Civilinė byla Nr. e2A-2863-1070/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00874-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.; 1.2.4.3.2; 1.2.4.8.; 3.3.1.19.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argva“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. H. padavė teismui ieškinį, patikslintą 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškimais, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Argva“ neišmokėtą 3588 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., ir 10 888,70 Eur netesybas.

2.       Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis dirbo atsakovės bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį (toliau – ir Darbo sutartis). Darbo sutarties 1.3. punktu darbdavė įsipareigojo mokėti ieškovui 1600 Eur (įskaitant dienpinigius). Ieškovo teigimu, šiuo atveju jam kas mėnesį mokėtiną darbo užmokestį sudarė 1600 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1166-587/2022). Darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes ieškovas nebuvo išreiškęs valios nutraukti ją, nebuvo supažindintas, rengęs ar pasirašęs dokumentų, patvirtinančių Darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovė netinkamai apskaičiavo ieškovo darbo laiką 2021 m. rugsėjo–gruodžio, 2022 m. vasario, birželio, rugsėjo ir spalio, 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais: atsakovė neįskaičiavo valandų už darbą švenčių dienomis, viršvalandžių, naktinio darbo bei nedeklaravo dalies ieškovo darbo. Dėl to susidarė 3588 Eur darbo užmokesčio nepriemoka ieškovui. Atsakovei pažeidus pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotoju, ji privalo sumokėti jam ir 10 888,70 Eur dydžio netesybas, suskaičiuotas pagal ieškovo vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.

3.       Atsakovė UAB „Argva“ savo procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad visiškai atsiskaitė su ieškovu, o pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog ieškovas liko skolingas bendrovei. Ieškovas buvo atleistas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbdavės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – pravaikštų). Po (duomenys neskelbtini) ieškovas neatliko darbo funkcijų ir neatvyko į darbą. Ieškovas nepateikė paskaičiavimų pagal Darbo sutarties 4 punktą (3 mėnesių intervalais), o vadovavosi kasmėnesiniais darbo laiko skaičiavimais. Atsakovės skaičiavimais, per 3 mėnesių laikotarpį ieškovas dirbo mažiau, nei galimas suminės darbo laiko normos valandų skaičius, todėl nebuvo viršvalandžių. Dirbančiu naktį laikomas toks darbuotojas, kuris ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties metu, o taip ieškovas nedirbo. Nedeklaruoto darbo taip pat nebuvo, nes ieškovas nuo 2021 m. lapkričio pabaigos iki 2022 m. sausio pradžios išėjo neapmokamų atostogų. Atsakovės duomenimis, ieškovas dirbdamas įmonėje turėjo gauti 13 763 Eur dienpinigių, tačiau gavo 14 388,88 Eur. Todėl, atsakovės nuomone, darbuotojas liko skolingas jai 625,88 Eur. Nors ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo, tačiau skaičiavo darbo užmokestį, įskaitydamas ir dienpinigius. Pasak atsakovės, ieškovas pažeidė įstatymo nuostatas, dėl to buvo atleistas. Ieškovas raštu patvirtino, kad neturi pretenzijų ir su juo tinkamai atsiskaityta, todėl nėra pagrindo priteisti netesybas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovės UAB „Argva“ ieškovui V. H. 5700,23 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), 5310 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių).

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu ieškovas pas atsakovę dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; nustatytas darbo užmokestis – 1600 Eur (įskaitant dienpinigius), dirbant 40 val. per savaitę, mokamas kiekvieno mėnesio 5-8 ir 21-23 dienomis. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbo laiko apskaita suminė, laikotarpis – trys mėnesiai. Ieškovas į darbą buvo priimtas (duomenys neskelbtini), atleistas – (duomenys neskelbtini) DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl pravaikštų, fiksuotų 2023 m. gegužės 2-5 d. Ieškovo draudiminis laikotarpis (duomenys neskelbtini). Ieškovui sumokėta iš viso 25 112,43 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, o atsakovės pažymoje nurodyta, kad ieškovui išmokėta 25 120,31 Eur suma.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas buvo komandiruojamas į užsienį, todėl atsakovė privalėjo mokėti jam dienpinigius (DK 107 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė kad ieškovas buvo komandiruojamas įsakymais vykti į Čekiją, Vengriją, Slovakiją, Estiją, vežti krovinius Lietuvoje, išmokant dienpinigius, neviršijančius nustatytos dienpinigių sumos. Ieškovas vyko į Čekiją, kur 100 procentų dienpinigių suma yra 50 Eur, Vengriją – 48 Eur, Slovakiją – 53 Eur, Estija – 47 Eur, t. y. ieškovui buvo mokami Lietuvos Respublikos patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai. Ieškovas patvirtino, kad buvo komandiruojamas ir vyko tik į šias užsienio šalis. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo komandiruojamas ir vyko į šalis, į kurias vykstant taikoma 62 Eur dienpinigių norma. Teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino, kad atsakovė sumokėjo dienpinigius, todėl ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti juos. Teismas nustatė, kad ieškovui viso priskaičiuota 13 763 Eur dienpinigių, atsakovė išmokėjo ieškovui iš viso 14 643,71 Eur dienpinigių. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 871,71 Eur daugiau, nei paskaičiavo. Ieškovo paaiškinimais, jis neatėmė iš pareikštų atsakovei reikalavimų dienpinigių permokos.

7.       Pirmosios instancijos teismo teigimu, Darbo sutartyje nėra nuostatų dėl dienpinigių dydžių, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Ieškovo atstovo paaiškinimais, ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos suskaičiuotos laikant, kad ieškovo darbo užmokestis buvo 1600 Eur, nes dienpinigiai turėjo būti apskaičiuojami atskirai. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad su ieškovu buvo sutarta dėl 1600 Eur sumos, į kurią įeiną ir dienpinigiai. Teismas, įvertinęs DK 139 straipsnio 2 dalyje, 107 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nenustatęs, kad ieškovui būtų buvę mokami priedai, priėjo išvadą, kad dienpinigiai nėra sudedamoji darbo užmokesčio dalis. Atsakovė nurodė aplinkybę, kad ieškovui darbo užmokesčio tarifas buvo nustatomas Lietuvos Respublikos nustatytą minimalią mėnesinę algą padauginant iš koeficiento 1,65, tik atnaujinus bylos nagrinėjimą ir nepateikė teismo posėdyje dėl to paaiškinimų. Byloje nėra duomenų, kad Darbo sutarties nuostatos dėl darbo užmokesčio buvo pakeistos DK 43 straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pagal Darbo sutarties 1.3. punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1600 Eur atlyginimą (DK 2 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis).

8.       Teismas, vadovaudamasis ieškinio reikalavimą detalizuojančios lentelės duomenimis, nurodė, kad ieškovo prašomą priteisti 3588 Eur nepriemoką už 2021 m. rugsėjį, spalį lapkritį, 2022 m. vasarį, birželį, rugsėjį, spalį, 2023 m. kovą, balandį sudaro 229,51 Eur už darbą naktį, 269,39 Eur už darbą švenčių ir poilsio dienomis, 1276,33 Eur už viršvalandžius, likusią 1813,57 Eur sumą sudaro neišmokėtas darbo užmokestis. Teismo teigimu, atsakovės pateikti duomenys apie ieškovui priskaitytą darbo užmokestį yra prieštaringi, nesutampa juose nurodytos priskaitytos darbo užmokesčio sumos už tuos pačius laikotarpius. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės dokumentuose darbo laiko apskaita nurodyta su neatitikimais, atsakovė apskaičiuodama darbo užmokestį taikė neteisingą darbo užmokesčio dydį, o šalys buvo įspėtos apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, nurodė, kad nesilaiko Darbo sutartyje nustatytos suminės darbo laiko apskaitos, ir šalių kilusį ginčą dėl darbo užmokesčio išsprendžia už visą ieškovo pas atsakovę dirbtą laikotarpį. Teismas nurodė, kad nesivadovauja 2023 m. kovo 2 d. ieškovo patvirtinimu apie atsakovės atsiskaitymą su juo, nes pati atsakovė patvirtino, jog ieškovui atsiskaitymo lapeliai iš viso nebuvo teikiami: atsakovė nesilaikė DK 148 straipsnio 1 dalies imperatyvaus reikalavimo raštu informuoti darbuotoją apie jam priskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandžius.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovės vestoje darbo laiko apskaitoje yra neatitikčių, žymint ieškovo išdirbtas valandas. Todėl teismas nurodė, kad nustatant ieškovo dirbtą laiką (valandas), vadovausis tachografo duomenimis. Teismas DK 154 straipsnio 2 dalies pagrindu nurodė, kad laikas apvalintinas: iki 30 min. į mažesnę pusę, daugiau nei 30 min. į didesnę pusę. Tachografo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovas nedirbo; 2021 m. rugsėjo mėn. –  ieškovas dirbo 154 val. 42 min. dieną, 3 val. 41 min. – naktį; 2021 m. spalio mėn. – 165 val. dieną, 3 val. 15 min. naktį; 2021 m. lapkričio mėn. – 111 val. 31 min. dieną, 6 val. 36 min. naktį; 2021 m. gruodžio mėn. – nedirbo; 2022 m. sausio mėn. – 144 val. 27 min. (141 val. 33 min. + 2 val. 54 min.); 2022 m. vasario mėn. – 161 val. 17 min. (159 val. 28 min.+1 val. 49 min.); 2022 m. kovo mėn. – nedirbo; 2022 m. balandžio mėn. – 98 val. 41 min. dieną, 9 val. 29 min. naktį; 2022 m. gegužės mėn. – 21 val. 46 min. dieną, 14 val. 55 min. naktį; 2022 m. birželio mėn. – 172 val. 22 min. dieną, 7 val. 21 min. naktį; 2022 m. liepos mėn. – 148 val. 34 min. dieną, 5 val. 44 min. naktį; 2022 m. rugpjūčio mėn. – nedirbo; 2022 m. rugsėjo mėn. – 115 val. 03 min. (113 val. 20 min. + 1 val. 43 min.); 2022 m. spalio mėn. – 198 val. 25 min. dieną, 5 val. 04 min. naktį; 2022 m. lapkričio mėn. – 150 val. 52 min. dieną, 10 val. 26 min. naktį; 2022 m. gruodžio mėn. – 22 val. 16 min. (19 val. 27 min. + 2 val. 49 min.); 2023 m. sausio mėn. – nedirbo; 2023 m. kovo mėn.– 192 val. 10 min. (189 val. 55 min. +2 val. 15 min.); 2023 m. balandžio mėn. – 154 val. 46 min. dieną, 16 val.10 min. naktį. Teismas apibendrindamas nurodė, kad ieškovas dienomis išdirbo iš viso 2012 val. (suapvalinus 2005 val. 412 min.), naktimis – 83 val. (suapvalinus 78 val. 281 min.).

10.       Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, (toliau – ir Aprašas) 5.5 punktu, kuriame nurodyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų valandų (įskaitant viršvalandžius). Ieškovo vienos valandos darbo užmokestis – 10 Eur (1600 Eur/160 val.); už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, todėl ieškovui turėjo būti mokama 15 Eur/val. (DK 144 straipsnio 3 dalis). Teismo skaičiavimais, ieškovui turėjo būti priskaičiuota 21 365 Eur (20 120 Eur už darbo valandas dienomis (2012 val. x 10 Eur) + 1245 Eur už darbo valandas naktimis (83 val. x 15 Eur). Teismas, įvertinęs kad atsakovė priskaičiavo 14 793,06 Eur bei pervedė ieškovui priklausiusią sumą, atskaičiusi privalomuosius mokėjimus, sprendė, kad ieškovo darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. su mokesčiais yra 6571,94 Eur (21 365,00 Eur – 14 793,06 Eur). Teismas, nustatęs 871,71 Eur ieškovui sumokėtų dienpinigių permoką, konstatavo, kad darbo užmokesčio nepriemoka ieškovui sudaro 5700,23 Eur (6571,49 Eur – 871,71 Eur) neatskaičius mokesčių.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, jog teismas privalo įvertinti darbdaviui taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo aspektu, įvertinęs, jog ieškovas dėl darbo užmokesčio nepriemokos kreipėsi, praėjus daugiau nei pusei metų nuo darbo sutarties nutraukimo, taip nepagrįstai uždelsdamas atsiskaitymo terminus, priteisė ieškovui 5310 Eur netesybas, konstatavęs, kad yra pagrindas sumažinti paskaičiuotų netesybų dydį per pusę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013, 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.       Ieškovė UAB „Argva“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                       

18.2.                       Pirmosios instancijos teismas, šalims neginčijant Darbo sutarties nuostatų, peržengė ieškinio ribas ir savo iniciatyva perskaičiavo darbo užmokesčio nepriemoką, pakeisdamas Darbo sutarties 1.3 bei 4 punktus. Darbo sutarties 1.3 punktu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl 1600 Eur darbo užmokesčio, į kurį įskaičiuoti dienpinigiai. Ieškovas nereiškė reikalavimų dėl Darbo sutarties, nepateikė įrodymų, ginčijančių darbdavės teiginius ar dokumentus, o rašytiniuose paaiškinimuose pats patvirtino, kad susitarta dėl 1600 Eur, įskaitant dienpinigius. Teismas nemotyvavo savo sprendimo koreguoti minėtus Darbo sutarties punktus, nesant tokio reikalavimo. Tokie Darbo sutarties pakeitimai prieštarauja šalių sutarties laisvei, teismų praktikai ir yra negalimi. Be to, teismas neatsižvelgė į prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčią Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1166-587/2022, kurioje konstatuota, jog darbo užmokestis darbo sutartyje nurodomas įskaitant dienpinigius. Be Darbo sutarties 1.3 punkto teismas pakeitė ir Darbo sutarties 4 punktą, kuriuo nustatyta ataskaitinė 3 mėnesių darbo laiko suminė apskaitos norma, bet palikta kita šio straipsnio dalis dėl 40 val. darbo savaitės normos. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių, nesant reikalavimo buvo koreguojamas Darbo sutarties 4 punktas. Šis koregavimas prieštaravo šalių laisvo apsisprendimo principui ir negalimas dėl prieštaravimo teismų praktikai.

18.3.                       Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas byloje pateiktų įrodymų ir savo paties nustatytų aplinkybių, nepagrįstai priteisė iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d., kai ieškovas vairavo ne atsakovei priklausančią transporto priemonę. Pats teismas nustatė, kad ieškovas posėdžio metu patvirtino vairavęs tik du atsakovės automobilius, o apie trečiąjį ((duomenys neskelbtini)) nežinojo ir tuo metu buvo namuose. Vairuotojo kortelės duomenys patvirtino, kad minėtu laikotarpiu jis nevykdė atsakovės pavestų funkcijų. Šias aplinkybes papildomai patvirtino ir ieškovo prašymas suteikti jam neapmokamų atostogų nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 4 d. Teismas, nepaisydamas to, įtraukė šį laikotarpį į darbo laiko skaičiavimus ir nepagrįstai priteisė atlygį už 32 val. 47 min., kai ieškovas nedirbo įmonėje.

18.4.                       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nesilaikė Darbo sutarties 4 punkte nustatytos trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos, yra nemotyvuota. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog viršvalandinis darbas nebuvo dirbtas. Aplinkybę, kad taikytas trijų mėnesių apskaitinis laikotarpis, patvirtina ir tai, jog ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis net tais laikotarpiais, kai jis nedirbo. Reikalavimas, kad atsakovė įrodytų jog ji nedavė ieškovui nurodymo dirbti viršvalandžius iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tai, ko ji objektyviai negali įrodyti. Todėl toks įrodinėjimo naštos paskirstymas prieštarautų taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad viršvalandžiai buvo dirbti darbdavės nurodymu, nepaneigė darbdavės pozicijos, todėl reikalavimas dėl viršvalandžių priteisimo negalėjo būti patenkintas. Teismas nepripažino ieškovo rašto, kad su juo visiškai atsiskaityta ir jis neturi pretenzijų darbdavei. Tik ieškovui nustatyta pareiga formuluoti savo reikalavimą, tačiau teismas, nesant ieškovo reikalavimą, papildė ieškinį, o tai prieštarauja įstatymams ir teismų praktikai.

18.5.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai apskaičiavo ieškovo vienos valandos darbo užmokestį, nepateikė motyvų, dėl kurių mėnesio darbo valandų skaičius galėtų būti nustatomas 160 val., arba motyvų, kurių pagrindu galima skaičiuoti, kad kiekvieną mėnesį dirbama po 4 savaites. Toks paskaičiavimas neatitinka Aprašo 5.5 punkto ir Darbo sutarties 1.3 bei 4 punktais nustatyto atlyginimo dydžio ir darbo laiko apskaitos normos reikalavimų.

18.6.                       Pirmosios instancijos teismui atliekant paskaičiavimus įsivėlė klaida dėl permokėtų dienpinigių sumos. Teismui buvo pateikti įrodymai („Dienpinigių priskaitymai“), kuriuose nurodyta, kad dienpinigių permoka yra 1078,76 Eur. Šių duomenų ieškovas neginčijo. Todėl dienpinigių permoka buvo ne 871,71 Eur, kaip nurodė teismas, tačiau 1078,76 Eur. Teismui taip pat buvo pateikta pažyma apie ieškovui taikomą darbo užmokesčio tarifą (be dienpinigių), kur nurodoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. tarifas buvo 1060 Eur/mėn.; 2022 m. sausio 1 d. – 1205 Eur/mėn., 2023 m. sausio 1 d. – 1387 Eur. Tai atitiko Darbo sutarties 1.3 punktą, 2022 m. sausio 1 d. Darbo sutarties pakeitimą, įstatymo reikalavimus ir ieškovo teiginius.

18.7.                       Ieškovas darė pravaikštas ir dėl to buvo atleistas, nepateikė dokumentų, leidžiančių paskaičiuoti atlyginimą už darbą. Dėl to darbdavė patyrė nepatogumų ir nuostolių, nes ieškovas negrąžino jam išmokėtų sumų. Nagrinėjamu atveju delspinigių priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principui, skatintų darbuotojus pažeisti darbo drausmę.

19.       Atsakovas V. H. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis pagrįstais, oficialiais tachografo duomenimis buvo apskaičiuotas ieškovui mokėtinas darbo užmokestis ir jo nepriemoka. Skundžiamu teismo sprendimu apskaičiuojant darbo užmokesčio nepriemoką, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, numatančiu, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 3 dalis). Todėl naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo nėra pagrindo.

