Administracinė byla Nr. I-718-554/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2;20.2.3;
20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,
sekretoriaujant Neringai Musinienei,
dalyvaujant pareiškėjui – I.S.,
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pirminiu 2018 m. gegužės 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4), patikslintuose skunduose (b. l. 9–10 , 69–71 ) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) 205 kameroje. Buvo pažeista pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m gyvenamąjį plotą. Visas kameros plotas kartu su baldais ir tualetu buvo apie 10 kv. m. Kameros plotas buvo dalinamas dviem asmenims, todėl buvo suvaržytas pareiškėjo judėjimas, kildavo pykčiai, konfliktai, kildavo kraujospūdis ir skaudėdavo galvą, kankino nemiga.
Pažymėjo, jog jis yra musulmonas, todėl privalo 5 kartus per dieną melstis. Dėl mažo kameros ploto ir baldų bei kitų nuteistųjų, nebuvo vietos kur atlikti religines apeigas. Be to, Ligoninės teritorijoje, 12 korpuse nėra koplyčios, kur pareiškėjas būtų galėjęs atlikti religines apeigas. Negalėdamas atlikti religinių apeigų patyrė labai didelius neigiamus išgyvenimus, emocinį diskomfortą, stresą.
Kameroje nebuvo užuolaidų ar žaliuzių, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas ir dieną, ir naktį, kadangi nuolat degdavo šviesa. Dėl pažeistos teisės į privatumą patyrė labai didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, gėdos jausmą, pablogėjo bendravimo galimybės, išsivystė nepilnavertiškumo jausmas. Ligoninės 12 korpuso duše nebuvo lentynėlės pasidėti higienos reikmenims, nebuvo persirengimo kambario. Vietoje lentynėlės buvo prie sienos pritvirtintas iš metalinių strypų padarytas 7 x 13 cm dydžio krepšelis, kuriame galima pasidėti muilinę, šampūną ir dušo gelį, kitų higienos priemonių nebuvo galima padėti, nes nebuvo vietos, be to, krepšelio dugno tarpai yra dideli ir smulkūs daiktai krenta ant grindų. Todėl 2018 m. gegužės 7 d. nukritus duše ant grindų dantų šepetėliui, pareiškėjui visą savaitę nebuvo sudaryta galimybė valytis dantis, nes neleido papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti dantų šepetėlio, nors buvo rašytas prašymas dėl papildomo apsipirkimo. Taip pat nebuvo leista įsigyti nemokamai dantų šepetėlio. Dantų šepetėlį leido nusipirkti tik po 8 dienų, t. y. 2018 m. gegužės 15 d. ir tą pačią dieną atnešė nemokamą dantų šepetėlį. Dėl to pareiškėjui visą savaitę iš burnos sklido nemalonus kvapas, gedo dantys, jautė didelį diskomfortą, pažeminimą. Kameroje nebuvo nei vienos kėdės ar taburetės. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas sėdėti ant palangės, todėl gavo drausminę nuobaudą, nors pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis. Po to, kai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, prie grindų prisuko vieną taburetę.
Nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas maistas, kurį jis galėtų valgyti. Dėl žandikaulio traumos pareiškėjui buvo sukabinti žandikauliai, todėl pareiškėjas valgė tik skystą, sutrintą, mechaniškai susmulkintą maistą, kurį tekdavo siurbti per vamzdelį. Iki 2018 m. gegužės 6 d. pietų pareiškėjui buvo tiekiamas nesmulkintas maistas. Nors pareiškėjas kasdien ir žodžiu, ir raštu kreipėsi į Ligoninės administraciją, kad tiektų susmulkintą maistą. Todėl pareiškėjas buvo priverstas badauti. Būdamas Ligoninėje nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją, nes pareiškėjui nebuvo tiekiamas toks maistas, kurį pareiškėjas gauna pataisos namuose, t. y. veganų maisto racionas, kadangi pareiškėjas yra musulmonas ir nevartoja kiaulienos. Pareiškėjui nebuvo leista pirktis mėsos, kurią jis gali valgyti. Tačiau Ligoninės administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnyje, t. y. nebuvo matuojamas arterinis kraujospūdis, svoris, ligoninės administracija bei psichologinės tarnybos specialistai nesiaiškino badavimo priežasčių. Teigė, jog nutraukė bado akciją dėl to, jog labai silpnai jautėsi. Negalėjo miegoti, labai kankino nerimas, baimė. Svaigo galva, neturėjo jėgų vaikščioti.
Atvykus į Ligoninę buvo atimami visi asmeniniai rūbai, išskyrus apatinį trikotažą bei išduodama suplyšusi pižama. Į lauką reikia eiti su pižama nepriklausomai nuo oro temperatūros. Iš pareiškėjo buvo paimtas megztinis ir padėtas į sandėlį. Megztinio kišenėje pareiškėjas pamiršo musulmonišką rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę. Dėl to rašė prašymą ir prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus. Tačiau Ligoninės administracija nereagavo į pareiškėjo prašymą ir tik po savaitės suteikė galimybę pasiimti daiktus. Be religinio atributo pareiškėjas negalėjo normaliai pasimelsti, dėl to labai išgyveno ir patyrė moralinį skausmą. Nepaskambinus advokatei ir nepranešus, kad pareiškėjas yra Ligoninėje kilo papildomų nepatogumų.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, baimę, kančią, moralinį ir fizinį skausmą, nepriteklius, alkį, nemigą, pažeminimą, dvasinį žlugdymą, gėdos jausmą, nepilnavertiškumo kompleksą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 20-28) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Ligoninės Ambulatorinio asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, plotas 13,85 kv. m. Šiuo atveju vienam asmeniu tenkantis gyvenamasis plotas yra 6,92 kv. m, todėl Ligoninė nepažeidė teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos.
Informavo, kad patikrinus nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalą, nustatyta, kad pareiškėjas dėl religinių apeigų atlikimo koplyčioje Ligoninėje į įstaigos administraciją nesikreipė.
Nurodė, kad Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagal Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) 28.5 punktą pacientas informuojamas apie Ligoninės vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu šioje įstaigoje ir jam teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Atvykus į Ligoninę priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtąjam (nuteistąjam) išduodama Atmintinė (pridedama) ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis taip pat surašomas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Taip pat nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. Pareiškėjas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasirašytinai yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam įteikta Atmintinė. Tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame yra pareiškėjo parašas, taip pat pareiškėjo parašai yra ir paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo tyrimo ir gydymo informacijos teikimo lape.
Pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Šiame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai (drabužiai), kurie paimti iš jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių (atmintinė, sportinis kostiumas, avalynė („kedai Adidas“), laikrodis „IM“). Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais, šiame kvite megztinis nėra nurodytas, taip pat yra pareiškėjo parašas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole, kuriame pareiškėjas pretenzijų, dėl kratos ir paimtų daiktų neturi, taip pat pareiškėjas pretenzijų neturėjo ir išvykstant, tai patvirtinta pareiškėjo parašas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole išvykstant.
Ligoninėje, kaip ir kitose sveikatos įstaigose, infekcinių ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais vadovaujamasi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis, kurios numato, kad sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš atsparių valymo ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, atsparių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 106 p.) Taip pat šios normos 108 punktas numato, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais - tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą (Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 p.). Pažymėjo, kad tokio pobūdžio asmenų prašymai turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Taip pat laikantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 109 p.). Pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant (Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 108 p.). Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama nėra. Taip pat Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Šios Sutarties 15 punkte nustatyta, kad skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilną jų nukenksminimą, taikant šiluminę, šiluminę - cheminę skalbinių dezinfekciją.
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administraciją dėl išduotos netinkamos Ligoninės pižamos nesikreipė, todėl Ligoninė retrospektyviai patikrinti pareiškėjo skunde minimų aplinkybių negali, tai pernelyg neproporcingai per didelė našta Ligoninei paneigti, tokius pareiškėjo teiginius.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ HN 47:2011 (toliau – Lietuvos higienos norma 47:2011) 42 punkte numatyta, kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma (toliau - Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma) bei Ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V - 88 patvirtintas Laisvės atėmimų vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nenumato, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos užuolaidos. Atsižvelgiant į tai Ligoninė teisės aktų nepažeidė. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punktas numato, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas numato, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Nurodė, kad Ligoninės Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpos Nr. 205, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, kėdė yra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Ligoninės administraciją dėl kėdės kamerų tipo patalpoje Nr. 205 nesikreipė.
Ligoninėje dušo patalpos įrengtos remiantis Lietuvos higienos norma HN 47:2011, kuri numato, kad kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje) (Lietuvos higienos normos HN 47:2011 34 p.). Teisės aktai, reglamentuojantys dušo patalpų įrengimą, nenustato kokios konkrečiai lentynėlės turėtų būti. Ligoninėje dušo kabinos įrengtos taip kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vieną, kuriose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) drabužius. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Taip pat, kad Ligoninė atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti.
Akcentavo, kad Ligoninė nėra iš anksto informuojama apie į įstaigą atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų gydymo ir/ar mitybos ypatumus. Tokie duomenys turi būti asmens bylos pažymoje, medicinos dokumentų išraše/siuntime. Pareiškėjui, atvykus į Ligoninę, nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą dietą (veganišką dietą, trintu maistu). Pažymėjo, tai kad pareiškėjas į Ligoninės administraciją ginčui aktualiu laikotarpiu dėl dietinio maitinimo kreipėsi su 2018 m. gegužės 6 d. prašymu, reg. Nr. 24-2-868, į kurį Ligoninės administracija atsakė 2018 m. birželio 4 d. raštu reg. Nr. 7-371. Taip pat pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo į Ligoninės administraciją kreipėsi su 2018 m. gegužės 9 d. skundu, reg. Nr. 24-2-08, kuriame nurodė, kad badauja nuo 2018 m. gegužės 5 d., tačiau 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinime reg. Nr. 45-1304 nurodo, kad bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninės valgyklos vedėja 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjui paaiškino dėl pareiškėjui paskirto maitinimo ir į pareiškėjo klausimus atsakė.
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo mokus. Tačiau pareiškėjas dėl higienos priemonių į Ligoninės socialinės reabilitacijos skyrių su prašymu kreipėsi 2018 m. gegužės 9 d. Ligoninė atsižvelgdama į prašymą ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiškėjui dantų šepetėlį išdavė 2018 m. gegužės 14 d. pirmadienį (ankščiau negu pareiškėjas būtų galėjęs įsigyti parduotuvėje).
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 129 000 Eur neturtinės žalos suma.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytoje patalpoje.
Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo laikomas Ligoninėje Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kameroje Nr. 205, kurios plotas 13,85 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 6,92 kv. m. (b. l. 29).
Pareiškėjas jokių įrodymų, pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms dėl patalpų ploto trūkumo nepateikė. Skunde nurodė, kad kameroje Nr. 205 buvo laikomi dviese, kas neprieštarauja ir atsakovo atstovo pateiktiems duomenims. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini (ABTĮ 56 str.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas teigia, jog yra musulmonas, išpažįsta islamo religiją ir privalo 5 kartus per dieną melstis. Dėl per mažo kameros ploto, kameroje esančių baldų ir kitų nuteistųjų jam nebuvo vietos atlikti religines apeigas, taip pat nebuvo koplyčios, kur pareiškėjas religines apeigas galėtų atlikti. Pareiškėjas aplinkybę, jog negalėjo 5 kartus per dieną melstis, sieja su per maža gyvenamojo ploto norma, todėl konstatavus, jog minimali teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta bei atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto normos padidinimo nuteistiesiems norintiems atlikti religines apeigas, pareiškėjo argumentai dėl vietos atlikti religines apeigas nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, vertinant, ar Ligoninė privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas, reikšminga aplinkybe laikytinas ir pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu sudaryti galimybę religines apeigas atlikti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas. Pažymėtina, jog pareiškėjas teikė Ligoninės administracijai kitokio pobūdžio skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taigi jo teisė teikti prašymus ir skundus nebuvo apribota. Darytina išvada, kad nesant išreikšto pareiškėjo pageidavimui būti nuvestam į koplyčią atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų, t.y. Ligoninės administracija neprivalėjo savo iniciatyva siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į koplyčią. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti Ligoninės neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, jog jam būnant ginčo laikotarpiu Ligoninėje nebuvo užtikrintas kameroje (palatoje) privatumas, t. y. ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį visą parą galėjo stebėti kiti nuteistieji per langą.
Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 p.). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, jog pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpoje (palatoje), kurioje nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo atvykęs į Ligoninę konsultacijoms (b. l. 20), pareiškėjo argumentai dėl privatumo kameroje neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, jog kameroje nebuvo kėdžių ar taburečių. Nesant kėdžių ar taburečių pareiškėjas buvo priverstas sėdėti ant palangės ir gavo drausminę nuobaudą, nors nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis.
Nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011. Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. 8-2456 nurodyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus palatoje – kameroje Nr. 205 yra dvi taburetės (b. l. 29). Pareiškėjas teigia, kad jam atvykus į Ligoninę taburečių kameroje nebuvo, viena taburetė buvo įrengta vėliau. Tačiau atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, kuris nenumato kėdžių ar taburečių įrengimo patalpose, net ir tuo atveju jei kameroje (palatoje), kurioje buvo laikomas pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo taburečių, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html) 29.13 punkte nustatyta, kad Ligoninės pacientas turi laikytis priešgaisrinės ir elektros saugos taisyklių, atsargiai elgtis savo ir aplinkinių atžvilgiu (nelipti ir (ar) nesėdėti ant palangės, nestovėti ant lovos ar kitų gyvenamojoje patalpoje esančių baldų). Pažymėtina, kad kameroje (palatoje) nesant kėdžių ar taburečių, pareiškėjas galėjo sėdėti ant lovos, o ne ant palangės. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis nebuvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis paneigia į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 02 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-7204, kuriame pareiškėjas savo parašu yra patvirtinęs, jog atvykęs į Ligoninę gavo Atmintinę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomam asmeniui bei yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo dušo patalpos įrengimo. Nurodo, jog duše nebuvo persirengimo kambario, nebuvo lentynėlės higienos reikmenims susidėti, vietoje lentynėlės buvo prie sienos pritvirtintas iš metalinių strypų padarytas 7x13 cm dydžio krepšelis, dėl ko 2019 m. gegužės 7 d. nukrito ant grindų pareiškėjo dantų šepetukas ir pareiškėjas visą savaitę negalėjo valytis dantų, nes naujo dantų šepetuko iki 2019 m. gegužės 15 d. neleido nusipirkti ir neišdavė nemokamo.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 34 punktą, kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninėje dušo patalpų įrengimas atitinka Higienos normos HN 47:2011 reikalavimus. Dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną. Iš atsakovo atstovo patektų fotonuotraukų matyti, jog dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad dušo kabiną nuo likusios (persirengimo) patalpos skiria dušo užuolaida, persirengimo patalpoje yra kabykla pasikabinti rūbams (b. l. 63-65). Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog duše nebuvo persirengimo kambario, tačiau konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, dušo patalpose turi būti lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog dušo patalpoje yra lentynėlė higienos reikmenims susidėti (b. l. 63-65). Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kokia turi būti lentynėlių higienos reikmenims susidėti konstrukcija ir jų dydis. Pareiškėjas, matydamas duše esančios lentynėlės konstrukciją ir elgdamasis atidžiai, galėjo išvengti dantų šepetuko nukritimo ant grindų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog nukritus dantų šepetukui ant grindų jis tapo visiškai netinkamas naudoti ir kad pareiškėjas jo negalėjo pakelti, nuplauti ir taip išvengti jo nurodomų neigiamų pasekmių, t. y. kad visą savaitę negalėjo valytis dantų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. pateikė pašymą Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, nurodydamas, kad nukrito ant grindų dantų šepetukas duše ir prašydamas išduoti naują, nes neturi galimybės jį įsigyti (b. l. 31). Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė patvirtina, jog dantų šepetukas pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. gegužės 14 d. (b. l. 30). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą taip pat nurodė, kad Ligoninė, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir į tai, kad antradieniais apiprekinami ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuose esantys nuteistieji ir suimtieji, pareiškėjui dantų šepetėlį išdavė 2018 m. gegužės 14 d. (pirmadienį), t. y. anksčiau negu pareiškėjas būtų galėjęs įsigyti parduotuvėje) (b. l. 37). Įvertinęs pareiškėjo nurodomą situaciją dėl dantų šepetuko praradimo ir jo savalaikio neišdavimo bei atsižvelgęs į tai, jog nėra įrodyta, jog pareiškėjas prarado dantų šepetuką dėl to, jog atsakovo atstovas įrengdamas dušo patalpas pažeidė teisės aktų reikalavimus, į tai, jog atsakovo atstovas, nors ir esant pareiškėjui mokiam (b. l. 32), išdavė dantų šepetuką bei ėmėsi veiksmų, jog pareiškėjas dantų šepetuką gautų anksčiau nei pagal nustatytą tvarką būtų galėjęs įsigyti jį parduotuvėje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog atvykus į Ligoninę yra atimami visi asmeniniai rūbai, išskyrus apatinį trikotažą bei išduodama suplyšusi pižama, su kuria reikia eiti į lauką nepriklausomai nuo temperatūros.
Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.
Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo išduodamos tinkamos pižamos. 2018 m. gegužės 6 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiškėjas buvo įrašęs „paaiškinkite, kodėl man yra išduota suplyšusi ir skylėta pižama“, tačiau šis sakinys pareiškėjo prašyme užbrauktas (b. l. 37). Daugiau duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl kitos pižamos ar nuosavų rūbų išdavimo byloje nėra. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje (b. l. 49-53). Pateikta sutartis (b. l. 41-47) patvirtina, kad Ligoninės išduodami drabužiai yra skalbiami.
Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, reikštas pretenzijas dėl netinkamos pižamos išdavimo bei drabužių kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamos drabužių, neteikė prašymų dėl nuosavų rūbų išdavimo. Įvertinus aukščiau išdėstytą, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamų pižamų vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad į sandėlį buvo paimtas ir padėtas megztinis, kurio kišenėje pareiškėjas pamiršo musulmonišką rožančių bei advokatės kontaktus ir taksofono kortelę. Dėl to rašė prašymą ir prašė leisti pasiimti asmeninius daiktus, tačiau Ligoninės administracija nereagavo į pareiškėjo prašymą ir tik po savaitės suteikė galimybę pasiimti šiuos daiktus.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 57 punktą priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiami įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte ir 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodytų daiktų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į Ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.
Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau - Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo atlikta visuminė asmens krata. Surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. gegužės 2 d. kvitas Nr. PS-7203 (toliau - Kvitas) (b. l. 55) bei Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. gegužės 18 d. protokolas Nr. PS-8301 (toliau – Asmens kratos protokolas) (b. l. 56). Kvite nurodyta, jog saugojimui perduoti daiktai: viršus pilkas, kelnės juodos, kuprinė. Kvite neužfiksuota, kad iš pareiškėjo buvo paimta taksofono kortelė, religinis atributas ir advokatės kontaktai. Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad kratos metu pretenzijų neturėjo (b. l. 56). Atkreiptinas dėmesys, jog tiek minėtas Kvitas, tiek Asmens kratos protokolas buvo pasirašyti pareiškėjo. Protokole pareiškėjas nepareiškė jokių pretenzijų. Pasirašydamas kratos protokolą pareiškėjas patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu teismas neturi pagrindo. 2018 m. gegužės 9 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės direktorių, prašydamas leisti paimti iš sandėlio religinį atributą bei advokatės kontaktus. Ligoninės direktorius 2018 m. gegužės 10 d. rezoliucija Ūkio skyriui nurodė vadovautis nustatyta tvarka (b. l. 31). Iš 2018 m. gegužės 18 d. nuteistojo asmens kratos protokolo Nr. PS-8301 matyti, kad pareiškėjui išvykstant iš LAVL pareiškėjas pretenzijų neturėjo (b. l. 54). Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog pareiškėjo nurodyti daiktai buvo jo palikti drabužio, paimto saugoti, kišenėje. Pareiškėjas teigia, jog daiktus pasiimti jam suteikė galimybę tik po savaitės, po to, kai jis nurodė, jog patrauks baudžiamojon atsakomybėn už trukdymą atlikti religines apeigas ir trukdymą advokatei atlikti savo darbą, tačiau byloje nėra tokio pobūdžio pareiškėjo prašymų ar skundų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl negautų daiktų patyrė didelių nepatogumų, nes negalėjo normaliai pasimelsti, nepaskambinus advokatei ir nepranešus, kad pareiškėjas yra Ligoninėje, kilo papildomų nepatogumų ir išlaidų advokatei ir pareiškėjui. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokių konkrečių nepatogumų jam kilo, kokias papildomas išlaidas ir dėl ko patyrė jis ir jo advokatė. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai dėl negrąžinamų iš Ligoninė sandėlio daiktų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo maitinimo Ligoninėje. Teigia, jog nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas veganiškas trintas maistas. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją, tačiau Ligoninės administracija nesiėmė jokių veiksmų, kurie yra numatyti BVK 118 straipsnyje, t. y. nebuvo matuojamas arterinis kraujospūdis, svoris, ligoninės administracija bei psichologinės tarnybos specialistai nesiaiškino badavimo priežasčių. Be to, pareiškėjui nebuvo leista pirktis mėsos, kurią gali valgyti.
Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo organizuojamas ir tiekiamas maitinimas pagal paskirtą veganišką dietą, trintu maistu. 2018 m. gegužės 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-AM178 patvirtina, kad 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjui buvo paskirta veganiška dieta trintu maistu (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui veganiškas maitinimas trintu maistu nebuvo skiriamas po to, kai Ligoninės gydytojas skyrė pareiškėjui šį maitinimą pagal medicinines indikacijas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 6 d. kreipėsi su skundu į Ligoninės direktorių dėl nekokybiško maisto, tačiau pareiškėjo grumentai dėl blogo maisto skonio ar kvapo vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjo argumentas, jog jam neleido pirktis mėsos, kurią jis gali valgyti atmestinas kaip deklaratyvus, nes pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra duomenų, kada konkrečiai ir kokios mėsos įsigyti jis reiškė pageidavimą ir jam ši teisė nebuvo suteikta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl netinkamo maisto ir nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. vakarienės jis oficialiai atsisako Ligoninės tiekiamo maisto ir skelbia bado akciją (b. l. 37-38). 2018 m. gegužės 9 d. skunde Ligoninės direktoriui pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 5 d. yra paskelbęs bado akciją, tačiau medikai nematuoja arterinio kraujospūdžio, svorio (b. l. 34). 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. per vakarienę (b. l. 35).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) XLIII skyriuje nustatyti pataisos įstaigos personalo veiksmai nuteistajam pareiškus apie badavimą. Taisyklių 266 punktas nustato, kad Pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti. Badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (43 priedas) gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pagal Taisyklių 268 punktą ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, pareiškėjas bado akciją paskelbė 2018 m. gegužės 5 d. vakare, bado akciją nutraukė 2018 m. gegužės 9 d. vakare, t. y. badavo 4 dienas. Byloje nėra duomenų, kad per minėtą laikotarpį sveikatos priežiūros specialistai būtų apžiūrėję pareiškėją, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui badaujant ilgiau kaip tris dienas, jis buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros tarnybos specialisto. Taigi, Ligoninė nevykdė Taisyklių 268 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl badaujančio asmens sveikatos apžiūros. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Ligoninė, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nereaguodama į pareiškėjo paskelbtą bado akciją ir nesiėmus, kaip nustatyta įstatymuose atitinkamų veiksmų, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą priežiūrą badavimo metu, t. y. šiuo atveju Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Ligoninėje poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl Taisyklių 268 punkto nesilaikymo pareiškėjui buvo padaryta reali, negrįžtama žala sveikatai. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Taisyklių 268 punkto pažeidimai, darytina išvada, kad tinkamas Ligoninės administracijos neveikimas, gavus pareiškėjo pranešimą dėl badavimo, galėjo pareiškėjui, kaip jis pats nurodė, sukelti papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui būnant Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista I.S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Pareiškėjo I.S. reikalavimą dėl 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Algis Markevičius