Administracinė byla Nr. eI-1517-561/2017

Proceso Nr. 3-61-3-04432-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 41, 55.1.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. B.,

atsakovės atstovams Pauliui Jankauskui ir Laurai Bagdonaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Pečiusta“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2016-10-04 įsakymu Nr. V4-82 (toliau – Įsakymas) paskirtą nuobaudą – viešą įspėjimą bankroto administratoriui UAB „Pečiusta“.

Paaiškino, kad Tarnybos Įsakymu už Elgesio kodekso 6.3 bei 7.1 papunkčių pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui UAB „Pečiusta“ nepagrįstai buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, vykdydama UAB „Tutrix“ (toliau – Įmonė) bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.3 bei 7.1 papunkčius, kadangi teismui dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo padidinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, įskaitant ir atlyginimą Bendrovei, iš esmės tapatų klausimą savo iniciatyva pakartotinai iškėlė svarstyti kreditorių komitetui dar kartą, taip tinkamai neatstovaujant Įmonės bei jos kreditorių interesams. Taigi, tik Tarnybos manymu, Bendrovė elgėsi neprofesionaliai bei neteisingai, kadangi klausimas dėl administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo vis dar buvo nagrinėjamas teisme. Bendrovė, būdama savo srities profesionalas bei siekdama veikti teisingai įmonės kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, Tarnybos nuomone, „manytina“, turėjusi sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl Įmonės kreditorių komiteto nutarimo ir tik tuomet turėjusi imtis atitinkamų veiksmų šiuo klausimu. Taigi, iš esmės, tik Tarnybos manymu Bendrovė pažeidė paminėtus Elgesio kodekso reikalavimus, kas reiškia, kad Bendrovė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, dėl ko galima būtų teigti, kad yra pažeisti Elgesio kodekso reikalavimai. Pažymėtina, kad Tarnyba, svarstydama, ar Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso reikalavimus, neėmė domėn fakto, kad bankroto administratorius UAB „Pečiusta“ praktiškai penkis metus savo lėšomis vykdė bankroto procedūras, išieškojo turto daugiau kaip už 40 tūkst. EUR savo sąskaita, kas reiškia, kad sprendžiant, ar buvo kokie pažeidimai, svarbu yra ir administratoriaus interesai. Taigi, Tarnyba iš vienos pusės savo išvadoje nurodė, kad administratorius turėjo teisę išsimokėti lėšas, kad jokios laikinos apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo, tačiau kažkodėl sprendė, kad yra reikalinga skirti administratoriui nuobaudą, nors iš esmės administratorius savo veiksmais kaip tik bankroto procesą darė operatyvesnį, t. y. veiksmus, siekiant klausimus išspręsti kreditorių komitete, Tarnyba prilygino Elgesio kodekso pažeidimams, kas yra laikytina tik Tarnybos kišimusi į administratoriaus darbą, į bankroto procesą, t. y. kiekviena šalis, taip pat ir administratorius, turi teisę savo teises ginti įstatyme numatytais pagrindais, taip pat ir organizuoti kreditorių susirinkimus, tuos pačius klausimus dar ir dar kartą svarstyti kreditorių susirinkimuose ir galbūt pateikti teismui, net iki posėdžio, problemos sprendimą. Pažymėtina, kad po tokių Tarnybos išvadų dėl nuobaudos skyrimo, administratorius turi bijoti atlikti tam tikrus veiksmus, sprendžiant einamus bankroto klausimus, jei kažkokiu panašiu klausimu vyksta teisminis ginčas. Taip pat ir kreditoriai šiame procese galėjo nutarti atidėti šio klausimo sprendimą, iki teismas priims nutartį šiuo klausimu, tačiau to nedarė, todėl visiškai nesuprantamas Tarnybos noras skirti Bendrovei nuobaudą. Pažymėtina, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai dėl nesąžiningų kreditorių skundų teismui, bankroto procesas taps neįmanomas dėl tokio Tarnybos manymo, t. y. pats bankroto procesas dėl tokio manymo taps neoperatyvus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti, paaiškindama, kad Kauno apygardos teismas 2010-02-02 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tutrix“, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Pečiusta“. 2016-03-24 Tarnyboje buvo gautas skundas dėl Bendrovės veiksmų. Tarnyba, naudodamasi teisės aktais jai suteikta kompetencija ir siekdama įgyvendinti jai nustatytus tikslus, Bendrovės atžvilgiu pradėjo neplaninį veiklos patikrinimą. Bendrovės veiklos patikrinimas buvo atliktas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o patikrinimo rezultatai ir nuobaudos skyrimo pagrindas buvo surašyti 2016-10-04 išvadoje Nr. D4-1261 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Pečiusta“ veiksmų, administruojant BUAB „Tutrix“ bankroto procesą“ (toliau – Išvada). Tą pačią dieną priimtu Tarnybos direktoriaus Įsakymu konstatuota, kad UAB „Pečiusta“ pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – Elgesio kodeksas) 6.3 ir 7.1 papunkčių reikalavimus ir, atitinkamai, Bendrovei buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.

Tarnyba pabrėžė, kad Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis ne Tarnybos nuomone, o remiantis teisės aktų reikalavimais ir vykdyto tyrimo metu sukaupta informacija. Tarnybos Išvadoje aiškiai nurodytos aplinkybės, lėmusios konkrečios nuobaudos paskyrimą, bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas skirti Bendrovei nuobaudą. Pati Bendrovė nepateikė jokių argumentų dėl Tarnybos atlikto tyrimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Skunde pateiktas argumentas, neva Tarnyba, priimdama Įsakymą, rėmėsi išimtinai savo nuomone, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tiek Išvadoje, tiek Įsakyme nurodyta, kokio teisės akto pažeidimai buvo nustatyti, Išvadoje taip pat nurodytos visos Tarnybos nustatytos aplinkybės, lėmusios nuobaudos Bendrovei paskyrimą.

Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius privalo laikytis ne tik Įmonių bankroto įstatymo, bet ir kitą teisės aktų reikalavimų. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalis numato, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų teismo procesinių dokumentų (sprendimų įsakymų nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Taigi, įstatyme aiškiai numatyta, kad nuobauda bankroto administratoriui gali būti paskirta ne tik už Įmonių bankroto įstatymo, bet ir už kitų įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Tarnybai teiktuose paaiškinimuose Bendrovė nurodė, kad įstatymo nuostatų ji nepažeidė. Pažymėtina, kad šio įstatymo pažeidimai Įsakymu nebuvo konstatuoti. Tarnyba nustatė, jog UAB „Pečiusta“, administruodama Įmonę, pažeidė Elgesio kodekso reikalavimus. Jokių argumentų, leidžiančių abejoti šia Tarnybos išvada, Bendrovė nepateikė nei skunde, nei Tarnybai teiktuose paaiškinimuose.

Tarnyba paaiškino, kad Įsakymas atitinka objektyvumo principo reikalavimus, kadangi buvo priimtas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, įvertinus įrodymus. Įstatymo viršenybės principas taip pat nebuvo pažeistas, kadangi Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, atliekant patikrinimą laikėsi Įmonių bankroto įstatymo, Tarnybos nuostatų, Priežiūros ir patikrinimų taisyklių.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-02 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Tutrix“, o bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Pečiusta“.

2016-03-24 Tarnyboje buvo gautas K. A., atstovaujamo advokatės D. A., skundas dėl bankroto administratoriaus veiksmų.

Atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, 2016-10-04 buvo surašyta Tarnybos Išvada.

Tarnybos direktoriaus 2016-10-04 įsakymu Nr. V4-82 Bendrovei buvo paskirta nuobauda – viešas įspėjimas už Elgesio kodekso 6.3 ir 7.1 papunkčių reikalavimų pažeidimus.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016-10-04 įsakymu Nr. V4-82 Bendrovei paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Bankroto administratorių veiklos priežiūrą Tarnyba vykdo, vadovaudamasi Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis 2016-07-05 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Priežiūros taisyklės). Minėtų taisyklių 8 punktas numato, kad planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai atliekami, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, šiomis taisyklėmis ir pagal Viešojo administravimo įstatymą Priežiūros institucijos parengtomis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintomis ir Priežiūros institucijos vadovo patvirtintomis patikrinimų taisyklėmis. Neplaninių bankroto administratorių patikrinimų tvarką reglamentuoja Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos 2016-08-30 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. VI-341 „Dėl planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimų taisyklės). Tarnyba, atlikdama patikrinimus, vadovaujasi nurodytomis taisyklėmis, visus veiksmus atlieka ir nuobaudas bankroto administratoriams skiria išimtinai teisės aktų nustatytose ribose.

Elgesio kodekso 6.3 papunktis numato, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus, o Elgesio kodekso 7.1 papunktis numato, kad laikydamasis teisingumo principo administratorius turi priimti teisėtus ir pagristus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą.

Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui, analizę, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, vykdydama Įmonės bankroto procedūrą, elgėsi neteisingai ir nepakankamai profesionaliai, kadangi ginčui dėl Įmonės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo padidinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe įskaitant ir atlyginimą Bendrovei, esant bendrosios kompetencijos teisme ir teismui dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl Įmonės kreditorių komiteto nutarimo, Bendrovė iš esmės tapatų klausimą, savo iniciatyva, iškėlė pakartotinai svarstyti kreditorių komitetui, t. y. teismas daro išvadą, kad Bendrovė šiais pertekliniais veiksmais tinkamai neatstovavo Įmonės bei jos kreditorių interesams, nesulaukus teismo sprendimo minėtu klausimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai nustatė, jog Bendrovė nesilaikė Elgesio kodekso 6.3 bei 7.1 papunkčių reikalavimų ir už tai Bendrovei pagrįstai buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų yra objektyvumo principas, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinant visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimų ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Taip pat paminėtinas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto valia turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti įstatymų jam suteiktos kompetencijos ribų (LVAT 2010-11-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-1486/2010).

Bendrovės argumentus, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tik Tarnybos nuomone („manymu“), o ne galiojančiais teisės aktais, teismas vertina kaip Bendrovės samprotavimus ir prielaidas, kuriais nėra pagrindo remtis. Tarnybos Išvadoje yra aiškiai konstatuotos aplinkybės, nulėmusios konkrečios nuobaudos Bendrovei paskyrimą, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo priimtas Įsakymas skirti Bendrovei nuobaudą.

Ir tai patvirtina, kad Tarnyba veiksmus Bendrovės atžvilgiu atliko tinkamai, savo kompetencijos ribose, laikydamasi galiojančių teisės aktų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui, nuostatas, objektyviai įvertino faktines ginčo aplinkybes, t. y. pagrįstai ir teisėtai skyrė Bendrovei nuobaudą – viešą įspėjimą, todėl Bendrovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

                                                           n u s p r e n d ė:

          Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pečiusta“ skundą atmesti.

          Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai        Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

        Arūnas Kaminskas

        Ina Kirkutienė