19.2.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad į Darbo sutarties 1.3 punktą buvo įskaityti dienpinigiai. Galiojančios teisės aktų nuostatos draudžia viena darbo sutarties nuostata susitarti fiksuota suma dėl dienpinigių ir darbo užmokesčio. Dienpinigiai negali būti darbo užmokesčio dalis, nes darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, o dienpinigių paskirtis yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepakeitė minėtų Darbo sutarties nuostatų, bet atsižvelgdamas į sistemingus atsakovės pažeidimus neatsiskaitant su darbuotojais, įspėjęs šalis, peržengė ieškinio ribas, priteisdamas darbo užmokestį už visą darbo santykių laikotarpį. Be to, ieškovas nenurodė, kad Darbo sutartimi susitarta dėl 1600 Eur atlyginimo (įskaitant dienpinigius), o apeliaciniame skunde minima apygardos teismo nutartimi reikalavimas dėl dienpinigių buvo atmestas kaip nepagrįstas ir priteistas tik darbo sutartimi nustatytas užmokestis.

19.3.                       Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. Ieškovas ginčo laikotarpiu dirbo tik pas atsakovę, jis vairavo tik atsakovės suteiktus automobilius ir jam nėra žinoma, kam jie priklauso. Ieškovas neatsakingas už tai, kad atsakovės jam suteiktos transporto priemonės nepriklauso jai. Aplinkybė, kad transporto priemonė, suteikta atsakovės ieškovui jai nepriklauso, ir tuo pagrindu ji ginčija atsiskaitymą už ieškovo atliktą darbą, įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga ginčo darbo santykiuose.

19.4.                       Atsakovė nepagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo atliktą nepriemokos skaičiavimą. Nors ir nėra tikslu, kad darbo laiko norma kiekvieną mėnesį yra 160 val. (darbo valandų skaičius kiekvieną mėnesį skiriasi priklausomai nuo dienų skaičiaus), visgi tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19.5.                       Šioje byloje nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 10 888,70 Eur netesybas, kurių dydis – ieškovo VDU už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo priteisti darbuotojui iš darbdavės nesumokėtą darbo užmokestį ir netesybas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, t. y. Priedą prie darbo sutarties Nr. 257, kuriame nurodoma, kad Darbo sutarties 1.3 punktas pakeičiamas/papildomas taip: nuo 2022 m. sausio 1 d. darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA padaugintą iš koeficiento 1,65 ir dienpinigius – ne mažesnius kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taip pat šiame punkte nurodoma, kad esant būtinybei darbdavys turi teisę dienpinigius didinti. Šiame darbo sutarties priede kaip jį pasirašę asmenys nurodyti ieškovas V. H. ir atsakovės vadovas V. D..

23.       Apeliantė prašė priimti šį įrodymą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neskyrė dėmesio šalių sudarytai darbo sutarčiai ar galimiems jos pakeitimams ir tik sprendime savarankiškai vertino bei perkvalifikavo Darbo sutarties nuostatas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nepasisakė dėl šio įrodymo prijungimo prie bylos.

24.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).

26.       Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

27.       Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teisme kilo šalių ginčas dėl jų susitarimo, susijusio su darbo užmokesčio apskaičiavimu, turinio, prieina išvadą, kad visi atsakovės įrodymai, susiję su jos teigiamomis aplinkybėmis apie susitarimą dėl darbo užmokesčio (tarp jų – ir su apeliaciniu skundu pateiktas Darbo sutarties priedas) turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovė nebuvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, jog susitarė raštu su ieškovu dėl Darbo sutarties 1.3 punkto pakeitimo nuo 2022 m. sausio 1 d. Šios aplinkybės atsakovė nenurodė ir po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pirmosios instancijos teisme pateiktoje 2025 m. balandžio 25 d. pažymoje. Nors atsakovė nurodė šioje pažymoje, kad taikė ieškovui darbo užmokesčio tarifą, padaugindama minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA) iš koeficiento 1,65, bet nenurodė kaip tokio skaičiavimo pagrindo – Darbo sutarties pakeitimo, kurį prašo prijungti apeliacinės instancijos teisme.

29.       Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, prieina prie išvados, kad atsakovė prašydama prijungti minėtą papildomą rašytinį įrodymą siekia įrodyti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, bei tokiu būdu paneigti ribotai apeliacijai užtikrinti nustatytą draudimą, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsisako priimti naują atsakovės apeliacinės instancijos teisme pateiktą įrodymą, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, šio įrodymo priėmimas neatitiktų absoliutaus draudimo grįsti apeliacinį skundą tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis, šio sprendimo 25-27 punktai).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

30.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo V. H. ir atsakovės UAB „Argva“ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į atsakovės bendrovę dirbti tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju (Darbo sutarties 1.2 punktas). Pagal Darbo sutarties 3, 7 punktus, darbo sutartis įsigalioja kai darbuotojas pradeda dirbti gavęs D vizą, leidimą gyventi Lietuvoje, bei nuo direktoriaus įsakymo, kuriame nurodyta priėmimo į darbą data. Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 1600 Eur (įskaitant dienpinigius); atlyginimą mokėti du kartus per mėnesį: kiekvieno mėnesio 05-08 ir 21-23 dienomis. 

31.       Darbo sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad ieškovo darbovietė – mobili darbo vieta (darbas kilnojamojo pobūdžio, susijęs su važinėjimais Lietuvoje ir užsienio valstybėse).

32.       Darbo sutarties 4 punktu nustatyta darbo laiko norma: darbo laiką kelionės metu darbuotojas tvarko savo nuožiūra nepažeisdamas patvirtintų darbo ir poilsio ypatumų kelių transporte reikalavimų; darbas pagal suminę darbo laiko apskaitą; apskaitinis laikotarpis – 3 mėn. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad nustatomas darbo valandų skaičius per savaitę; jei sutrumpinta darbo laiko norma nenumatyta darbo teisės normose arba šalys nesusitaria dėl ne viso darbo laiko, laikoma, kad susitarta dėl 40 valandų per savaitę darbo laiko normos.

33.       2021 m. rugpjūčio 16 d. prašyme dėl algalapių ieškovas nurodė, kad nereikalauja, jog darbdavė ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu pateiktų informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydama viršvalandinių darbų trukmę, nes iš komandiruočių grįš nereguliariai, o dokumentus pateiks pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui.

34.       2023 m. kovo 2 d. ieškovas pasirašė patvirtinimą, kad už praėjusį laikotarpį iki 2023 m. sausio 16 d. UAB „Argva“ atsiskaitė su juo ir jis neturi jai pretenzijų.

35.       Šalių darbo santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini) atsakovei atleidus ieškovą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutrūkus šalių darbo santykiams tarp jų kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su ieškovu: ieškovas nurodė, kad atsakovė nesumokėjo jam viso priklausiusio darbo užmokesčio; atsakovės teigimu, atleidusi ieškovą, ji visiškai su juo atsiskaitė ir nėra skolinga.

36.       Pasibaigus šalių darbo santykiams Darbo ginčų komisijoje (toliau – ir DGK) buvo pateikti tokie tachografų duomenys apie jo darbo laiką, užfiksuoti ieškovo vairuotojo kortelėje:

36.1.                       2021 m. rugsėjo mėn. (7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 d.) ieškovas dirbo iš viso – 158 val. 23 min., iš jų – 150 val. 32 min. darbo dienomis dieną, 3 val. 41 min. darbo dienomis naktį, 4 val. 10 min. šeštadienį dieną; nurodyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)

36.2.                       2021 m. spalio mėn. (1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 25, 26, 27, 28, 29 d.) ieškovas dirbo iš viso – 168 val. 15 min., iš jų – 145 val. 2 min. darbo dienomis dieną, 2 val. 17 min. darbo dienomis naktį, 19 val. 58 min. šeštadienį dieną ir 58 min. šeštadienį naktį; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)

36.3.                       2021 m. lapkričio mėn. tachografų duomenimis, ieškovas vairavo transporto priemones: „(duomenys neskelbtini) (lapkričio 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13 d.) ir „PF ES2090“ (lapkričio 18, 19, 20 d.), taip pat vairavo ir lapkričio 16 d. (tachografo duomenyse nenurodyta, kokią konkrečiai transporto priemonę ieškovas vairavo):

-       Nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 13 d. – iš viso 85 val. 20 min. (iš jų – 77 val. 57 min. darbo dienomis dieną ir 1 val. 23 min. naktį, 6 val. šeštadienį dieną);

-       2021 m. lapkričio 16 d. – 10 val. darbo dieną dienos metu;

-       Nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. – iš viso 22 val. 47 min. (iš jų – 13 val. 28 min. darbo dienomis dieną, 4 val. 16 min. darbo dienomis naktį, 4 val. 6 min. šeštadienį dieną ir 57 min. šeštadienį naktį).

36.4.                       2022 m. sausio mėn. ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 26, 27, 28, 31 d., dirbo iš viso – 144 val. 27 min. (iš jų – 134 val. 42 min. darbo dienomis dieną, 2 val. 54 min. darbo dienomis naktį ir 6 val. 51 min. šeštadienį dieną);

36.5.                       2022 m. vasario mėn. ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16 (šventinė diena), 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25 d., dirbo iš viso – 161 val. 17 min. (iš jų – 147 val. 5 min. darbo dienomis dieną, 1 val. 49 min. darbo dienomis naktį ir 12 val. 23 min. šeštadienį dieną);

36.6.                       2022 m. balandį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 10, 11, 12, 13, 14, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29 d., dirbo iš viso – 108 val. 10 min. (iš jų – 85 val. 12 min. darbo dienomis dieną, 7 val. 8 min. darbo dienomis naktį, 6 val. 29 min. šeštadienį dieną, 1 val. 27 min. šeštadienį naktį, 7 val. sekmadienį dieną ir 54 min. sekmadienį naktį);

36.7.                       2022 m. gegužės mėn. ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 2, 3, 5, 6, 7 d., dirbo iš viso – 36 val. 41 min. (iš jų – 21 val. 46 min. darbo dienomis dieną, 13 val. 4 min. darbo dienomis naktį ir 1 val. 51 min. šeštadienį naktį);

36.8.                       2022 m. birželį ieškovas vairavo transporto priemones „(duomenys neskelbtini) 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 (šventinė diena), 25, 27, 28, 29, 30 d., dirbo iš viso – 179 val. 43 min. (iš jų – 156 val. 23 min. darbo dienomis dieną, 7 val. 21 min. darbo dienomis naktį, 12 val. 47 min. šeštadienį dieną, 3 val. 12 min. sekmadienį dieną);

36.9.                       2022 m. liepą ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 1, 2, 5, 6 (šventinė diena), 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26, 27 d., dirbo iš viso – 154 val. 18 min. (iš jų – 139 val. 40 min. darbo dienomis dieną, 2 val. 50 min. darbo dienomis naktį ir 8 val. 54 min. šeštadienį dieną, 2 val. 54 min. šeštadienį naktį);

36.10.                       2022 m. rugsėjį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30 d., dirbo iš viso – 115 val. 53 min. (iš jų – 111 val. 10 min. darbo dienomis dieną, 1 val. 43 min. darbo dienomis naktį ir 2 val. 10 min. šeštadienį dieną);

36.11.                       2022 m. spalį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 1, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 31 d., dirbo iš viso – 203 val. 29 min. (iš jų – 184 val. 43 min. darbo dienomis dieną, 4 val. 21 min. darbo dienomis naktį ir 13 val. 42 min. šeštadienį dieną, 43 min. šeštadienį naktį);

36.12.                       2022 m. lapkritį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 1 (šventinė diena), 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30 d., dirbo iš viso – 161 val. 18 min. (iš jų – 135 val. 09 min. darbo dienomis dieną, 1 val. 44 min. darbo dienomis naktį ir 15 val. 43 min. šeštadienį dieną, 4 val. 15 min. šeštadienį naktį, 4 val. 27 min. sekmadienį naktį);

36.13.                       2022 m. gruodį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 1, 2, 5, 6 d., dirbo iš viso – 22 val. 16 min. (iš jų – 19 val. 27 min. darbo dienomis dieną, 2 val. 49 min. darbo dienomis naktį);

36.14.                       2023 m. kovą ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30, 31 d., dirbo iš viso – 192 val. 10 min. (iš jų – 180 val. 25 min. darbo dienomis dieną, 2 val. 15 min. darbo dienomis naktį ir 9 val. 30 min. šeštadienį dieną); 

36.15.                       2023 m. balandį ieškovas vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 25, 26, 27, 28 d., dirbo iš viso – 170 val. 56 min. (iš jų – 147 val. 26 min. darbo dienomis dieną, 14 val. 16 min. darbo dienomis naktį, 7 val. 20 min. sekmadienį dieną ir 1 val. 54 min. sekmadienį naktį).

37.       Atsakovė UAB „Argva“ pateikė į bylą jos direktoriaus įsakymus dėl ieškovo tarnybinių komandiruočių, kurių duomenimis:

37.1.                       Nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 10 d., nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 16 d., nuo rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 25 d., nuo rugsėjo 28 d. iki rugsėjo 30 d. ieškovas buvo komandiruotas į Čekiją; 2021 m. rugsėjo 6, 17, 27 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas);

37.2.                       Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki spalio 4 d., nuo spalio 6 d. iki spalio 9 d., nuo spalio 13 d. iki spalio 16 d., nuo spalio 22 d. iki spalio 27 d. ieškovas komandiruotas į Čekiją pervežti krovinį, o 2021 m. spalio 5, 11, 12, 18, 19, 20, 21, 28, 29 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2021 m. rugsėjo 26 d. įsakymas);

37.3.                       Nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 5 d., nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 13 d. ieškovas komandiruotas į Čekiją pervežti krovinį. Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2021 m. lapkričio 1 d. įsakymas);

37.4.                       Nuo 2022 m. sausio 5 d. iki sausio 12 d., nuo sausio 14 d. iki sausio 18 d., nuo sausio 20 d. iki sausio 24 d., nuo sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 2 d. ieškovas komandiruotas į Čekiją pervežti krovinį, o 2022 m. sausio 13, 19, 25, 26 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. sausio 4 d. įsakymas);

37.5.                       Nuo 2022 m. vasario 5 d. iki vasario 9 d., nuo vasario 11 d. iki vasario 16 d., ieškovas komandiruotas į Čekiją pervežti krovinį, nuo 2022 m. vasario 18 d. iki vasario 23 d. ieškovas komandiruotas į Vengriją, o 2022 m. vasario 3, 4, 10, 17, 24, 25 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. vasario 4 d. įsakymas);

37.6.                       Nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki balandžio 22 d., nuo balandžio 25 d. iki balandžio 29 d. ieškovas komandiruotas į Vengriją pervežti krovinį, o 2022 m. balandžio 10, 11, 23 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) DAF (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. balandžio 4 d. įsakymas);

37.7.                       Nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki gegužės 6 d. ieškovas komandiruotas į Vengriją, o 2022 m. gegužės 1 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. balandžio 30 d. įsakymas);

37.8.                       Nuo 2022 m. birželio 4 d. iki birželio 9 d., nuo birželio 13 d. iki birželio 16 d., nuo birželio 20 d. iki birželio 27 d., nuo birželio 28 d. iki birželio 30 d. ieškovas komandiruotas į Vengriją, o 2022 m. birželio 10, 17, 19 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. birželio 4 d. įsakymas);

37.9.                       Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki liepos 2 d., nuo liepos 5 d. iki liepos 12 d., nuo liepos 21 d. iki liepos 25 d. ieškovas komandiruotas pervežti krovinį į Slovakiją, nuo 2022 m. liepos 14 d. iki liepos 19 d. – į Vengriją, o 2022 m. liepos 13, 20, 26 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. birželio 28 d. įsakymas);

37.10.                       Nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 16 d., nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. ieškovas komandiruotas pervežti krovinį į Slovakiją, o 2022 m. rugsėjo 20, 28, 29 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. rugsėjo 12 d. įsakymas);

37.11.                       Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 4 d., nuo spalio 13 d. iki spalio 17 d., nuo spalio 19 d. iki spalio 24 d., ieškovas komandiruotas į Slovakiją, nuo 2022 m. spalio 6 d. iki spalio 11 d., nuo spalio 25 d. iki spalio 28 d. ieškovas buvo komandiruotas į Čekiją, o 2022 m. spalio 5, 12, 18, 31 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymas);

37.12.                       Nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki lapkričio 10 d. ieškovas komandiruotas į Čekiją, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki lapkričio 18 d., nuo lapkričio 22 d. iki lapkričio 27 d. ieškovas komandiruotas į Slovakiją, o 2022 m. lapkričio 3, 4, 11, 21, 28 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. lapkričio 3 d. įsakymas);

37.13.                       Nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovas komandiruotas į Čekiją, o 2022 m. gruodžio 6 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2022 m. lapkričio 28 d. įsakymas);

37.14.                       Nuo 2023 m. kovo 3 d. iki kovo 8 d., nuo kovo 10 d. iki kovo 15 d., nuo kovo 17 d. iki kovo 21 d., nuo kovo 24 d. iki kovo 28 d., kovo 30 d. iki 31 d. ieškovas komandiruotas į Slovakiją, o 2022 m. kovo 9, 16, 23, 29 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2023 m. kovo 3 d. įsakymas);

37.15.                       Nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki balandžio 6 d., nuo balandžio 11 d. iki balandžio 13 d., nuo balandžio 16 d. iki balandžio 18 d., nuo balandžio 24 d. iki balandžio 28 d. ieškovas komandiruotas į Slovakiją, nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki balandžio 20 d. – į Estiją, o 2023 m. balandžio 7, 10, 14, 21 d. turėjo pervežti krovinį Lietuvoje, vykstant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Komandiruojant ieškovą buvo įsakyta buhalterijai atlyginti jam su komandiruote susijusias išlaidas, išmokant, be kita ko, dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos (2023 m. kovo 30 d. įsakymas);

38.       Iš atsakovės pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad ji apskaičiavo ieškovui:

38.1.                       950 Eur dienpinigių už jo komandiruotę Čekijoje (19 d.×50 Eur) ir 45 Eur dienpinigių (3×15 Eur) už darbą Lietuvoje 2021 m. rugsėjo mėn.;

