Civilinė byla Nr. 2A-928-343/2010
Pirmosios
instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis
Procesinio
dokumento kategorijos: 34.4.3; 99.5; 121.21; 128.2
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto
Koriagino, Algirdo Remeikos
sekretoriaujant Audronei
Stulginskaitei,
dalyvaujant pareiškėjai E. Ū., pareiškėjos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
suinteresuotam asmeniui B. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio
proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos
E. Ū. ir suinteresuoto asmens B. V. apeliacinius
skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr. 2-2-634/2010
pagal pareiškėjos E. Ū. pareiškimą suinteresuotiems
asmenims B. V., E. S. K., S. K.,
R. K., V. Š., I.
P. – Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja
kreipėsi į teismą (b.l. 3-4, t. 1) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą, jog pareiškėjos motinos V. M., mirusios 2006 m.
rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo reikalingas
išlaikymas, nurodydama, kad mirusioji 1994 m. gruodžio 12 d. testamentu visą
savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui B. V.. Kad
pareiškėja galėtų pretenduoti į dalį palikimo, jai būtina teismo tvarka
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja jos motinos mirties
metu buvo motinos išlaikoma. Šį faktą patvirtina faktinės bylos aplinkybės,
pagal kurias pareiškėja yra neįgali, jos darbingumas yra ribotas, sveikatos
būklė prasta, pajamos per mėnesį tesudaro 106,37 Lt, ji išlaiko ir 460 Lt
socialinę pašalpą gaunantį neįgalų nepilnametį sūnų. Iki motinos mirties
pareiškėja gyvendavo iš motinos gaunamos 900 Lt pensijos.
Atsiliepimais
į pareiškimą suinteresuoti asmenys V. Š. (b.l. 49, t. 1),
R. K. (b.l. 50, t. 1), S. K. (b.l. 51, t. 1), I. P. – Ž.
(b.l. 52, t. 1), E. S. K. (b.l. 53, t. 1) nurodė pareiškimą palaikantys
ir prašantys jį tenkinti.
Atsiliepimu į
pareiškimą (b.l. 55-65, t. 1) suinteresuotas asmuo B. V. prašė
pareiškimą atmesti ir nurodė kaip ir pareiškėja esanti mirusiosios V. M. dukra, tvirtino, jog pareiškėja motiną nuolat
skriausdavo, terorizuodavo reikalaudama pinigų, kuriuos panaudodavo alkoholiui
įsigyti. Pareiškėjos nurodomi argumentai, jog motina ją išlaikė, yra
nepagrįsti, kadangi pareiškėja motiną priversdavo atiduoti jai gaunamas
pajamas. Nurodydama esanti blogos sveikatos, pareiškėja kartu patvirtino pati
dirbanti jai priklausančiame sodo sklype. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėją
ir jos neįgalų sūnų privalo išlaikyti buvęs pareiškėjos sutuoktinis. Be to,
mirusioji V. M. iš savo santaupų buvo nupirkusi pareiškėjai
sodybą, kurią pastaroji pardavė ir pinigus iššvaistė, o po to, pasinaudodama
motinos gerumu, pas ją apsigyveno ir nuolat terorizavo.
Šakių rajono
apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu (b.l. 156-162, t. 2)
pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., mirusios 2006 m. rugsėjo 19 d., palikimo atsiradimo
momentu buvo reikalinga išlaikymo. Teismas nurodė, jog palikimo atsiradimo metu
pareiškėja gyveno mirusiai motinai priklausančiame name, iki motinos, kuriai
buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, mirties ja rūpinosi.
Palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo nustatytas 55% darbingumas, kuris
sprendimo priėmimo dienai yra sumažėjęs iki 35%, jos pajamas sudarė 106,37 Lt
nedarbingumo pašalpa, pareiškėja neturėjo galimybės įsidarbinti tiek dėl riboto
darbingumo, tiek dėl to, jog slaugo neįgalų nepilnametį sūnų. Faktinį išlaikymą
motina pareiškėjai teikė suteikdama jai gyvenamąsias patalpas, taip pat remdama
savęs ir vaiko išlaikyti negalinčią dukrą finansiškai. Teismas kaip jokiais
įrodymais nepagrįstus atmetė atsiliepime į pareiškimą suinteresuoto asmens B. V. išdėstytus argumentus, jog pareiškėja netinkamai
elgėsi su motina, pinigus iš jos paimdavo per prievartą, juos naudodavo
netinkamiems tikslams. Tenkindamas materialųjį pareiškimo reikalavimą teismas
atmetė pareiškėjos prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens B.
V. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog šios
išlaidos negali būti vertinamos kaip atsiradusios būtent dėl suinteresuoto
asmens procesinių veiksmų.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 2-7, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. prašo
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti,
priimti naują sprendimą, pareiškimą atmesti ir nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas neišanalizavo civilinės bylos dėl testamento pripažinimo
negaliojančiu, dėl kurios nagrinėjama byla buvo sustabdyta, medžiagos, nors
atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo aiškiai nurodė, jog būtent minėtoje
byloje yra įrodymai, patvirtinantys netinkamą pareiškėjos elgesį su motina, būtent
toje byloje patvirtintos aplinkybės, jog pareiškėja su motina bendro ūkio
nevedė, nes nuolat konfliktavo. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktines
aplinkybes, jog pareiškėja prieš motinos mirtį pardavė pareiškėjai priklausantį
žemės sklypą už 6250 Lt, o vėliau jį vėl nusipirko, sumokėdama 5000 Lt, t.y.
disponavo didesne pinigų suma, nei yra būtina minimaliam pragyvenimui, jog
pareiškėja gaudavo pajamų iš auginamų gėlių ir dirbamų viešųjų darbų, jog iš vaikui
išlaikymą teikusio buvusio sutuoktinio išlaikymo sau nereikalavo, būdama
neblaivi dažnai konfliktavo su mirusiąja, nepateikė argumentų, kodėl nuo
išlaikymo pareigos atleidžiami pilnamečiai pareiškėjos vaikai.
Atsiliepimu į
suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundą (b.l. 31-35,
t. 3) pareiškėja prašo skundą atmesti, savo poziciją grįsdama ginčijamame
teismo sprendime nurodytais argumentais.
Atsiliepimais
į suinteresuoto asmens B. V. apeliacinį skundą
suinteresuoti asmenys V. Š. (b.l. 37, t. 3), E. S. K. (b.l.
39, t. 3), S. K. (b.l. 41, t. 3), R. K. (b.l. 43, t. 3) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 23-25, t. 3) pareiškėja prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės
teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti
pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo patenkinti. Pareiškėja nurodo patyrusi 2400 Lt atstovavimo išlaidų,
taip pat 45,40 Lt sumokėjusi už liudytojo atvykimą į teismo posėdį. Atstovavimo
išlaidų atlyginimui taikytina speciali teisės norma - CPK 98 str., numatanti
vienintelę išimtį, kada atstovavimo išlaidos neatlyginamos - kai prašymas dėl
išlaidų atlyginimo ir jį patvirtinantys įrodymai nepateikiami teismui iki bylos
išnagrinėjimo iš esmės. Advokatą pareiškėjai teko samdyti būtent dėl jos
reikalavimo pagrįstumą ginčijusios B. V. procesinių
veiksmų.
Atsiliepimu į
pareiškėjos apeliacinį skundą (b.l. 45-47, t. 3) suinteresuotas asmuo B. V. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti sutikdama
su teismo sprendimo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir
nurodydama, kad pareiškėja teikia melagingą informaciją apie advokato darbo
apimtis.
Pareiškėjos
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens B. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą
išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir
nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu,
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byloje reikštas materialusis
teisinis reikalavimas patenkintas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina
nepakeista. Kartu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ypatingosios teisenos bylose, todėl ši
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 329str. 1d.).
Įstatymo
leidėjo garantuojama testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe
išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas
testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus
paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik
įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas
paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų
užtikrinimo principas, pagal kurį palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir
artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties
nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir
apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo
dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos
nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja
ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis
savo šeimos narių gerove. Pagal CK 5.20 str. 1 d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas
išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų
turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos,
amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos
būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Kadangi pilnamečių veiksnių palikėjo vaikų
išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas, šis juridinę reikšmę
turintis faktas į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens pareiškimu
nustatinėjamas teismo ypatingosios teisenos tvarka. Esminėmis tokio pobūdžio
juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti laikytinos aplinkybės, susijusios
su pareiškėjo turtine padėtimi ir galimybėmis tą turtinę padėtį įtakoti,
egzistavusios palikimo atsiradimo dieną. Kaip matyti iš faktinių bylos
aplinkybių, kurių dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, pareiškėjai palikimo
atsiradimo dieną buvo nustatytas ribotas 55% darbingumas (b.l. 14, t. 1), ji viena
augino neįgalų nepilnametį sūnų, kuriam buvo reikalinga priežiūra (b.l. 10,
16-17, 23-25, t. 1). Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti
pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos galimybės gauti darbines pajamas yra itin
ribotos. Taip pat byloje yra pateiktas vienintelis įrodymas apie pareiškėjos
pajamas - VSDFV Šakių skyriaus 2008 m. vasario 21 d. pažyma (b.l. 18, t. 1), iš
kurios matyti, kad pareiškėjos pajamos per mėnesį sudarė 106,37 Lt . Šakių
rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos (b.l.
118-122, t. 1; b.l. 128, t. 2) patvirtina, jog pareiškėja aktyviai įgyvendino
savo teises į socialines išmokas, tačiau palikimo atsiradimo metu jos gautos
išmokos buvo tikslinės, skirtos ne pareiškėjai, o jos neįgaliam sūnui, todėl
nevertintinos kaip jos gautos pajamos. Kaip teisingai nurodė pirmosios
instancijos teismas, suinteresuoto asmens B. V. pateiktuose
procesiniuose dokumentuose įvardintos aplinkybės, jog pareiškėja gaudavo
papildomų pajamų, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Toks žemas pajamų lygmuo
patvirtina pagalbos iš šalies reikalingumą. Šios pagalbos teikimo faktą savaime
patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų neginčijamos aplinkybės, jog palikimo
atsiradimo metu pareiškėja su sūnumi gyveno palikėjai priklausiusioje
gyvenamojoje patalpoje, pragyvenimui naudojo palikėjos gaunamos pensijos dalį. Teisėjų
kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra
nustatinėjamas išlaikymo reikalingumo, o ne pareigos teikti išlaikymą
paskirstymo tarp šeimos narių faktas, todėl trečiojo asmens B.
V. apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjai išlaikymą turėjo teikti
ne palikėja, o pareiškėjos buvęs sutuoktinis ar jos pilnamečiai vaikai, negali
būti vertinami kaip įtakojantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant suinteresuoto asmens apeliacinio
skundo argumentus, susijusius su galimai netinkamu pareiškėjos elgesiu
palikėjos atžvilgiu, akcentuotina tai, jog netinkamas įpėdinio elgesys,
remiantis CK 5.6 str. nuostatomis, gali būti vertinamas kaip pagrindas teisės
aktų nustatyta tvarka atimti iš jo paveldėjimo teisę, tačiau pats savaime
nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto,
juolab kad, teikdama argumentus dėl netinkamo pareiškėjos elgesio, suinteresuoto
asmens B. V. šiais argumentais bandė paneigti būtent
pareiškėjos išlaikymo reikalingumo faktą, bet ne apskritai jos, kaip įpėdinės,
teises. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog civilinėje byloje dėl
testamento nuginčijimo priimtais teismų procesiniais sprendimais (b.l. 44-46,
53-55, t. 2) nebuvo vertinamos aplinkybės, susiję su netinkamu pareiškėjos
elgesio palikėjos atžvilgiu, t.y. nebuvo vertinamas į tą bylą galimai pateiktų
netinkamo pareiškėjos elgesio įrodymų pagrįstumo klausimas, todėl remtis šiais
įrodymais nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu
nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atmestinas ir trečiojo
asmens apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėja, sudarydama jai
priklausiusio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius disponavo didesne, nei
būtina pragyvenimui, pinigų suma. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų
parodymų, sandoriai buvo sudaryti siekiant gauti pinigų malkoms gyvenamųjų
patalpų kūrenimui įsigyti (būtent tam buvo panaudotas kainų skirtumas, kurį
pareiškėja įsipareigojo grąžinti kontrahentei ir iki šiol tos pareigos nėra iki
galo įvykdžiusi). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo sklypo vertė
nėra didelė, jį pareiškėja naudoja daržovėms auginti, taip bent iš dalies
pagerindama savo sunkią finansinę padėtį. Įvertinusi visas aukščiau aptartas
aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nustatė pareiškėjos nurodomą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl
ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti suinteresuoto asmens B.
V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja
apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą paskirstyti
dalyvavusių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 str. 6 d. įtvirtinta
bendroji taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant
ypatingosios teisenos tvarka, nepaskirstomos, susijusi su vienašaliu šios
teisenos pobūdžiu, t.y. su tuo, jog įprastai šioje teisenoje nėra priešingų
dalyvaujančių byloje asmenų interesų ir teismas atlieka ne ginčų sprendimo, bet
labiau administracinę funkciją. Tačiau, remiantis CPK 443 str. 7 d., net ir
kilus ginčui dėl teisės, byla toliau turi būti nagrinėjama ypatingosios
teisenos tvarka, todėl akivaizdu, jog tam tikrais atvejais dalyvaujančių byloje
asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti skirtingas. Tokiu atveju
teismas, remdamasis CPK 443 str. 6 d., gali paskirstyti dalyvaujančių byloje
asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Žodis „gali“ šiame kontekste turi būti
vertinamas ne kaip suteikiantis teisę teismui šį klausimą išspręsti savo
nuožiūra, neatsižvelgiant į proceso eigą, bet kaip įpareigojantis teismą
įvertinti, kas sąlygojo dalyvavusio byloje asmens, kurio naudai priimtas
galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, išlaidų atsiradimą. Paskirstomos
turi būti tik išlaidos, atsiradusios dėl kitokį suinteresuotumą turėjusio
dalyvaujančio byloje asmens atliktų procesinių veiksmų. Iš nagrinėjamos bylos
medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens B.
V. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Kadangi galutinis
teismo procesinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, pirmosios
instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiškėjos patirtų išlaidų pobūdį ir
pagrįstumą, jų ryšį su suinteresuoto asmens B. V. procesiniais
veiksmais. Pareiškėja nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
patyrusi 2400 Lt atstovavimo išlaidų ir 45,40 Lt išlaidų, susijusių su
liudytojo atvykimu į teismo posėdį. Kadangi poreikis kviesti į bylą liudytoją A. Ū. buvo susijęs būtent su suinteresuoto asmens
nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su liudytojo ir pareiškėjos
tarpusavio santykiais, byloje esant liudytojo patvirtinimui (b.l. 127, t. 2)
apie pareiškėjos jam sumokėtą pinigų sumą už kelionės išlaidas, atsižvelgiant į
liudytojo gyvenamąją vietą, nėra pagrindo abejoti šių pareiškėjos išlaidų
pagrįstumu, todėl prašymas jas priteisti iš skirtingą suinteresuotumą
turėjusios B. V. tenkintinas. Vertindama pareiškėjos
patirtų su atstovavimu susijusių išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad atstovavimo sutartį su advokatu pareiškėja sudarė 2009m.
rugsėjo 25 d. (b.l. 93, t. 1), t.y. praėjus daugiau nei metams po pareiškimo
teismui pateikimo ir pirmojo teismo posėdžio, pareiškime nurodė bylą vesianti
be advokato, apeliaciniame skunde patvirtino, jog būtinybė samdyti atstovą
atsirado tik po to, kai suinteresuotas asmuo B. V. pateikė
atsiliepimą, kuriame išreikštas prieštaravimas pareiškėjos teismui pateiktam
prašymui. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog advokatas
pareiškėjai atstovavo tik atliekant procesinius veiksmus po 2009 m. rugsėjo 25
d. Nors teismui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (b.l. 114, t. 1; b.l. 1, 126,
t. 2) advokatas nurodo teikęs tiek atstovavimo teismo posėdžiuose, tiek ir
procesinių dokumentų rengimo paslaugas, kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą
tėra pateiktas 2009 m. lapkričio 24 d. advokato prašymas dėl posėdžio datos
perkėlimo (b.l. 152, t. 1), kuris negali būti vertinamas kaip susijęs su
suinteresuoto asmens B. V. atliktais procesiniais
veiksmais. Vertinant advokato atstovavimą pareiškėjai teismo posėdžiuose,
atkreiptinas dėmesys į tai, jog advokatas dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose -
2009 m. lapkričio 16 d. (b.l. 137, t. 1), 2009 m. gruodžio 9 d. (b.l. 63, t. 2)
ir 2010 m. sausio 27 d. (b.l. 151, t. 2), kurių bendra trukmė neviršijo 6
valandų. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.
1R-86 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18
p., priteistina išlaidų už tokios apimties teisines paslaugas suma neturėtų
viršyti 720 Lt. Nesant jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog ši
priteistinų išlaidų sumą yra nepagrįstai maža, pareiškėjos apeliacinis skundas
tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis
papildytina, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pareiškėjai
iš suinteresuoto asmens B. V. priteistina 765,40 Lt
pareiškėjos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtoms išlaidoms
atlyginti.
Įvertinęs
aplinkybę, jog advokatas atstovavo pareiškėją rengiant apeliacinį skundą,
atsiliepimą į suinteresuoto asmens skundą, dalyvaujant apeliacinės instancijos
teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog pareiškėjos patirtos 800 Lt atstovavimo
išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos. Kartu teisėjų kolegija
nurodo, jog, atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, patenkinus 31% pareiškėjos apeliaciniame
skunde reikšto reikalavimo, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina
atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, suma
proporcingai mažintina iki 524 Lt (400 Lt suinteresuoto asmens apeliacinio
skundo dalyje ir 124 Lt pareiškėjos apeliacinio skundo dalyje).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1, 3 p., teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
Suinteresuoto asmens B.
V. apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjos E. Ū. apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Šakių rajono
apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti,
pareiškėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. V. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti 765,40
Lt (septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 40 ct) bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Likusią Šakių
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti
nepakeistą.
Priteisti
pareiškėjai E. Ū. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) iš suinteresuoto asmens B. V. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 524 Lt (penkis šimtus
dvidešimt keturis litus) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos.
Kolegijos pirmininkė Rūta
Palubinskaitė
Kolegijos teisėjai Gintautas
Koriaginas
Algirdas
Remeika