Civilinė byla Nr. e3K-434-421/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32353-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija

3.4.2.6.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis R. K., G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normos, nustatančios pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo bei taikymo.
2. Pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratore paskirti UAB „Mokumo sprendimai“.
3. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad santuokos su G. B. metu pareiškėja 2007 m. spalio 10 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią gavo 289 620 Eur (1 000 000 Lt) kreditą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti bei refinansuoti AB SEB banko suteiktą kreditą žemės sklypui pagal kitą kredito sutartį. Kredito grąžinimui užtikrinti įkeistas minėtas gyvenamasis namas su priklausiniu ir žemės sklypu. Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 15 d. su AB SEB banku susitarė pakeisti kredito sutarties sąlygas, papildomai suteikiant 115 848 Eur (400 000 Lt) kredito ir papildomai įkeičiant butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 6 d. pareiškėja bendru sutarimu su AB SEB banku nutraukė darbo sutartį, todėl neteko vienintelių savo pajamų.
4. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2012 m. vasario mėn. dirba UAB „Eko Herba“ direktore, tačiau įmonės plėtra silpna, pareiškėjos sveikatos būklė neleidžia įgyvendinti galimo verslo plėtros plano. Nuo 2013 m. pareiškėja užsiregistravusi Šiaulių teritorinėje darbo biržoje kaip ieškanti papildomo darbo. Iš savivaldybės pareiškėja gauna 75 Eur kasmėnesinę pašalpą. Pareiškėjos motina iš savo pensijos kas mėnesį jai skiria 100 Eur.
5. Pareiškėja skolinga kreditoriams 395 257,10 Eur (AB SEB bankui – 389 434,56 Eur, G. B. – 4444,54 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1378 Eur), skolų mokėjimo terminai suėję; atlyginimo gauna tik 13 Eur per mėnesį, taip pat nedarbingumo išmoką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius 2015 m. birželio 22 d. skyrė jai 75 Eur kasmėnesinę socialinę pašalpą. Pareiškėja neturi asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, transporto priemonių, jos turimoje sąskaitoje banke „Swedbank“, AB, pareiškimo surašymo metu buvo 121,02 Eur, kitose bankuose lėšų nėra. Pareiškėjai priklauso 6000 UAB „Valvėsta“ akcijų, kurias kreditorius AB SEB bankas preliminariai įvertino 72 413 Eur. Skolų mokėjimo terminai yra suėję.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo sprendimai“; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 750 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 130 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja dėl savo turtinės padėties negali įvykdyti įsipareigojimų byloje nustatytiems kreditoriams, o įsipareigojimų kreditoriams suma akivaizdžiai viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Teismas nustatė, kad, pardavus pareiškėjai priklausančias akcijas, būtų galima atlyginti tik nedidelę dalį skolų; jos gaunamų pajamų nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie pareiškėjos nesąžiningą veikimą, taigi nėra ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos.
9. Teismas nurodė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorė turės pareigą patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl tų sandorių, kurie galėjo lemti prievolių kreditoriams neįvykdymą, pripažinimo negaliojančiais.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
11. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra nemoki, todėl vertino, ar yra kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
12. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 pateiktu aiškinimu dėl nemokumo priežasčių ir asmens galimybių bankrutuoti vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo nesąžiningas gali būti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.
13. Pareiškėja nurodė, kad bendros jos pajamos per mėnesį yra apie 188 Eur (ji gauna 13 Eur pajamų per mėnesį iš UAB „Eko Herba“, 75 Eur socialinę pašalpą, 100 Eur paramą iš savo motinos būtiniesiems poreikiams tenkinti). Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, pareiškėja UAB „Eko Herba“ bendrovės direktore dirba nuo 2012 m. vasario mėn. ir gauna itin mažas pajamas, nors įprastai tokios atsakingos pareigos patikimos asmeniui, turinčiam reikiamą patirtį ir aukštą kvalifikaciją. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra daug mažesnis nei minimali mėnesinė alga (nuo 2016 m. liepos 1 d. sudaro 380 Eur). Taigi pareiškėja pagal savo įgūdžius yra pajėgi gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau neišnaudoja savo darbinio potencialo.
14. Nors pareiškėja teigė, kad susirasti geriau mokamą darbą jai trukdo bloga sveikatos būklė, nuolatiniai teismų procesai, prasta kredito istorija, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nededa pakankamai pastangų ieškodama geriau mokamo darbo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pripažinta nedarbinga ar iš dalies darbinga, kad jai būtų nustatytas neįgalumas. Aplinkybė, kad pareiškėja dažnai serga, gali apsunkinti geresnio darbo paiešką, tačiau nelemia to, jog neįmanoma  rasti bent darbo už minimalią mėnesinę algą.
15. Pareiškėja buvo registruota Lietuvos darbo biržoje kaip ieškanti papildomo darbo; iš Šiaulių teritorinės darbo biržos išbraukta nuo 2012 m. liepos 13 d. kaip dirbantis asmuo; nuo 2013 m. lapkričio 6 d. pareiškėja įregistruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje kaip dirbantis asmuo. Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016 m. spalio mėn. raštu patvirtinta, kad pareiškėjai nebuvo teikiama darbo pasiūlymų. Byloje nepateikta duomenų, kokiais aktyviais veiksmais pareiškėja bandė gauti geriau mokamą darbą. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesiekia įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe. 
16. Pareiškėja nurodė, kad, kai jai bus iškelta bankroto byla, ji pradės aktyvesnę veiklą, kurs filialus, skirs dėmesio reklamai ir gaus daugiau pajamų. Taigi, pareiškėja turi galimybių gauti daugiau pajamų, tačiau nesiima aktyvių veiksmų, siekdama pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas reikšminga pripažino ir aplinkybę, kad pareiškėja nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (2015 m. rugsėjo 28 d.) nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų savo mokumui pagerinti ir daugiau pajamų gauti. Itin pasyvūs pareiškėjos veiksmai, teismo vertinimu, negali būti laikomi sąžiningu elgesiu, taikytinu asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Nustatytas nesąžiningumas priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjos nemokumo būsena, todėl bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, tai apeliacinės instancijos teismas šį teismo procesinį sprendimą panaikino ir priėmė naują – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. FABĮ 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta sąlyga, kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šia norma reikalaujama, kad sąmoningas neveikimas būtų nustatytas per paskutiniuosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, be to, toks asmens neveikimas turi būti tiesiogiai susijęs su nemokumu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar įvardijamas pareiškėjos neveikimas (pasyvumas) turėjo įtakos jos nemokumui. Pareiškėja nurodo, kad nemoki tapo 2011 metų pabaigoje bankui nutraukus kredito sutartį. Net jei ji būtų turėjusi didesnes pajamas, tokių nebūtų užtekę grąžinti kreditoriui jo reikalaujamą sumą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad iš turimų UAB „Valvėsta“ akcijų pareiškėja turi teisę gauti dividendų dalį. Be to, pareiškėjos sąžiningumą teismas vertino atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos (2015 m. rugsėjo 28 d.). Tokių aplinkybių vertinimas neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos – asmens neveikimas turi pasireikšti per trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; kt.); be to, toks neveikimas turi turėti įtakos asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-969/2015). Pareiškėja teigia, kad nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos ji dėjo pastangas pakeisti savo kvalifikaciją.
2. Tam, kad nesąžiningumas būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015 ir joje nurodyta praktika). Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjos pasyvumo ir jos nemokumo. Pareiškėja pažymi, kad po to, kai kreditorius nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą skolą, ji savo veiksmais nepadidino nemokumo. Be to, asmens neveikimas pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas jo suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti); menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismas neįvertino, kad pareiškėjos nemokumui turėjo įtakos jos prasta sveikata, teismų procesai (dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjos poreikiai yra labai maži, todėl ji beveik pusę gaunamų pajamų galėtų skirti kreditorių interesams tenkinti.
3. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, nors nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės.
18. Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas įvertino priežastinį ryšį tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir jos mokumo būklės, priežastinis ryšys yra tiesioginis. Pareiškėja turi aukštąjį universitetinį vadybinį išsilavinimą, nemažą patirtį įvairiuose šalies bankuose, ėjo gana aukštas vadovaujamas pareigas. Taigi, jos išsilavinimas, patirtis ir kvalifikacija leidžia tikėtis didžiausio atlyginimo pagal oficialiuosius Statistikos departamento duomenis, jeigu pareiškėja dėtų kiek nors pastangų susirasti savo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą tik tiems skolininkams, kurių nesąžiningas elgesys turėjo tiesioginę ar netiesioginę įtaką jų mokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
2. Pažymima, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu G. B. solidariai skolingi AB SEB bankui 233 577,64 Eur. Antstolis jau pardavė šio suinteresuoto asmens asmeninį 3 kambarių butą, UAB „Valvėsta“ akcijas, taip pat pardavinėja kitą jam priklausantį turtą (UAB „Jupojos investicinė grupė“ akcijas). Suinteresuotas asmuo G. B. visą šį laikotarpį dirbo dviejuose darbuose ir antstolis iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičiuoja po 40 proc. gaunamų darbo pajamų kreditoriaus AB SEB banko naudai, taip mažindamas įsipareigojimus kreditoriui. Kreditoriaus skaičiavimais, pareiškėjai, kaip solidariajai skolininkei, liktų padengti tik 52 853,82 Eur skolos AB SEB bankui likutį. Pareiškėja tiek per trejus metus iki kreipimosi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tiek ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį kreditorių įsipareigojimams dengti neskyrė nė kiek lėšų, taigi bankroto bylos iškėlimu siekia išvengti šių įsipareigojimų. Taigi, pasyvus pareiškėjos elgesys ir pastangų susirasti darbą nedėjimas bei jos nemokumo būklė susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Šiuo atveju neturi reikšmės, per kurį laikotarpį būtų vertinami jos veiksmai sąžiningumo ar nesąžiningumo aspektu, nes per bet kurį jų pareiškėja sąmoningai nevykdė įsipareigojimų.
3. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015 pateiktu aiškinimu, nes šios nutarties nustatytos faktinės aplinkybės yra beveik identiškos nagrinėjamai bylai.
4. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja viso proceso metu nuolat davė melagingus parodymus, ne kartą, pagauta meluojant, kardinaliai keitė savo parodymus, nutylėjo svarbias bei esmines šios bylos aplinkybes, viso proceso metu sąmoningai klaidino tiek bylą nagrinėjusius teismus, tiek ir bylos šalis. Dėl nurodytų aplinkybių, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 suformuota praktika, pati pareiškėja privalo prisiimti procesinę riziką, kad teismas laikys neįrodytomis ar atmestinomis tas aplinkybes, kuriomis ši prašo iškelti bankroto bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laikotarpio, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą

19. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija) teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Būtent tokio teisės normos aiškinimo, kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017 26 ir 29 punktus; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-384/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes jos sąžiningumą vertino atsižvelgdamas į jos elgesį po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos. Teisėjų kolegija šio argumento nepripažįsta pagrindžiančiu netinkamą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymą.
22. Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo priimtas 2015 m. rugsėjo 28 d. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos elgesį vertino per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo: nustatė, kad ji įsidarbino UAB „Eko Herba“ direktore nuo 2012 m. vasario mėn. ir dirba iki šiol, jos gaunamas atlyginimas (apie 13 Eur per mėnesį) yra daug mažesnis už minimalią mėnesinę algą; kad ji pagal savo įgūdžius ir patirtį pajėgi gauti didesnį užmokestį, bet neišnaudoja tokių galimybių; nuo 2013 m. lapkričio 6 d. ji yra įsiregistravusi Vilniaus teritorinėje darbo biržoje kaip dirbantis asmuo; jai darbo pasiūlymai nebuvo teikiami; nors ji turi didelių skolų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekia gauti geriau mokamą darbą, atitinkamai daugiau pajamų ir bent kiek atsiskaityti su kreditoriais.
23. Kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas užsitęsė (byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip metai), tai apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į pareiškėjos elgesį po pareiškimo teismui pateikimo dienos. Pareiškėja, prašydama iškelti jai bankroto bylą, teigė, kad, iškėlus bankroto bylą, ji imsis aktyvesnių veiksmų savo pajamoms padidinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog jos elgesys viso bylos nagrinėjimo metu išliko itin pasyvus (pareiškėja nekeičia savo darbinės situacijos, nerodo iniciatyvos uždirbti bent kiek daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais). Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad iš esmės nesikeitė pareiškėjos elgesys, buvęs iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos veiksmus sąžiningumo aspektu vertino tinkamu, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu laikotarpiu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į elgesį po to, kai buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nevertintina kaip FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikymo pažeidimas, nes iš esmės šiuo vertinimu buvo tik papildytas argumentavimas  dėl kryptingo pareiškėjos elgesio.

Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą

25. Nagrinėjamam ginčui taikytinoje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatoje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcija), lyginant ją su prieš tai galiojusia įstatymo nuostata, sukonkretinta nesąžiningų veiksmų samprata, išsamiau atskleisti fizinių asmenų veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais. Tačiau sprendžiant dėl asmens nesąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, nes jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 16 punktas).
26. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
27. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti  pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėja gana ilgą laiką dirba už itin mažą algą (daug mažesnę už minimalią mėnesinę algą); neišnaudoja savo patirties ir aukštos kvalifikacijos, kad gautų didesnes pajamas, nededa pakankamai pastangų ieškoti geriau mokamo darbo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sveikata neleidžia jai susirasti bent tokį darbą, kuris užtikrintų minimalias pajamas; kad teismo vertintu laikotarpiu pareiškėja būtų dėjusi pastangų pagerinti savo mokumą, bent kiek atsiskaityti su kreditoriais. Tokį jos elgesį apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nesąžiningą, neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
29. Pareiškėja pažymi, kad nekonstatuotinas jos nemokumo ir nesąžiningumo priežastinis ryšys, nes po to, kai bankas nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti visą skolą, ji savo veiksmais nedidino savo nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, konstatavo, kad pasyvus pareiškėjos elgesys susijęs su jos nemokumo būsena. Byloje nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nemoki tapo bankui nutraukus kredito sutartį ir vėliau nutrūkus pareiškėjos darbo santykiams, kurių pagrindu ji gaudavo didesnes pajamas. Šiuo atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jos nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėja, tapusi faktiškai nemoki, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti didesnes nei šiuo metu gauna pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Tokie nustatyti jos veiksmai leido apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, kad pareiškėja nesiekia gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Toks pareiškėjos elgesys neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgdamas ir į fizinio asmens bankroto proceso tikslą,  tokia jo išvada atitinka teismų praktiką dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Dėl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kasaciniame teisme patirta 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, valstybės naudai iš pareiškėjos priteistina 6,84 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,84 Eur (šešis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Antanas Simniškis

              Donatas Šernas

              Vincas Verseckas