Civilinė byla Nr. 2A-928-343/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis

Procesinio dokumento kategorijos: 34.4.3; 99.5; 121.21; 128.2

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 11 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. Ū., pareiškėjos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

suinteresuotam asmeniui B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Ū. ir suinteresuoto asmens B. V. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-634/2010 pagal pareiškėjos E. Ū. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. V., E. S. K., S. K., R. K., V. Š., I. P. – Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l. 3-4, t. 1) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motinos V. M., mirusios 2006 m. rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, nurodydama, kad mirusioji 1994 m. gruodžio 12 d. testamentu visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui B. V.. Kad pareiškėja galėtų pretenduoti į dalį palikimo, jai būtina teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja jos motinos mirties metu buvo motinos išlaikoma. Šį faktą patvirtina faktinės bylos aplinkybės, pagal kurias pareiškėja yra neįgali, jos darbingumas yra ribotas, sveikatos būklė prasta, pajamos per mėnesį tesudaro 106,37 Lt, ji išlaiko ir 460 Lt socialinę pašalpą gaunantį neįgalų nepilnametį sūnų. Iki motinos mirties pareiškėja gyvendavo iš motinos gaunamos 900 Lt pensijos.

Atsiliepimais į pareiškimą suinteresuoti asmenys V. Š. (b.l. 49, t. 1), R. K. (b.l. 50, t. 1), S. K. (b.l. 51, t. 1), I. P. – Ž. (b.l. 52, t. 1), E. S. K. (b.l. 53, t. 1) nurodė pareiškimą palaikantys ir prašantys jį tenkinti.

Atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 55-65, t. 1) suinteresuotas asmuo B. V. prašė pareiškimą atmesti ir nurodė kaip ir pareiškėja esanti mirusiosios V. M. dukra, tvirtino, jog pareiškėja motiną nuolat skriausdavo, terorizuodavo reikalaudama pinigų, kuriuos panaudodavo alkoholiui įsigyti. Pareiškėjos nurodomi argumentai, jog motina ją išlaikė, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėja motiną priversdavo atiduoti jai gaunamas pajamas. Nurodydama esanti blogos sveikatos, pareiškėja kartu patvirtino pati dirbanti jai priklausančiame sodo sklype. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėją ir jos neįgalų sūnų privalo išlaikyti buvęs pareiškėjos sutuoktinis. Be to, mirusioji V. M. iš savo santaupų buvo nupirkusi pareiškėjai sodybą, kurią pastaroji pardavė ir pinigus iššvaistė, o po to, pasinaudodama motinos gerumu, pas ją apsigyveno ir nuolat terorizavo.

Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu (b.l. 156-162, t. 2) pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., mirusios 2006 m. rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo momentu buvo reikalinga išlaikymo. Teismas nurodė, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėja gyveno mirusiai motinai priklausančiame name, iki motinos, kuriai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, mirties ja rūpinosi. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo nustatytas 55% darbingumas, kuris sprendimo priėmimo dienai yra sumažėjęs iki 35%, jos pajamas sudarė 106,37 Lt nedarbingumo pašalpa, pareiškėja neturėjo galimybės įsidarbinti tiek dėl riboto darbingumo, tiek dėl to, jog slaugo neįgalų nepilnametį sūnų. Faktinį išlaikymą motina pareiškėjai teikė suteikdama jai gyvenamąsias patalpas, taip pat remdama savęs ir vaiko išlaikyti negalinčią dukrą finansiškai. Teismas kaip jokiais įrodymais nepagrįstus atmetė atsiliepime į pareiškimą suinteresuoto asmens B. V. išdėstytus argumentus, jog pareiškėja netinkamai elgėsi su motina, pinigus iš jos paimdavo per prievartą, juos naudodavo netinkamiems tikslams. Tenkindamas materialųjį pareiškimo reikalavimą teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens B. V. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog šios išlaidos negali būti vertinamos kaip atsiradusios būtent dėl suinteresuoto asmens procesinių veiksmų.

Apeliaciniu skundu (b.l. 2-7, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, pareiškimą atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo civilinės bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl kurios nagrinėjama byla buvo sustabdyta, medžiagos, nors atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo aiškiai nurodė, jog būtent minėtoje byloje yra įrodymai, patvirtinantys netinkamą pareiškėjos elgesį su motina, būtent toje byloje patvirtintos aplinkybės, jog pareiškėja su motina bendro ūkio nevedė, nes nuolat konfliktavo. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pareiškėja prieš motinos mirtį pardavė pareiškėjai priklausantį žemės sklypą už 6250 Lt, o vėliau jį vėl nusipirko, sumokėdama 5000 Lt, t.y. disponavo didesne pinigų suma, nei yra būtina minimaliam pragyvenimui, jog pareiškėja gaudavo pajamų iš auginamų gėlių ir dirbamų viešųjų darbų, jog iš vaikui išlaikymą teikusio buvusio sutuoktinio išlaikymo sau nereikalavo, būdama neblaivi dažnai konfliktavo su mirusiąja, nepateikė argumentų, kodėl nuo išlaikymo pareigos atleidžiami pilnamečiai pareiškėjos vaikai.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundą (b.l. 31-35, t. 3) pareiškėja prašo skundą atmesti, savo poziciją grįsdama ginčijamame teismo sprendime nurodytais argumentais.

Atsiliepimais į suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. Š. (b.l. 37, t. 3), E. S. K. (b.l. 39, t. 3), S. K. (b.l. 41, t. 3), R. K. (b.l. 43, t. 3) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniu skundu (b.l. 23-25, t. 3) pareiškėja prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Pareiškėja nurodo patyrusi 2400 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 45,40 Lt sumokėjusi už liudytojo atvykimą į teismo posėdį. Atstovavimo išlaidų atlyginimui taikytina speciali teisės norma - CPK 98 str., numatanti vienintelę išimtį, kada atstovavimo išlaidos neatlyginamos - kai prašymas dėl išlaidų atlyginimo ir jį patvirtinantys įrodymai nepateikiami teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Advokatą pareiškėjai teko samdyti būtent dėl jos reikalavimo pagrįstumą ginčijusios B. V. procesinių veiksmų.

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b.l. 45-47, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti sutikdama su teismo sprendimo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodydama, kad pareiškėja teikia melagingą informaciją apie advokato darbo apimtis.

Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens B. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byloje reikštas materialusis teisinis reikalavimas patenkintas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista. Kartu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ypatingosios teisenos bylose, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 329str. 1d.).

Įstatymo leidėjo garantuojama testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas, pagal kurį palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Pagal CK 5.20 str. 1 d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Kadangi pilnamečių veiksnių palikėjo vaikų išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas, šis juridinę reikšmę turintis faktas į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens pareiškimu nustatinėjamas teismo ypatingosios teisenos tvarka. Esminėmis tokio pobūdžio juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti laikytinos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turtine padėtimi ir galimybėmis tą turtinę padėtį įtakoti, egzistavusios palikimo atsiradimo dieną. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo nustatytas ribotas 55% darbingumas (b.l. 14, t. 1), ji viena augino neįgalų nepilnametį sūnų, kuriam buvo reikalinga priežiūra (b.l. 10, 16-17, 23-25, t. 1). Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos galimybės gauti darbines pajamas yra itin ribotos. Taip pat byloje yra pateiktas vienintelis įrodymas apie pareiškėjos pajamas - VSDFV Šakių skyriaus 2008 m. vasario 21 d. pažyma (b.l. 18, t. 1), iš kurios matyti, kad pareiškėjos pajamos per mėnesį sudarė 106,37 Lt . Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos (b.l. 118-122, t. 1; b.l. 128, t. 2) patvirtina, jog pareiškėja aktyviai įgyvendino savo teises į socialines išmokas, tačiau palikimo atsiradimo metu jos gautos išmokos buvo tikslinės, skirtos ne pareiškėjai, o jos neįgaliam sūnui, todėl nevertintinos kaip jos gautos pajamos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens B. V. pateiktuose procesiniuose dokumentuose įvardintos aplinkybės, jog pareiškėja gaudavo papildomų pajamų, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Toks žemas pajamų lygmuo patvirtina pagalbos iš šalies reikalingumą. Šios pagalbos teikimo faktą savaime patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų neginčijamos aplinkybės, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėja su sūnumi gyveno palikėjai priklausiusioje gyvenamojoje patalpoje, pragyvenimui naudojo palikėjos gaunamos pensijos dalį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatinėjamas išlaikymo reikalingumo, o ne pareigos teikti išlaikymą paskirstymo tarp šeimos narių faktas, todėl trečiojo asmens B. V. apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjai išlaikymą turėjo teikti ne palikėja, o pareiškėjos buvęs sutuoktinis ar jos pilnamečiai vaikai, negali būti vertinami kaip įtakojantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimai netinkamu pareiškėjos elgesiu palikėjos atžvilgiu, akcentuotina tai, jog netinkamas įpėdinio elgesys, remiantis CK 5.6 str. nuostatomis, gali būti vertinamas kaip pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka atimti iš jo paveldėjimo teisę, tačiau pats savaime nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto, juolab kad, teikdama argumentus dėl netinkamo pareiškėjos elgesio, suinteresuoto asmens B. V. šiais argumentais bandė paneigti būtent pareiškėjos išlaikymo reikalingumo faktą, bet ne apskritai jos, kaip įpėdinės, teises. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo priimtais teismų procesiniais sprendimais (b.l. 44-46, 53-55, t. 2) nebuvo vertinamos aplinkybės, susiję su netinkamu pareiškėjos elgesio palikėjos atžvilgiu, t.y. nebuvo vertinamas į tą bylą galimai pateiktų netinkamo pareiškėjos elgesio įrodymų pagrįstumo klausimas, todėl remtis šiais įrodymais nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atmestinas ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėja, sudarydama jai priklausiusio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius disponavo didesne, nei būtina pragyvenimui, pinigų suma. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, sandoriai buvo sudaryti siekiant gauti pinigų malkoms gyvenamųjų patalpų kūrenimui įsigyti (būtent tam buvo panaudotas kainų skirtumas, kurį pareiškėja įsipareigojo grąžinti kontrahentei ir iki šiol tos pareigos nėra iki galo įvykdžiusi). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo sklypo vertė nėra didelė, jį pareiškėja naudoja daržovėms auginti, taip bent iš dalies pagerindama savo sunkią finansinę padėtį. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjos nurodomą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti suinteresuoto asmens B. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą paskirstyti dalyvavusių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 str. 6 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, nepaskirstomos, susijusi su vienašaliu šios teisenos pobūdžiu, t.y. su tuo, jog įprastai šioje teisenoje nėra priešingų dalyvaujančių byloje asmenų interesų ir teismas atlieka ne ginčų sprendimo, bet labiau administracinę funkciją. Tačiau, remiantis CPK 443 str. 7 d., net ir kilus ginčui dėl teisės, byla toliau turi būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl akivaizdu, jog tam tikrais atvejais dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti skirtingas. Tokiu atveju teismas, remdamasis CPK 443 str. 6 d., gali paskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Žodis „gali“ šiame kontekste turi būti vertinamas ne kaip suteikiantis teisę teismui šį klausimą išspręsti savo nuožiūra, neatsižvelgiant į proceso eigą, bet kaip įpareigojantis teismą įvertinti, kas sąlygojo dalyvavusio byloje asmens, kurio naudai priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, išlaidų atsiradimą. Paskirstomos turi būti tik išlaidos, atsiradusios dėl kitokį suinteresuotumą turėjusio dalyvaujančio byloje asmens atliktų procesinių veiksmų. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens B. V. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiškėjos patirtų išlaidų pobūdį ir pagrįstumą, jų ryšį su suinteresuoto asmens B. V. procesiniais veiksmais. Pareiškėja nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrusi 2400 Lt atstovavimo išlaidų ir 45,40 Lt išlaidų, susijusių su liudytojo atvykimu į teismo posėdį. Kadangi poreikis kviesti į bylą liudytoją A. Ū. buvo susijęs būtent su suinteresuoto asmens nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su liudytojo ir pareiškėjos tarpusavio santykiais, byloje esant liudytojo patvirtinimui (b.l. 127, t. 2) apie pareiškėjos jam sumokėtą pinigų sumą už kelionės išlaidas, atsižvelgiant į liudytojo gyvenamąją vietą, nėra pagrindo abejoti šių pareiškėjos išlaidų pagrįstumu, todėl prašymas jas priteisti iš skirtingą suinteresuotumą turėjusios B. V. tenkintinas. Vertindama pareiškėjos patirtų su atstovavimu susijusių išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atstovavimo sutartį su advokatu pareiškėja sudarė 2009m. rugsėjo 25 d. (b.l. 93, t. 1), t.y. praėjus daugiau nei metams po pareiškimo teismui pateikimo ir pirmojo teismo posėdžio, pareiškime nurodė bylą vesianti be advokato, apeliaciniame skunde patvirtino, jog būtinybė samdyti atstovą atsirado tik po to, kai suinteresuotas asmuo B. V. pateikė atsiliepimą, kuriame išreikštas prieštaravimas pareiškėjos teismui pateiktam prašymui. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog advokatas pareiškėjai atstovavo tik atliekant procesinius veiksmus po 2009 m. rugsėjo 25 d. Nors teismui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (b.l. 114, t. 1; b.l. 1, 126, t. 2) advokatas nurodo teikęs tiek atstovavimo teismo posėdžiuose, tiek ir procesinių dokumentų rengimo paslaugas, kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą tėra pateiktas 2009 m. lapkričio 24 d. advokato prašymas dėl posėdžio datos perkėlimo (b.l. 152, t. 1), kuris negali būti vertinamas kaip susijęs su suinteresuoto asmens B. V. atliktais procesiniais veiksmais. Vertinant advokato atstovavimą pareiškėjai teismo posėdžiuose, atkreiptinas dėmesys į tai, jog advokatas dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose - 2009 m. lapkričio 16 d. (b.l. 137, t. 1), 2009 m. gruodžio 9 d. (b.l. 63, t. 2) ir 2010 m. sausio 27 d. (b.l. 151, t. 2), kurių bendra trukmė neviršijo 6 valandų. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-86 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p., priteistina išlaidų už tokios apimties teisines paslaugas suma neturėtų viršyti 720 Lt. Nesant jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog ši priteistinų išlaidų sumą yra nepagrįstai maža, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens B. V. priteistina 765,40 Lt pareiškėjos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

Įvertinęs aplinkybę, jog advokatas atstovavo pareiškėją rengiant apeliacinį skundą, atsiliepimą į suinteresuoto asmens skundą, dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog pareiškėjos patirtos 800 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos. Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog, atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, patenkinus 31% pareiškėjos apeliaciniame skunde reikšto reikalavimo, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, suma proporcingai mažintina iki 524 Lt (400 Lt suinteresuoto asmens apeliacinio skundo dalyje ir 124 Lt pareiškėjos apeliacinio skundo dalyje).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1, 3 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjos E. Ū. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti, pareiškėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 765,40 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 40 ct) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524 Lt (penkis šimtus dvidešimt keturis litus) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Rūta Palubinskaitė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Gintautas Koriaginas

 

 

                                                                                                Algirdas Remeika