijų, todėl darytina išvada, kad nebuvo akivaizdžios būtinybės teikti papildomas pozicijas teismui.
39.3. Atsakovas nepagrįstai prašė teismo priteisti 508,20 Eur advokato išlaidų už trečiojo asmens atsiliepimo parengimą į ieškinį, nes su trečiuoju asmeniu atstovavimo sutartis sudaryta nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
40. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos aplinkybės
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pardavė ieškovei 2004 m. automobilį (duomenys neskelbtini) už 2450 Eur sumą, pirkimo pardavimo sutartyje nurodęs du automobilio trūkumus: kad automobilis turi smulkius kėbulo ir elektronikos defektus. Transporto priemonė turėjo galiojančią UAB „Tuvlita“ išvadą apie transporto priemonės atitikimą techniniams reikalavimams iki 2021-03-29. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo jai automobiliu grįžtant namo, pastebėjo, jog automobilis trūkčioja, apie tai ji informavo pardavėją, kuris patikino, kad viskas gerai. Ieškovė kitą dieną kreipėsi į UAB „Klasera“ transporto priemonės kėbulo patikrai, kur buvo nustatyti automobilio trūkumai: vairo kolonėlės laisvumas; šarnyrai; amortizatoriai; reaktyvinės traukės. Dar kitą dieną ieškovė kreipėsi į įmonę, teikiančią techninės apžiūros atlikimo paslaugas UAB „Traskona“, kur buvo nustatyti 20 dideli (DT) ir 6 nedideli (NT) automobilio trūkumai: DT - 1.1.11.d) Vamzdeliai įrengti netinkamai ir (arba) įrengti netinkamoje vieloje, dėl šios priežasties kyla pažeidimo pavojus; DT - 1.4.2. Stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; DT - 2.1.3.b) Per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas) (kairė priekis); DT - 3.1. Yra kliūčių patenkančių j valytuvais valomų stiklo sritį arba išorinių veidrodžių apžvalgos lauką; DT - 4.1.1 .a) Šviesos šaltinis neveikia veikia nestabiliai (mirksi) arba jo trūksta: - kai tai nėra daugialypis žibintas arba daugialypis šviesos šaltinis; DT - 4.1.2.a) Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų(a); DT - 4.13.a)). Netinkamai pritvirtinta (-os) Akumuliatorių baterija (-os), nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą; DT - 4.1.4.a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų(a); DT - 4.1.6. Priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas neveikia: - kai artimosios šviesos žibinto šviesos šaltinio arba bendras šviesus šaltinio modulio LED etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2000 liumenų; DT - 4.4.3. Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų) reikalavimų (K.p.); DT - 4.5.1 .a). Priekiniai ir galiniai rūko žibintai turi šviesos šaltinio defektų: - nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų; DT -4.5.1 .b). Priekiniai ir galiniai rūko žibintai turi didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai) (Priekis); DT - 5.3.3.a) Pakabos sudedamoji dalis prie važiuoklės arba ašies pritvirtinta nesaugiai (nepatikimai), (dešinė priekis, dešinė galas); DT - 6.1.2.a) Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; DT - 6.2.4. Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas; DT - 8.4.1. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenj, dėl kurio gali būti padalyta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; DT - 13.2.1 .b) Trūksta privalomų įrangos komponentų, jie turi akivaizdžių pažeidimų ir (ar) yra neveiksmingi; DT - 13.2.1.d) Neatitinka elektriniams komponentams ir elektros prietaisams nustatytų reikalavimų; DT - 13.3.1 .e) Dujų baliono eksploatacijos laikotarpis arba laikotarpis iki patikros yra pasibaigęs ir dujų balionas nustatyta tvarka nepatikrintas; DT -13.3.1.d) Dujų balionas ir (ar) aut dujų baliono montuojama įranga neatitinka nustatytų reikalavimų; NT - 4.2.1 .c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas (kairė galas); NT - 4.2.3.b) Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai arkite), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos ryškumų arba keičia jos spalvą; NT - 6.2.9.b) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga neatitinka nustatytų reikalavimų (Variklio dangtis, Pavarų perj. svirt. Apsauga virš duslint.); NT - 7.2.c) Gesintuvas. Gesintuvas. Motociklas su šonine priekaba, M1 ir N1 klasių transporto priemonės neatitinka nustatytų reikalavimų; NT-7.4.a )nėra avarinio sustojimo ženklo arba nesukomplektuotas, trūksta dalių; NT - 7.5. Nėra pirmosios pagalbos rinkinio, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų. 2019-12-10 automobilis buvo patikrintas ir autorizuotame servise UAB „Sostena“, apžiūra fiksuota antstolės B. T. UAB „Sostena“ nustatė šiuos automobilio trūkumus: iš variklio bėga alyva; vairo skysčių vamzdeliai apvynioti medžiaga ir sunkiasi skystis; galinių stabdžių žarnelės suskirdusios; vairo kolonėlės laisvumas; priekinis amortizatorius d. p. išbėgęs skystis; kardaninis velenas skleidžia pašalinį garsą; išplyšusios priekinių svirčių galinės įvorės; ties vairuotojo sėdynę dugnas pažeistas korozijos (didelė skylė); automobilio kėbulo apačia stipriai paveikta korozijos; priekinė variklio pagalvė išplyšusi, reikalinga keisti nauja; užvirinti gale suvedimo varžtai. UAB „Sostena“ nurodė, jog dėl nustatytų trūkumų automobilis negali būti eksploatuojamas, o trūkumų šalinimo vertė yra 7 727,96 Eur.
42. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl privalomų duomenų nenurodymo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, dėl ko sandoris turėjo būti pripažintas niekiniu pagal CK 6.4311 straipsnį, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl plačiau dėl apeliantės argumentų, susijusių su CK 6.4311 straipsnio taikymu, nepasisako.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
44. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
46. Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
47. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi šia teisės norma, prašė nutraukti 2019-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti nuostolius. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad automobilis buvo parduodamas žymiai mažesne, nei įprasta kaina, kad nustatytų trūkumų nežinojo, kad ieškovė, prieš nusipirkdama automobilį, turėjo galimybę jį patikrinti servise, tačiau to nepadarė bei kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra kraštutinė priemonė, kuri nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma.
48. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
49. Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
50. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės šalių argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas siūlė/nesiūlė ieškovei patikrinti automobilį autoservise, o pastaroji šia galimybe nepasinaudojo, kadangi ieškovės nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį servise, nepanaikino atsakovo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
51. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
52. Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko sau naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamas. Automobilį pirko už 2450 Eur sumą, nusiderėjusi 150 Eur, nors panašių automobilių kainos prasideda nuo 5 500 Eur. Vadinasi, automobilio kaina buvo gerokai sumažinta. Įvertinusi byloje įrodymus, teisėjų kolegija negali pripažinti atsakovo argumento kaip įrodyto, jog automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl jo trūkumų (CPK 12, 178 straipsnis), nustatytų specializuotuose automobilių servisuose, juolab, kad atsakovas įrodinėjo priešingai - jog nežinojo nustatytų automobilio trūkumų, išskyrus du nežymius tuos, kuriuos įrašė į sutartį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė žinojo, jog ji apžiūri automobilį, kurio stabdžių sistemos vamzdeliai įrengti netinkamai ir dėl to kyla pažeidimo pavojus; kad stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; kad per didelis vairo traukių ir svirčių lankstų ar jungčių susidėvėjimas; akumuliatoriaus baterija netinkamai pritvirtinta ir gali sukelti trumpąjį jungimą; kad pakabos sudedamoji dalis prie važiuoklės arba ašies pritvirtinta nesaugiai ir nepatikimai; kad išmetimo sistema yra nesaugi; kad iš variklio bėga alyva, vairo skysčių vamzdeliai apvynioti medžiaga ir dėl to gali būti padaryta žala aplinkai ar sudarytas pavojus kitiems eismo dalyviams; kad dugnas nesaugus, netvirtas ir labai apgadintas ir kt. Nurodytų automobilio trūkumų nebuvo nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, jie vizualiai apžiūrint transporto priemonę nesimatė, apie juos atsakovas ieškovę neinformavo.
53. Tai, kad perkant automobilį ir jį apžiūrint, nesimatė kitų, nei sutartyje nurodytų, automobilio trūkumų, nepagrindžia aplinkybės, kad automobilis, jį parduodant, buvo be esminių trūkumų, nes esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo. Tokį įvertinimą 2019-12-05, t. y. po dviejų dienų nuo automobilio įsigijimo, atliko UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės specialistai. Jie nustatė 20 didelių ir 6 nedidelius transporto priemonės trūkumus. Aplinkybė, jog perkant transporto priemonę, jos prietaisų skydelyje ieškovė turėjo matyti degančias įspėjamąsias lemputes dėl greičio dėžės, elektronikos ir saugos, kas turėjo reikšti apie galimus transporto priemonės gedimus, nepaneigia pardavėjo pareigos pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti visus transporto priemonės trūkumus ir defektus bei neleidžia pirkėjui spręsti apie transporto priemonės negalimumą eksploatacijai.
54. Vertinant techninės apžiūros įmonės atliktą parduoto automobilio techninį įvertinimą, akivaizdu, jog tokio automobilio eksploatuoti, t. y. naudoti pagal paskirtį, negalima. Šią aplinkybę patvirtina tiek UAB „Sostena“ specialistų išvada, tiek UAB „Transkona“ Klaipėdos techninės apžiūros įmonės specialistų atliktas transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimas. Be to, tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) - trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) - trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. 2008-10-24 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašas, kurio 24 punkte yra nurodyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita (nagrinėjamu atveju UAB „Transkona“ atliktas transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų įvertinimas) su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Taigi, UAB „Transkona“ nustačius 20 didelių ir 6 nedidelius transporto priemonės trūkumus, nurodyta transporto priemone dalyvauti viešajame eisme yra negalima. Atsakovas priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė, todėl atmestinas atsakovo argumentas, susijęs su tuo, jog transporto priemonės apžiūrą atlikusių įmonių dokumentai yra tik rašytiniai įrodymai, nepatvirtinantys negalėjimo transporto priemonės naudoti pagal paskirtį.
