Civilinė byla Nr. e2-166-328/2022

(Proceso Nr. 2-06-3-03186-2019-1)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.9;  3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.” atstovui advokatui V. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,P.” ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.” patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,P.” dėl niekinių sandorių pasekmių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, R. M., L. V., S. R., K. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, A. B. (A. B.), V. B., akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, G. M. paslaugų įmonė, V. S.. 

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,B.” 2022-03-16 teisme gautu patikslintu ieškiniu prašo panaikinti UAB ,,P.” 2019-11-05 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (5k), tvoros (1k), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančių iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją bei UAB ,,P.” nuosavybės teises į juos, atstatant kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir pripažįstant UAB ,,P.” nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2226 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, jog Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims L. V., S. R., K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B., V. B., ir AB „(duomenys neskelbtini)“, nes minėti asmenys valdo šiame sklype esančius statinius. Trečiajam asmeniui R. M. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), su statiniais, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Anksčiau minėti žemės sklypai sudarė vieną bendrą sklypą, tačiau R. M. jai priklausančią sklypo dalį atsidalijo iš bendrosios nuosavybės. Minėtuose sklypuose buvo įrengti inžineriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1 ), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Statiniai). Statiniai 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-4443 pagrindu yra užregistruoti UAB ,,P.” vardu, kaip nupirkti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Bylos eigoje atsakovė Statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 kadastrinių matavimų byla), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurią pardavė R. M.; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2019-06-18 kadastrinių matavimų byla), pateikdama VĮ „Registrų centras“ 2019-11-05 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Padalijimas ir padalytų daiktų kadastro duomenys buvo įrašyti pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, jog po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 kv. m. padalijimo į 4 atskiras aikšteles, jų bendras plotas buvo padidintas iki 3769 kv. m., t. y. 486 kv. m. VĮ ,,Registrų centras“ rašte pateikė nuomonę, kad aikštelės plotas padidėjo dėl skirtingo matavimo tikslumo. Tokia išvada būtų tikėtina, jei aikštelių konfigūracija ir išsidėstymas būtų sutapęs su jų faktiniu išsidėstymu, tačiau taip nėra. Teigė, jog pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-06-18 kadastrinių matavimų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys yra klaidingi, juos darant buvo vadovautasi negaliojančiais žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl tokie kadastriniai matavimai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, statinių fizinės ribos nesutampa su kadastriniuose matavimuose nurodytomis ribomis, nebuvo naudojama geodezinė nuotrauka. Kadangi duomenys apie daiktą į registrą įrašomi pagal kadastrinių matavimų bylą, o ne jos dalis, tai nustačius, kad dalis kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų yra neteisinga, tai ir padalijimo pagal ją negalima laikyti teisėtu. Kiemo statinių padalijimas į atskirus daiktus, kaip vienašalis sandoris, pažeidžia ieškovės teises dėl to, kad nepagrįstai padidinamas aikštelių plotas, t. y. padidinamas pats daiktas, jos formos yra nurodytos išsidėsčiusios ten, kur yra ieškovės naudojama žemės, nors faktiškai jų ten ir nėra, tokiu būdu siekiant įgyti teises pretenduoti į ieškovės valdomą žemę. Nurodė, jog padalijimo sandoriu pažeidžiamos ieškovės teisės dėl to, kad siekiama įteisinti didesnį daiktą ir jo išsidėstymą toje vietoje, kur jo nėra. Todėl sprendimas padalinti Statinius į šešis atskirus daiktus prieštarauja viešajai tvarkai. Sprendimas padalinti daiktą yra vienašalis atsakovės sandoris, kuriuo buvo siekiama piktnaudžiauti procesu, sudaryti kiek įmanoma daugiau kliūčių, kad procesas užsivilkintų ir įteisinti didesnio ploto daiktą ir kitokios konfigūracijos nei faktinis. Dėl tokio padalijimo sukuriant naujus daiktus, neatitinkančius realių, UAB ,,P.” siekia užvaldyti žemę, taip pažeisdamas visų žemės naudotojų teises, trukdo naudotis žeme. Papildomai nurodė, jog aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 kadastrinių matavimų byla), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir perleistos R. M. atidalijimas neginčijamas, tačiau patikslinamas likusio aikštelės plotas iš turėtos atimant atidalintą R. M., t. y. mažinamas iki 2 226 kv. m (3 283 – 1 057).

Atsakovė UAB ,,P.” pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovė nežymiai pakeitė ieškinio dalyką, nurodydama papildomą reikalavimą panaikinti atsakovės 2019-11-05 prašymą. Nurodė palaikanti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog ieškinio reikalavimas panaikinti 2019-11-05 prašymą negali būti tenkintas, nes ieškovė nepagrindė savo subjektinės teisės pažeidimo, suponuojančio jos teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės prašymą, taip pat neįrodė turinti procesinį subjektiškumą ginti kitų asmenų ar visuomenės teises bei teisėtus interesus. Nenustačius, kokių konkrečių materialinių teisinių pasekmių jos pačios teisių ar pareigų apimties pasikeitimo požiūriu ieškovė siekia pareikštu papildomu reikalavimu, toks ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, nes šio reikalavimo tenkinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Atsakovės prašymas apskritai negali būti ginčo objektu teisme, nes jis nekeičia nei ieškovės, nei atsakovės teisių turinio. Mano esant akivaizdu, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir todėl toks ieškinio reikalavimas (panaikinti 2019-11-05 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti net nagrinėjamas teisme, kaip ir kiti patikslinto ieškinio reikalavimai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: bylą dalyje dėl atsakovės VĮ Registrų centrui pateikto 2019-11-05 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus – reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją nutraukti, o šio prašymo netenkinus – reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; kitą patikslinto ieškinio reikalavimo dalį nagrinėti ir spręsti Teismo nuožiūra, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro atsiliepimuose bei šiame atsiliepime išdėstytus motyvus, nedalyvaujant VĮ Registrų centro atstovui.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimui panaikinti ginčo statinių teisinę registraciją yra taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė nesilaikė įstatymu nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, be to, yra praleistas skundo padavimo terminas skųsti 2019-11-07 priimtus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo patikslinti Statinių kadastro duomenys. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2019-11-07 sprendimas laikytinas išvestiniu iš 2019-11-07 Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo, kadangi įregistravus Statinių kadastro duomenų pakeitimus (padalijus į atskirus turto vienetus), UAB ,,P.” nuosavybės teisės į daiktus įregistravimo pagrindas liko galioti tas pats. Nurodė ir tai, kad ieškovė kvestionuoja ne VĮ Registrų centro veiksmus, bet Statinių padalijimo teisėtumą. Akivaizdu, kad ieškovė pati sutinka su tuo, kad inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus daiktus kilęs ne iš teisinės registracijos, o būtent iš matininko G. M. atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu 2019-06-18 ir 2019-10-28 parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo ginčyti atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktą 2019-11-05 prašymą. Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija nesukuria asmenims nuosavybės teisių, todėl teismine tvarka turi būti ginčijami nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai ir (ar) pati nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau ir – AB) ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant ir procesinį sprendimą priimti Teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl vienos kiemo aikštelės, ėjusios per du žemės sklypus padalijimo panaikinimo, kadangi padalijimas padarytas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu nepagrįstai padidintas aikštelės plotas. Tvirtino, jog aikštelės yra užbraižytos ir toje sklypo dalyje, kuri skirta naudotis ieškovei, bet pagal 2019-04-11 geodezinę nuotrauką, šitos aikštelės nėra. Papildomai paaiškino, jog ginčija padalijimą, vienašalį sandorį (prašymą) ir prašo atstatyti į buvusią padėtį, tik patikslinant, kad aikštelės plotas mažesnis. Ginčija veiksmus tiek, kiek pažeidžia ieškovės teises. Prašė ieškinio reikalavimą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės UAB ,,P.” ir trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas. Nesupranta, kaip pažeidžiamos ieškovės teisės. Nurodė, jog žemės sklypas ieškovei nepriklauso, sklypą patikėjimo teise valdanti NŽT reikalavimų, pretenzijų dėl daikto padalijimo nereiškia. Prašė ieškinio dalį dėl teisinės registracijos panaikinimo palikti nenagrinėtą, kadangi nepasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o dalį dėl prašymo – nutraukti. Prašymas neturi priverstinių įgalinimų kažkam veikti, tai nėra sandoris. Prašymas kaip tarpinis dokumentas net negali būti ginčo objektu. Nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovei. Papildomai nurodė, jog aikštelės tyčia slepiamos, privežama žemių, kviečiamas geodezininkas, kuris fiksuoja, ką mato. Nurodė, jog padalijus daiktą, aikštelės nepakito, jos atitinka kadastrinius matavimus. Prašė ieškinį atmesti arba bylą dalyje nutraukti, o dalyje palikti nenagrinėtą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurioje vietoje padidėjo aikštelė. Mano, jog aikštelė galėjo padidėti toje dalyje, kurios ieškovė neginčija (trečiojo asmens R. M.).

Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta. 

Teismas

konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Pagal 2013-06-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 1,1119 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (9216/11119 dalys) ir R. M. (1903/11115 dalys). Padalijus sklypą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,9216 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Sklypas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2019-02-06) Sklypui registruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis su dalyvaujančiais byloje asmenimis UAB ,,B.” (išnuomota 0,1595 ha dalis ir 0,1823 ha dalis), L. V. (išnuomota 0,0767 ha), S. R. (išnuomota 0,148 ha), K. K. (išnuomota 0,0148 ha), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (išnuomota 0,0764 ha), A. B. (išnuomota 0,0728 ha), V. B. (išnuomota 0,1518 ha), AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (išnuomota 0,0229 ha).

Sklypas užstatytas gamybinės ir komercinės paskirties pastatais (pagrindas - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas registro Nr. (duomenys neskelbtini)).  

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019-05-02) (su istorija) duomenimis, viešajame registre (adresas – (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas (daiktas) - kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kiemo aikštelė (k4) plotas 3283 kv. m, rezervuaras (k5) tūris 50 kub. m, stoginė (k7) plotas 106,7 kv. m, tvora (k1) plotas 146 kv. m, tvora (k2) plotas 140 kv. m, vartai (k3) plotas 5 kv. m) – iš kiemo statinių suformuoti 2 (du) nekilnojamojo turto objektai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktas1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktas2). Nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daiktas1, yra kiti inžineriniai statiniai – stoginė (adresas (duomenys neskelbtini)), plotas 106,7 kv. m, priklauso pastatui – gamybiniam pastatui, kuris nuosavybės teise priklauso V. B. (kartu su stogine). Nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daiktas2, buvo kiti inžineriniai tinklai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kiemo aikštelė (k4) plotas 3283 kv. m, rezervuaras (k5) tūris 50 kub. m, tvora (k1) plotas 146 kv. m, tvora (k2) plotas 140 kv. m, vartai (k3) plotas 5 kv. m), nuosavybės teise iki 2017-06-12 priklausę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

2017-06-12 Pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtina notarės I. M., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB ,,P.” nuosavybės teise įgijo kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos sudarė kiemo aikštelė (k4) plotas 3283,00 kv. m, rezervuaras (k5) tūris 50 kub. m, tvora (k1) plotas 146 kv. m, tvora (k2) plotas 140 kv. m, vartai (k3) plotas 5 kv. m. (toliau visi kartu – Statiniai (daiktas2)). Sutarties 2.3 punkte nurodoma, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, sutinka, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perleistų Statinius, o sutarties 2.5 punkte nurodoma, jog remiantis teisiniu reglamentavimu (sutarties 2.4 punktas) valstybinės žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigys Statinius, esančius valstybinėje žemėje (Sklype), nebus sudaroma.

Atsakovė UAB ,,P.” padalijo jai nuosavybės teise priklausančius Statinius į atskirus nekilnojamojo turto vienetus – 2019-11-05 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui prašydama registruoti išskaidytus Statinius, pateikė kadastro duomenų bylas (prašyme nurodyta 2019-10-30 ir 2019-10-31 ND kadastro duomenų bylos). Po padalijimo atsakovei nuosavybės teise registruoti: kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1k, plotas 840 kv. m; kiti inžineriniai statiniai – Tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2k, ilgis 164,06 m; kiti inžineriniai statiniai – Rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3k, tūris 50 kub. m; kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 4k, plotas 1 556 kv. m; kiti inžineriniai statiniai – Kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 5k, plotas 320 kv. m, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019-06-18 kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.), bei kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1k, plotas 1 053 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini), pagal 2019-10-28 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.). 2019-11-07 pirkimo –pardavimo sutartimi UAB ,,P.” pardavė, o R. M. nuosavybės teise įgijo kitus inžinerinius statinius – Aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1k).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.).

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2020-05-14 patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-156-889/2020 prašė teismo taikyti 2019-11-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4603 kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti R. M. iš UAB „P.“ 1,00 Eur, grąžinti nuo R. M. UAB „P.“ kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją R. M. vardu; panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją; taikyti 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-4443 kaip niekinio sandorio restituciją ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „P.“ naudai 10 000,00 Eur, grąžinti nuo UAB „P.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierinius kiemo statinius: kiemo aikštelę (k4), rezervuarą (k5), tvorą (k1), tvorą (k2) ir vartus (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti inžinierinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros(k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją UAB „P.“ vardu; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-15 sprendimu ieškinys atmestas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-15 sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl kiemo statinių registracijos panaikinimo ir paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismui, remiantis apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis, pasiūlius ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti papildomus įrodymus, ieškovė 2022-03-16 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti UAB ,,P.” 2019-11-05 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (5k), tvoros (1k), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančių iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją bei UAB ,,P.” nuosavybės teises į juos, atstatant kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir pripažįstant UAB ,,P.” nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2226 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, šioje civilinėje byloje, dėl dalies reikalavimų iš naujo nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, teismas pasisako dėl materialinių teisinių reikalavimų pagal ieškovės patikslintą (2022-03-16 gautą teisme) ieškinį.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašydama panaikinti po Statinių padalijimo suformuotų naujų daiktų teisinę registraciją, reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, padalijimas neteisėtas, nepagrįstai padidintas pats daiktas, tokiais veiksmais siekiama įteisinti didesnį daiktą ir jo išsidėstymą toje vietoje, kurioje jo nėra. Prašo panaikinti atsakovės prašymą įregistruoti daiktines teises kaip vienašalį sandorį.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, reiškia, jog yra garantuojama įstatyminė subjektinių nuosavybės teisių apsauga. Subjektinė nuosavybės teisė paprastai apibūdinama kaip įstatymų saugoma savininko galimybė savo nuožiūra ir interesais valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau savininkas negali peržengti įstatymų nustatytų ribų, varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas). Minėta Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia ir tai, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai yra pagrindas teigti, jog pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2017-06-12 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausė atsakovei UAB ,,P.”. Atsakovė 2019-06-18 Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos pagrindu 2019-11-05 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkymui įregistruoti Statinių padalijimą į atskirus daiktus (nekilnojamojo turto vienetus).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau ir – NTRĮ) numato, jog Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (NTRĮ 2 straipsnis). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Juos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (NTRĮ 3 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau ir – Nuostatai) (teisės akto redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) 13 punktą nekilnojamojo turto registro objektai yra NTRĮ nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys. Registro objekto įregistravimas, išregistravimas ar registro objekto duomenų pakeitimas susideda iš: pateiktų prašymų ir registro objekto duomenų įvertinimo; sprendimo dėl registro objekto įregistravimo, išregistravimo ar jo duomenų pakeitimo priėmimo; registro objekto duomenų įrašymo registro duomenų bazėje; pateiktų registro objekto duomenų perkėlimo į dokumentų skaitmeninių kopijų archyvą (Nuostatų 17 punktas). Nekilnojamasis daiktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į registro duomenų bazę ir jam suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas). Registro tvarkytojas, gavęs prašymus ir registro duomenis, siekdamas įregistruoti arba išregistruoti registro objektą arba pakeisti duomenis apie jį, atlieka pateiktų registro duomenų analizę, įvertina duomenis ir priima sprendimą registro objektą įregistruoti, išregistruoti arba pakeisti jo duomenis, o NTRĮ 29 straipsnyje nurodytais atvejais – atsisakyti registro objektą įregistruoti ar išregistruoti arba pakeisti duomenis apie jį (Nuostatų 18-19 punktai). Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, o prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu (Nuostatų 25-26 punktai). Kartu su prašymu įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti registro duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis (Nuostatų 31 punktas). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo turinio matyti, jog prašymas įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti registro duomenis yra sudėtinė administracinės procedūros dalis, o sprendimą dėl duomenų (ne)įrašymo ar pakeitimo priima registro tvarkytojas (VĮ Registrų centras).

Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios, iš šio sandorio atsiranda teisės ir pareigos jį sudariusiam asmeniui, kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Formaliuoju požiūriu prašymas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atitiktų vienašalio sandorio definiciją, tačiau šiuo dokumentu inicijuota administracinė procedūra, juo teisinės pasekmės sukurtos UAB ,,P.”, kadangi prašymo pagrindu atlikus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimus pasikeitė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto teisinis statusas (atsakovės turtas padalintas į atskirus objektus). Duomenų, jog prašymo pagrindu pakito kitų asmenų teisės ar pareigos, byloje nėra. Priešingų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir ieškovė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nuostatas, nekilnojamojo turto kadastras skirtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti (NTKĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (NTKĮ 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (NTKĮ 6 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau ir – Kadastro nuostatai) (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020-02-12). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti NTKĮ 6 straipsnyje (Kadastro nuostatų 13-14 punktai). Pagal Kadastro nuostatų 25 punktą, vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (duomenų paketą), kurių reikia darbui atlikti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo kriterijai nustatant statinių kadastro duomenis įtvirtinti Kadastro nuostatų 32.2 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Statiniai į atskirus daiktus padalinti remiantis G. M. paslaugų įmonės matininko G. M. atlikta 2019-06-18 kadastrinių matavimų byla.

Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Iš byloje pateiktos 2019-06-18 kadastrinių matavimų bylos turinio matyti, jog statinių išdėstymo planas parengtas pagal ieškovės į bylą pateiktą archyvinę kadastro duomenų byloje esančią medžiagą, kadastrinių matavimų byloje nurodomi panaudoti šaltiniai. G. M. paslaugų įmonė byloje 2020-08-27 pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo nurodė, jog parengė ginčo aikštelių padalijimo bylas vadovaujantis kadastro duomenų paketu, gautu iš VĮ Registrų centro (el. bylos 4 failas, b. l. 58). Objektyvių duomenų, jog kadastrinių matavimų byla parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar panaudojant netikslius (neteisingus) duomenis, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė argumentus dėl atliktų kadastrinių matavimų netikslumo įrodinėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-11 sudaryta Sklypo asfalto dangos geodezine nuotrauka M 1:500, antstolės V. D. atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ieškovės nurodomus įrodymus įvertinus kartu su kita byloje esančia medžiaga, pagrindo tikėtinai išvadai apie atliktų matavimų netikslumus, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Statinių padalijimo į atskirus daiktus kadastriniai duomenys, nurodyti šių daiktų kadastrinių matavimų bylose, buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, prieš tai atlikus patikrinimą (patikrą), todėl toks Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas patvirtina, kad kadastrinių matavimų byla atitiko teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, NTKĮ 12, 13 straipsniai, NTRĮ – 8 straipsnis). Duomenų, jog šis registrų tvarkytojo sprendimas nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, nėra. Ieškovė objektyvių duomenų, jog kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų byloje nepateikė, o vien iš ieškovės pateiktos 2019-04-11 geodezinės nuotraukos tokių išvadų padaryti negalima (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Antstolės V. D. 2019-03-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolė vykdė UAB ,,B.” prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, užfiksuojant asfalto dangos kiekį, galimus pateikus į žemės sklypą bei kitas pareiškėjai reikšmingas aplinkybes Sklypo adresu) fiksuoti duomenys, nesant kitų įrodymų, šių išvadų nepaneigia (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolės fiksuotos aplinkybės (patekimo į Sklypą būdai ir keliai, tam tikrų objektų buvimo vieta ir kt.) nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku šioje byloje. Be to, iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įvertinti Sklype esančios asfaltbetonio dangos kiekį, nėra galimybės, o ieškovė į bylą papildomų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aikštelės (k4) (nepadalintos) statybos darbai baigti 1985 m. Duomenų, jog po nurodyto laikotarpio Sklype buvo atlikti statybos darbai uždengiant Sklypą asfaltbetonio danga, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų neteikė ir ieškovė, teigdama, jog aikštelė buvo didinama (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta ir tai, kad visas Sklypas, kuriame yra ir atsakovei priklausantys inžineriniai statiniai, yra užstatytas kitiems asmenims priklausančiais statiniais (sklypo plotas 0,9216 ha, užstatytas plotas – 0,9216 ha), tokiu būdu laisvos žemės Sklype nėra. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro atsakymo (į 2019-11-29 paklausimą) matyti, jog padalintos aikštelės plotas padidėjo, suskaičiavus iš jos suformuotų aikštelių plotus dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Pastebėtina, jog ir pačios ieškovės į bylą pateiktoje 2019-04-11 geodezinėje nuotraukoje fiksuoti duomenys apie didesnį asfalto dangos kiekį Sklype (3 406 kv. m), nei buvo fiksuota ankstesnių kadastrinių matavimų metu (3 283 kv. m). Esant byloje pateiktiems duomenims, nėra pagrindo spręsti, jog pats daiktas buvo nepagrįstai padidintas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė reikalavimą panaikinti Statinių padalijimą į atskirus daiktus, teisinę registraciją bei atsakovės nuosavybės teises į jas, grindžia argumentais, jog Statinių padalijimas pažeidžia ieškovės teises dar ir dėl to, kad daikto formos yra nurodomos ten, kur yra ieškovės naudojama žemė, nors jų faktiškai ten nėra, tokiu būdu siekiant įgyti teises pretenduoti į ieškovės valdomą žemę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo NŽT. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, išviešinti duomenys ir apie nuomos sutartis, sudarytas su UAB ,,B.”. Ieškovė į bylą pateikė 2013-10-21 žemės sklypo planą M 1:500 (nurodomas Sklypo plotas iki padalijimo) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pastebėtina, jog viešajame registre juridiniai faktai apie sudarytą naudojimosi Sklypu tvarką nėra įregistruoti, todėl prieš trečiuosius asmenis (atsakovę) negali būti panaudoti (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovė UAB ,,P.” nėra valstybinio žemės sklypo nuomininkė, su ja Sklypo ar jo dalies nuomos sutartis nėra sudaryta. Ieškovė duomenų, jog jai trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Sklype, (statiniu ar jo dalimi, patalpomis statinyje ar kt.), nepateikė, trukdymo naudotis jai priklausančiu turtu neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu valstybinės žemės nuomos santykiai nėra šitos bylos dalykas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnis), pažymint, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės 2019-11-05 prašymas įregistruoti daiktines teises į padalintus Statinius turėjo įtakos kitų, ne atsakovės, asmenų teisėms ir pareigoms. Visuma pateiktų duomenų patvirtina, jog atsakovei Statiniai (iki padalijimo) priklausė nuosavybės teise, atsakovė viešo registro tvarkytojui pateikė prašymą dėl Statinių padalijimo į atskirus daiktus, pagal matininko 2019-06-18 kadastrinių matavimų bylą, viešajame registre patikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenys ir įregistruoti atskiri nekilnojamojo turto objektai. Objektyvių duomenų, jog kadastriniai matavimai, kurių pagrindu viešajame registre atlikti pakeitimai, parengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra. Ieškovės pateikti duomenys visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste šių išvadų nepaneigia (CPK 185 straipsnis). Ieškovė prašo panaikinti padalintų inžinerinių statinių teisinę registraciją bei atsakovės nuosavybės teises į juos, tačiau pažymėtina, jog pati nekilnojamojo turto registracija nuosavybės teisės nekuria. Ši teisė atsiranda kitais pagrindais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog net ir padalijus Statinius, nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas nepakito – atsakovei UAB ,,P.” daiktinės teisės (nuosavybės teisė) į daiktus įregistruotos 2017-06-12 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ši sutartis nėra panaikinta ir (ar) pripažinta negaliojančia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė yra valstybinio žemės sklypo nuomininkė, byloje duomenų, jog ieškovei trukdoma naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nėra pateikta ir ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė byloje nepaaiškino, kaip atsakovės atlikti veiksmai pažeidžia UAB ,,B.” teises, kaip ir nepagrindė, kokias teisines pasekmes ieškovei turėtų jos reikalavimų patenkinimas (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas atstatyti Statinių teisinę registraciją ir UAB ,,P.” nuosavybes teises į juos nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2 226 kv. m savo esme yra reikalavimas patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis. Pagal NTRĮ, NTKĮ bei poįstatyminių aktų nuostatas, tokius veiksmus atlieka nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka (NTKĮ 13 straipsnis, NTRĮ 8 straipsnis, 23 straipsnis, Nuostatų 18-19 punktai). Be to, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog aikštelės (k4) plotas sumažėjo iki ieškovės prašomo nustatyti dydžio nepateikė, tokiu būdu reikalavimo pagrįstumo neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019-10-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019; 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020 ir kt.). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, spręstina, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės neįrodo jos teisių pažeidimo, kuris turi būti apgintas, patenkintus ieškinį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, byloje nėra nustatyta, jog 2019-11-05 prašymo pagrindu teisinės pasekmės būtų sukurtos ne tik UAB ,,P.”, bet ir ieškovei. Ieškovė byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie Statinių padalijimo neteisėtumą nepateikė, iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, kaip Statinių padalijimas pažeidžia ieškovės, kuri yra Sklypo nuomininkė, teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovės pozicija prieštaringa, ieškovė nesutinka su atlikta Statinio padalijimo teisine registracija, tačiau registrų tvarkytojo sprendimų neginčija, priešingai, mano, jog VĮ Registrų centras neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog teisė ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinį teisme įstatymų nustatytais atvejais suteikta prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Ieškovei tokia teisė nesuteikta. Dėl to ieškovės argumentai, jog po padalijimo sukuriant naujus daiktus, buvo pažeistos kitų žemės naudotojų teisės, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti jas ginti ir (ar) veikti ir kitų asmenų vardu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės patikslintas ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, jog trečiajam asmeniui L. V., bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 462,71 Eur išlaidos (pagal 2020-05-13 pažymą).

Ieškovė UAB ,,B.” už ieškinio pareiškimą sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį, už patikslintą reikalavimą mokėjo 75 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį. UAB ,,B.” patyrė 750 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo paruošimą).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė UAB ,,P.” patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato padėjėjo teisinė pagalba) bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme UAB ,,P.” patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu būdu byloje patyrė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teisme (c. b. Nr. e2-156-889/2020) patyrė 900 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Įvertinus bylos procesinę baigtį, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo L. V. buvo ieškovės pusėje, netenkinus patikslinto ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 47 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas atmestas, atsakovei UAB ,,P.” iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 2 600 Eur sumai.

Trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ byloje su ieškiniu nesutiko, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl dalies reikalavimų, palaikė atsakovės UAB ,,P.” poziciją. Įvertinus procesinę bylos baigtį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.” patikslinto ieškinio.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,P.” 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.”.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.”.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                          Dalė Žukauskienė