Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1037/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26990-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant Inai Visockienei, Daivai Juškuvienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,
kaltinamajam A. M.,
nukentėjusiajai R. S.,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis išsiskyręs, nedirbantis, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – viešieji darbai 2 mėn., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 15 mėn., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 34 paros arešto, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 65 paros arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
A. M. 2020 m. liepos 8 d., apie 20 val. 00 min., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventine R. S. metu, koja du kartus spirdamas R. S. į pilvo sritį ir koja vieną kartą spirdamas R. S. į dešinės pusės krūtinės sritį, sukėlė šeimos nariui R. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad liepos 8 d. R. S. pasivadino jį į namus, ji turėjo dar alaus, todėl kartu išgėrė. Paskui, pasak kaltinamojo, nukentėjusioji pradėjo prie jo kabinėtis. Tada jis norėjo išeiti, o R. S. užrakino duris ir neišleido jo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nukentėjusiajai nespyrė. Pasak kaltinamojo, jis priėjo prie kambario durų ir liepė jai duoti raktus, tačiau ji jų nedavė, tada ir prasidėjo konfliktas. Kaip nurodė kaltinamasis jis ją pastūmė ant lovos ir radęs raktus atrakino duris ir išėjo. Pasak kaltinamojo, jis nespėjęs nei per gatvę pereiti, kai jį sulaikė pareigūnai. Kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs nukentėjusiajai du kartus į pilvo sritį. Pasak kaltinamojo, jis stumdamas galėjo dešinės pusės krūtinės sritį užgauti, tačiau kaltinamoji nepagrįstai pasakiusi, kad jis jai į ją spyręs. Kaltinamasis nurodė, kad jis buvo neblaivus, bet nukentėjusioji buvusi dar girtesnė. Pasak kaltinamojo, nepaisant girtumo, jis gerai atsimena visas aplinkybes. Kaip nurodė kaltinamasis, vėliau jam nuėjus į apačią, nukentėjusioji prašė, kad jis atiduotų raktus ir jis jai juos numetė. Pasak kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, jis prisipažino, nes tyrėja, kuri jį apklausė sakė, kad geriau sakyti taip, kaip R. sakė, todėl jis taip ir padarė kaip liepė tyrėja.
Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą pagal nurodomas aplinkybes patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. liepos 27 d. išvada Nr. G1190/2020 (03). Šioje išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajai R. S. išorinių mechaninių sužalojimų, nors ir nenustatyta, tačiau veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas. (1 t. b. l. 46).
Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta E. S., kuri nurodė, kad buvo savo kambaryje ir girdėjo kaip kaltinamasis su nukentėjusiąja barėsi. Kadangi ji jų išskirti negalėjo, todėl ėjo kviesti policijos. Pasak liudytojos, dukra šaukė „mama“. Šie jos parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji šaukėsi mamos pagalbos, kai jai A. M. du kartus įspyrė (1 t., b. l. 23–24).
Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį kaltinamąjį, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ne tik liudytojos E. S. parodymai, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose ji jiems pasakojo apie patirtą smurtą (1 t. 52–55).
Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė aiškiai ir nuosekliai konflikto priežastis ir seką, kuri iš esmės atitinka ir kaltinamojo parodymus tik pastarajam neigiant suduotus smūgius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu galima patikrinti juos sugretinant su kitais byloje esančiais įrodymais taip patikrinant jų pagrįstumą, teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta įrodymu.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios apklausos, ji nurodė, jog 2020 m. liepos 8 d., kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, bet jau buvo vakaras, kai į namus grįžo sugyventinis A. M.. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kai jis grįžo dar kartu gėrė alų. Apie 20 val., A. M. paskambino jo brolis P., kuris jam pasiūlė susitikti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes A. M. norėjo išeiti iš namų, bet ji jo neišleido. Nenorėjo, kad išėjęs dar labiau apsvaigtų nuo alkoholio. Užrakino kambario, kuriame jie gyvena duris, raktus pasidėjo ant fotelio. Tada A. M. pradėjo rankomis tampyti duris, tačiau jų jam atidaryti nepavyko. Tuomet pasakė, kad šoks per langą, priėjo prie lango. Ji nenorėdama, kad jis susižalotų, kadangi kambarys yra antrame aukšte, jį rankomis atitraukė nuo lango. A. buvo labai susinervinęs ir priėjęs prie jos koja du kartus spyrė jai į pilvo sritį. Neprisimena ar tuomet, prieš suduodant smūgius ji sėdėjo ant lovos ar stovėjo. Gali būti, kad buvo atsisėdusi ant lovos. Kai jai A. M. du kartus įspyrė, ji pradėjo šauktis mamos pagalbos. Žinojo, kad ji yra namuose, tačiau ji buvo savo kambaryje. Jų konflikto ji nematė. Į jų kambarį atėjusi nebuvo. Po to, iš karto A. M. rado kambario raktus, atsirakino duris ir išėjo į lauką. Ji pastebėjusi, kad su savimi A. M. pasiėmė kambario raktus, išėjo į namo antro aukšto koridorių ir pradėjo šaukti, kad atiduotų raktus. Tuomet A. M. būdamas pirmame aukšte, kambario raktus metė į viršų link jos. Jam dėl tokio elgesio papriekaištavo ir pasakė, kad pats dabar eitų ir surastų kur tie raktai nukrito. Kadangi jis buvo labai susinervinęs, palipo vėl į antrą namo aukštą ir koją jai vieną kartą spyrė į kūno dešinės pusės šoną, netoli dešinės krūtinės. Dėl visų trijų suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to A. vėl išėjo į lauką ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kaip vėlė sužinojo, jos mama išgirdusi jos pagalbos šauksmą pėsčiomis nuėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Taip pat buvo atvykę ir GMP darbuotojai, kurie mane namuose apžiūrėjo, tačiau į priėmimo skyrių pristatyta nebuvo. Pati į medikus taip pat nesikreipė ir nesikreips, nes sužalota nebuvo, jokių mėlynių neliko, tik tiek, kad tuo momentu jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nepaisant to, kad kaltinamasis kaltu teisme neprisipažino, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Jo argumentus, išsakytus teisiamojo posėdžio metu dėl kaltės pripažinimo nepagrįstumo ikiteisminio tyrimo metu, paneigia teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta jo apklausą vykdžiusi L. K.. Pasak liudytojos, ji apklausą vykdė bendra tvarka. Pati nukentėjusioji dar nebuvo apklausta, nes buvo neblaivi. Pasak liudytojos, surašytą apklausos protokolą kaltinamasis pasirašė. Kaip nurodė liudytoja, kaltinamasis vėliau buvo apklaustas papildomai, nes prieš pirminę jo apklausą nebuvo apklausta nukentėjusioji. Ji savo apklausos metu nurodė, kad jai buvo suduoti ne du, o trys smūgiai, todėl teko dar apsiklausti įtariamąjį, kad būtų sutikslintos aplinkybės.
Šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, ne kartą teistas. Paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis ir BK 140 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė neprašė šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokuroras nurodė ankstesnius kaltinamojo teistumus, taip pat nurodė, kad jis nėra išnykęs, todėl pasitvirtinus prokuroro nurodytai aplinkybei, ji gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti.
Teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, konflikto priežastis ir aplinkybę, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi (BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Taip pat teismo vertinimu bausmės dydžio skyrimo kontekste esminę aplinkybę turi aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir nebuvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus bausmės skyrimo aplinkybių visetą kaltinamajam turi būti skirta mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo
2020 m. liepos 8 d. 22 val. 05 min. iki 2020 m. liepos 10 d. 9 val. 30 min. vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta 65 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, nes kaltinamasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, už kurias turi atsakyti
(BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalys). Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 65 parų arešto bausmė keistina į dviejų mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų
2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį ir kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo
2020 m. liepos 8 d. 22 val. 05 min. iki 2020 m. liepos 10 d. 9 val. 30 min. (dvi paros) vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Pukšmys