Civilinė byla Nr. e2-865-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00835-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinys atsisakytas priimti, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „InDebt“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Argentina“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius:

1.1.                      2018 m. gruodžio 20 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „InDebt“ ir BUAB „Sopranai“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2018/12/20, kuria UAB „InDebt“ perleido BUAB „Sopranai“ 160 449,49 Eur vertės reikalavimo teisę į skolininką N. S. (N. S.) už 30 000 Eur,

1.2.                      2021 m. liepos 15 d. tarp UAB „Argentina“ ir UAB „InDebt“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Argentina“ iš UAB „InDebt“ įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Sopranai“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „Sopranai“ ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Sopranai“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d., nemokumo administratoriumi paskirtas Žilvinas Bliznikas (toliau – nemokumo administratorius). Nemokumo administratorius pateikė prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje. Dėl patvirtintų finansinių reikalavimų kilo ginčas, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-765-407/2023 konstatuota, kad atsisakydamas patvirtinti kreditorės UAB „Argentina“ 25 032,15 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš paskolos sutarties ir 2019 m. vasario 18 d. atlikto mokėjimo nurodymo, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės UAB „Argentina“ 25 032,15 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro negrąžinta 25 000 Eur dydžio paskola ir 32,15 Eur neapmokėtos palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Argentina“ finansinį reikalavimą, kildinimą iš 2021 m. liepos 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria įgytos reikalavimo teisės į UAB „Sopranai“ pagal įsiteisėjusius procesinius teismo sprendimus, bei finansinį reikalavimą, kildinimą iš 2022 m. gruodžio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria įgytos reikalavimo teisės į UAB „Sopranai“ pagal tarp V. S. ir UAB „Sopranai“ sudarytą paskolos sandorį.

4.       Teismas, nustatęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 išsprendė 2021 m. liepos 15 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. sutarčių teisėtumo klausimą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 43, 45 punktuose suformuota praktika dėl teismo sprendimo visuotinio privalomumo principo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

I.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovė BUAB „Sopranai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą ir tokiu būdu pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą, nepagrįstai apribojo nemokumo administratoriaus pareigos ginti kreditorių ir įmonės interesus įgyvendinimo galimybes. Nagrinėjamu atveju nesutampa nemokumo administratoriaus inicijuotos bylos dėl sandorių negaliojimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 išnagrinėtos bylos šalys, ieškinio pagrindai ir reikalavimai, nes minėtoje byloje nebuvo keliamas bei nagrinėjamas sandorių teisėtumo ir (ar) negaliojimo klausimas, o tik buvo pasisakyta dėl vienos sandorio šalies įgytos teisės pagal iki tol nenuginčytą ir neginčytą sandorį, apimties, be to, visiškai nepasisakyta dėl 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „InDebt“ bei BUAB „Sopranai“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

5.2.                      Teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką tapataus ieškinio vertinimo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo reikšmės klausimais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės kasatoriaus teisės į teisingą procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktą).

5.3.                      Nei viename teisminiame procese nebuvo keliamas ir nagrinėjamas sandorių, iš kurių kildinamos finansinės prievolės, teisėtumo bei tokius sandorius sudariusių šalių sąžiningumo klausimas. Tik po 2023 m. birželio 15 d. nutarties priėmimo nemokumo administratorius susipažino su anksčiau (iki bankroto bylos iškėlimo) teisme išnagrinėtos bylos medžiaga ir nurodė esminius tokių sandorių neteisėtumo požymius apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 (31, 14–15 ir kt. punktai) nevertino nemokumo administratoriaus argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, kartu pripažindamas, kad galimai vėliau paaiškėjus, jog UAB „InDebt“ neturėjo teisinio pagrindo perleisti finansinio reikalavimo UAB „Argentina“, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 15 punktas).

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovėms UAB „InDebt“ ir UAB „Argentina“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiomis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

8.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

9.       Ieškovė BUAB „Sopranai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – BUAB „Sopranai“ juridinių asmenų registro išrašą; 2022 m. rugsėjo 9 d. akcininko sprendimą dėl direktoriaus atšaukimo; 2022 m. rugsėjo 9 d. akcininko sprendimą dėl pritarimo restruktūrizavimo planui; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-705-553/2023 bei 2023 m. liepos 7 d. A. D. atskirąjį skundą.

10.       Iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad teikiamais papildomais rašytiniais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti buvusio BUAB „Sopranai“ vadovo E. (E.) J. ir V. S. nesąžiningus veiksmus iki iškeliant BUAB „Sopranai“ bankroto bylą, t. y. jog būtent šie asmenys bylos dėl skolos priteisimo pagal neteisėtą sandorį nagrinėjimo ir reikalavimo teisės pagal teismo sprendimą perleidimo metu savo nesąžiningais, bendrovės interesams prieštaraujančiais veiksmais sukūrė teisines prielaidas ateityje (apeliantės nemokumo atveju) UAB „Argentina“ pareikšti nesąžiningą finansinį reikalavimą ir apeliantės bankroto byloje gauti finansinę naudą kitų sąžiningų apeliantės kreditorių sąskaita. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiami nauji įrodymai nėra susiję su ginčo šioje civilinėje byloje objektu. Šioje byloje sprendžiamas procesinis klausimas dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo, o ne vertinamas ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas iš esmės, dėl to ieškovės teikiami nauji įrodymai šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo priimti ieškinį, neturi teisinės reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad dalis ieškovės kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų – BUAB „Sopranai“ juridinių asmenų registro išrašas; 2022 m. rugsėjo 9 d. akcininko sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo planui; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-705-553/2023 bei 2023 m. liepos 7 d. A. D. atskirasis skundas yra pateikti BUAB „Sopranai“ bankroto byloje ir (ar) yra BUAB „Sopranai“ bankroto bylos dalis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir, esant poreikiui, su šiais dokumentais susipažinti, šių įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nėra sprendžiamas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

14.       Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas šalių, ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumas.

15.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės teikiamą ieškinį, konstatavęs, kad tapatūs reikalavimai dėl 2021 m. liepos 15 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. sutarčių teisėtumo yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas bei šalys nėra tapatūs Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 išnagrinėtai bylai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais sutinka.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje suformulavusi du reikalavimus – ieškovė prašė teismo: (1) pripažinti negaliojančia 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „InDebt“ ir BUAB „Sopranai“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2018/12/20, kuria UAB „InDebt“ perleido BUAB „Sopranai“ 160 449,49 Eur vertės reikalavimo teisę į skolininką N. S. už 30 000 Eur; (2) pripažinti negaliojančia 2021 m. liepos 15 d. tarp UAB „Argentina“ ir UAB „InDebt“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Argentina“ iš UAB „InDebt“ įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Sopranai“.

17.       Minėta, kad ieškovė savo reikalavimus dėl 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2021 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis reiškia, kai įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 yra išspręstas klausimas dėl UAB „Argentina“ finansinio reikalavimo, kylančio iš 2021 m. liepos 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino UAB „Argentina“ finansinį reikalavimą, kildinimą iš 2021 m. liepos 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria įgytos reikalavimo teisės į BUAB „Sopranai“ pagal įsiteisėjusius procesinius teismo sprendimus (33 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktą). Taigi, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo nutartimi šio teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 26 punktą ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 32 punktas).

18.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-765-407/2023 pareikštuose atskirajame skunde ir atsiliepime į UAB „Argentina“ atskirąjį skundą buvo nurodžiusi, kad ginčijami sandoriai akivaizdžiai prieštarauja BUAB „Sopranai“ veiklos tikslams ir yra nesąžiningi, apsimestiniai sandoriai, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė ir kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties turinio, teismas tokių ieškovės argumentų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė.

19.       Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad sprendžiant dėl UAB „Argentina“ finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Sopranai“ bankroto byloje teismas, konstatavęs, jog UAB „Argentina“ reikalavimas kyla iš įsiteisėjusių procesinių teismų sprendimų, nevertino sandorių, dėl kurių teisėtumo ieškovė reiškia savarankiškus materialinius reikalavimus nagrinėjamoje byloje, teisėtumo. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, negalima daryti išvados, kad tapatūs reikalavimai dėl 2021 m. liepos 15 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo yra išspręsti, tvirtinant UAB „Argentina“ finansinį reikalavimą. Juo labiau kad, kaip pagrįstai pastebi ieškovė, aptariamoje nutartyje visiškai nepasisakyta dėl 2018 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „InDebt“ ir BUAB „Sopranai“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

20.       Apibendrindamas motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skiriasi tiek pareikšto ieškinio pagrindas (dalykas), tiek iš dalies ir faktinis pagrindas, kuriuo ieškovė grindžia reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingas išvadas, neteisingai įvertino Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 ir nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų tapatumą, bei neteisėtai bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamą ieškinį.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės kasatoriaus teisės į teisingą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas).

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765-407/2023 15 punkte atkreipė dėmesį, kad bankroto procese yra įtvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo galimybė, todėl galimai vėliau paaiškėjus, jog UAB „InDebt“ neturėjo teisinio pagrindo perleisti finansinio reikalavimo UAB „Argentina“, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patikslinimo.

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias ieškinio priėmimą, todėl padarė neteisėtą išvadą dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų tapatumo, dėl to ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinio atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „InDebt“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Argentina“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė