Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1113-331-2010].doc
Bylos nr.: Ik-1113-331/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

 

                                                                                                          Administracinė byla Nr. I-1113-331/2010

                                                                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00289-2010-5                                                                      

                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 11.12, 74.

 (S)

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. M. (Z. M.), jo atstovei advokatei Evai Jankovskai, pareiškėjo P. S. atstovei T. M., atsakovės atstovei Beatai Janovič, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau − VAVA, teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai  Z. M. ir P. S. skundu (I t., b. l. 3−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas 2010-03-15 raštu Nr. I-1113-331/2010 pasiūlė pareiškėjams pateikti patikslintą skundą (I t., b. l. 108). 2010-03-19 buvo gautas patikslintas skundas (I t., b. l. 112−115), kuriuo pareiškėjai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimą Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisako formuoti 3493 kv. m. namų valdos sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) panaikinti 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius; 4) atnaujinti vieno mėnesio senaties terminus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimui Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) ir 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ginčyti.

Teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą (I t., b. l. 119). Pareiškėjai nesutikdami su šia nutartimi padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (I t., b. l. 126−128). LVAT 2010-05-14 nutartimi Z. M. ir P. S. atskirąjį skundą patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Atmesti pareiškėjų Z. M. ir P. S. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. A63-1088-(18778) (3.2.1-PD4) paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. A63-1088-(18778) (3.2.1-PD4).“ Pareiškėjų patikslinto skundo dalies dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ priėmimo bei termino skundui paduoti šioje dalyje atnaujinimo klausimą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-27 nutartimi atnaujino pareiškėjams  Z. M. ir P. S. terminą skundui paduoti dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo ir priėmė patikslintą skundą dalyje dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo.

Taigi teismas šioje administracinėje byloje nagrinėja šiuos pareiškėjų reikalavimus: 1) panaikinti 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjai paaiškino, kad yra savininkai gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie šios sodybos yra 3493 kv.m. namų valdos žemės sklypas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2009-07-31 Nr. 128-09-210 patvirtinta, kad 3493 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius iš visų pusių yra aptvertas tvora. Sklype yra pastatai 211m, 7i1m, 8i1m, 1A1m, auga gėlės, vaiskrūmiai ir vaismedžiai, pastatyti keli šiltnamiai, sklypas yra prižiūrimas ir dirbamas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal Įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurių užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, kurios 3 p. numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-06-17 raštu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) atsakė, kad dėl papildomo žemės sklypo prie namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) formavimo buvo kreiptasi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, kuri informavo, kad atskirą žemės sklypą nėra galimybės formuoti dėl sekančios priežasties: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 priimto nutarimo Nr. 723 „Dėl LR Vyriausybės 2004-05-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos draudžia formuoti naujus sklypus. Kad 2009-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos plano patvirtinimo“ patvirtinto Verkių regiono parko išorės bei funkcinio prioriteto zonų ribas, todėl − artimiausiu metu bus pradėtos koreguoti ir šio parko ekologiniu bei rekreaciniu požiūriais vertingų teritorijų ribos. Teritorijos, kurioje norima formuoti naują sklypą, nėra numatyta galimybė keisti jo statusą, t. y. panaikinti „ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos“ statusą, rašte pažymėta, kad pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas žemės sklypai gali būti formuojami tik tuo atveju, jeigu juose yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Apie tai, kad namų valdos 920 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), Vilnius ribos jau yra nustatytos ir patvirtintos 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1054 pareiškėjai nieko nežinojo. Šis įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, jis priimtas pažeidžiant LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą. Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė formuoti 3493 kv.m. namų valdą. Namų valdos sklypo dalyje, kurioje nėra statinių yra pareiškėjams priklausantis sodas ir daržas, kuris yra aptvertas ir kuriuo jie naudojomės nuo 1939 metų iki šiol. Už 3493 kv.m. namų valdos sklypą mokėjo mokesčius. M. Z. ir P. S. mokėjo kiekvienas už 0,1747 kv. m, nes gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso lygiomis dalimis. Šiuo metu P. S. yra pensininkas, dėl ko už žemės sklypo nuomą nemoka.

Regioniniuose parkuose namų valdos sklypai formuojami, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai traktuoja daržo (sodo) namų valdos dalį kaip atskirą sklypą. Tai nėra joks atskiras, ar vienas, naudojamas žemės sklypas. Tai, kad pareiškėjai sutiko, kad per jiems priklausantį sklypą eitų kelias, tik patvirtina sąžiningą naudojimosi sklypu ir gerą valią suteikti kitiems statinių ir sklypų naudotojams teisę prieiti prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Šiuo keliu transporto priemonės nevažiuoja. Teisės privažiuoti nėra. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai padalijo namų valdos sklypą į du atskirus sklypus.

Per teismo posėdį pareiškėjas Z. M., jo atstovė advokatė Eva Jankovska, pareiškėjo P. S. atstovė T. M. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (I t., b. l. 80−86, 175−182) paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimas suformuoti 3493 kv. m dydžio žemės sklypą yra vien dėl to nepagrįstas, nes pareiškėjai neturi teisės reikalauti suformuoti būtent 3493 kv. m dydžio žemės sklypo, nes 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje ir sklypo ribų plane, nurodyta, kad pareiškėjų naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, į nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal minėto įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti pretendentas nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, žemės sklypui yra taikomas Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p., t. y. tokia žemė yra valstybės išperkama žemė. Tokios pozicijos, formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau − LVAT).

2006-05-23 nutartimi LVAT atmetė pareiškėjo skundą panašioje byloje Nr. A11-962/2006, kurioje ginčas kilo dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Šioje byloje atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog žemė, dėl kurios kilo ginčas byloje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 yra priskirta valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms, kurios yra ypač vertingos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, todėl joje negali būti formuojami žemės sklypai bei atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natūra. LVAT palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus šioje byloje, pareiškėjo skundą atmetė, taip pat išaiškino, jog: „aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusį žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.“ Sprendžiant klausimą, ar žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei dėl tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl kurios yra kilęs ginčas, statusas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijų ribas. Šiuo atveju, žemės plotas (duomenys neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtinto Verkių regioninio parko ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiškėjų prašomo, 3493 kv. m ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad pareiškėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypą, nes žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir būtent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos statiniams eksploatuoti. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai, kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjų pateiktas žemės planas gali būti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Ši išimtinė funkcija yra suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija. Taigi žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjų pateiktus planus būtų teisiškai nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Todėl teismas negali iš anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks įpareigojimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A2-647-04 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedūras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus, dabartiniame etape turi būti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas. LVAT paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą ir sprendimo motyvus, kad „pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoštus žemės sklypo planą negali būti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi būti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų“.

Pareiškėjai skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkciją su prašymu formuoti naują sklypą. Visų pirma, Vilniaus miesto savivaldybės administracija į Direkciją kreipėsi neprašydama suformuoti sklypą, o su klausimu ar nurodytoje vietoje galima formuoti sklypą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigą kreiptis į Direkciją nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas, kuris numato, jog rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais. Vadovaudamasi teisės aktais, Direkcija 2009-06-08 pateikė savo sprendimą dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo. Pareiškėjai pateikė antstolio R. V. 2009-07-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-09-201, kuriuo nustatyta, kad visas 3493 kv. m ploto žemės sklypas yra naudojamas ir aptvertas tvora. Pabrėžtina, kad nors ir žemės sklypas yra aptvertas tvora, tai nereiškia, kad būtent toks sklypas ir turėjo būti suformuotas.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai traktuoja, kad „daržas“ yra atskiras sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad ir pagal 1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą ir pagal 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą aiškiai matosi, kad namų valdos sklypas visada buvo išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir skiria kelias. Kadangi visi teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai yra išsidėstę virš kelio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, suformavo sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti.

Žemės sklypo, kuris yra kitoje kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti negali, nes jame nėra teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas numato, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos žemės sklypas. Atsižvelgiant į išdėstytą, formuoti žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai pastatytų pastatų.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA (dabar teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime (b. l. 76−77) paaiškino, jog VAVA šiuo skundu nepareikšta jokių reikalavimų, todėl prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teisės į buvusio savinin­ko A. S. turėtą 1,6388 ha žemės sklypą, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pareiškėjams suformuotas grąžintinas natūra užstatytas namų valdos statiniais 0,0920 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius rengia dokumentus dėl nuosa­vybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. valdytą 1,6388 ha žemės plotą, grąžinant pareiškėjams natūra naudojamą 0,0920 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Informavo, kad pareiškėjų žemės sklypas yra Verkių regioninio parko ypač vertingoje archeologiniu, ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl laisvą (neužstatytą), nurodytą kadastro duomenų byloje, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formuoti nėra teisinio pagrindo.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

 

S k u n d a s   a t m e s t i n a s .

 

Pareiškėjai siekia įsigyti naudojamą 3493 kv.m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimą reglamentuoja bei valstybės institucijų kompetenciją šiais klausimais nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau − Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-09 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta tvarka (toliau − Atkūrimo tvarka).

Nustatyta, kad pareiškėjai Z. M. ir P. S. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Jie siekia atkurti nuosavybės teises į 3493 kv. m. žemės sklypą Verkių regioninio parko teritorijoje.

2006 m. rugsėjo 6 d. VAVA raštu Nr. S17-167 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. Z. M., P. S. (I t., b. l. 88−89). Šiuo raštu informuojama, kad pil. Z. M., P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities viršininko administracija paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus: 1) suformuoti žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; 2) pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; 3) pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; 4) nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 5) pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Prie minėto rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateikti nekilnojamojo turto, esančio sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinio registravimo ir namų valdos žemės sklypo ribų plano kopijos (I t., b. l. 90, 91−92). VAVA pateikė 1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą, kuriame nurodoma, kad bendras sklypo plotas yra 3493 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centro Vilniaus filialą dėl papildomos informacijos ir dokumentų gavimo. „Registrų centras“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą, kuriuose nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m., o ne 3493 kv. m (I t., b. l. 98).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė 920 kv. m dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 93−94).

Pareiškėjai su nustatytu 920 kv. m žemės sklypo plotu nesutiko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2009 m. balandžio 15 d. gautas Z. M. ir P. S. prašymas suformuoti jiems 3493 kv. m ploto namų valdą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pridėtą ir jau anksčiau minėtą 1983 m. žemės sklypo ribų planą (I t., b. l. 102−103). Kadangi ginčo sklypas yra Verkių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. balandžio 28 d. su raštu Nr. A51-9562(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją (I t., b. l. 104). Miesto plėtros departamentas nurodė, kad buvo suformuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ patvirtintas vienas 920 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas rašte taip pat nurodė, kad pagal 1993-01-27 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą iš Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos, namų valdos žemės sklypas išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skiria kelias. Prie nuosavybės teise turimų statinių žemės sklypas jau suformuotas. Minėtu raštu departamentas užklausė, ar galima šiai namų valdai formuoti antrą žemės sklypo dalį, kurioje nėra nuosavybės teise priklausančių statinių. Gavus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2009-06-08 atsakymą Nr. 2-101, Miesto plėtros departamentas 2009-06-17 raštu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) informavo Z. M. dėl kokių priežasčių, nurodytų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, nėra galimybės formuoti atskirą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b. l. 105, 107).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybė teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti pretendentas nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, žemės sklypui yra taikomas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas, t. y. tokia žemė yra valstybės išperkama žemė.

LVAT nagrinėjo panašią administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Šioje administracinėje byloje (LVAT adm. byla, Nr. A11-962/2006) teismas išaiškino, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusį žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į LVAT praktiką, sprendžiant klausimą, ar žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei dėl tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl kurios yra kilęs ginčas, statusas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijų ribas. Šiuo atveju, žemės plotas (duomenys neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtinto Verkių regioninio parko ribas.

Pareiškėjai skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkciją su prašymu formuoti naują sklypą. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė į Direkciją kreipėsi neprašydama suformuoti sklypą, o su klausimu ar nurodytoje vietoje galima formuoti sklypą (I t., b. l. 104). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas, nustato, kad rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parke planavimo schemos sprendiniais. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuostatų 4 p. nustatyta, jog Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija veikia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Saugomų teritorijų įstatymu, Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos įstatymu, Biudžetinių įstaigų ir kitais įstatymais, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatais, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei kitais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldos institucijų sprendimais ir įsakymais, taip pat Pavilnių ir Verkių regioninių parkų planavimo schemomis. Taigi vadovaudamasi teisės aktais, Direkcija 2009-06-08 pateikė savo sprendimą dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo (I t., b. l. 105). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiškėjų prašomo, 3493 kv. m ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad pareiškėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypą, nes žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei ir būtent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos statiniams eksploatuoti. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai, kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtoje teritorijoje, natūra priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, − apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Pareiškėjų pateiktas žemės planas gali būti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Ši išimtinė funkcija yra suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija. Taigi žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjų pateiktus planus būtų teisiškai nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Teismas negali iš anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks įpareigojimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato savivaldybės administracijos direktorius.

LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje (adm. byla Nr. A2-647-04) pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedūras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus, dabartiniame etape turi būti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas. LVAT šioje byloje išaiškino, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoštus žemės sklypo planą negali būti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi būti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų. Taigi pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą yra nepagrįstas.

Pagal 1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą ir pagal 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą aiškiai matosi, kad namų valdos sklypas visada buvo išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir skiria kelias (I t., b. l. 26, 98). Kadangi visi teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai yra išsidėstę virš kelio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, suformavo sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti.

Žemės sklypo, kuris yra kitoje kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti negali, nes jame nėra teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas numato, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos žemės sklypas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad formuoti žemės sklypo, esančio kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai pastatytų pastatų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Henrikas Sadauskas

 

Teisėjai                                                                                                              Rūta Miliuvienė

 

                                                                                                                           Irena Paulauskienė