38.2.                       900 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (19 d.×50 Eur) ir 135 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (9 d.×15 Eur) 2021 m. spalį;

38.3.                       500 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (10 d.×50 Eur) 2021 m. lapkritį;

38.4.                      1150 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (23 d.×50 Eur) ir 60 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (4 d.×15 Eur) 2022 m. sausio mėn.;

38.5.                       650 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (13 d.×50 Eur), 288 Eur už komandiruotę Vengrijoje (6 d.×48 Eur) ir 90 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (6 d.×15 Eur) 2022 m. vasario mėn.;

38.6.                       768 Eur dienpinigių už komandiruotę Vengrijoje (16 d.×48 Eur), 45 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (3 d.×15 Eur) 2022 m. balandžio mėn.;

38.7.                       240 Eur dienpinigių už komandiruotę Vengrijoje (5 d.×48 Eur), 15 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (1 d.) 2022 m. gegužės mėn.;

38.8.                       1008 Eur dienpinigių už komandiruotę Vengrijoje (21 d.×48 Eur), 45 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (3 d.×15 Eur) 2022 m. birželį;

38.9.                       288 Eur dienpinigių už komandiruotę Vengrijoje (6 d.×48 Eur), 795 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (15 d.×53 Eur); 45 Eur dienpinigių už ieškovo darbą Lietuvoje (3 d.×15 Eur) 2022 m. liepą;

38.10.                       636 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (12 d.×53 Eur), 45 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (3 d.×15 Eur) 2022 m. rugsėjį;

38.11.                       500 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (10 d.×50 Eur), 795 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (15 d.×53 Eur), 60 Eur už komandiruotę Lietuvoje (4 d.×15 Eur) 2022 m. spalį;

38.12.                       400 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (8 d.×50 Eur), 583 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (11 d.×53 Eur), 75 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (5 d.×15 Eur) 2022 m. lapkričio mėn.;

38.13.                       250 Eur dienpinigių už komandiruotę Čekijoje (5 d.×50 Eur), 15 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėn.;

38.14.                       1272 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (24 d.×53 Eur), 60 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (4 d.×15 Eur) 2023 m. kovą;

38.15.                       901 Eur dienpinigių už komandiruotę Slovakijoje (17 d.×53 Eur), 94 Eur dienpinigių už komandiruotę Estijoje (2 d.×47 Eur), 60 Eur dienpinigių už darbą Lietuvoje (4 d.×15 Eur) 2023 m. balandžio mėn.

39.       Į bylą taip pat pateikti ieškovo pasirašyti prašymai dėl mokamų ir nemokamų atostogų jam suteikimo: 

-       nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 4 d. (atsakovės į bylą pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 4 d. (įskaitytinai);

-       2022 m. vasario 28 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. vasario 28 d.);

-       Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. birželio 3 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. birželio 3 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. liepos 27 d. iki liepos 31 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. liepos 31 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 12 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki gruodžio 30 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 29 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis tėvystės atostogos suteiktos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 29 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2023 m. sausio 30 d. iki vasario 13 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis nemokamos atostogos suteiktos nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. vasario 13 d. (įskaitytinai);

-       Nuo 2023 m. vasario 22 d. iki vasario 28 d. (darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis atostogos suteiktos nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (įskaitytinai);

40.       Ieškovui suteiktos laisvos dienos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. administracijos leidimu pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymą dėl neatvykimo į darbą.

41.       Atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu už jo darbą, pervesdama į jo sąskaitą lėšas, kartu nurodydama jų paskirtį:

41.1.                       2021 m. rugsėjo 6 d. – 400 Eur (avansas), rugsėjo 27 d. – 400 Eur (dienpinigiai);

41.2.                       2021 m. spalio 6 d. – 638,61 Eur (atlyginimas), spalio 22 d. – 200 Eur (dienpinigiai), spalio 29 d. – 500 Eur (dienpinigiai);

41.3.                       2021 m. lapkričio 5 d. – 717,26 Eur (atlyginimas), lapkričio 16 d. – 500 Eur (dienpinigiai); lapkričio 22 d. – 1000 Eur (dienpinigiai);

41.4.                       2021 m. gruodžio 3 d. – 377,17 Eur (atlyginimas), gruodžio 15 d. – 300 Eur (dienpinigiai);

41.5.                       2022 m. sausio 4 d. – 200 Eur (dienpinigiai), sausio 13 d. – 200 Eur (dienpinigiai), sausio 28 d. – 200 Eur (dienpinigiai);

41.6.                       2022 m. vasario 3 d. – 742,35 Eur (atlyginimas), vasario 14 d. – 200 Eur (dienpinigiai), vasario 24 d. – 1000 Eur (dienpinigiai);

41.7.                       2022 m. kovo 4 d. – 859,64 Eur (atlyginimas);

41.8.                       2022 m. balandžio 8 d. – 300 Eur (dienpinigiai), balandžio 11 d. – 250 Eur (dienpinigiai), balandžio 20 d. – 200 Eur (dienpinigiai);

41.9.                       2022 m. gegužės 3 d. – 596,41 Eur (atlyginimas), gegužės 18 d. – 500 Eur (dienpinigiai);

41.10.                       2022 m. birželio 3 d. – 280,88 Eur (atlyginimas), birželio 10 d. – 214,88 Eur (dienpinigiai), birželio 21 d. – 100 Eur (dienpinigiai), birželio 23 d. – 200 Eur (dienpinigiai);

41.11.                       2022 m. liepos 5 d. – 763,11 Eur (atlyginimas), liepos 26 d. – 1500 Eur (dienpinigiai),

41.12.                       2022 m. rugpjūčio 3 d. – 816,43 Eur (atlyginimas), rugpjūčio 23 d. – 200 Eur (dienpinigiai),

41.13.                       2022 m. rugsėjo 12 d. – 350 Eur (dienpinigiai), rugsėjo 22 d. – 300 Eur (dienpinigiai);

41.14.                       2022 m. spalio 4 d. – 554,83 Eur (dienpinigiai), spalio 13 d. – 500 Eur (dienpinigiai), spalio 21 d. – 300 Eur (dienpinigiai),

41.15.                       2022 m. lapkričio 4 d. – 787,40 Eur (atlyginimas), lapkričio 10 d. – 100 Eur (dienpinigiai), lapkričio 18 d. – 500 Eur (dienpinigiai),

41.16.                       2022 m. gruodžio 2 d. – 795,15 Eur (atlyginimas), gruodžio 5 d. – 1500 Eur (dienpinigiai), gruodžio 14 d. – 515,05 Eur (atlyginimas, atostoginiai);

41.17.                       2023 m. sausio 3 d. – 296,44 Eur (atlyginimas), sausio 16 d. – 174 Eur (dienpinigiai),

41.18.                       2023 m. kovo 2 d. – 300 Eur (dienpinigiai), kovo 17 d. – 500 Eur (dienpinigiai),

41.19.                       2023 m. balandžio 5 d. – 971,52 Eur (atlyginimas), balandžio 21 d. – 500 Eur (dienpinigiai), balandžio 27 d. – 500 Eur (dienpinigiai),

41.20.                       2023 m. gegužės 2 d. – 911,30 Eur (atlyginimas), gegužės 10 d. – 300 Eur (dienpinigiai);

41.21.                       2023 m. birželio 1 d. – 100 Eur (dienpinigiai).

42.        2025 m. kovo 12 d. teismo posėdyje ieškovas V. H. parodė, kad atsakovė buvo pateikusi jam pasirašyti aštuonis lapus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Iš pradžių jis atsisakė pasirašyti juos, bet jam buvo pagrasinta atleidimu, todėl jis pasirašė juos. Pasak ieškovo, jis nedirbo tuo metu, kai jam buvo suteiktos nemokamos atostogos pagal jo pasirašytus prašymus. Ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje tik dviem transporto priemonėmis, kurių valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Jis nežino, kam priklausė transporto priemonė, kurios Nr. buvo (duomenys neskelbtini) ir nežino, kaip šios transporto priemonės duomenys galėjo atsirasti jo vairuotojo kortelėje. Pasak ieškovo, nurodymus dėl komandiruočių jam duodavo atsakovės direktorius, tačiau ieškovas negavo nei įsakymų dėl komandiruočių, nei atlyginimo lapelių. Kai jis gaudavo iš atsakovės pinigus į savo sąskaitą, nežinojo už ką konkrečiai yra mokama. Ieškovo darbo pas atsakovę metu jis nereiškė jai pretenzijų dėl darbo užmokesčio, bet klausdavo direktoriaus apie tai, kodėl mokamas per mažas atlyginimas, direktorius neatsakydavo nieko konkretaus. Ieškovas išėjo iš darbo atsakovės bendrovėje, nes pasibaigus jo leidimui gyventi Lietuvoje buvo deportuotas dėl jo ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, raštą dėl pretenzijų atsakovei neturėjimo jis pasirašė tuo pat metu, kai pasirašė aštuonis lapus dėl prašymo suteikti nemokamas atostogas, kadangi atsakovė grasino atleisti jį.

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas savo iniciatyva pakeitė ginčo šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio dydžio ir darbo laiko apskaitos, neteisingai nustatė ieškovo dirbtų atsakovės bendrovėje valandų skaičių, ieškovui permokėtų dienpinigių dydį, nemotyvavo vienos darbo valandos užmokesčio apskaičiavimo. Pasak apeliantės, nebuvo pagrindo priteisti iš jos ieškovui ir netesybas, nes darbo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, šiam neatvykus į darbą. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo minėtų apeliantės motyvų kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio dydžio

44.       Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

45.       DK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.

46.       Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (DK 140 straipsnio 2 dalis).

47.       Darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

48.       Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

49.       Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimą nustatančios sąlygos neaiškios, o šalys jas aiškina skirtingai, tikrąją sutarties sąlygų prasmę turi atskleisti teismas. Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis), o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-55-248/2018, 47 punktas).

50.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką. Šioje byloje tokie ypatumai – su darbo teisiniais santykiais susiję sutarties šalių bruožai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

51.       Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 17 punktas; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).

52.       Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – ir Direktyva dėl komandiravimo) 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šią direktyvą minimalaus darbo užmokesčio dalimi yra laikomi komandiruotpinigiai, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Taigi, pagal direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

53.       DK 139 straipsnyje, kuriame yra išvardytos darbo užmokesčio sudėtinės dalys, nėra tiesiogiai įvardyta, kad į darbo užmokestį yra įskaitomi darbuotojui mokėtini dienpinigiai. Aptariamose nuostatose taip pat nėra nustatyta, kad dienpinigiai nėra įskaitomi į darbo užmokestį. Savo ruožtu DK 139 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad darbo užmokesčio sudėtine dalimi yra pripažįstama papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama, be kita ko, pagal kitas darbo teisės normas. Todėl nustatant, kokios darbdavio darbuotojui mokamos išmokos gali būti laikomos sudėtine darbo užmokesčio dalimi, turi būti vertinamos ir kituose tokius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023).

54.       Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2009).

55.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viena vertus nustatė, kad ginčo šalys susitarė dėl 1600 Eur darbo užmokesčio (įskaitant dienpinigius), kita vertus nurodė, jog dienpinigiai nebuvo sudedamoji darbo užmokesčio dalis, nes ieškovui nebuvo mokami priedai, numatyti DK 139 straipsnio 2 dalyje, 107 straipsnio 1-3 dalyse. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Darbo sutarties nuostatos dėl darbo užmokesčio buvo keičiamos.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, pritaria apeliantės motyvams, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą apie tai, jog atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1600 Eur atlyginimą (be dienpinigių), netinkamai išaiškino šalių valią, įtvirtintą Darbo sutartyje, ir dėl to pakeitė ją, nesant šalių reikalavimų dėl to. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovo pozicija dėl jo susitarimo su atsakove dėl darbo užmokesčio nebuvo nuosekli. Pradiniuose ieškiniuose jis nurodė, kad buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, apskaičiuojamo kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento, nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ ir pridedant 0,10 Eur. Vėliau savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad buvo sutarta taip, kaip nurodyta Darbo sutarties 1.3 punkte, t. y. kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 1600 Eur (įskaitant dienpinigius). Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad susitarė su atsakove dėl 1600 Eur darbo užmokesčio, o dienpinigiai turėjo būti mokami atskirai. Nors pirmosios instancijos teismas, buvus tokiems ieškovo paaiškinimų prieštaravimams, ir bandė juos išspręsti, pasitelkdamas DK 139 straipsnio 2 dalies, 107 straipsnio 1-3 dalies nuostatas, tačiau padarė pirmiau minėtą išvadą dėl 1600 Eur darbo užmokesčio (neįskaitant dienpinigių), neatsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus apie darbo santykių šalių galimybę įtraukti į jų susitarimą dėl darbo užmokesčio dydžio ir dienpinigius, bei to, kad kaip įprasta komandiruotė paprastai negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (žr. šio sprendimo 52-54 punktus).

57.       Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad į bylą pateiktose atsakovės įsakymuose dėl ieškovo komandiruočių nurodyta, jog buhalterija turi atlyginti ieškovui ne tik dienpinigius, neviršijančius Lietuvos Respublikoje nustatytos dienpinigių normos, bet ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas, kelių mokestį ir transporto priemonės draudimo išlaidas, automobilio saugojimo stovėjimo aikštelės išlaidas, automobilio priežiūros išlaidas, degalų įsigijimo išlaidas pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nei ieškovas, nei atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nebuvo nurodę, kad šias papildomas išlaidas turėjo kompensuoti ieškovui mokami dienpinigiai. Nors ieškovas ir nurodė, kad negavo minėtų įsakymų dėl komandiruočių, tačiau neginčijo juose nurodytų duomenų apie ieškovo komandiruotes į konkrečias užsienio šalis bei darbą Lietuvoje. Bylos duomenimis atsakovė apskaičiuodavo ieškovui mokėtinus dienpinigius (avanso apyskaitose), nepriklausomai nuo jo (ne)pateiktų turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, bet priklausomai nuo šalies, į kurią vyko ieškovas, bei dienų skaičiaus, kurį ieškovas buvo tose šalyse (žr. šio sprendimo 38.1-38.15 punktus). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių iš tikrųjų buvo susitarimas dėl 1600 Eur darbo užmokesčio, apimančio ir dienpinigius, per mėnesį mokėjimo už ieškovo teikiamas vairuotojo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad nors ieškovas ir nurodė, kad klausdavo atsakovės direktoriaus dėl per mažo atlyginimo, į bylą nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Priešingai, byloje pateiktas ieškovo raštas, kad jis neturi pretenzijų atsakovei dėl atlyginimo už laikotarpį iki 2023 m. sausio mėn., bei ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis išėjo iš darbo, nes buvo deportuotas, patvirtina atsakovės teigiamą aplinkybę, jog ieškovas nereiškė jai pretenzijų dėl atlyginimo iki ieškinio padavimo teisme (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Darbo sutarties nuostatos nebuvo pakeistos, neteisingai aiškino šalių valią dėl nustatytino darbo užmokesčio, nukrypdamas nuo sutarčių aiškinimo taisyklių bei kasacinio teismo išaiškinimų apie komandiruotpinigių paskirtį, kai darbuotojo darbas yra kilnojamojo pobūdžio.

58.       Teisėjų kolegijai nustačius, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl 1600 Eur darbo užmokesčio, į kurį įskaitomi ir dienpinigiai, mokėjimo, svarbu nustatyti, ar toks susitarimas neprieštaravo darbo santykius reguliuojančioms teisės normoms (DK 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo šalių susitarimo, reguliuojančio darbuotojo darbo užmokesčio dydį, atitikties darbo teisę reglamentuojančioms nuostatoms

59.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo nustatyta minimali mėnesinė alga – 642 Eur, minimali valandinė alga (toliau – MVA) – 3,93 Eur.  Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatyta nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA – 730 Eur, MVA – 4,47 Eur. Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 nustatyta nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur, MVA – 5,14 Eur.

60.       Teisėjų kolegija, vertindama tai, ar šalių susitarimas dėl 1600 Eur darbo užmokesčio (įskaitant dienpinigius) neprieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, atsižvelgia ir į atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, kad ji neskaičiavo mokesčių nuo ieškovui skirtų dienpinigių (ieškovo algalapių duomenys). Vadinasi, atsakovė nustatydama darbo užmokesčio dydį, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 559 redakcija) 2.5 punkto, kurio taikymas susijęs su mokėtinos MMA dauginimu iš 1,65 koeficiento. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pirmosios instancijos teisme pateiktos 2025 m. balandžio 25 d. pažymos duomenys apie tai, kad skaičiuojant ieškovui darbo užmokestį, buvus tokiam susitarimui, kuris buvo įtvirtintas Darbo sutartyje, turėjo būti taikomas darbo užmokesčio tarifas, apskaičiuojamas padauginus Lietuvos Respublikoje nustatytą MMA iš koeficiento 1,65.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Vyriausybės nustatytų MMA 2021-2023 m. duomenis (šio sprendimo 59 punktas), daro išvadą, kad šalių susitarimas dėl 1600 Eur darbo užmokesčio iš esmės neprieštaravo minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatoms dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, atsižvelgiant ir į Vyriausybės nutarimą „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad komandiruojamo darbuotojo minimali mėnesinė alga tokiu atveju 2021 m. buvo 1059,30 Eur (642 Eur×1,65), 2022 m. – 1204,50 Eur (730 Eur×1,65), 2023 m. – 1386 Eur (840 Eur×1,65). Ginčo darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis (1600 Eur) buvo didesnis, nei MMA, padaugina iš 1,65 koeficiento.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad atsakovė nurodė argumentą dėl ieškovo MMA apskaičiavimo, padauginus MMA iš 1,65 koeficiento, tik po to, kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar šalių susitarimas dėl 1600 Eur darbo užmokesčio, į kurį turėjo būti įskaityti ir dienpinigiai, atitiko imperatyvias teisės normas. Nustačius, kad šalių susitarimas atitiko Vyriausybės nutarimų nuostatas dėl komandiruojamo asmens minimalios mėnesinės algos dydžio nustatymo, šiuo atveju reikšminga tai, ar šalių susitarimas dėl ieškovui mokamų dienpinigių dydžio atitiko imperatyvias normas.

Dėl ginčo šalių sutartų dienpinigių, mokėtinų ieškovui V. H. pagal Darbo sutartį

63.       DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

64.       Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

65.       Pagal Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, maksimalūs dienpinigiai per dieną už komandiruotę į Čekiją – 50 Eur, Vengriją – 48 Eur, Slovakiją – 53 Eur, Estiją – 47 Eur.

66.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas. Taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 29 punktas).

67.       Kai byloje nėra šalių ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad kolektyvinė sutartis nebuvo sudaryta, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, darbo teisinių santykių šalių susitarimas dėl mažesnio, nei nustatytas poįstatyminiame akte, dienpinigių dydžio turi būti įtrauktas į darbo sutartis kaip papildoma šių sutarčių sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 30 punktas).

68.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 33 punktas).

69.       Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl šalių susitarimo apie dienpinigių dydį, mokėtiną kaip darbo užmokesčio dalį, svarbu tai, kad šis susitarimas nėra tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Darbo sutarties 1.3 punkte, kuriame buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio, mokėtini dienpinigiai nėra konkretizuoti nei dydžiu, nei tarifu, nei vietove, kur komandiruojamas darbuotojas. Atsakovė pateikė į bylą avansines apyskaitas, kurių duomenys patvirtina, kad ieškovui kiekvieną mėnesį buvo mokami skirtingo dydžio dienpinigiai, priklausomai nuo vietos, kur jis buvo komandiruojamas. Jeigu ieškovas buvo komandiruojamas į užsienį, mokėtini jam dienpinigiai buvo apskaičiuojami pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše nustatytas taisykles, nemažinant maksimalių dienpinigių, mokėtinų konkrečioje šalyje, dydžių. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nors Darbo sutarties 1.3 punkte nebuvo aiškiai įtvirtintas šalių susitarimas dėl darbo užmokestį sudarančių dienpinigių apskaičiavimo tvarkos, darbdavė sutiko mokėti ieškovui kas mėnesį maksimalius Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše numatytus dienpinigius (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

70.       Aiškinant Darbo sutarties 1.3 punktą lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad tuo atveju, jei ieškovui per mėnesį mokėtini dienpinigiai buvo mažesni, nei skirtumas tarp MMA, padaugintos iš 1,65 koeficiento, ir 1600 Eur sutartos darbo užmokesčio, tokiu atveju atsakovė turėjo sumokėti ieškovui visą skirtumą tarp MMA, padaugintos iš 1,65 koeficiento, ir 1600 Eur sutarto darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija prieina prie šios išvados, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais apie tai, kad šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio turi būti aiškus ir konkretus, o tuo atveju, jei jis nėra toks – aiškinti darbo sutarties nuostatas silpnesnės šalies, t. y. darbuotojo naudai (šio sprendimo 49 punktas).

71.       Kaip nustatyta pirmiau, ieškovas iki ieškinio padavimo teisme iš esmės niekada nereiškė pretenzijų atsakovei dėl šios netinkamai apskaičiuojamo darbo užmokesčio, t. y. kad ji nesilaiko jų susitarimo, įtvirtinto Darbo sutarties 1.3 punkte. 2023 m. kovo 2 d. ieškovas pasirašė patvirtinimą, kuriame nurodė, kad atsakovė už praėjusį laikotarpį iki 2023 m. sausio 16 d. su juo atsiskaitė ir jis neturi jai pretenzijų.

72.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių valią dėl Darbo sutarties sąlygos, nustatančios ieškovo darbo užmokesčio dydį, nes neatsižvelgė į šalių elgesį Darbo sutarties vykdymo metu, Darbo sutarties tekstą bei kasacinio teismo praktiką dėl komandiruotpinigių kaip darbo užmokesčio dalies aiškinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1600 Eur darbo užmokestį, kuris neapėmė darbuotojui mokėtinų dienpinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šalys susitarė Darbo sutarties sudarymo metu, kad ieškovui bus mokamas 1600 Eur atlyginimas (įskaitant dienpinigius), tačiau esant tokiam neaiškiam ir nekonkretizuotam susitarimui, ieškovui turėjo būti mokama MMA, padauginta iš 1,65 koeficiento, bei maksimalūs dienpinigiai pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, priklausomai nuo ieškovo komandiravimo į konkrečias užsienio šalis trukmės. Tuo atveju, jei ieškovui mokėtinų dienpinigių dydis buvo mažesnis nei Darbo sutartyje numatyto 1600 Eur darbo užmokesčio ir Vyriausybės patvirtintos MMA, padaugintos iš 1,65 koeficiento, skirtumas, atsakovė privalėjo sumokėti tą skirtumą ieškovui kaip darbo užmokestį, nepriklausomai nuo to, kad buvo apskaičiuoti mažesni dienpinigiai.

73.       Atsakovei ginčijant teismo sprendimo dalį, kurioje apskaičiuotas ieškovo dirbtų atsakovės bendrovėje valandų skaičius, ieškovo atlyginimas už vieną darbo valandą atsakovės bendrovėje, permokėtų dienpinigių dydis, teisėjų kolegijai tikslinga pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie šalių sutartą darbo laiką, jo apskaitą.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie ieškovo V. H. darbo, vykdant atsakovės UAB „Argva“ pavestas užduotis, valandų skaičių ir Darbo sutarties nustatytą darbo laiko apskaitą

74.       Pagal DK 112 straipsnio 1 dalį darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

75.       Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (DK 113 straipsnio 1 dalis). Suminė darbo laiko apskaita – tai vienas iš darbo laiko režimų (DK 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

76.       Pagal DK 115 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. 

77.       Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas (DK 115 straipsnio 2 dalis).

78.       Pagal DK 144 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

79.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių Darbo sutartyje raštu sutarta dėl suminės darbo laiko apskaitos, numatant iš esmės 40 val. darbo savaitę ir 3 mėnesio apskaitinį laikotarpį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skaičiuoti ieškovo išdirbtą darbo laiką, nesivadovaujant suminės darbo laiko apskaitos režimu. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti suminės darbo laiko apskaitos režimą šalių sutartiniams santykiams taip pakeitė šalių susitarimą.

80.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau nurodytu apeliacinio skundo motyvu, nes nors pirmosios instancijos teismas ir atsisakė taikyti suminės darbo laiko apskaitos režimą šalių darbo santykiams, tačiau kartu nekonstatavo ieškovo darbo viršvalandžių, šiam dirbant daugiau nei 40 val. per savaitę tam tikrais mėnesiais. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis nebuvo paneigtas Darbo sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovas savo nuožiūra tvarko savo darbo laiką, nepažeisdamas patvirtintų darbo ir poilsio ypatumų kelių transporte reikalavimų, kai nustatytas trijų mėnesių darbo laiko apskaitinis laikotarpis. Šalių susitarimas dėl trijų mėnesių darbo laiko apskaitinio laikotarpio ir 40 val. darbo savaitės išaiškintinas kaip ieškovo įsipareigojimas dirbti apie 480 val. (preziumuojant, kad mėnuo turi 4 savaites) per tris mėnesius (40 val.×4 sav.×3 mėn.), paskirstant šį laiką savo nuožiūra. Byloje esančiais ieškovo kortelėje fiksuotais tachografo duomenimis, ieškovas būdamas atsakovės darbuotoju nedirbo daugiau kaip 480 val. per 3 mėn., o tais mėnesiais, kai jo darbo laikas nežymiai viršijo 480 val. per tris mėnesius (2022 m. rugsėjis – lapkritis), t. y. buvo 483 val., buvo didesnis savaičių skaičius (t. y. ne standartiškai 12 sav., bet 13 sav.). Šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nesumokėtas ieškovui darbo užmokestis apskaičiuotas ne kaip neapmokėti viršvalandžiai, bet kaip nesumokėtas atlyginimas už darbą tachografo fiksuotomis ieškovo darbo dienomis ir naktimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas ieškovui mokėtino darbo užmokesčio apskaičiavimo metodas iš esmės atitinka abiejų šalių interesus, juo labiau atsakovės, teigiančios, kad ji permokėjo ieškovui už jo darbą, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai.

81.       Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nekonstatavo ieškovo darbo viršvalandžių, tačiau nepasisakė dėl byloje esančių prieštaringų duomenų apie tai, kad ieškovas prašė suteikti jam nemokamas atostogas laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 13 d. – 2022 m. sausio 4 d., o atsakovės parengto darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis ieškovui buvo suteiktos atostogos nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d.

82.       Šiuo atveju svarbūs objektyvūs ieškovo kortelės duomenys, kuriuose užfiksuoti jo vairuotų transporto priemonių tachografų duomenys, bei ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jis nedirbo jo prašymuose dėl nemokamų atostogų nurodytomis dienomis, kad jis nežino transporto priemonės, kurios Nr. yra ES2090 ir nevairavo tokios. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovės mokėtiną ieškovui atlyginimą už 2021 m. lapkričio mėn., neturėjo įtraukti į šiuos skaičiavimus tachografo duomenų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nes byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas nevykdė atsakovės pavestų darbo funkcijų (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie vidutinį ieškovo V. H. darbo valandos užmokestį, skaičiuojant atsakovės UAB „Argva“ mokėtiną darbo užmokestį ginčo šalių darbo santykių metu

83.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo ieškovo vienos valandos darbo užmokestį, nepateikdamas motyvų, dėl kurių nustatė darbo valandų skaičių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šia atsakovės pozicija.

84.       Susipažinus su pirmosios instancijos teismo motyvais, nustatyta, kad teismas, apskaičiuodamas galbūt buvusią ieškovo darbo užmokesčio nepriemoką, vadovavosi ne konkrečiais duomenimis apie ieškovui priskaičiuotą ar turėjusį būti sumokėtą atlyginimą, bet Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nuostatomis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nustatė apytikslį ieškovo vienos darbo valandos įkainį, vadovaudamasis ir klaidingai išaiškinta Darbo sutarties 1.3 punkto nuostata, kurioje susitarta dėl darbo užmokesčio (įskaitant dienpinigius) dydžio (žr. šio sprendimo 72 punktą).

85.       Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad 2021-2023 m. laikotarpiu ieškovui mokėtina MMA, padauginta iš 1,65 koeficiento, buvo skirtinga kiekvienais metais, kiekvienais nurodytais metais ieškovui mokėtinas valandinis atlyginimas (nustatytas konkrečiu tarifu, bet ne dienpinigiais) taip pat buvo skirtingas.

86.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1274 patvirtintas 2021 metų metinis vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius – 167,40 val.; Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-916 pagrindu nustatytas 2022 metų metinis vidutinio mėnesio darbo valandų  skaičius – 166,80 val.; Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-744 pagrindu nustatytas 2023 metų metinis vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius – 166,80 val.

87.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovo tarifinis atlyginimas 2021 m. buvo 1059,30 Eur, 2022 m. – 1204,50 Eur, 2023 m. – 1386 Eur (šios nutarties 61 punktas), daro išvadą, jog 2021 m. ieškovo vienos valandos tarifinis darbo užmokestis buvo 6,33 Eur (1059,30/167,40), 2022 m. – 7,21 Eur (1204,50/166,88), 2023 m. – 8,31 Eur (1386/166,80). Atitinkamai už ieškovo darbą 2021 m. rugsėjo 7 d. – 2021 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu turėjo būti sumokėtas 2367,42 Eur už darbą dieną 374 val. (suapvalinus 373 val. 31 min.×6,33 Eur), 66,47 Eur už 7 val. darbą naktimis (6,33 Eur×7 val. (suapvalinus 7 val. 20 min.)×1,5), 392,46 Eur už 31 val. darbą šeštadieniais (31 val. (suapvalinus 31 val. 6 min.)×6,33 Eur×2), iš viso – 2826,35 Eur (neatskaičius mokesčių) / 1711,30 Eur (atskaičius privalomos sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) ir valstybės socialinio draudimo (toliau – ir VSD) mokesčius).

88.       Už ieškovo darbą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo būti sumokėtas 8031,94 Eur už darbą darbo dienomis dieną 1114 val. (suapvalinus 1113 val. 54 min.×7,21 Eur), 302,82 Eur už darbą švenčių dienomis (21 val.(suapvalinus 21 val. 23 min.×7,21 Eur×2), 497,49 Eur už darbą naktimis (46 val. (suapvalinus 45 val. 46 min.)×7,21 Eur×1,5), 1528,52 Eur už 106 val. šeštadieniais / sekmadieniais (106 val. (suapvalinus 105 val. 43 min.)×7,21 Eur×2), iš viso – 10 360,77 Eur (neatskaičius mokesčių) / 6268,27 Eur (atskaičius PSD ir VSD).

89.       Už ieškovo darbą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. turėjo būti sumokėtas 1204,95 Eur už darbą darbo dienomis dieną 145 val. (145 val.×8,31 Eur), 33,24 Eur už darbą švenčių (antrą Velykų dieną) dienomis (2 val.(suapvalinus 2 val. 26 min.)×8,31 Eur×2), 211,91 Eur už darbą naktimis (17 val. (suapvalinus 16 val. 31 min.)×8,31 Eur×1,5), 315,78 Eur už 19 val. šeštadieniais, sekmadieniais (19 val. (suapvalinus 18 val. 44 min.)×8,31 Eur×2), iš viso – 1765,88 Eur (neatskaičius mokesčių) / 1146,42 Eur (atskaičius PSD ir VSD).

90.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nustatyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovui už jo darbą atsakovės bendrovėje 2021 m. rugsėjo – 2023 m. gegužės laikotarpiu turėjo būti sumokėta 9125,99 Eur tarifinio atlygio (1711,30+6268,27+1146,42 Eur).

91.       Atsakovės į bylą pateiktų įsakymų duomenimis, ieškovas viso savo darbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu vyko į komandiruotes Čekijoje (111 d.), Vengrijoje (55 d.), Slovakijoje (94 d.), Estijoje (2 d.), Lietuvoje (53 d.). Atsižvelgiant į šio sprendimo 65 punkte nurodytus maksimalius dienpinigių dydžius, ieškovui pagal šalių susitarimą turėjo būti sumokėti 14 011 Eur dienpinigiai (111×50+55×48+94×53+2×47+53×15). Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovui per visą jų darbo santykių laikotarpį bendrą 23 136,99 Eur sumą darbo užmokesčio, įskaitant dienpinigius, mokėtinus kaip papildomą mokestį prie tarifinio darbo užmokesčio (9125,99+14 011 Eur). Ieškovo sąskaitų išrašų duomenimis, jam buvo sumokėtą didesnė, nei pirmiau minėta suma, t. y. 25 112,43 Eur.  Teisėjų kolegijos manymu, tai savaime nereiškia, kad ieškovas liko skolinga atsakovei, nes kaip minėta ši turėjo atlyginti jam ir tiesiogines išlaidas komandiruotėse. Be to, dalis darbo užmokesčio buvo pervesta kartu su atostoginiais (žr. šio sprendimo 41.16 punktą). Todėl negalima išvada, kad atsakovė akivaizdžiai permokėjo ieškovui, sumokėdama bendrą 25 112,43 Eur sumą. Visgi teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė liko skolinga jam 3588 Eur darbo užmokestį pagal Darbo sutarties 1.3 punktą. Todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui priteisti iš atsakovės ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį.

92.       Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios taisykles, kuriomis reikia vadovautis nustatant sutartinių darbo santykių šalių valią dėl darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi imperatyviomis teisės normomis, reguliuojančiomis darbo užmokesčio nustatymą, šias normas aiškinančia kasacinio teismo praktika. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo valandinį atlygį už ieškovo darbą 2021-2023 m. laikotarpiu bei darbo užmokestį, kuri atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui už šio dirbtą laiką, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pasibaigus šalių sutartiniams santykiams, atsakovė liko skolinga ieškovui 5700,23 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui neįrodžius to, kad pasibaigus šalių sutartiniams santykiams atsakovė liko skolinga jam, byloje nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės ir netesybas vidutinio darbo užmokesčio forma (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

93.       Teisėjų kolegija, patenkindama atsakovės apeliacinį skundą, nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1166-587/2022, padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai ir nesudaro pagrindo vertinti šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes kitaip, kadangi Kauno apygardos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, ginčas toje byloje vyko tarp kitų, nei šios bylos, šalių. Todėl teisėjų kolegija, priimdama šioje byloje sprendimą, nesivadovauja minėta Kauno apygardos teismo nutartimi kaip turinčią prejudicinę reikšmę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo

94.       Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

95.       Atmetus ieškovo ieškinį jo ir jį atstovavusios profesinės sąjungos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neatlyginamos. Atsakovė turėjo pirmosios instancijos teisme 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo pagalba, rengiant byloje procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo ieškinio dalies atsisakymo, 900 Eur), atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose (250 Eur), teikiant atsakovei konsultacijas (500 Eur) ir susipažįstant atsakovės atstovui su ieškovo dokumentais (350 Eur). Atsakovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, konsultuojant ir atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų maksimalių advokato padėjėjo minėtų atlygintinų paslaugų dydžių (Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovei neturi būti atlyginama atskirai 350 Eur išlaidos, susidariusios dėl advokato padėjėjo susipažinimo su bylos dokumentais, nes šis veiksmas neatsiejamai susijęs su anksčiau minėtų procesinių veiksmų (konsultavimo, procesinių dokumentų rengimo) atlikimu ir negali būti atlyginamas atskirai nuo pirmiau minėtų veiksmų. Todėl konstatavus, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

96.       Atsakovė šioje byloje turėjo 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokatės pagalba rengiant apeliacinį skundą (1500 Eur), susipažįstant su bylos medžiaga (250 Eur) ir konsultuojant atsakovę (250 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau padarytą išvadą, kad susipažinimas su bylos medžiaga, yra konsultavimo ir konkretaus procesinio dokumento rengimo dalis, ir šios išlaidos Rekomendacijose nenumatytos kaip atskiros atlygintinos išlaidos, mažina iš ieškovo priteistiną atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo sumą iki 1750 Eur.

97.       Teisėjų kolegija, patenkindama apeliacinį skundą visiškai, netenkina ieškovo atstovo prašymo dėl profesinės sąjungos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis, 98 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argva“ apeliacinį skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovo V. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argva“.

Priteisti iš ieškovo V. H., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argva“, juridinio asmens kodas 157013783, 1650 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, ir 1750 (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos                         Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                        Svetlana Panina

                        Margarita Stambrauskaitė