Civilinė byla Nr. 2A-343-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05918-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V., atstovaujamo advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11783-877/2017 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei antstolei J. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovaujama AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ir Lloyd’s of London Sindikatai, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad antstolė 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į ieškovui priklausančią pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Šiais veiksmais atsakovė trukdė ieškovui palaikyti socialinius ryšius, pasirūpinti būtiniausiomis pragyvenimo reikmėmis, jis negalėjo įsigyti maisto produktų, todėl nuolat jausdavo alkį. 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas kreipėsi į antstolę su skundu-prašymu nenukreipti išieškojimo į ieškovui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, tačiau antstolė šio prašymo nepaisė. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo į savo sąskaitą atsisiųsti pinigų, negalėjo nusipirkti kanceliarinių priemonių, vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės. Dėl šių priežasčių nutrūko ieškovo ryšiai su artimaisiais – mažamete dukterimi bei sužadėtine. Ieškovas jautėsi vienišas ir niekam nereikalingas, pakriko ieškovo nervai. Ieškovas negalėjo įsigyti higienos priemonių, maisto. Ieškovui pinigų ar jam būtiniausių daiktų skolindavo kiti kaliniai. Jam teko naudotis kitų kalinių panaudotais skustuvais, dėl ko ieškovas užsikrėtė hepatitu c.
2. Atsakovė antstolė J. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš ieškovo buvo laikytasi visų įstatymo reikalavimų. Į ieškovo sąskaitą nebuvo patekusių ir nurašytų jokių lėšų, kad būtų galima teigti, jog jam trukdyta jomis naudotis. Nors priimtas patvarkymas ir buvo pripažintas neteisėtu, tačiau neteisėti veiksmai yra tik viena iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas visiškai neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų, dauguma jo nurodytų teiginių yra tik deklaratyvaus pobūdžio arba nesusiję priežastiniais ryšiais; niekuo nepagrįstas ir prašomas priteisti sumos dydis, neįrodyta patirta žala. Taip pat didelė dalis išdėstytų teiginių yra labiau susiję su įkalinimo sąlygomis, o ne su antstolės veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-95-493/2015 dėl 970,23 Eur išieškojimo iš J. V. nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje I. J.. 2015 m. balandžio 14 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi J. V. skundą dėl minėto patvarkymo tenkino, pripažino neteisėtais antstolės veiksmus, 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S5-16305 nukreipiant išieškojimą į skolininko J. V. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatyto vienos minimaliosios mėnesinės algos. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Teismas nurodė, kad antstolės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimis, todėl turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir iš naujo neįrodinėtini. Teismo nuomone, šiuo atveju nenustatyta trečioji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Ieškovo sąskaita buvo areštuota antstolės patvarkymu 2015 m. balandžio 14 d., tačiau daugiau nei vienerius su puse metų ieškovas nei į antstolę, nei į įkalinimo įstaigą su prašymais nesikreipė. Jis prašymus bei skundus pradėjo teikti tik po teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties priėmimo. Ieškovas nuo 2017 m. kovo 16 d. galėjo nevaržomai gauti pinigines lėšas į sąskaitą ir disponuoti pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Tačiau 2017 m. birželio 15 d. pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 2017 m. kovo 16 d. jokių pajamų negavo.
6. Teismas sprendė, kad pažyma, jog ieškovo kraujyje rastas hepatito c virusas, nėra pakankama konstatuoti, kad šia liga jis susirgo būtent Kybartų pataisos namuose, nes ieškovas jokių medicininių dokumentų apie savo ankstesnę sveikatos būklę nepateikė. Aplinkybė, kad jo sąskaita buvo areštuota antstolės, taip pat nepatvirtina, kad jis šia liga užsikrėtė būtent ieškovo nurodomu būdu naudodamasis kitų asmenų panaudotomis skutimosi priemonėmis. Ieškovas neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir jo neįvykusios santuokos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl to, kad jis negalėjo nusipirkti vokų, taksofono kortelės, o ne dėl ilgo jo įkalinimo laiko ar kokių kitų priežasčių, L. S. atsisakė už jo ištekėti, jos neprašė apklausti liudytoja, t. y. ši ieškovo nurodyta aplinkybė yra pagrįsta tik jo pasvarstymais ir prielaidomis.
