Administracinė byla Nr. I-9080-580/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01532-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. J. prašo iš atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos priteisti taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Paaiškino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2002 m. sprendimu A. J. buvo paskirta 1 815 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Iš viso A. J. nebuvo išmokėta 17 424 Lt. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsakovai Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. J. paskirta valstybinė pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo apribota, kadangi nustatytos valstybinės pensijos dydis neviršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Nuo 2010-01-01 pareiškėjui paskirta 1 815,02 Lt valstybinė pensija kas mėnesį buvo perskaičiuota ir išmokama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 1 priede numatytą formulę. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Seimui 2012-12-20 priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų, susijusių su šio įstatymo taikymu asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galiojimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2013-12-31, atitinkamai tebegaliojo bei privalėjo būti taikoma ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. A. J. pensijos perskaičiavimą nulėmė tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, kurio Specialiųjų tyrimų tarnyba negalėjo nepaisyti.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad dėl valstybės sunkios ekonominės padėties sumažintos valstybinės pensijos galėjo būti mokamos ilgiau nei valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepažeidžiat Konstitucijoje įtvirtintų proporcingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principų. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų teisėtumą. Specialiųjų tyrimų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tenkinti A. J. 2015-01-26 prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymų nuostatos, pagal kurias buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, jos nėra pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančiomis Konstitucijai, taigi Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, teisėtai bei pagrįstai perskaičiavo valstybinę pensiją.
A. J. apie jo teises galimai pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, taigi jis praleido terminą skundui paduoti. A. J. nurodytos aplinkybės (lojalumas savo valstybei, pasitikėjimas valstybės institucijomis, Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimas) per se nesuponuoja, kad turi būti atnaujintas praleistas terminas. Net jeigu terminas būtų skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, pareiškėjas vis tiek būtų praleidęs 3 metų procesinį terminą, kadangi skundą pateikė tik 2015-02-26. A. J., žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tačiau skundo padavimas 2015-02-26 neatitinka aptartų reikalavimų bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
Pareiškėjas ir Lietuvos valstybės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir atsakovų atstovams nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
A. J. su 2015-01-15 prašymu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių ir prašė informuoti, kodėl jam neišmokama (nekompensuojama) sumažinta pensijos dalis, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjas iki 2014-02-01 gavo sumažintą pensiją, apskaičiuoti, kokia nepriemoka susidarė nuo 2010-01-01 iki 2014-02-01 ir ją išmokėti, o nesant galimybės išmokėti A. J. pagal įstatymą priklausančios pareigūno valstybinės pensijos dalies – išsamiai raštu paaiškinti, kokie norminiai aktai draudžia išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 9–10). Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-02-12 sprendime Nr. 4-01-1085 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies“ paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tinkamai ir teisėtai Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perskaičiavo ir išmokėjo valstybinę pensiją. Atsakovas taip pat nurodė, kad prašymas išmokėti pareigūno pensijos nepriemoką negali būti tenkinamas ir dėl praleisto termino skundui paduoti (b. l. 11–13). Kartu su šiuo sprendimu pareiškėjui buvo pateiktas jam paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimas, kuriame nurodyta neišmokėta valstybinės pensijos dalis pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 8).
Iš administracinėje byloje esančių Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-02-12 sprendimo Nr. 4-01-1085 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies“ bei A. J. paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad pareiškėjo pensija 2010-01-01–2013-12-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 8, 11–13). Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik pensijos sumažinimas nuo 2013-01-01 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitą pareiškėjo skundo dalį buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-12 nutartimi ir ši nutarties dalis buvo palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartimi.
1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą, perskaičiavo pensijos dydį ir valstybinę pensiją sumažino nuo 1 815,02 Lt iki 1 452,02. Reikalavimo priteisti nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2013 m. konstitucingumu.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Nustatyta, kad 2014-02-12 sprendime Nr. 4-01-1085 Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnyba veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2013 m. galėjo būti perskaičiuojama, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos priteisti taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. A. J. skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Jūra Marija Strumskienė
Milda Vainienė