55. Taigi, byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone dalyvauti eisme negalima, akivaizdu, jog ieškovė negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Įsigyjant automobilį, ieškovė nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, jų neatskleidė (ar kaip nurodo - nežinojo) pardavėjas, trūkumai išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, taigi, negalėjo atsirasti dėl ieškovės veiksmų ir dėl ieškovės kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, todėl ieškovė pagrįstai reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirkėjas (ieškovė) įrodė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, kaip teigia atsakovas, nes ieškovė įsigyta transporto priemone naudotis tiek dėl savo, tiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo negali, jos neįsigijo tikslu laikyti nenaudojamą garaže. Be to, atsakovas negali nuspręsti už pirkėją, kokia teise ji gali naudotis, siekdama apginti turtinius interesus, todėl argumentai dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
56. Aplinkybė, kad UAB „Sostena“ nustatė kitokius, ne tokius detalius transporto priemonės trūkumus kaip UAB „Transkona“, nepaneigia oficialios techninę apžiūrą atliekančios įmonės nustatytus trūkumus, juolab, jog UAB „Transkona“ trūkumus nustatė specialia įranga atliekant bandymus, matavimus, vadovaujantis 2008-10-24 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašu.
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, yra suinteresuotas nurodyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. Nepasinaudojęs šia galimybe, jis negali remtis trūkumų atskleidimo ir aptarimo išlyga (CK 6.189 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovė automobilį įsigijo iš pardavėjo (atsakovo), kuris nebuvo profesionalus pardavėjas ir dėl to tarp šalių nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, nepaneigia pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą bei pareigos į pirkimo pardavimo sutartį įrašyti visus parduodamos prekės trūkumus bei nurodyti visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Jei atsakovas raštu sudarytoje transporto priemonės perleidimo sutartyje būtų fiksavęs visas transporto priemonės patikrinimo metu specialios įrangos nurodytas klaidas ir aptaręs jų poveikį kainos sumažinimui, tuomet atsirastų pagrindas pripažinti atsakovo argumentus dėl pernelyg mažos automobilio kainos, ieškovės netinkamai pasirinkto, neproporcingo teisių gynimo būdo pagristais.
58. Kaip minėta, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020 ir kt.).
59. Kasacinio teismo praktika pagrindžia teisėjų kolegijos išvadą, kad būtent atsakovas turėjo pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti parduodamos transporto priemonės trūkumus, o to nepadarydamas, privalo prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.
60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems negalėjimą nurodyta transporto priemone dalyvauti eisme, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „Transkona“, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo – pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė sugedo ar yra nevažiuojanti, yra teisiškai nereikšminga, nustačius esminius transporto priemonės trūkumus.
61. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas, tai lėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas: 2019-12-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukia; taiko restituciją ir ieškovei grąžina už daiktą sumokėtus 2 450 Eur, o atsakovui J.C. grąžina transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas J. C. įpareigotinas per 7 dienas pasiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).
62. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 336,65 Eur nuostolių priteisimo, kuriuos sudaro antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos (180 Eur), UAB Sostena“ transporto priemonės techninės būklės tikrinimas (36,65 Eur), UAB „Transkona“ paslaugos (10 Eur), UAB „Klasera“ paslaugos - 10 Eur ir advokato paslaugos už pretenzijos surašymą (100 Eur). Nurodytos išlaidos vertintinos kaip ieškovės tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).
63. Konstatavus, kad ieškovės piniginiai reikalavimai pagrįsti, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 336,65 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo – 2020-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1452 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 240 Eur žyminį mokestį, taigi, patyrė 1692 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta pinigų suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas, naikintinas pirmosios instancijos teismo 2021-01-14 papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovui buvo priteista 1016 Eur bylinėjimosi išlaidų ir tuo pačiu atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo.
66. Ieškovės argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė prašymo kreiptis į prokurorą, kadangi už pardavėją J. C. pirkimo pardavimo pasirašė jo sūnus trečiasis asmuo K. C., atmestini kaip nepagrįsti. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi ar kai to prašo proceso šalys. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas šio ieškovės atstovo prašymo jokia forma neišsprendė, tačiau tai nereiškia, jog pagrįstai nesikreipė į prokurorą, nes byloje nėra jokių duomenų apie galimą trečiojo asmens padarytą nusikalstamą veiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
67. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 370 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 240 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 610 Eur.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą bei 2021 m. sausio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Ieškovės V.M. ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2019 m. gruodžio 3 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Taikyti restituciją: ieškovei grąžinti už daiktą sumokėtus 2 450 Eur, o J.C. transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą J. C. per 7 dienas pasiimti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V.M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo J.C. ieškovei V.M. 336,65 Eur nuostolių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 336,65 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo – 2020-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1692 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo J.C. ieškovei V.M. 610 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovo J.C. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė