Civilinė byla Nr. e2-1698-901/2017

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17266-2016-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                      2.6.1.5; 2.6.11.6; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 29 d.

 Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,

sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovės Z. M. atstovui advokatui I. B.,

atsakovo A. A. atstovui advokatui E. G.,

atsakovo A. M. atstovei advokatei A. K.,

atsakovo UAB „Maksilika“ įgaliotam atstovui advokatui L. M.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams A. A., A. M., UAB „Maksilika“ ir D. Š. bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. F. (S. F.) ir notarėms V. M. bei V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vindikacijos taikymo.

            Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Z. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kuria ieškovė Z. M. pardavė atsakovui A. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad 2011-02-28 tarp ieškovės Z. M. ir atsakovo A. A. buvo sudaryta buto įkeitimo sutartis, užtikrinant 47 800 Lt (13 843,84 Eur) paskolos grąžinimą; pripažinti negaliojančia 2016-10-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. A. ir D. Š. minėtą butą perleido atsakovui A. M.; pripažinti negaliojančia 2016-11-07 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei UAB „Maksilika“; taikyti vindikaciją ir ginčo butą grąžinti ieškovei Z. M.; teismui nusprendus, jog vindikacija negalima, priteisti iš A. A. buto piniginį ekvivalentą, kurio rinkos vertė pardavimo metu buvo 21 300 Eur. Ieškovė 2011-02-28 sandorį prašo pripažinti apsimestiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.87 straipsnio pagrindu, teigdama, kad ji norėjo sudaryti paskolos sutartį, kurią užtikrintų buto įkeitimu. Atsakovai A. M. ir UAB „Maksilika“ buvo nesąžiningi buto Naujakiemio g. 23-50, Klaipėdoje, įgijėjai, nes ginčo butą nupirko mažesne nei rinkos verte, jo neapžiūrėjo, neįsitikino, jog bute faktiškai gyvena ieškovė, todėl jų buto įgijimo sandoriai taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais.

Atsakovai A. A. ir D. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas teigia, kad ieškovė, pas notarą sudarydama buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį ir ją net porą kartų pratęsdama aiškiai suprato, dėl ko su atsakovu susitarė ir kad tai nėra paskolos sutartis. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė iki šiol dirba, turi buhalterinį išsilavinimą, todėl jai buvo suprantamos tokio sandorio sudarymo pasekmės. Iš 2011-02-28 sutarties matyti, jog ieškovė turėjo teisę iki 2011-06-28 (vėliausiai iki 2012-01-28) butą atpirkti už 53 300 Lt, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pažymi, kad nuo 2011-02-28 iki 2011-06-28 jokių mokėjimų ieškovė atsakovui nėra atlikusi. 2011-12-27 ieškovė pati savo noru ir notarės siūlymu išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6000 Lt sumai užtikrinant vėlesnį tarp ieškovės ir atsakovo žodinį susitarimą dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos sumomis įvykdymą. Šis vekselis buvo ieškovės apmokėtas nurodytą sumą dalimis ir skirtingais laikotarpiais pervedant į atsakovo banko sąskaitą, dėl jo apmokėjimo atsakovas neturi ieškovei pretenzijų.

Atsakovas A. M. nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nupirko, gavęs atsakovo A. A. pasiūlymą. Tuo metu jo darbinė veikla buvo susijusi su prekyba nekilnojamu turtu, jam šis pasiūlymas buvo priimtinas. Atsakovas A. M. laiko save sąžiningu buto įgijėju ir pardavėju, nes 2016-11-07 sandoris, kuriuo jis perleido butą atsakovei UAB „Maksilika“, buvo realus, už butą buvo sumokėti pinigai ir teismui pateikti tai patvirtinantis įrodymai. Pažymi, kad A. M. sudarant buto pirkimo - pardavimo sandorį su A. A., apsilankius ginčo bute, ieškovė neišsakė jokių priežasčių ar pretenzijų, dėl kurių buto perleidimo sandoris negalėjo būti sudarytas. Ieškovė pripažino, kad nėra buto savininkė, neginčijo savo kaip buto nuomininkės padėties, t.y. šiais konkliudentiniais veiksmais pripažino tas pasekmes, kuriuos atsirado iš 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties. Todėl ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiomis tiek 2011-02-28, tiek 2016-10-24, tiek 2016-11-07 buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis ir taikyti vindikaciją, t.y. šį butą grąžinant ieškovei Z. M., yra visiškai neįrodyti, nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Atsakovė UAB „Maksilika“ nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Maksilika“ atstovas nurodo, kad 2016-11-07 buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris tarp A. M. ir UAB „Maksilika“. Sutartis atitinka šalių valią ir tikruosius ketinimus, kadangi atsakovė UAB „Maksilika“ užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir šią sutartį sudarė iš tokio sandorio siekdama gauti pelno. Teismui yra pateikta nuomos sutartis, pagal kurią ginčo butas šiuo metu yra išnuomotas S. F.. Mano, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 2011-02-28 buto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis būtų pripažinimo negaliojančia. Pažymi, kad nuosavybės teisę į ginčo butą ieškovė prarado ne prieš savo valią, o sudarydama su atsakovu pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Pagal ieškiniu ginčijamą sutartį nuosavybės teisė į ginčo butą perėjo atsakovui iš karto, kada ieškovė nepasinaudojo sutartyje numatyta galimybe atpirkti ginčo butą, t.y. ieškovę ir atsakovą siejo prievoliniai santykiai, kuriuos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė siekia modifikuoti, teismo pagalba priverstinai pakeičiant su atsakovu sudarytos prievolės pobūdį. Mano, kad ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, pažymėdamas, kad vindikacija taikoma tik kai buto savininkas siekia susigrąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, o ieškovė jau nuo 2012 m. pradžios nebėra ginčo buto savininkė ir kurį laiką butą tik nuomojosi iš atsakovo A. A..

Tretieji asmenys S. F. ir notarės V. M. bei V. K. nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį ir jo patikslinimus teismui nepateikė, į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo informuoti tinkamai, nevykdavo, bylos procesui buvo abejingi, prašymų nereiškė.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl 2011-02-28 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl pripažinimo sudaryta buto įkeitimo sutartį, užtikrinant paskolos grąžinimą.

Nustatyta, kad ieškovė Z. M. ir atsakovas A. A. 2011 m. vasario 28 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kuria ieškovė Z. M. pardavė atsakovui A. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini). Iki sutartyje nustatyto 2011-06-28 termino ieškovė negrąžino 53 300 Lt sumos, todėl ji kreipėsi į atsakovą dėl termino pratęsimo, kurį atsakovas sutiko pratęsti iki 2011-12-28, tai yra dar šešiems mėnesiams. 2011-06-13 Klaipėdos miesto 9-ame notarų biure buvo sudarytas notaro patvirtintas susitarimas dėl 2011-02-28 sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo pratęsiant terminus. 2011-12-27 Klaipėdos miesto 9-ame notarų biure šalių sutartas skolos (53 300 Lt) grąžinimo terminas buvo pakartotinai pratęstas iki 2012-01-28. Ieškovė dalies skolos, t.y. 6000 Lt, grąžinimą atsakovui papildomai užtikrino 2011-12-27 išduotu vekseliu, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2012-01-28.

Ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančia 2011-02-28 buto pardavimo su atpirkimo teise sutartį kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.), kadangi kaip nurodė ji ketino ne parduoti butą, o norėjo gauti iš atsakovo paskolą, ją užtrinant buto (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Ieškovė nurodo, jog jos dukra B. P. kreipėsi į ieškovę, norėdama pasiskolinti pinigų verslui. Paaiškino, kad pinigus jai gali paskolinti atsakovas A. A., tačiau ji neturinti turto paskolos grąžinimui užtikrinti. Paskolos užtikrinimui atsakovas pareikalavo sudaryti ieškovei nuosavybės teise priklausiusio buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, o skolą grąžinus, atsakovas įsipareigojo butą vėl perrašyti ieškovei. Suėjus nustatytam terminui, t.y. 2012-01-28 atsakovas pasiūlė ieškovei skolą grąžinti ketvirčiais iki tol kol bus padengta skola, nenustatant terminų, tačiau dar kas mėnesį už butą mokant 200 Lt (57,93 Eur) buto nuomą. Ieškovė, grąžindama skolą, didžiąją dalį pinigų atsakovui perdavinėjo grynaisiais pinigais. Pakvitavimų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų davimą ieškovė iš atsakovo nereikalavo, tačiau duomenis apie visus piniginius mokėjimus pasižymėdavo užrašų knygutėje, nurodant tikslią pinigų perdavimo datą. Ieškovė nurodo, kad per laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2016-04-22 atsakovui sumokėjo 47 500 Lt (13 756,95 Eur) ir 7900 Eur, bendroje sumoje viso sumokėta 21 659,95 Eur. Ieškovė nurodo, kad 2011 m. ji sumokėjo ieškovui grynais 4400 Lt (1 274,33 Eur); 2012-03-30 ieškovė įnešė 400 Lt (115,85 Eur) tiesiogiai į atsakovo AB DNB banko sąskaitą (pridedamas kasos pajamų orderis); 2012-04-02 ieškovė įnešė 300 Lt (86,89 Eur) tiesiogiai į atsakovo AB DNB banko sąskaitą; 2012-05-30 ieškovė sumokėjo 300 Lt (86,89 Eur) grynais atsakovui; 2012-06-29 ieškovė sumokėjo 4600 Lt (1332,26 Eur), iš kurių 2600 Lt įnešė į atsakovo AB DNB banko sąskaitą (pridedamas kasos pajamų orderis) ir 2000 Lt pervedė iš savo Swedbank, AB sąskaitos (pridedamas ieškovės sąskaitos išrašas, mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“); 2012-10-19 ieškovė įnešė 4000 Lt (1158,48 Eur) grynais į atsakovo AB DNB banko sąskaitą (pridedamas kasos pajamų orderis); 2013-02-04 ieškovė pervedė 2000 Lt (579,24 Eur) atsakovui iš savo Swedbank AB sąskaitos (pridedamas ieškovės sąskaitos išrašas, mokėjimo paskirtis „papildymas“); 2013-04-18 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1 303,29 Eur) grynais atsakovui; 2013-07-04 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2013-10-04 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2014-01-06 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2014-04-07 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2014-07-07 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2014-10-08 ieškovė sumokėjo 4500 Lt (1303,29 Eur) grynais atsakovui; 2015-01-10 ieškovė sumokėjo 1050 Eur grynais atsakovui; 2015-04-24 ieškovė sumokėjo 1350 Eur grynais atsakovui; 2015-07-24 ieškovė sumokėjo 1400 Eur grynais atsakovui; 2015-10-26 ieškovė sumokėjo 1400 Eur grynais atsakovo sutuoktinei D. A.; 2016-01-26 ieškovė sumokėjo 1200 Eur grynais atsakovo sutuoktinei D. A.; 2016-04-22 ieškovė sumokėjo 1500 Eur grynais atsakovui). Sumokėjusi paskutinę įmoką, ieškovė pareikalavo atsakovo vykti pas notarą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ji atperka butą Naujakiemio g. 23-50, Klaipėdoje. Atsakovas nurodė, kad prieš pasirašant šią sutartį, nori pabendrauti su dukra B. P.. 2016 metų liepos mėnesį ieškovės dukrai susitikus su atsakovu, jis nurodė, kad ieškovės pagal sutartį sumokėti 53 300 Lt (15 436,75 Eur) yra skolos grąžinimas, o ieškovė dar turi papildomai sumokėti po 2200 Lt (637,16 Eur) už kiekvieną pradelstą mėnesį, už penkių metų terminą kas sudaro iš viso 38229,85 Eur, ir kol nebus grąžinta ši skola, buto (duomenys neskelbtini), ieškovei atsakovas negrąžins. Ieškovė su tokiomis atsakovo sąlygomis nesutiko. Pakartotinai susitikus ieškovei, jos dukrai ir atsakovui 2016 m. rugpjūčio mėn., atsakovas pareikalavo sumokėti dar 15 300 Eur iki 2017 m. kovo mėnesio, tada žadėjo perrašyti butą ieškovei. 2016 m. spalio mėnesį atsakovas paskambino ieškovės dukrai ir pranešė, kad butas yra parduotas.

Atsakovas A. A. su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Nurodo, kad internete radęs skelbimą, kad ieškoma paskolos, šiuo pagrindu įkeičiamas butas, nuvyko pas ieškovę su A. M., ir apžiūrėjęs butą, nusprendė suteikti ieškovei paskolą. Paskolos gavėjai norėjo gauti daugiau pinigų už įkeičiamą butą, tačiau atsakovas pateikė sąlygą, kad turi būti sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise keturiems mėnesiams. Tad 2011-02-28 tarp ieškovės Z. M. ir atsakovo A. A. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovo 53 300 Lt sumą, t.y. ieškovę ir atsakovą siejo paskoliniai teisiniai santykiai, o atpirkimo teisė buvo paskolos sutarties užtikrinimas (pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas - kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę). Pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise ieškovė patvirtino, jog ji iš atsakovo gavo 53 300 Lt paskolą. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį dėl mažesnės pinigų sumos ieškovei perdavimo. Sutartyje nėra nurodyta, kad tariamai neperduota ieškovei 5500,00 Lt suma buvo iš anksto numatytos palūkanos už naudojimasi paskolos suma. Atsakovas nurodo, kad sutarties sąlygas vykdė sąžiningai (dėl įsipareigojimo buto neparduoti, neįkeisti, neleisti pasinaudoti atpirkimo teise ir kt.), tad atsakovui nekilo jokių neaiškumų dėl sandorio turinio bei tikrosios šalių valios. Ieškovės prašymu, 2011-06-13 ieškovė ir atsakovas sudarė notarinį susitarimą, kuriuo buvo pratęstas sutarties terminas iki 2011-12-28 atpirkti butą už 53300 Lt, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo. Laikotarpiu nuo 2011-06-28 iki 2011-12-27 jokių mokėjimų atsakovui ieškovė nėra atlikusi, nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės mokėjimų atsakovui atlikimą. Ieškovės prašymu 2011-12-27 ieškovė ir atsakovas sudarė pakartotinį notarinį susitarimą, kuriuo buvo pratęstas terminas iki 2012-01-28 atpirkti butą už 53 300 Lt, tačiau tokia teise ieškovė nepasinaudojo ir iki nustatyto termino jokių mokėjimų atsakovui neatliko.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, taip norint apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys, o ginčijamas sandoris realiai nėra vykdomas (CK 1.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). CK 1.89 str. 1 d. numato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti (apsimestinis sandoris), taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio šalys tokio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises šio sandorio pagrindu. 

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pakeitimo, teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų - sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). 

Pagal pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę (CK 6.417 str. 1 d.). Pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesnį šios teisės terminą, jis sutrumpinamas iki penkerių metų (CK 6.417 str. 3 d.). Pardavėjas, norėdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai pranešti pirkėjui arba bet kuriam kitam asmeniui, iš kurio jis žada atpirkti; toks pranešimas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos, jei daiktas yra kilnojamasis, ir ne vėliau kaip prieš šešiasdešimt dienų, – jei daiktas nekilnojamasis; jeigu sutartis buvo įregistruota, apie pageidavimą pasinaudoti atpirkimo teise turi būti pranešta ir viešo registro tvarkytojui (CK 6.418 str. 1 d.). Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę (CK 6.418 str. 5 d.).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.870 str. 2 d.). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų (CK 6.871 str. 1 d.). Jeigu paskolos suma viršija 3000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).

Įstatymas numato galimybę trečiajam asmeniui (turto savininkui) įkeisti savo turtą, užtikrinant paskolos gavėjo prievolių įvykdymą paskolos davėjui (CK 4.170 str. 1 d., 4.181 str.). Nekilnojamo turto įkeitimo (hipotekos) sutartis turi būti notarinės formos ir įregistruotas Hipotekos registre (CK 4.185 str. 1 d., 4 d.). Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos sandoris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai hipoteka Hipotekos registro nuostatų tvarka įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 str. 2 d.).

Ieškovė teigia, kad su atsakovu A. A. ji norėjo sudaryti ne buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, o paskolos sutartį, kurią užtikrintų buto įkeitimu. Teigia, kad jai nebuvo perduoti visi pinigai ir kad jai atsakovas A. A. paskolino 47 800 Lt, o už laikotarpį nuo 2011-02-28 iki 2011-06-28 ieškovė turėtų sumokėti 5500 Lt palūkanų. Be to teigia, kad atsakovui iki 2017 m. ne tik išmokėjo visą sumą už butą, bet net ir permokėjo. Atsakovas A. A. su tuo nesutinka. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad ieškovė 2012-03-30, 2012-04-02, 2012-06-29, 2012-10-19, 2013-02-04 sumokėjo atsakovui į jo banko sąskaitą 11 300 Lt (3 272,71 Eur). Šios įmokos skirtos tik palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimui, tačiau jos nėra laikomos paskolos grąžinimo įmokomis. Dėl kitų ieškinyje nurodytų pinigų sumų grynaisiais pinigais mokėjimo atsakovui, atsakovas nesutinka, nes jokių grynųjų pinigų nei atsakovas, nei jo sutuoktinė teigia negavę. Ieškovė iki 2012-01-28 sutarties pasibaigimo nepasinaudojo atpirkimo teise, todėl pasibaigus šiam terminui pagal sutarties nuostatas butas teisėtai tapo atsakovo nuosavybė. Ieškovei visą laikotarpį buvo leista gyventi bute, kadangi ieškovė ir atsakovas buvo žodžiu sutarę dėl to, kad šį butą ieškovė už užmokestį iki šio buto pardavimo galės nuomotis už sutartą nuomos mokestį, bei pati turėjo apsimokėti už buto išlaikymą. Atsakovui buvo sumokėtos tik palūkanos už naudojimąsi atsakovui negrąžinta pinigų suma bei buvo mokamas nuomos mokestis.

Reikia pastebėti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2017-06-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nenustatęs A. A. veiksmuose apgaulės ir sukčiavimo Z. M. atžvilgiu požymių, taip pat nenustatęs, kad A. A. galimai neteisėtai verstųsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, ir šiuo nutarimu buvusiai buto savininkei pasiūlė civiline tvarka ginti savo teises.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo šalys šios ginčijamos 2011-02-28 sutarties ir jos pakeitimų 3 punkte aiškiai numatė, kad Z. M. parduoda A. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 53 300 Lt, kurie visi sumokėti prieš šios sutarties pasirašymą ir kad ši sutartis yra kartu ir pakvitavimas, patvirtinantis, kad buto pardavėja visą buto kainą (53 300 Lt) gavo. Ginčijamos sutarties ir jos pakeitimų 7.1 ir 7.3 punktuose numatyta, kad buto pardavėja turi teisę iki 2011-06-28 (pagal paskutinį susitarimą iki 2012-01-28) butą atpirkti už 53 300 Lt (15436,75 Eur) ir kad pardavėjos teisė atpirkti pasibaigs iki nurodyto termino nesumokėjus pirkėjui visos buto kainos ar nepateikus Lietuvos Respublikoje veikiančio banko ar bet kurios kitos kredito įstaigos garantinio rašto apie įsipareigojimą pardavėjai suteikti kreditą butui atpirkti; pardavėjai sumokėjus atpirkimo kainą ir (ar) pateikus kredito įstaigos garantinį raštą po nustatyto termino, terminas atpirkti butą neatnaujinamas, o pirkėjas įgyja teisę butu disponuoti savo nuožiūra. Taip pat reikia pažymėti, kad ginčijamos sutarties ir jos pakeitimų 7.2 punkte numatyta, kad palūkanos pagal šią Sutartį nemokamos.

Reikia pažymėti, kad ieškovės ginčijama 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis buvo sudaryta pas notarą ir net du kartus pratęstas ir šalių parašais pas notarą patvirtintas susitarimas dėl šio buto pardavimo su atpirkimo teise, todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad ji nesuprato, kokią sutartį sudaro ir kad nesuprato tokios sutarties sudarymo pasekmių. Niekur ginčo sutartyje nėra kalbama, kad buto pirkėjas paskolina buto pardavėjai ar trečiajam asmeniui (ieškovės dukrai ar kt.) 53 300 Lt ar kitokią piniginių lėšų sumą ir kad butas įkeičiamas paskolos davėjo naudai.

Reikia pažymėti, kad prieš pasirašant sutartį ir prisiimant sutartimi įsipareigojimus ieškovės pareiga buvo sutartį perskaityti ir pasiteirauti apie jai nesuprantamas sutarties sąlygas, o to nepadarius ieškovė prisiėmė riziką dėl sutarties nevykdymo padarinių.

Sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę pasinaudojus atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba sutartį išsiaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2000). Ieškovė, norėdama sudaryti būtent paskolos sutartį su buto įkeitimu turėjo teisę nepasirašyti su atsakovu 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties, o reikalauti pas notarą sudaryti paskolos sutartį su buto hipoteka.

Ieškovė neteigia, kad 2011-02-28 sutartį ji pasirašė dėl apgaulės, suklaidinta atsakovo ar kad buvo verčiama sudaryti tokią sutartį dėl atsakovo veiksmų prieš ją ar dėl tam tikrų ieškovei susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių ji buvo priversta sudaryti jai nenaudingą sutartį. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad butas perleistas atsakovui tariamai už itin mažą kainą, nes galutinę parduodamo buto kainą nustatė šalys savo susitarimu ir patvirtindamos savo parašais, nors 2011-02-28 sutartyje ir buvo nurodyta, kad parduodamo buto vidutinė rinkos kaina 65 900 Lt.

Pasibaigus terminui atpirkti butą ir toliau mokėdama atsakovui A. A. ne tik komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį už butą, kuriame liko gyventi, tačiau galimai mokėdama atsakovui ir kitas įmokas nesant jokio rašytinio dėl to sutarimo (pratęsti buto pardavimo su atpirkimo teise sutartį ar kitokio pobūdžio susitarimo) ir juo labiau neimdama jokių atsakovo parašų, pakvitavimų už grynais pinigais perduotas pinigų sumas bei nenurodant mokėjimų paskirties jau nebeaišku pagal kokį susitarimą, ieškovė nesielgė apdairiai, rūpestingai ir racionaliai. Pati ieškovė pripažino, kad turi buhalterinį išsilavinimą, daug metų dirbo vyriausiąja buhaltere įmonėje, atpirkimo sutarties sudarymo ir atpirkimo termino pasibaigimo metu buvo 69 metų ir kaip patvirtino liudytojai neturėjo kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų kad ne visiškai galėtų suprasti savo veiksmų esmės. Atsakovas nebuvo ieškovės artimas giminaitis, kuriuo ji galėtų pasitikėti labiau nei kitais asmenimis, ir vien tai, kad šalių sutarimu jis leido ieškovei toliau gyventi bute, kurį ieškovė pagal jų susitarimą prarado negrąžinusi sutartu laiku parduoto buto kainos (ko ji neginčija), nesudarė pagrindo ieškovei tikėtis, kad be rašytinio ginčo šalių susitarimo ji galės atgauti turėto buto nuosavybės teisę. 

Šioje civilinėje byloje išklausyti ieškovės ir atsakovų A. A. bei A. M. paaiškinimai, taip pat buvo apklausti liudytojais B. P. bei A. V., kurie buvo apklausti ir sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl atsižvelgiant į tai ir kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teismas remiasi šioje civilinėje byloje surinktais įrodymais (CPK Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011). Nors atsakovė D. Š. šioje civilinėje byloje ir nebuvo apklausta, tačiau kaip matyti iš ieškovės ir kitų ginčo šalių paaiškinimų, taip pat iš liudytojų parodymų, ji nedalyvavo sudarant ginčijamą 2011-02-28 sandorį, taip pat ir perduodant ieškovei ar pinigus už ginčo butą ieškovės nurodytam asmeniui.

Išklausęs ieškovės ir atsakovo A. A. paaiškinimus, taip pat išklausęs 2011-02-28 ginčo sandorį sudarant dalyvavusius atsakovą A. M. bei liudytoją B. P., įvertinęs tokio sandorio sudarymo aplinkybes ir tikslus, kadangi ginčo sutartis ne tik buvo sudaryta, bet ir sąmoningai pratęsta šalių susitarimu, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad 2011-02-28 sandoris buvo apsimestinis ir kad šio sandorio šalys ir tiesų ketino sudaryti paskolos sutartį, kurią užtikrintų buto įkeitimu, todėl nėra jokio pagrindo šio sandorio pripažinti negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu ir taikyti jam kito sandorio sudarymo pasekmes (CPK 185 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-482-330/2015). Šio sandorio pripažinti negaliojančiu ar niekiniu kitais CK numatytais pagrindais teismas taip pat nenustatė. Tai, kad ieškovė net ir pasibaigus sutarčiai be jokio papildomo susitarimo galimai mokėjo atsakovui tam tikras sumas ir kad pasirinko ne visai tinkamą savo teisių gynybos būdą (CK 6.237 str. 1 d. ar kt.), taip pat nesudaro pagrindo 2011-02-28 buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties pripažinti negaliojančia, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą šį ieškovės reikalavimą.

Dėl 2016-10-24 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2016-10-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. A. ir D. Š. butą, esantį Naujakiemio g. 23-50, Klaipėdoje, perleido atsakovui A. M.. Ieškovės teigimu atsakovai A. A. ir A. M. buvo nesąžiningi, butą atsakovas A. M. įsigijo jo neapžiūrėjęs, žinodamas, kad šiame bute tebegyvena ieškovė, kuri siekia išsipirkti butą. Atsakovai buvo pažįstami, butas parduotas už kainą, mažesnę nei rinkos vertė. Atsakovai A. A. ir A. M. su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Atsakovai neneigia, kad yra pažįstami, kadangi abu užsiima verslu, susijusiu su nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu, yra teikę asmenims paskolų. Atsakovas A. A. teigia, jog jis ir kita sandorio šalis, sudarydami šį sandorį, elgėsi sąžiningai ir pagal įstatymų reikalavimus, prieš sandorio sudarymą atsakovas pirkėjui suteikė visą būtiną ir reikšmingą informaciją apie parduodamą butą ir apie jame esančią nuomininkę. Pažymi, kad už tokią pat kainą buvo siūloma pačiai ieškovei šį butą įsigyti, tačiau ji pripažino, jog neturi jokių finansinių galimybių tai padaryti. Atsakovo A. M. atstovė pažymi, kad buto kaina atitiko vidutinišką tokių butų rinkos kainą, nebuvo ženkliai mažesnė ir jokio nesąžiningumo iš atsakovo pusės nebuvo. Už butą šis atsakovas pilnai atsiskaitė, sumokėdamas už jį pardavėjams 18 000 Eur (2000 Eur avansą grynais ir 16 000 Eur bankiniu pavedimu). Sandorio sudarymo metu, atsakovo A. M. pavedimu S. T. atvyko butą apžiūrėti, nurašyti skaičiukų duomenis, o ten esanti nuomininkė ieškovė Z. M. tikino jį, kad jau krausto daiktus ir greitai butą atlaisvins. 

             Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Liudyti atvykęs S. T. patvirtino, kad prieš sudarant ginčijamą sandorį jis su A. A. atvyko butą apžiūrėti, nurašyti skaitliukų duomenis, o ten esanti nuomininkė ieškovė Z. M. tikino jį, kad jau krausto daiktus ir greitai butą atlaisvins. Ieškovė iš esmės neneigia, kad atsakovas A. A. su atsakovo A. M. atstovu buvo atvykę į butą nurašyti skaitliukų duomenis, ieškovė tam neprieštaravo, kažkokių pretenzijų atvykusiems neišreiškė.

Ieškovė ir jos atstovas, ginčydami šį sandorį dėl buto pardavėjo ir pirkėjo nesąžiningumo iš esmės neįvardijo, remiantis kuria CK įtvirtinta norma sandorį ginčija, ar prašo pripažinti negaliojančiu kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 str.), ar prašo pripažinti negaliojančiu kaip dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalių piktavališko susitarimo su kita sandorio šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarymo (CK 1.91 str.) ar kitu pagrindu.

Išklausęs ginčijamo sandorio šalių paaiškinimus, jų pateiktus dokumentus teismas nenustatė atsakovo A. A. nesąžiningumo norint pažįstamam A. M. parduoti ginčo butą, kadangi jam šio buto jau nebereikėjo, o reikėjo pinigų įsigyti kitą nekilnojamą turtą ir atsakovas nebuvo suinteresuotas tęsti buto nuomos santykių su ieškove, kuri neturėjo pinigų iš atsakovo atpirkti šį butą. Teismas taip pat nenustatė ir atsakovo A. M. nesąžiningumo įgyjant ginčo butą. Apie tai, kad butą nuomojasi ir jame toliau gyvena buvusi buto savininkė šiam atsakovui buvo žinoma, kaina įsigyti butą jam atrodė patraukli, niekuo iš esmės nesiskyrė nuo tokio buto rinkos kainos.

Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Reikia pažymėti, kad atsakovas A. A. buvo sudaręs visas galimybes ieškovei atpirkti butą tiek jų sudarytos 2011-02-28 sutarties ir jos pratęsimuose numatytais terminais, tiek iš esmės netrukdė tą padaryti ieškovei net ir pasibaigus buto atpirkimo terminui dar faktiškai penkerius metus, sudarant šio buto pirkimo – pardavimo sutartį. Buto kaina nebuvo ženkliai didesnė nei buvo, be to buto kaina įvertinant rinkos pokyčius per penkerius metus negalėjo likti tokia pati.

Visa tai įvertinus pripažintina, kad ieškovė neįrodė, kad būtų pagrindas pripažinti negaliojančia 2016-10-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir šis ieškovės ieškininis reikalavimas.

Dėl 2016-11-07 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia 

Ieškovė taip pat prašo teismo pripažinti negaliojančia 2016-11-07 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei UAB „Maksilika“. Ieškinio padavimo metu ginčo butas priklausė šiam atsakovui. Šis butas UAB „Maksilika“ atstovo teigimu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 yra išnuomotas S. F., pateikta 2016-12-30 nuomos sutartis. Ieškovei geranoriškai nesutinkant atlaisvinti buto, 2016-12-01 butui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė bute faktiškai gyveno nuo 1993 m. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kadangi gruodžio 20 d. antstoliai pakeitė spyną ir ieškovė nebegalėjo įeiti.

Ieškovė teigia, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi ginčo butas dar vienam savininkui buvo perleistas netrukus po buto A. M. pardavimo, be to UAB „Maksilika“ atstovai butą įsigijo prieš tai jo neapžiūrėję. Atsakovas A. M. su tuo nesutinka, pažymėdamas, kad jis, užsiimdamas nekilnojamojo turto pardavimu, už ką moka valstybei mokesčius, gavęs jam priimtiną pasiūlymą iš UAB „Maksilika“, šį butą perleido šiai bendrovei, už butą su juo atsiskaityta. Su ieškovės teiginiais dėl atsakovų nesąžiningumo taip pat nesutinka ir UAB „Maksilika“ atstovas, pažymėdamas, kad ieškovė nepaneigė UAB „Maksilika“ sąžiningo turto įgijėjo prezumpcijos, todėl vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis butas iš UAB „Maksilika“ negali būti išreikalautas. Nurodo, kad ieškovė pati žadėjo išsikraustyti iš buto, o prieš įsigyjant bendrovei butą iš A. M. būtent ten gyvenanti ieškovė sudarė kliūtis butą apžiūrėti. Antstolis buvo kviestas, siekiant užfiksuoti perimamo buto būklę. Atsakovo UAB „Maksilika“ atstovas nurodo, kad buvo tartasi su ieškove, jog ji dalyvaus antstolio faktinių aplinkybių konstatavime, tačiau atvykus su antstoliu, ieškovės bute nebuvo. Įmonė butą išnuomojo S. F., tačiau iškilus problemų dėl šio buto ir prasidėjus teismams, nuomininkas jau nori šio buto nuomos sutartį nutraukti anksčiau termino.

Ieškovė ir jos atstovas, ginčydami 2016-11-07 sandorį dėl buto pardavėjo ir pirkėjo nesąžiningumo taip pat iš esmės neįvardijo, remiantis kuria CK įtvirtinta norma sandorį ginčija, nors būtent ieškovės pareiga nurodyti savo reikalavimų pagrindą ir juos pagrįsti. Teismas, vadovaudamasis nešališkumo ir šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principais neturi to daryti už ieškovę. Išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, susipažinęs su bylos medžiaga, tarp jų su dokumentais, iš kurių matyti, kad už ginčo butą A. M. UAB „Maksilika“ sumokėjo 19 000 Eur (65 603,20 Lt), t.y. dalį grynais (12 000 Eur), dalį bankiniu pavedimu (7000 Eur), teismas vėlgi nenustatė ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo. Pagrindų, dėl kurių minėtas sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, teismas taip pat nenustatė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir šis ieškovės ieškinio reikalavimas.

             Dėl vindikacijos taikymo arba piniginio ekvivalento priteisimo

            Ieškovė prašo teismo taikyti vindikaciją ir ginčo butą grąžinti ieškovei Z. M. remdamasi CK 4.95 str. ir ieškinyje nurodyta teismine praktika. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašo, - teismui nusprendus, jog vindikacija negalima, priteisti iš A. A. buto piniginį ekvivalentą, kurio rinkos vertė pardavimo metu buvo 21 300 Eur. Ieškovė nepateikia teismui jokių įrodymų apie turto pardavimo metu buvusią šio buto vidutinę rinkos vertę, be to ieškovės atstovas plačiau nekomentuoja, kokio konkrečiai ginčijamo sandorio metu nustatyta verte reiktų vadovautis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į butą ieškinio reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, ieškovė privalėjo paneigti įstatyme įtvirtintą turto įgijėjų sąžiningumo prezumpciją, tada ji galėtų atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009). Iš sąžiningo turto įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010, 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

Pažymėtina, kad išnagrinėjęs šią bylą teismas nenustatė ginčijamų sandorio šalių (atsakovų) nesąžiningumo ir pagrindų, dėl kurių reiktų ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Taip pat nėra ir pripažinta, kad atsakovai būtų padarę nusikaltimą, dėl kurio ieškovė prarado ginčo buto valdymą. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų vindikacijos taikymui, be to nuosavybės teisę į ginčo butą ieškovė prarado ne prieš savo valią, o sudarydama su atsakovu A. A. šio buto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, į kurį nuosavybės teises prarado nustatytu terminu nepasinaudojusi buto atpirkimo teise. Remiantis nurodytu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl vindikacijos taikymo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nemotyvuotas ir neįrodytas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės turėto buto piniginį ekvivalentą.

Kiti šalių ir jų atstovų argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2017 m. sausio 2 d. teismo nutartimi ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo A. A. turto ir piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas 15 436,75 Eur sumai. Šia nutartimi taip pat areštuotas butas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti jį nuosavybės teise, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apie tai padarant įrašą viešame nekilnojamo turto registre, įpareigojant netrukdyti ar/ir kitokiu būdu varžyti ieškovei teisę gyventi ir naudotis šiuo butu.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-634-460/2017 išnagrinėjęs atskirąjį skundą, jį tenkino, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovo A. A. turtas. 

2017 m. vasario 28 d. nutartimi panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-17 nutarties dalis, kuria atmestas trečiojo asmens (dabartinis atsakovas) UAB „Maksilika“ 2017-02-07 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir UAB „Maksilika“ 2017-02-07 prašymas tenkintas, panaikinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 nutarties dalį, kuria atsakovas A. A., A. M. ir UAB „Maksilika“ bei kiti asmenys įpareigoti netrukdyti ar/ir kitokiu būdu varžyti ieškovei Z. M. teisę gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2017-02-17 ir 2017-02-28 nutartys įsiteisėjo.

Ieškovės ieškinį atmetus, naikintinas 2017 m. sausio 2 d. teismo nutartimi ginčo butui taikytas areštas (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei, o iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovui A. A. iš ieškovės priteistina 1700,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, taip pat priteistina 21,00 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios išnagrinėjus atskirąjį skundą šio atsakovo atžvilgiu panaikintos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Atsakovui A. M. priteistina 800,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų apie jų byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai 49,98 Eur priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis CPK 259-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :         

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1721,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 800,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš ieškovės Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 49,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2017 m. sausio 2 d. teismo nutartimi butui, u/n (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taikytą areštą.

Išsiųsti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. 0010/17/00073 ir įsiteisėjusių 2017-02-17 ir 2017-02-28 nutarčių kopijas, raštu informuojant, kad ši civilinė byla išnagrinėta, 2017-09-29 teismui priimant sprendimą.

Įsiteisėjus sprendimui jo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Spalvienė