Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-622-557/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02648-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.1.; 45.4.5.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 301 str., 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išnagrinėjęs bylą, teisėjas
n u s t a t ė:
A. M. 2012-06-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5) už tai, kad jis 2012 m. birželio 7 d. 18 val. Tiltų g. 24, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį paliko stovėti su neįjungta pavara bei rankiniu stabdžiu, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 100 Lt baudą; pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikant ATPK 301 str., paskyrė jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str., skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Apeliaciniu skundu A. M. prašo administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti. Nurodo, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010). Jis nepajautė, negalėjo pajausti ir nepamatė, kad jo pastatytas automobilis „Volkswagen Passat“ nuriedėjo, stuktelėjo į kitą automobilį ir buvo padaryta žala automobiliui „Peugeot 407“. Tai patvirtina faktai, kad eismo įvykio metu automobilyje „Volkswagen Passat“ nebuvo žmogaus, kuris galėjo pajusti riedėjimą ir stuktelėjimą į kitą automobilį. Taip pat, atsižvelgiant į padarytos žalos menkavertiškumą ir draudimo kompanijos draudimo išmoką nukentėjusiajam, kyla realios abejonės, ar jis galėjo pamatyti ir pajausti, jog yra padaryta žala „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąmoningai tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. Taip pat, atsižvelgiant į jo žmogiškąsias savybes, tokias kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius eismo įvykį iš karto po policijos pranešimo, galima teigti, jog jis visiškai nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo sąmoningai pasišalino, nes neturėjo piktų kėslų išvengti administracinės atsakomybės. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju labiau tikėtina, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, kuomet jis net nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pripažįsta, jog teismas teisingai jį nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su tuo, jog jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.
Jis dirba UAB „K.“ kontrolieriumi ir vykdo apskaitos prietaisų, esančių pas vartotojus, kontrolę. Remiantis UAB „K.“ kontrolieriaus pareiginių nuostatų, kuriose aprašomi reikalavimai asmeniui, dirbančiam kontrolieriumi, 3 dalies 8 straipsniu, reikalaujama turėti teisę vairuoti automobilį. Darbo metu tenka dažnai važinėti į kitus miestus bei miestelius, todėl vairuotojo teisės yra būtinos norint neprarasti darbo. Tai įrodo automobilio, kuris nuosavybės teise priklauso jam, nuomos sutarties Nr. 8-70 su UAB „K.“ 4 straipsnis, kuriame nurodoma, kad tiksliniams važiavimas yra skiriama ne daugiau kaip 80 litrų degalų per mėnesį. Teisių vairuoti transporto priemonę turėjimas yra tiesiogiai susijęs su darbo vietos išsaugojimu, o tai leistų jam toliau tinkamai ir laiku vykdyti atsiskaitymus kreditoriams: 2011-01-06 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-000558-GV su AB banku „Swedbank“ 7000 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2015-12-27; 2011-03-17 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. LFL10317NJTA su AB banku „Snoras“ 1700 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2013-04-27; 2011-09-16 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C109162675 su UAB „Ūkio banko lizingu“ 7680,89 Lt sumai, paskutinė mokėjimo data - 2014-09-30; 2011-11-18 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. C111178920 su UAB „Ūkio banko lizingu“ 810 Lt sumai, mokėjimo termino pabaiga - 2013-05-18.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigia, jis ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 130 str. 1 d. Laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl A. M. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir kt.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, kuris buvo paliktas stovėti su neįjungta pavara bei rankiniu stabdžiu, pariedėjo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot 407“ ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju A. M. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis iš įvykio vietos pasišalino nepajutęs ir nepamatęs, kad jo automobilis „Volkswagen Passat“ apgadino automobilį „Peugeot 407“.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Apeliantas savo skunde nurodo, jog eismo įvykio metu automobilyje „Volkswagen Passat“ nebuvo žmogaus, kuris galėjo pajusti riedėjimą ir stuktelėjimą į kitą automobilį, tačiau pažymėtina, jog pats A. M. savo pirminiame paaiškinime (b.l. 11) nurodė matęs, kad jo automobilis galinio bamperio kampu buvo įsirėmęs į stovėjusio automobilio priekį. Nurodė ir tai, jog, patraukęs savo automobilį į priekį, apžiūrėjo svetimą automobilį. Išanalizavus byloje esančias po įvykio užfiksuotų automobilių nuotraukas (b.l. 16-18) matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantas, automobilio „Peugeot 407” apgadinimai yra pakankamai žymūs, ant minėto automobilio priekinio bamperio akivaizdžiai matomas įlenkimas, kas paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog A. M., apžiūrėjęs automobilį „Peugeot 407“, šių apgadinimų nematė. Fotonuotraukose taip pat užfiksuoti pakankamai akivaizdūs ir automobilio „Volkswagen Passat“ apgadinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilių „Peugeot 407“ ir „Volkswagen Passat“ apgadinimų mastą, darytina išvada, jog A. M. suprato, kad jo vairuotas ir savaime pariedėjęs automobilis „Volkswagen Passat“ kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Apeliacinis teismas laiko, jog tokio pobūdžio kontakto apeliantas, apžiūrėjęs automobilius, objektyviai negalėjo nepamatyti. Ta aplinkybė, kad A. M. po policijos pranešimo iš karto pripažino padaręs eismo įvykį, nuoširdžiai gailėjosi ir automobilio „Peugeot 407” apgadinimo fakto neginčijo, apeliacinio teismo vertinimu, kaip tik ir įrodo, jog A. M. suprato ir žinojo, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Tuo tarpu, jei A. M. apžiūrėjęs automobilį „Peugeot 407“ tikrai nebūtų pastebėjęs jokių apgadinimų, tikėtina, jog iš karto savo kaltės jis nebūtų pripažinęs, būtų bandęs įrodyti, kad jo automobiliui atsitrenkus į svetimą automobilį pastarasis apgadintas nebuvo. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. M. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors Kelių eismo taisyklių 234 punkte imperatyviai nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi A. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina atliekant tiesiogines pareigas darbe, be to, teisių vairuoti transporto priemonę turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbo vietos išsaugojimu, kas leistų jam ir toliau tinkamai ir laiku vykdyti atsiskaitymus kreditoriams – bankams. Tačiau pažymėtina, jog įstatymas, įtvirtindamas draudžiamas veikas bei nustatydamas už jas konkrečias sankcijas, iš anksto informuoja asmenis apie neigiamus padarinius už pažeidimų darymą. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. M. yra būtina darbe, kuris yra jo pajamų šaltinis, apeliantui buvo žinoma ir anksčiau, tačiau jis to nepaisė ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį įstatymas numato griežtą administracinę nuobaudą - baudą nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe, nesudaro pagrindo jam neskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina ir tai, jog A. M. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 301 str. ir už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė daug švelnesnę, negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. M. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai A. M. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Taip pat apeliacinio skundo argumentai dėl A. M. skirtos administracinės nuobaudos neduoda pagrindo švelninti apylinkės teismo jam pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtą administracinę nuobaudą. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Linas Pauliukėnas