Administracinė byla Nr. A-3135-756/2019

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00593-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti ieškinio senaties termino.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1.                      Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. Alytaus PN jam neužtikrino 3,1 kv. m. laisvo kameros ploto, nes miegamuosiuose buvo 20 miegamųjų vietų. 12 miegamųjų vietų buvo tik nuo 2016 m. kovo mėn. Higienos normų reikalavimų neatitiko dirbtinė, dieninė-naktinė apšvieta, žiemos sezonu oro temperatūra, ant lubų matėsi pelėsis, grybelis, sanitariniame mazge buvo drėgna, nedaryti remontai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, depresiją, stresą, fobiją.

3.       Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Alytaus PN skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Pareiškėjas dėl perkėlimo į kitą būrį ar netinkamų kalinimo sąlygų į administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų Alytaus PN patalpų patikrinimą, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normų reikalavimus visuose pataisos namuose. Miegamieji vėdinami per langus. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose turėtų būti atmesti.

3.2.                      Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 760 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d. 

5.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. kovo 20 d. taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, pažymėdamas, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 21 d. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pritaikęs ieškinio senaties terminą teismas pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą vertino už laikotarpio nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pagal kuriuos ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 4-ą būrį 5-ą miegamąjį, kurio plotas – 44,34 kv. m., ir į 4-ą būrį 4-ą miegamąjį, kurio plotas – 44,24 kv. m, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog minėtuose miegamuosiuose buvo įrengta po 12 miegamųjų vietų, sprendė, kad vienam asmeniui atitinkamai teko 3,70 kv. m ir 3,69 kv. m, dėl ko vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. birželio 23 d. nebuvo pažeista.

7.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad 12 miegamųjų vietų minėtuose miegamuosiuose buvo įrengta tik nuo 2016 m. kovo mėnesio, o iki tol 4-o būrio 5-ame miegamajame buvo 20 miegamųjų vietų, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie miegamųjų vietų skaičių iki 2016 m. kovo mėnesio, todėl minėtas aplinkybes įvertino pareiškėjo naudai. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo mėnesio pareiškėją laikant 4-o būrio 5-ame miegamajame kartu su juo buvo laikoma 20 nuteistųjų, vienam asmeniui teko 2,22 kv. m, todėl pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) buvo pažeista. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, teismas konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą.

8.       Vertindamas pareiškėjo argumentų, susijusių su žiemos laikotarpiu patalpose buvusia oro temperatūra, dirbtinės, dieninės-naktinės apšvietos neatitikimu higienos normose nurodytiems reikalavimams, ant lubų esančiu pelėsiu, grybeliu, drėgme sanitariniame mazge ir neatliekamu remontu, pagrįstumą, teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu oro temperatūros ir patalpų apšvietos parametrus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Atsakovo atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus, t. y. institucijų, galinčių tikrinti pataisos įstaigų patalpų atitikimą Higienos normos HN 76:2010 ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, patikrinimų aktus (toliau – ir Patikrinimų aktai), kuriuose konstatuojama, kad: Alytaus PN veiklą vykdo nepažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai); ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; ketvirtadieniais organizuojamos sanitarinės dienos; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

9.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog oro temperatūra, dirbtinė, dieninė-naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, taip pat šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatūra ir kokia apšvieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

10.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d., t. y. 345 dienas, pažeidžiant turėjusią tekti ploto normą, esant pagrindui konstatuoti Konvencijos pažeidimą. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 2 760 Eur suma.

III.

11.       Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo: 

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

11.2.                      Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į pažeidimo mastą – nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų minimalių normų nebuvo žymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo miegamuosiuose esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,22 kv. m. Byloje nebuvo nustatyta kitų pareiškėjo laikymo sąlygas pažeidžiančių aplinkybių, pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Taigi tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą, kadangi gyvenamo ploto trūkumą pareiškėjo laikymo Alytaus PN metu kompensavo taikytinas režimas. 

12.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo peržiūrėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d.

14.       Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, ir nustatęs teisės aktais reglamentuoto vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d., pareiškėjui iš atsakovo priteisė 2 760 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16.       Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovo atstovo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad daugiau pažeidimų, išskyrus ploto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, taip pat teismas nepagrįstai pripažino Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą, neatsižvelgdamas į pareiškėjui laikymo Alytaus PN metu taikytą režimą.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

18.       Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19.       Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d. buvo laikomas Alytaus PN 4-o būrio 5-ajame miegamajame ir 4-o būrio 4-ajame miegamajame. Įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, tenka anksčiau minėtiems pataisos namams. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, jei atsakovo atstovas (Alytaus PN) nepaneigia pareiškėjo pateiktų duomenų apie patalpų plotą ir joje buvusių asmenų skaičių, tai vertinama pareiškėjo naudai ir vadovaujamasi pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, pripažįstant, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Alytaus PN teko mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose, t. y. atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigotas veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-858/2018).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių, jog Alytaus PN 4-o būrio 5-ame miegamajame 12 miegamųjų vietų buvo įrengta tik nuo 2016 m. kovo mėnesio, o iki tol minėtame miegamajame buvo 20 miegamųjų vietų, todėl Alytaus PN, neužtikrindamas pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, dėl ko šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde ir neginčija aplinkybės, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko 2,22 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau, atsižvelgiant į asmenų laisvo judėjimo pataisos namuose galimybę, nesutinka su teismo vertinimu, jog nustatytas ploto trūkumas pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimu.

21.       Pažymėtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas, gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

22.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, akcentuoja, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, susidedančiose iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendrojo naudojimo patalpų. Pataisos namuose nuteistieji turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita veikla. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 (b. l. 15–17), jam buvo suteikta judėjimo laisvė, todėl buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, nenustatyta kitų pažeidimų, galėjusių bloginti pareiškėjo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu, taip pat nėra pateikta duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytas laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

24.       Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 1 d., t. y. 345 dienas pažeista minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma), neteisėtus veiksmus, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę jis atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į nurodytus kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 1 380 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti. 

Pareiškėjui E. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 380 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė