Baudžiamoji byla Nr. 1S-407-594/2020

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27323-2016-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. K., Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. K. skirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

1.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. K. skirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

1.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

1.3.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis, subendrintos 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 7 d.

3.       2020 m. kovo 30 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas pateiktus duomenis vertino selektyviai ir tinkamai neįvertino tų duomenų, kurie akivaizdžiai leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad apeliantas negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis jau ilgiau kaip metus laiko bausmę atlieka be sargybos ir laisvai juda tam tikrais maršrutais, nėra padaręs nei vieno pažeidimo, todėl yra vertas pasitikėjimo. Apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė ir toliau išlieka pavojinga visuomenei.  

4.2.                      Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus lygtiniam paleidimui, todėl asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, nes tai yra statiniai veiksniai, kurie neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Be to, šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę ir pakartotinis jų vertinimas būtų asmens nubaudimas antrą kartą už tą patį, o tai prieštarauja ne tik BVK 157 straipsnio nuostatoms, bet ir BK nuostatoms, Konstitucijai. 

4.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 75 balų iki 46 balų, nuteistasis nei karto nebaustas, 7 kartus skatintas, kas rodo dideles nuteistojo pastangas pasitaisyti. Be to, teismas negali remtis tais pačiais argumentais kiekvieną kartą spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Juolab, kad po kiekvieno atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą, yra sudaromas individualus socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo planas, kurio nuteistasis laikosi. Remiantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu, būtent nuteistojo pažanga yra svarbiausias veiksnys lemiantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo pažanga nagrinėjamu atveju yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, todėl apylinkės teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja ne tik Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos REC (2003) 22 nuostatoms, bet Europos žmogaus teisių teismo praktikai.

4.4.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas tuo, jog nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis dar yra didelė. BVK numato tik tai, kad teismas turi vertinti kokia bausmės dalis yra atlikta, kad galėtų svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo. Įstatymo leidėjas nesieja atlikto bausmės termino su galimybe daryti išvadą, kad bausmė jau padarė pakankamą įtaką nuteistajam ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo vertinimu, svarbiausias veiksnys leidžiantis manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals yra jo resocializacija, elgesys bausmės atlikimo metu, galimybė jį resocializuoti ne laisvės atėmimo vietoje bei jo pasiekimai mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pripažįsta padarytas klaidas ir labai gailisi, padarė tinkamas išvadas iš savo neteisėto elgesio ir yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę bei darbo rinką.

5.       Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 46 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir A. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). 

8.       Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, pataisos namuose dirbo Ūkio aptarnavimo brigadoje, nuo 2019 m. birželio 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nuo 2020 m. sausio 17 d. tęsia darbinę veiklą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. birželio 4 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, drausmine tvarka nebaustas, 7 kartus skatintas už gerą elgesį bei darbą, palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas, įgijo 11 klasių išsilavinimą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir iš esmės nevertino teigiamai A. K. charakterizuojančių duomenų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi nuo 75 balų iki 46 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 21 balas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. 

10.       Šių duomenų kontekste, nesutinkant su skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam elgesio pataisos programose, išlieka du riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad jie nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. 

11.       Vertinant A. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nusikalto impulsyviai, savo elgesio pasekmes apgalvoja ne visada, linkęs pasitikėti sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis nemano, kad turi kokių nors problemų, kurių nesugebėtų išspręsti pats. Spręsdamas problemas nesugeba rasti kitų problemos sprendimo variantų, išskyrus nusikalstamą elgesį, dėl savo elgesio kaltina finansinę padėtį ir neigiamą draugo įtaką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą A. K. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

12.       Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad A. K. šis teistumas nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas ne vieną kartą, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, ir tai neabejotinai atskleidžia netinkamą A. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pagal kelis skirtingus nuosprendžius už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų tiek nesunkių, tiek apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, skaičius bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai, kaip tai pagrįstai skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

13.       Abejonių tinkamu A. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs 10 klasių išsilavinimą be specialybės, jo paties teigimu daugiausiai dirbo V. K. IĮ stogdengiu, tačiau jo oficiali darbinė patirtis būnant laisvėje nėra didelė. Nors pataisos namuose nuteistasis įgijo 11 klasių išsilavinimą, dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju - grįš dirbti į V. K. IĮ, tačiau įvertinus tai, kad laisvėje nuteistasis dirbo toje pačioje įmonėje ir gaunamo darbo užmokesčio akivaizdžiai nepakako patenkinti nuteistojo poreikius, nes jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos gavimu, abejotina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Be to, kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis turi ir finansinių įsipareigojimų - pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 4494,43 eurų sumai, tuo tarpu padengta tik 258,32 eurai, taip pat nuteistasis moka priteistą išlaikymą. Visos šios aplinkybės, įvertinus santaupų ir specialybės neturėjimą, turimų finansinių įsipareigojimų dydį, kelia pagrįstų abejonių dėl sklandaus A. K. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį.

14.       Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikosi, už gerą elgesį yra skatintas, dirba, tačiau elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui. Be to, nuteistojo tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas – nuo 2019 m. birželio 4 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įtaigos ribų. Jokios kitos ypatingai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodančios aplinkybės, byloje nėra nustatytos. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15.       Nuteistasis savo skunde pagrįstai pabrėžia, kad likusi bausmės dalis BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta kaip aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad ši aplinkybė iš viso negali būti vertinama. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, į atliktos ir neatliktos bausmės santykį atsižvelgtina tiek, kiek ši aplinkybė, vertinant ją kartu su kitais duomenims, atskleidžia nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Taigi, apylinkės teismas vertindamas neatliktos bausmės dalį kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nuostatų nepažeidė.

16.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas ar Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                   Albinas Antanaitis

                  Evaldas Gražys

                  Daiva Jankauskienė