Civilinė byla Nr. e2S-778-340/2023 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19400-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei S. K..        

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (toliau ir – Taikos sutartis).

2.       Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-24701-1077/2021. Ieškovė prašyme nurodo, kad atsakovė minėtos taikos sutarties sąlygų nevykdo, įmokų pagal mokėjimo grafiką tinkamai nemoka, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą (Taikos sutarties 2 punktas). 

3.       Atsakovė S. K. pateiktu atsiliepimu į ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad pripažįsta, jog Taikos sutartį įvykdė iš dalies. Nurodo, kad Taikos sutarties įvykdyti nevengia ir stengiasi tinkamai ją vykdyti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nedidelės pajamos, kt. įsipareigojimai, aplinkybė, jog atsakovė viena augina nepilnametį vaiką) Taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdė. Prašo prašymą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi tenkino ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-24701-1077/2021 išdavimo. Teismas nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-24701-1077/2021 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir S. K., dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, nurodant vykdomajame rašte, kad iš atsakovės S.K. ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai priteisiama 5532 skolos.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašyme dėl vykdomojo rašo išdavimo patvirtino, kad atsakovė S. K. minėtos taikos sutarties tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 1 438 Eur skolos. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad griežtas Taikos sutarties 2 punkte nurodytų mokėjimų terminų laikymasis yra esminė Taikos sutarties sąlyga, todėl nors vieno iš Taikos sutarties 2 punkte nurodyto mokėjimo neįvykdymas laiku suteikia teisę ieškovei nedelsiant pareikalauti atsakovės visos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai išlaidų, susijusių su savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonės įgyvendinimu, sumai. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė Taikos sutartį, t. y. sumokėjo tik dalį skolos. Atsakovės atsiliepime į prašymą nurodytos aplinkybės, jog Taikos sutarties nevykdė dėl sunkios turtinės padėties, nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pažymėjo, kad teismas negali keisti šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovė S. K. pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas ieškovei išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliantė (atsakovė) S. K. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

6.1.       Tai, kad taikos sutarties atsakovei nepavyko įvykdyti, lėmė objektyvios priežastys, t. y. atsakovė iki 2022-07-11 kurį laiką neturėjo darbo, tačiau intensyviai darbo ieškojo ir stengėsi įmokas mokėti taikos sutartyje numatytais terminais. Atsakovė 2022-07-11 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo užmokestis buvo itin mažas. Atsakovė augina nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), prie kurio išlaikymo vaiko tėvas neprisideda. Atsakovei yra reikalingos lėšos vaiko poreikiams ir interesams užtikrinti.

6.2.       Taikos sutarties 1 punkte buvo numatytas grafikas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei taikos sutartimi patvirtintą reikalavimą – 6 970 Eur, lėšas sumokant per du metus, 23 mėnesius mokant po 290 Eur ir paskutinį mėnesį sumokant 300 Eur. Sumos išdėstymas 24 mėnesiams yra pati pagrindinė ir esminė šalių sudarytos taikos sutarties sąlyga. Tačiau teismas šią sąlygą pakeitė, išduodant vykdomąjį raštą visai skolos sumai – 5 532 Eur, kad visa skolos suma būtų išmokėta greičiau nei per visą taikos sutartyje numatytą 24 mėn. laikotarpį.

6.3.       Teismas nevertino atsakovė nurodytų aplinkybių, kurie patvirtina, kad atsakovė negalėjo vykdyti taikos sutarties sąlygų dėl objektyvių priežasčių.

6.4.       Vykdomasis raštas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gali būti ir neišduotas, teismui įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atsakovės turtinę padėtį. Teismas taip pat galėjo įmokas atidėti ar jas išdėstyti, tačiau tokios galimybės net nesvarstė.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1.        Ieškovė sutinka su atsakove, jog taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti taikos sutartimi patvirtintą reikalavimą – 6970 Eur dalimis, t. y. per 23 mėnesius, tačiau atkreiptinas į dėmesys į tai, kad taikos sutarties 3 punktu, apie kurį atsakovė atskirajame skunde visiškai nepasisakė, ieškovė ir atsakovė susitarė, kad „griežtas Taikos sutarties 2 punkte nurodytų mokėjimų terminų laikymasis yra esminė šios Taikos sutarties sąlyga, todėl nors vieno iš Taikos sutarties 2 punkte nurodyto mokėjimo neįvykdymas laiku suteikia teisę ieškovei nedelsiant pareikalauti atsakovės visos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai išlaidų, susijusių su savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonės įgyvendinimu, sumai“.

7.2.       Atsakovė tiek atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atskirajame skunde neneigė ir pripažino, kad taikos sutartyje nurodytas sąlygas yra įvykdžiusi tik iš dalies. Civilinėje byloje esantys, kartu su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pateikti įmokėjimų sąskaitų išrašai patvirtina, kad dalinis taikos sutarties sąlygų įvykdymas reiškia netinkamą taikos sutarties vykdymą tiek nesilaikant taikos sutartyje nustatytų įmokų mokėjimų terminų, tiek nustatyto dydžio įmokos sumos. Užimtumo tarnybos nuomone, atskirajame skunde išdėstytas atsakovės argumentas yra tik bandymas išvengti taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo.

7.3.       Visiškai nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius tirti ir vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, buvo neatskleista bylos esmė, byloje liko visiškai neįvertinta atsakovės pozicija. Nagrinėjamu atveju, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo esmė yra išsiaiškinti ar iš tikrųjų taikos sutartis vykdoma netinkamai. Kaip matyti šioje byloje, klausimo nagrinėjimo esmė buvo atskleista ir nustatytas netinkamas taikos sutarties vykdymas. Dar daugiau, nagrinėjamu klausimu yra labai aiški ir atsakovės pozicija, nes ji patvirtino, kad taikos sutartį įvykdė tik iš dalies, t. y. netinkamai, ir neginčijo pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl netinkamo taikos sutarties vykdymo. 

7.4.       Tik viena iš atsakovės nurodytų aplinkybių, t. y. priverstinis kitos skolos išieškojimas, dėl kurių nevykdė taikos sutarties, atsirado po taikos sutarties pasirašymo, visos kitos aplinkybės, kaip galima suprasti iš atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo, jau egzistavo taikos sutarties sudarymo metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė jos finansinę padėtį ir vien tik dėl jų atsiradimo taikos sutarties vykdymas tapo negalimas. 

7.5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atmestinas kaip nepagrįstas. 

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas  (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, pagrįstumo ir teisėtumo.

11.       Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.

12.       Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

13.       Nagrinėjamu atveju bylos šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Šia sutartimi, be kita ko, šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei Taikos sutarties 1 punkte nurodytą sumą dalimis mokėdama ją pavedimais kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą pagal nurodytą grafiką, viso 24 įmokas: po 290 Eur kas mėnesį ir 300 Eur įmoką paskutinį mėnesį. Šios teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad griežtas Sutarties 2 punkte nurodytų mokėjimų terminų laikymasis yra esminė Taikos sutarties sąlyga, todėl nors vieno iš Taikos sutarties 2 punkte nurodyto mokėjimo neįvykdymas laiku suteikia teisę Ieškovei nedelsiant pareikalauti Atsakovės visos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai išlaidų, susijusių su savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonės įgyvendinimu, sumai. 

14.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sumokėjo tik dalį įmokų (1 438 Eur), likusi suma nustatytu grafiku nebuvo mokama. Vadinasi, ši aplinkybė sudarė ieškovei pagrindą kreiptis dėl visos sumos išieškojimo pagal nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą. Atsakovė nepagrįstai aiškina sutarties sąlygas neatsižvelgdama į sutarties 3 punktą, kuriame akcentuota, kad ši sąlyga yra esminė ir vieno iš Taikos sutarties 2 punkte nurodyto mokėjimo neįvykdymas laiku suteikia teisę ieškovei nedelsiant pareikalauti atsakovės visos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto. Teismas, gavęs prašymą išduoti vykdomąjį raštą, turėjo išsiaiškinti, ar tinkamai buvo vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, ar ne. Tuo atveju, jei sutartis nevykdoma, o šiuo atveju dėl to ginčo ir nebuvo, teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 3 punktą dėl visos likusios nesumokėtos sumos.

15.       Atsakovės argumentai, kad taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos dėl jos sunkios finansinės padėties, negali būti laikomi teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymą ir teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Taip pat nesutiktina su atsakovės argumentu, kad teismas galėjo savo nuožiūra išdėstyti įmokas iš naujo ar jas atidėti. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad taikos sutartimi atsakovei jau buvo galimybė per pakankamai ilgą terminą nedidelėmis sumomis kas mėnesį atsiskaitinėti su ieškove, tačiau ji nesilaikė sutarties sąlygų, savo skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad jos turtinė padėtis pasikeis taip, kad ji per likusį terminą iki 2024 m. vasario 28 d. (taikos sutarties 2 p.) išgalės sumokėti likusios skolos dalį. Todėl nėra teisinio pagrindo keisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo tvarkos. Priešingu atveju būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai bei interesai atgauti skolą ir nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos esama turtinė padėtis galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą pakeisti taikos sutarties įvykdymo tvarką.

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl grafike numatytų įmokų nebuvo laiku įvykdyta. Atitinkamai teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atsakovės S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Tatjana Žukauskienė