KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovo E. J. atstovui advokatui I. D.,

atsakovui Z. D., atsakovų Z. D. ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovei advokatei G. A.,

trečiųjų asmenų V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S., E. Ž. atstovui advokatui E. P. Staniukaičiui,

        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Z. D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. B., V. B., S. V., E. V., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., E. R., R. K., A. M., N. P., M. R., S. R., E. S., L. S., F. Š., E. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :        

        Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1. Panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020 m. birželio 18 d. generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo; 2. Įpareigoti atsakovą Z. D. sušaukti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų neeilinę generalinę asamblėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3. Iš atsakovo Z. D. ieškovo E. J. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas. Taip pat ieškovas E. J. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas E. J. (toliau – ieškovas), ieškovo atstovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu nurodė, kad aukščiausias Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – Rūmai) valdymo organas yra generalinė asamblėja (visuotinis Rūmų narių atstovų susirinkimas) (toliau – ir Asamblėja). Asamblėja iš savo narių ketveriems metams renka Rūmų prezidentą, viceprezidentus, revizijos komisiją ir jos pirmininką bei tarybą ir nustato jos funkcijas bei įgaliojimus. Ieškovas yra Rūmų narės (duomenys neskelbtini), generalinis direktorius. Ieškovas, kaip Rūmų narės atstovas, turi teisę dalyvauti Rūmų Asamblėjoje, kandidatuoti į Rūmų valdymo organus bei balsuoti esminiais Rūmų veiklos organizavimo klausimais Rūmų Asamblėjoje. 2020 m. birželio 2 d. pranešimu Rūmai informavo narius apie Rūmų Asamblėjos sušaukimą 2020 m. birželio 18 d. Asamblėjos darbotvarkėje buvo numatyta rinkti Rūmų prezidentą, viceprezidentus bei tarybos narius. Šios Asamblėjos metu ieškovas siekė būti išrinktas Rūmų viceprezidentu bei tarybos nariu. Sutinkamai su Rūmų tarybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu TS Nr. 529/1 patvirtinta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rinkimų tvarka (toliau – ir Rūmų rinkimų tvarka) ieškovas užpildė bei laiku Rūmams pateikė kandidato anketą su reikalaujamais pateikti dokumentais (pastaba: anketoje nurodyta, jog ieškovas kandidatuoja tiek į viceprezidentus, tiek į tarybos narius), Rūmų prezidentas sušaukė Rūmų tarybos posėdį prieš Asamblėją, kuriame ieškovo bei kitų 8 kandidatų į viceprezidentus kandidatūros buvo patvirtintos, todėl ieškovas turėjo pagrįstą, teisėtą lūkestį, jog dėl jo išrinkimo į minėtus Rūmų valdymo organus bus balsuojama 2020 m. birželio 18 d. Rūmų Asamblėjos metu. Asamblėjos metu balsavimui buvo pateiktos ne visos tarybos patvirtintos 9 viceprezidentų kandidatūros, o tik 5 Rūmų prezidento, atsakovo Z. D., selektyviai atrinktos kandidatūros. Ieškovo tarp šių, prezidento vienašališkai atrinktų viceprezidentų kandidatūrų nebuvo. Negana to Asamblėjos metu atsakovas Z. D. selektyviai atrinko ir tarybos narių kandidatūras - renkant Rūmų tarybos narius už ieškovo kandidatūrą vėlgi nebuvo organizuojamas balsavimas. Ir šiuo atveju ieškovas savo kandidatūros neatsiėmė, o taip pat neturi duomenų, kad savo kandidatūras būtų atsiėmę kiti kandidatai į tarybos narius. Tokiu būdu Asamblėjai pirmininkavęs atsakovas Z. D. įvykdė savavališką išankstinę kandidatų į atitinkamus Rūmų valdymo organus atranką - atrinko kuriuos kandidatus teikti Asamblėjos balsavimui, o kurių - ne. Tokie atsakovo Z. D. veiksmai užkirto kelią ieškovui tapti Rūmų viceprezidentu ir/arba tarybos nariu. Ieškovo vertinimu, tokia atsakovo Z. D. selektyvi išankstinė kandidatų atranka yra akivaizdžiai neteisėta, ieškovas įvykdė visas procedūras kandidatūrai į Rūmų viceprezidentus bei tarybos narius ir turėjo teisę nevaržomai kandidatuoti (pasyvioji rinkimų teisė), o generalinės asamblėjos dalyviai turėjo teisę už jį balsuoti (aktyvioji rinkimų teisė). Ieškovas akcentavo, jog nei Lietuvos Respublikos Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo (toliau – Įstatymas), nei Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatų (toliau – Įstatai) nuostatos nesuteikia teisės Rūmų prezidentui vykdyti išankstinės kandidatų atrankos, t. y. selektyviai neteikti dalies kandidatų balsavimui Asamblėjoje. Tokiu būdu atsakovas Z. D. ne tik sumenkino Rūmų dalykinę reputaciją, tačiau dar ir sukėlė ieškovui neturtinę žalą, kurią ieškovas vertina 1 000 Eur suma. Be to į balsų skaičiavimo komisiją generalinės asamblėjos metu buvo išrinkti ir balsus skaičiavo V. D. bei M. R.. Minėti asmenys kandidatavo ir Asamblėjos metu buvo išrinkti atitinkamai viceprezidentu bei tarybos nariu, todėl balsų skaičiavimo komisijos nariais buvo balsavimo rezultatais suinteresuoti asmenys, esantys interesų konflikto būsenoje. Kadangi generalinei asamblėjai pirmininkauja Rūmų prezidentas, ieškovas laiko, jog atsakovas privalėjo užtikrinti, tačiau neužtikrino, jog balsų skaičiavimo komisijoje nebūtų interesų konflikto būsenoje esančių asmenų. Nagrinėjamu atveju Rūmų Asamblėjos sprendimai dėl Rūmų viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo buvo priimti nukrypstant nuo Įstatais numatytos tvarkos, Rūmų tarybos patvirtintos balsavimo tvarkos, o taip pat paneigiant esminius rinkimų teisės principus bei akivaizdžiai nukrypstant nuo protingumo bei sąžiningumo principų. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu reikalauja teismo panaikinti Rūmų 2020 m. birželio 18 d. Asamblėjos rinkimų į viceprezidentus bei tarybos narius rezultatus bei įpareigoti Rūmus sušaukti Asamblėją pakartotiniams rinkimams į viceprezidentus bei tarybos narius. Ieškovas pažymi, jog Įstatų 7.2.1. punktas numato, jog Asamblėja turi įvykti ne rečiau kaip kartą per 4 metus, kadangi Įstatai nepasisako per kiek laiko turi būti sušaukta nauja Asamblėja bei suorganizuoti nauji rinkimai, jeigu ankstesnių rinkimų rezultatai yra pripažįstami negaliojančiais, todėl teismui pripažinus, jog Rūmų taryba bei viceprezidentai Asamblėjoje išrinkti neteisėtai, Rūmų prezidentas galėtų tiesiog nešaukti Asamblėjos net keturis metus. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti Rūmų veiklos tęstinumą bei teisėtumą, ieškovas teismo prašė įpareigoti Rūmų prezidentą atsakovą Z. D. sušaukti Rūmų neeilinę generalinę asamblėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į neeilinės generalinės asamblėjos darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl Rūmų tarybos narių bei viceprezidentų rinkimo.

        Atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei  teismo posėdyje nurodė, kad Asamblėjos funkcijos, įvirtintos Įstatymo 6 straipsnyje ir iš esmės atkartotos Įstatų 6 straipsnyje, kurie numato, kad Asamblėja renka iš savo narių viceprezidentus ir Rūmų tarybą. 2020 m. birželio 18 d. Asamblėja buvo sušaukta, vyko ir Asamblėjos sprendimai buvo priimami vadovaujantis Įstatymo ir Įstatų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš Asamblėjos protokolo ir  Asamblėjos balsų skaičiavimo komisijos protokolo, įvykus balsavimui pagal Įstatų 7.3.2. punkte įtvirtintą tvarką, t. y. atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, buvo išrinkti 5 Rūmų viceprezidentai ir 14 tarybos narių balsuojant dėl viceprezidentų ir tarybos narių išrinkimo, jokių prieštaravimų ar pastabų iš dalyvių nebuvo, ieškovas savo teise pasisakyti dėl priimamų sprendimų nesinaudojo ir priimtiems sprendimams Asamblėjos metu neprieštaravo. Atitinkamai Asamblėjos metu priimti sprendimai dėl valdymo organų narių išrinkimo yra teisėti ir atitinka Asamblėjoje dalyvavusių Rūmų narių valią. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiais Rūmų valdymo organo Asamblėjos priimtus sprendimus, neegzistuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimų negaliojimo pagrindai. Ieškovas neįrodė ir Įstatų nuostatų pažeidimo. Ieškovas remiasi Įstatų 6.1. straipsnio 2 punktu, kuris numato, kad Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktais į vadovaujančius Rūmų organus, tačiau teisė dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktam nereiškia garantijų, kad kiekvienas kandidatuojantis asmuo bus išrinktas, taip pat neįrodė protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo, Asamblėjos dalyviai turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus ir priimti sprendimai atitinka jų valią, vien tai, kad ieškovas yra nepatenkintas rinkimų rezultatais, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimus negaliojančiais. Taip pat ieškovas nepatyrė ir neįrodė tariamai kilusios 1 000 Eur neturtinės žalos.