7. Teismas konstatavo, kad po 2015 m. balandžio mėn. iki bylos išnagrinėjimo į ieškovo sąskaitą jokios piniginės lėšos nebuvo įneštos, sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp sąskaitos, kurioje nebuvo jokių piniginių lėšų, arešto ir ieškovo negalėjimo tomis lėšomis pasinaudoti, yra priežastinis ryšys, nulėmęs žalos atsiradimą. Šiuo atveju ieškovas maisto produktais ir higienos priemonėmis buvo aprūpintas pagal valstybės išgales kaip ir kiti nuteistieji. 2017 m. kovo 16 d. panaikinus areštą jo sąskaitai, jokios piniginės lėšos ieškovui nebuvo perduotos, o aplinkybė, kad jos būtų buvę perduotos, grindžiama tik prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą ir juo labiau apie kokius nors psichikos sutrikimus ar susirgimus, patirtus dėl piniginių lėšų arešto.             

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V., atstovaujamas advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 188-191). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas be pagrindo nusprendė, kad ieškovas neįrodo žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolės neteisėtų veiksmų. Kad iki arešto į ieškovo sąskaitą buvo pervedinėjami pinigai patvirtina byloje esanti pataisos namų pažyma. Būtent dėl neteisėtų antstolės veiksmų, areštavus ieškovo sąskaitą, ieškovas nustojo gauti į sąskaitą pinigus, t. y., tarp antstolės veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl sąskaitos arešto ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su artimais žmonėmis, nusipirkti reikiamų higienos priemonių ir kt., todėl visos deliktinės atsakomybės sąlygos byloje egzistuoja.
3. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad nėra įrodyta, jog hepatitu C ieškovas užsikrėtė dėl sąskaitos arešto. Būtent todėl, kad nėra jokių med. dokumentų, galinčių įrodyti, jog hepatitu C ieškovas sirgo iki jo sąskaitos arešto, laikytinas įrodytu jo teiginys, kad šia liga jis užsikrėtė ieškovo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Iki sąskaitos arešto ieškovas turėjo savo higienos priemones, todėl minėta liga užsikrėsti niekaip negalėjo.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodyta, jog L. S. atsisakė tekėti už ieškovo dėl jo sąskaitos arešto (negalėjimo su ja bendrauti - rašyti jai laiškų, paskambinti ir pan.), o ne dėl ieškovo ilgo įkalinimo. L. S. nusprendė ištekėti už ieškovo jam esant įkalinimo įstaigoje, žinodama, koks jo kalinimo laikas. Todėl staiga pakeisti savo nuomonės ji neturėjo pagrindo. Ieškovas neprašė jos teisme apklausti liudytoja, nes ji nebūtų atvykusi į teismo posėdį, jų santykiai nutrūkę.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu nepalietė aukščiausių ir labiausiai įstatymo ginamų teisinių vertybių, o pasireiškė tik ieškovo tam tikrais nepatogumais. Asmens sveikata ir šeima ieškovui yra aukščiausios vertybės, todėl ieškovo nuomone, netekęs šių dalykų, jis patyrė itin didelę neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Eur.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą. Įrodymų apie vidinius asmens išgyvenimus ir negali būti, o aplinkybės, jog ieškovo sveikata ženkliai pablogėjo, jo santuoka iširo, nutrūko ryšiai su artimais žmonėmis visuotinai suprantamos kaip itin neigiamos, sukeliančios žmonėms didelį dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus. Todėl vien faktų apie išvardintus įvykius turėtų pakakti neturtinės žalos egzistavimui įrodyti.
9. Atsakovė antstolė J. Ž. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą (2 t. b. l. 19). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismo sprendimas teisėtas ir motyvuotas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.
2. Apelianto teiginiai, kad būtent dėl neteisėtų antstolės veiksmų jis nustojo gauti į sąskaitą pinigus, susirgo hepatitu C, nutrūko jo socialiniai ryšiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti. Į areštuotą sąskaitą negavus jokių lėšų, negalėjo būti patirta ir jokia žala.
3. Nei Civiliniame kodekse, nei Antstolių įstatyme nėra numatytas atvejis, kad dėl savo veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Šiuo atveju didžioji dalis išdėstytų teiginių apskritai yra labiau susiję su ieškovo patiriamais išgyvenimais, kuriuos neišvengiamai sukelia laisvės apribojimas, o ne antstolės veiksmai, areštuojant ieškovo sąskaitą.
10. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti (2 t. b. l. 5-9). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolis turi pareigą areštuoti skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio procesinių veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neteisėtais.
2. Byloje nurodytos faktinės aplinkybės - tik išieškojimas iš ieškovo sąskaitos neturi priežastinio ryšio su ieškovo įvardintais išgyvenimais ir kitais nepatogumais, kuriuos neišvengiamai sukelia laisvės apribojimas, o ne antstolių veiksmai vykdymo procese.
3. Apeliantas neįrodė savo ieškinio pirmos instancijos teisme, savo apeliaciniame skunde nenurodė privalomųjų sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) J. V. (J. V.) ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, kad ieškovas neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolės neteisėtų veiksmų. Apelianto teigimu, byloje egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos.
15. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
16. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi  bei Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi pripažino neteisėtais antstolės J. Ž. veiksmus 2015 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. SS-16305 nukreipiant išieškojimą į skolininko J. V. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (CPK 182 str. 2 p.). Tačiau tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę. Taigi spręstina, ar yra pagrindas pripažinti neturtinės žalos atsiradimo faktą, o jeigu taip – ar yra priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovių veiksmų bei ar ji atlygintina CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų kontekste.
17. Teisėjų kolegija neatmeta, kad teismo konstatuoti neteisėti antstolio veiksmai areštuojant apelianto sąskaitą galėjo sukelti jam nepatogumų ir suvaržymų, tačiau pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą, atlyginamą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai ištyrė bei įvertino kiekvieną ieškovo įvardintą atvejį, su kuriais ieškovas sieja neturtinės žalos jam atsiradimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.
19. Pirmosios instancijos teismas ištyrė bei teisingai įvertino atvejus, kai ieškovas patirtą neturtinę žalą grindė tomis aplinkybėmis, jog dėl areštuotos sąskaitos: užsikrėtė hepatitu C, nes neturėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti skutimosi reikmenų ir turėjo naudotis kitų asmenų panaudotomis priemonėmis; iširo jo santuoka, nes jis neturėjo galimybės įsigyti vokų bei taksofono kortelės, bendrauti su sužadėtine L. S., todėl ji pabėgo iš santuokos ceremonijos; negalėjo įsigyti reikiamų higienos priemonių bei maisto produktų ir dėl viso to patyrė emocinius išgenimus, dvasines kančias, stresą.
20. Į bylą nepateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų ieškovo argumentus, kad būtent tuo laikotarpiu, kai buvo areštuota jo sąskaita, ieškovas užsikrėtė hepatitu C dėl naudojimosi kitų asmenų panaudotomis priemonėmis, nes neturėjo lėšų įsigyti skutimosi reikmenų. Ieškovo asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktose į bylą puslapiuose (sprendžiama iš įrašų numeracijos, kad pateikta ne visa asmens sveikatos istorija) nėra duomenų apie šią ligą. Vien tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad 2017 m. vasario 13 d. atlikto kraujo tyrimo anti-HCV teigiamas atsakymas (t. y. kraujyje rastas hepatito C virusas), nėra pakankama konstatuoti, kad šia liga apeliantas susirgo būtent Kybartų pataisos namuose tuo metu, kai atsakovė areštavo sąskaitą. Apelianto aiškinimas, jog būtent todėl, kad nėra jokių medicininių dokumentų, galinčių įrodyti, jog hepatitu C ieškovas susirgo iki jo sąskaitos arešto, laikytinas įrodytu jo teiginys, kad šia liga jis užsikrėtė ieškovo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, teisiškai nepagrįstas. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, išskyrus tas, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182, 187 straipsniai), turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).
21. 2016 m. gruodžio 5 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimo Nr. 5148-1011 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ turinys patvirtina faktą, kad 2016 m. lapkričio 4 d. pasimatymų biure, vestuvių ceremonijos metu, pilietė L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), atsisakė ištekėtu už (duomenys neskelbtini) būrio nuteistojo J. V., bet neįrodo, kad šis atsisakymas buvo susijęs su tuo, kad ieškovas nerašė jai laiškų ar neskambino. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog būtent dėl to, kad jis negalėjo nusipirkti vokų, taksofono kortelės dėl sąskaitos arešto, iširo jo santuoka (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal pataisos įstaigų vidaus taisyklių 83 punktą, taksofono kortelę, vokus, pašto ženklus ir rašymo popierių nuteistiesiems gali siųsti artimieji, bei pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad piniginių lėšų areštu buvo užkirsta galimybė ieškovui gauti taksofono kortelę ir vokus, nepagrįsta.
22. Vien tai, kad ieškovas antstolei areštavus sąskaitą negalėjo įsigyti higienos priemonių (veido, kūno kremų) bei jam patinkančio maisto (vaisių, obuolių) ir dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, nėra pakankama faktui, kad buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti (šios nutarties 17 pastraipa). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sąskaitoje esant pinigų ir jais negalint pasinaudoti dėl pritaikyto arešto, galima būtų konstatuoti priežastinio ryšio buvimą, tačiau po 2015 m. balandžio mėn. iki bylos išnagrinėjimo į ieškovo sąskaitą jokios piniginės lėšos nebuvo įneštos, sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp sąskaitos, kurioje nebuvo jokių piniginių lėšų, arešto ir ieškovo negalėjimo tomis lėšomis pasinaudoti, yra priežastinis ryšys, nulėmęs žalos atsiradimą. Už bendro pobūdžio jausmus, išgyvenimus neturtinė žala savaime nėra atlyginama.
23. Šios nutarties 19 - 22 pastraipose aptartų, skundžiamame sprendime nurodytų teismo išvadų ieškovas apeliaciniame skunde nepaneigė, nenurodė įrodymų, kurių teismas nebūtų neįvertinęs ir kurie patvirtintų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Esant tokioms, kaip nurodytos (šios nutarties 18 – 22 pastraipos), aplinkybėms, priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir apelianto nepatogumų, pasekmių sveikatai konstatuoti nėra galima (CK 6.247 straipsnis). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų egzistavimą, o ir apskritai ieškinyje nurodyto pobūdžio aplinkybės apie apelianto sveikatos būklę, neįvykusią santuoką, jausmus, neteikia pagrindo konstatuoti esant neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo faktą ir priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais.
24. Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita. Pastebėtina, jog vien tai, kad ieškovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nekeičia jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes jis netrukdomai gali naudotis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis, kuriomis ir pasinaudojo teikiant apeliacinį skundą.
25. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, tiesiog pakartotinai išdėstė savo reikalavimą, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, ypatingą reikšmę suteikdamas jam palankiems atskiriems faktas (L. S. atsisakymui ištekėti už apelianto, gydytojo rekomendacijai įsigyti kremą po skutimosi, atlikto kraujo tyrimo rezultatui ir kt.) bei siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, jog ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/200; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui  neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju neatlyginamos ir išlaidos valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą (CPK 99 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

  Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.              

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas