Administracinė byla Nr. I-1113-331/2010
Proceso
Nr. 3-61-3-00289-2010-5
Procesinio
sprendimo kategorija: 11.12, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai
Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui Z. M. (Z. M.), jo atstovei advokatei
Evai Jankovskai, pareiškėjo P. S. atstovei T.
M., atsakovės atstovei Beatai Janovič, vertėjai Violetai Marčiulionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundą
atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims D. K. ir Vilniaus apskrities
viršininko administracijai (toliau − VAVA, teisių perėmėja Nacionalinė žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai Z. M. ir P. S. skundu (I t., b. l. 3−5)
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami įpareigoti
Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos
žemės sklypą (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje.
Teismas
2010-03-15 raštu Nr. I-1113-331/2010 pasiūlė pareiškėjams pateikti patikslintą
skundą (I t., b. l. 108). 2010-03-19 buvo gautas patikslintas skundas (I t., b.
l. 112−115), kuriuo pareiškėjai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimą Nr.
A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija
atsisako formuoti 3493 kv. m. namų valdos sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) panaikinti 2008-05-23
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1054
„Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) duomenų nustatymo“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto
savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys
neskelbtini),
Vilnius; 4) atnaujinti vieno mėnesio senaties terminus Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos 2009-06-17 sprendimui Nr.
A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) ir 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymui Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų
nustatymo“ ginčyti.
Teismas 2010
m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir
atsisakė priimti pareiškėjų skundą (I t., b. l. 119). Pareiškėjai nesutikdami
su šia nutartimi padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui (I t., b. l. 126−128). LVAT 2010-05-14 nutartimi Z. M.
ir P. S. atskirąjį skundą patenkino iš dalies: pakeitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir jos
rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Atmesti pareiškėjų Z. M. ir
P. S. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2009 m.
birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. A63-1088-(18778)
(3.2.1-PD4) paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį
dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės
sprendimą Nr. A63-1088-(18778) (3.2.1-PD4).“ Pareiškėjų patikslinto skundo
dalies dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų
nustatymo“ priėmimo bei termino skundui paduoti šioje dalyje atnaujinimo
klausimą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam
teismui.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010-05-27 nutartimi atnaujino pareiškėjams Z. M. ir P. S. terminą skundui paduoti
dėl 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymo Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų
nustatymo“ panaikinimo ir priėmė patikslintą skundą dalyje dėl 2008 m. gegužės
23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.
30-1054 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) duomenų nustatymo“ panaikinimo.
Taigi teismas
šioje administracinėje byloje nagrinėja šiuos pareiškėjų reikalavimus: 1) panaikinti
2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
įsakymą Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“; 2) įpareigoti
Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 3493 kv. m. namų valdos
žemės sklypą (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje.
Pareiškėjai paaiškino,
kad yra savininkai gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini),
kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie šios sodybos yra 3493
kv.m. namų valdos žemės sklypas. Faktinių aplinkybių konstatavimo
protokole 2009-07-31 Nr. 128-09-210 patvirtinta, kad 3493 kv.m. žemės sklypas (duomenys
neskelbtini),
Vilnius iš visų pusių yra aptvertas tvora. Sklype yra pastatai 211m, 7i1m,
8i1m, 1A1m, auga gėlės, vaiskrūmiai ir vaismedžiai, pastatyti keli šiltnamiai,
sklypas yra prižiūrimas ir dirbamas.
Pagal Žemės
reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenims prie nuosavybės
teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės
sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams
priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų
valdos) žemės sklypai. Kai pagal Įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)
naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos
nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų parduodama atskiros
sodybos (namų valdos) žemė, kurių užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos
želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat
daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų
valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų
planavimo dokumentuose. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.
260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo
ir nuomos taisyklių, kurios 3 p.
numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių
parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose
planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba
nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose,
kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas
esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre
įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų
žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose
esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų
byloje nurodytos žemės sklypo ribos
atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.
Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-06-17
raštu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) atsakė, kad dėl papildomo žemės sklypo
prie namų valdos adresu (duomenys
neskelbtini) formavimo buvo kreiptasi į Pavilnių ir Verkių
regioninių parkų direkciją, kuri informavo, kad atskirą žemės sklypą nėra
galimybės formuoti dėl sekančios priežasties: Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005-06-30 priimto nutarimo Nr. 723 „Dėl LR Vyriausybės 2004-05-14 nutarimo Nr.
583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų
teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose,
ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos draudžia formuoti naujus sklypus. Kad
2009-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo
zonų bei buferinės apsaugos zonos plano patvirtinimo“ patvirtinto Verkių
regiono parko išorės bei funkcinio prioriteto zonų ribas, todėl − artimiausiu
metu bus pradėtos koreguoti ir šio parko ekologiniu bei rekreaciniu požiūriais
vertingų teritorijų ribos. Teritorijos, kurioje norima formuoti naują sklypą,
nėra numatyta galimybė keisti jo statusą, t. y. panaikinti „ekologiniu požiūriu
ypač vertingos teritorijos“ statusą, rašte pažymėta, kad pagal LR Vyriausybės
1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas žemės sklypai gali būti
formuojami tik tuo atveju, jeigu juose yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų
statinių. Apie tai, kad namų valdos 920 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini), Vilnius ribos jau yra
nustatytos ir patvirtintos 2008-05-23 Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1054 pareiškėjai nieko nežinojo.
Šis įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, jis priimtas pažeidžiant LR Žemės
reformos įstatymo 9 str. 2 d., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260
patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 3 punktą. Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ir
neteisėtai atsisakė formuoti 3493 kv.m. namų valdą. Namų valdos sklypo dalyje,
kurioje nėra statinių yra pareiškėjams priklausantis sodas ir daržas, kuris yra
aptvertas ir kuriuo jie naudojomės nuo 1939 metų iki šiol. Už 3493 kv.m. namų
valdos sklypą mokėjo mokesčius. M. Z. ir
P. S. mokėjo kiekvienas už 0,1747 kv. m, nes gyvenamasis
namas ir ūkiniai pastatai priklauso lygiomis dalimis. Šiuo metu P.
S. yra pensininkas, dėl ko už žemės sklypo nuomą nemoka.
Regioniniuose
parkuose namų valdos sklypai formuojami, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė
nepagrįstai traktuoja daržo (sodo) namų valdos dalį kaip atskirą sklypą. Tai
nėra joks atskiras, ar vienas, naudojamas žemės sklypas. Tai, kad pareiškėjai
sutiko, kad per jiems priklausantį sklypą eitų kelias, tik patvirtina sąžiningą
naudojimosi sklypu ir gerą valią suteikti kitiems statinių ir sklypų
naudotojams teisę prieiti prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Šiuo
keliu transporto priemonės nevažiuoja. Teisės privažiuoti nėra. Dėl šios
priežasties Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai padalijo namų
valdos sklypą į du atskirus sklypus.
Per teismo
posėdį pareiškėjas Z. M., jo atstovė advokatė Eva
Jankovska, pareiškėjo P. S. atstovė T. M.
prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė
Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir
prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (I t., b. l. 80−86, 175−182)
paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimas suformuoti 3493 kv. m dydžio žemės
sklypą yra vien dėl to nepagrįstas, nes pareiškėjai neturi teisės reikalauti
suformuoti būtent 3493 kv. m dydžio žemės
sklypo, nes 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje ir sklypo ribų plane, nurodyta, kad pareiškėjų
naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m. Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5
straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995
m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose,
atkuriamos grąžinant natūra laisvą žemę turėtoje vietoje piliečiui ar
piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, į nuosavybės teise
turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų
ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal minėto įstatymo 12 straipsnį priskirtą
valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti pretendentas
nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai reiškia
valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams
negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio
1 dalies 12 punktas numato, kad valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų
ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu,
archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato
Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu
Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo
Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų
teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose,
ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio
draustinio teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiūriu ypač vertinga
teritorija. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio
parko (duomenys
neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, žemės sklypui
yra taikomas Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p., t. y. tokia žemė yra
valstybės išperkama žemė. Tokios pozicijos, formuodamas administracinių teismų
praktiką, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau −
LVAT).
2006-05-23
nutartimi LVAT atmetė pareiškėjo skundą panašioje byloje Nr. A11-962/2006,
kurioje ginčas kilo dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Šioje byloje atsakovė Vilniaus miesto
savivaldybės administracija teigė, jog žemė, dėl kurios kilo ginčas byloje,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 yra
priskirta valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms, kurios yra
ypač vertingos ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, todėl joje
negali būti formuojami žemės sklypai bei atkuriamos nuosavybės teisės į žemę
natūra. LVAT palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus
šioje byloje, pareiškėjo skundą atmetė, taip pat išaiškino, jog: „aiškinant
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1
punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės
atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva
(neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso buvimas yra
savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y.
taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą
prieš buvusį žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų)
teisėtus interesus.“ Sprendžiant klausimą, ar žemė yra priskirtina valstybės
išperkamai žemei dėl tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir
rekreaciniu požiūriais ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių
draustinių teritorijoms (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl
kurios yra kilęs ginčas, statusas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į
valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijų ribas. Šiuo atveju,
žemės plotas (duomenys
neskelbtini) patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtinto Verkių regioninio parko ribas. Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės
aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiškėjų prašomo, 3493 kv. m
ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra
nurodyta, kad pareiškėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o
suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypą, nes žemės sklypas priskirtas valstybės
išperkamai žemei ir būtent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos
statiniams eksploatuoti. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi
statiniai, kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir įregistruoti
Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai
ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
Pareiškėjų
pateiktas žemės planas gali būti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne
kaip dokumentas, kurio pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami
žemės sklypai, atliekami kadastriniai matavimai. Ši išimtinė funkcija yra
suteikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai
nenumato galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų
pateiktus žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės
teisių atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos
direktoriui yra priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo
funkcija. Taigi žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjų pateiktus planus būtų
teisiškai nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus
kompetencijai yra priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra
laisvas. Todėl teismas negali iš anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks
įpareigojimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus
nustato savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjų reikalavimas
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti
konkretaus dydžio žemės sklypą taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktiką. LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje adm. byloje
Nr. A2-647-04 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei
pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057
nustatytas procedūras, sprendžiant ginčo žemės teisinės padėties klausimus,
dabartiniame etape turi būti suformuotas pats sklypas, patvirtintas jo dydis,
ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas. LVAT paliko
nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą ir sprendimo motyvus, kad „pareiškėjo
prašymas įpareigoti atsakovą patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva
paruoštus žemės sklypo planą negali būti tenkinamas, nes žemės sklypų
suformavimas, žemės sklypų dydžio, ribų ir apribojimų nustatymas ir
patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir turi būti atliekama laikantis
atitinkamų reikalavimų“.
Pareiškėjai
skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkciją su
prašymu formuoti naują sklypą. Visų pirma, Vilniaus miesto savivaldybės
administracija į Direkciją kreipėsi neprašydama suformuoti sklypą, o su klausimu ar nurodytoje vietoje galima formuoti
sklypą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigą kreiptis
į Direkciją nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr.
855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas, kuris numato, jog
rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su
regioninio parko planavimo schemos sprendiniais. Vadovaudamasi teisės aktais,
Direkcija 2009-06-08 pateikė savo sprendimą dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo.
Pareiškėjai pateikė antstolio R. V. 2009-07-31 Faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-09-201, kuriuo nustatyta, kad visas
3493 kv. m ploto žemės sklypas yra
naudojamas ir aptvertas tvora. Pabrėžtina, kad nors ir žemės sklypas yra
aptvertas tvora, tai nereiškia, kad būtent toks sklypas ir turėjo būti
suformuotas.
Pareiškėjai
taip pat teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai
traktuoja, kad „daržas“ yra atskiras sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad ir pagal
1983 metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą ir pagal 1993 metų namų
valdos (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą aiškiai matosi, kad
namų valdos sklypas visada buvo išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir skiria kelias. Kadangi visi
teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai
yra išsidėstę virš kelio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09
nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, suformavo sklypą prie
nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems
statiniams eksploatuoti.
Žemės sklypo, kuris yra kitoje
kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti negali, nes jame nėra
teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas
numato, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai,
malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre
atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo
savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas,
šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami
namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos
žemės sklypas. Atsižvelgiant į išdėstytą, formuoti žemės sklypo, esančio kitoje
kelio pusėje (duomenys
neskelbtini),
nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai pastatytų pastatų.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA
(dabar teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime (b. l. 76−77) paaiškino,
jog VAVA šiuo skundu nepareikšta jokių reikalavimų, todėl prašė ginčą spręsti
teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės
teisės į buvusio savininko A.
S. turėtą 1,6388 ha žemės sklypą, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame
kaime. Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys
neskelbtini) duomenų
nustatymo“ pareiškėjams suformuotas grąžintinas natūra užstatytas namų valdos statiniais 0,0920 ha ploto žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius rengia dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. S. valdytą 1,6388 ha žemės plotą, grąžinant pareiškėjams
natūra naudojamą 0,0920 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Informavo, kad pareiškėjų
žemės sklypas yra Verkių regioninio parko ypač vertingoje archeologiniu, ekologiniu ir rekreaciniu
požiūriais (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio
draustinio teritorijoje. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą
yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl laisvą (neužstatytą), nurodytą
kadastro duomenų byloje, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formuoti nėra teisinio pagrindo.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai
teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką
pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui
priimti (ABTĮ 78 str.).
S k u n d a s a t m e s t i n a s .
Pareiškėjai siekia įsigyti
naudojamą 3493 kv.m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nuosavybės teisių į miestų žemę
atkūrimą reglamentuoja bei valstybės institucijų kompetenciją šiais klausimais
nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymas (toliau − Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997-09-09 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta tvarka (toliau − Atkūrimo tvarka).
Nustatyta, kad pareiškėjai Z. M. ir P. S. yra gyvenamojo namo
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys
neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)),
esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Jie siekia atkurti
nuosavybės teises į 3493 kv. m. žemės sklypą Verkių regioninio parko
teritorijoje.
2006 m. rugsėjo 6 d. VAVA raštu
Nr. S17-167 kreipėsi į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir
naudojimo sąlygų nustatymo pil. Z. M., P.
S. (I t., b. l. 88−89). Šiuo raštu informuojama, kad pil. Z.
M., P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus atkuriamos nuosavybės teisės,
suteikiant naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai,
Vilniaus apskrities viršininko administracija paprašė Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus: 1) suformuoti
žemės sklypo ribas, per 3 mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus
(nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates
valstybinėje geodezinių koordinačių
sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; 2) pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo
sąlygas, nustatytas LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl
specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinimo“; 3) pasiūlyti
architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas; 4) nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą bei pobūdį; 5) pateikti
pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
Prie minėto rašto Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateikti nekilnojamojo turto,
esančio sklype (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, teisinio registravimo ir namų valdos žemės sklypo ribų plano kopijos
(I t., b. l. 90, 91−92). VAVA pateikė 1983
metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą, kuriame nurodoma,
kad bendras sklypo plotas yra 3493 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į Valstybės įmonę
Registrų centro Vilniaus filialą dėl papildomos informacijos ir dokumentų
gavimo. „Registrų centras“ pateikė Vilniaus
miesto savivaldybės administracijai 1993 metų namų valdos (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą, kuriuose nurodyta,
kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 2543 kv. m., o ne 3493 kv. m (I t., b.
l. 98).
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl
sklypų (duomenys
neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė 920 kv. m dydžio žemės
sklypą (duomenys
neskelbtini) (I t., b. l. 93−94).
Pareiškėjai su nustatytu 920 kv. m
žemės sklypo plotu nesutiko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje
2009 m. balandžio 15 d. gautas Z. M. ir P.
S. prašymas suformuoti jiems 3493 kv. m ploto namų valdą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pridėtą ir jau
anksčiau minėtą 1983 m. žemės sklypo ribų planą (I t., b. l. 102−103). Kadangi
ginčo sklypas yra Verkių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. balandžio 28
d. su raštu Nr. A51-9562(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių
regioninių parkų direkciją (I t., b. l. 104). Miesto plėtros departamentas
nurodė, kad buvo suformuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2008-05-23 įsakymu Nr. 30-1054 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų
nustatymo“ patvirtintas vienas 920 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas rašte
taip pat nurodė, kad pagal 1993-01-27 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą
iš Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos, namų valdos žemės sklypas
išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skiria kelias. Prie nuosavybės teise turimų
statinių žemės sklypas jau suformuotas. Minėtu raštu departamentas užklausė, ar
galima šiai namų valdai formuoti antrą žemės sklypo dalį, kurioje nėra nuosavybės
teise priklausančių statinių. Gavus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų
direkcijos 2009-06-08 atsakymą Nr. 2-101, Miesto plėtros departamentas
2009-06-17 raštu Nr. A63-1088-(18778)(3.2.1-PD4) informavo Z. M. dėl kokių priežasčių, nurodytų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų
direkcijos, nėra galimybės formuoti atskirą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b. l. 105, 107).
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio,
reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2
dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisę į žemę, iki 1995-06-01 buvusią
miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra
laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios
nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybė teise turinčiam pastatus, jo
naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą,
išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai
žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti pretendentas nepageidauja. 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas“ faktiškai
reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiems
savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų
nustatytos sąlygos. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato,
kad valstybės išperkama žemė yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių
teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu
požiūriais. Šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir
rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose
ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ Verkių
regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio
teritorija patvirtinta, kaip ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija.
Remiantis byloje esančiais
įrodymais, matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini),
patenka į Verkių regioninio parko (duomenys
neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, žemės sklypui yra
taikomas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas, t. y. tokia žemė
yra valstybės išperkama žemė.
LVAT nagrinėjo panašią
administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl žemės
priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį.
Šioje administracinėje byloje (LVAT adm. byla, Nr. A11-962/2006)
teismas išaiškino, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę
šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina,
kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali
būti pripažinta laisva (neužstatyta), o jame (12 str.) nurodyto žemės statuso
buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės
natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų
prioritetą prieš buvusį žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių
perėmėjų) teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į LVAT praktiką,
sprendžiant klausimą, ar žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei dėl
tokios žemės priklausymo ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais
ypač vertingoms valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijoms
(Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.), žemės, dėl kurios yra kilęs ginčas,
statusas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į valstybinio parko ar
valstybinio draustinio teritorijų ribas. Šiuo atveju, žemės plotas (duomenys neskelbtini)
patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723
patvirtinto Verkių regioninio parko ribas.
Pareiškėjai
skunde teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprivalėjo
kreiptis į Pavilnių ir Verkių parkų direkciją su prašymu formuoti naują sklypą.
Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė į Direkciją
kreipėsi neprašydama suformuoti sklypą, o su klausimu ar nurodytoje vietoje
galima formuoti sklypą (I t., b. l. 104). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19
nutarimu Nr. 855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 punktas,
nustato, kad rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti
derinami su regioninio parke planavimo schemos sprendiniais. Pavilnių ir Verkių
regioninių parkų direkcijos nuostatų 4 p. nustatyta, jog Pavilnių ir Verkių
regioninių parkų direkcija veikia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Saugomų teritorijų įstatymu, Nekilnojamųjų kultūros paveldo
vertybių apsaugos įstatymu, Biudžetinių įstaigų ir kitais įstatymais, Pavilnių
ir Verkių regioninių parkų nuostatais, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo
sąlygomis bei kitais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldos institucijų
sprendimais ir įsakymais, taip pat Pavilnių ir Verkių regioninių parkų planavimo
schemomis. Taigi vadovaudamasi teisės aktais, Direkcija 2009-06-08 pateikė savo
sprendimą dėl atskiro sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo (I t., b. l. 105). Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės
aktų normomis, visų pirma, negalėjo suformuoti, pareiškėjų prašomo, 3493 kv. m
ploto žemės sklypo, nes naujausioje 1993 metų namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra
nurodyta, kad pareiškėjų naudojamo sklypo plotas yra 2493 kv. m, o
suformavo 960 kv. m dydžio žemės sklypą, nes žemės sklypas priskirtas valstybės
išperkamai žemei ir būtent suformuotas žemės sklypas skirtas namų valdos
statiniams eksploatuoti. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai,
kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo
turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008-05-23 įsakymas Nr. 30-1054 priimtas teisėtai
ir pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Laisvos
(neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų
formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis
organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal
Atkūrimo tvarkos 106 punktą sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki
1995-06-01 buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtoje teritorijoje, natūra
priima apskrities viršininkas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės
administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo
žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos
detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą
(neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta
valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas
nepatvirtintas arba jo nėra, − apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Pareiškėjų pateiktas žemės planas
gali būti naudojamas tik kaip informacinė medžiaga, o ne kaip dokumentas, kurio
pagrindu daroma išvada, kad žemė yra laisva, formuojami žemės sklypai,
atliekami kadastriniai matavimai. Ši išimtinė funkcija yra suteikta Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Teisės aktai nenumato
galimybės formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pagal asmenų pateiktus
žemės sklypo planus. Be to, teisės aktai, reguliuojantys nuosavybės teisių
atkūrimo procesą, numato, kad tik savivaldybės administracijos direktoriui yra
priskirta laisvos (neužstatytos) žemės formavimo ir nustatymo funkcija. Taigi
žemės sklypų formavimas pagal pareiškėjų pateiktus planus būtų teisiškai
nepagrįstas. Tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra
priskirtos funkcijos nustatyti kokio ploto žemės sklypas yra laisvas. Teismas
negali iš anksto įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą, nes toks įpareigojimas
prieštarautų teisės aktų nuostatoms, jog laisvos žemės plotus nustato
savivaldybės administracijos direktorius.
LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartyje
(adm. byla Nr. A2-647-04) pagal pareiškėjo A. T. skundą
atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto
savivaldybei pasisakė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimo Nr. 1057 nustatytas procedūras, sprendžiant ginčo žemės teisinės
padėties klausimus, dabartiniame etape turi būti suformuotas pats sklypas,
patvirtintas jo dydis, ribos bei apribojimai ir tai privalo padaryti atsakovas.
LVAT šioje byloje išaiškino, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą
patvirtinti žemės sklypo dydį pagal jo iniciatyva paruoštus žemės sklypo planą
negali būti tenkinamas, nes žemės sklypų suformavimas, žemės sklypų dydžio,
ribų ir apribojimų nustatymas ir patvirtinimas yra atsakovo kompetencija ir
turi būti atliekama laikantis atitinkamų reikalavimų.
Taigi pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktorių suformuoti konkretaus dydžio žemės sklypą yra nepagrįstas.
Pagal 1983
metų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą ir pagal 1993 metų namų valdos (duomenys
neskelbtini),
Vilniuje, techninės apskaitos kortelę ir sklypo ribų planą aiškiai matosi, kad
namų valdos sklypas visada buvo išsidėstęs per du sklypus, kuriuos skyrė ir
skiria kelias (I t., b. l. 26, 98). Kadangi visi teisėtai pastatyti ir
įregistruoti Nekilnojamo turto registre statiniai yra išsidėstę virš kelio,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų
kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos
taisyklių 3 punktu, suformavo sklypą prie nuosavybės teise priklausančių
pastatų ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti.
Žemės
sklypo, kuris yra kitoje kelio pusėje, Administracijos direktorius suformuoti
negali, nes jame nėra teisėtai pastatytų pastatų. Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktas numato, jog
kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos
pagalbinės patalpos), įregistruoti nekilnojamo turto registre atskirais
objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui
(bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių
užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos
žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, kaip ir namų valdos žemės sklypas.
Esant
šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad formuoti žemės sklypo, esančio
kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo, nes jo ribose nėra jokių teisėtai
pastatytų pastatų.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjų Z. M. (Z. M.) ir P. S. skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Kolegijos
pirmininkas
Henrikas Sadauskas
Teisėjai
Rūta
Miliuvienė
Irena Paulauskienė