        Atsakovas Z. D. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo vertinimu ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas naikinti Asamblėjos sprendimus, sprendimai, kuriais buvo išrinkti Rūmų viceprezidentai ir tarybos nariai, atitinka Įstatymą ir Įstatus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad rinkimai vyko demokratiškai, visi dalyvaujantys asmenys dėl kiekvieno svarstomo klausimo turėjo galimybę pasisakyti. Taip pat atsakovo teigimu, jis Asamblėjoje pažymėjo, kad jeigu nebūtų išrinkti jo viceprezidentų kandidatūroms teikti asmenys, jis tokią nuomonę gerbtų ir teiktų balsavimui kitas kandidatūras, tačiau visiems prabalsavus praktiškai vienbalsiai už teiktas penkias kandidatūras, kitos kandidatūros balsavimui pateiktos nebuvo.

        Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje V. B., M. M., A. T., V. D., M. A., V. A., A. M., N. P., M. R., L. S., E. Ž. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis yra įtraukti nepagrįstai. Trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tretieji asmenys sutinka su atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytomis aplinkybėmis, ieškinį prašo atmesti. Taip pat trečiųjų asmenų nuomone ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam Asamblėjos metu nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti bei buvo kaip nors kitaip pažeistos jo teisės, o ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sušaukti neeilinę Asamblėją prieštarauja Įstatymui, kadangi konkreti Asamblėjos sušaukimo tvarka yra numatyta Įstatyme, bei Įstatuose.

        Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. B., S. V., E. V., R. K., S. R., E. S., F. Š. teismui atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismui pateiktuose prašymuose nurodė, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis yra įtraukti nepagrįstai bei prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

        Tretysis asmuo nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

        Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

        Šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieškinio senaties terminas.

        Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

        Ieškovas ieškinyje teigia, kad ginčijami Asamblėjos sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais keliais pagrindais – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (Įstatymo 3 straipsnio 2-3 dalims), kaip pažeidžiantys Įstatų ir Rūmų rinkimo tvarką bei protingumo ir sąžiningumo principus.

        Kadangi atsakovų teigimu ieškovas byloje yra netinkamas, neturi reikalavimo teisės, nes nėra CK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas, kaip turintis teisę pareikšti ieškinį, asmuo, teismas pasisako dėl tinkamo ieškovo.

        CK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinį juridinių asmenų organų sprendimus pripažinti negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta kas yra Rūmų nariai. Pagal Įstatymą Rūmų nariais gali būti visų rūšių įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, fiziniai asmenys, turintys įstatymų nustatyta tvarka leidimus užsiimti ekonomine veikla, taip pat švietimo, mokslo ir studijų institucijos. Į Rūmų narius priimama pagal teritorinį principą, atsižvelgiant į įmonės, organizacijos ar fizinio asmens teisinės registracijos vietą. Įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys, norėdami tapti kito regiono Rūmų nariais, pirmiausia privalo įstoti į savo regiono Rūmus. Švietimo, mokslo ir studijų institucijos gali tapti tų Rūmų nariais, kurių veiklos teritorijoje vyksta nuolatinė jų veikla. Į Rūmų narius priimama arba narystė Rūmuose nutraukiama pagal Rūmų įstatuose nustatytą tvarką. Visi Rūmų nariai dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises. Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus. Byloje pateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) yra Rūmų narys, o ieškovas yra šio juridinio asmens generalinis direktorius, t. y. atstovas, todėl sistemiškai vertinant nurodytas teisės nuostatas darytina išvada, kad ieškovas kaip Rūmų nario įgaliotas atstovas turintis teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktu į vadovaujančius Rūmų organus, yra laikytinas juridinio asmens dalyviu ir tinkamu ieškovu reiškiant ieškinį teisme dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo.

        Įstatymas numato, kad visi Rūmų nariai dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises, Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančius Rūmų organus (3 straipsnio 2 ir 3 dalys). Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad „ „<...renka iš savo narių ketveriems metams Rūmų prezidentą, viceprezidentus, revizijos komisiją ir jos pirmininką...>“. Kaip matyti Įstatyme nėra numatyta detalesnė, imperatyvi Rūmų viceprezidentų ir Rūmų tarybos narių rinkimo tvarka, šiuo klausimu Įstatymas nukreipia į konkrečių rūmų Įstatus. 

        Įstatų 6 straipsnis numato, kad visi Rūmų nariai, dalyvaudami Rūmų veikloje turi lygias teises; Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktais į vadovaujančius Rūmų organus. Įstatų 7.1.3. punkte nurodyta, kad Asamblėja „<...renka iš Rūmų narių atstovų ketveriems metams Rūmų prezidentą, penkis viceprezidentus, revizijos komisijos pirmininką ir jos narius...>, taip pat <... renka iš Rūmų narių įgaliotų atstovų Rūmų tarybą, nustato jos narių skaičių ir funkcijas bei įgaliojimus...>“, 7.4.1.punktas numato, kad „Generalinė asamblėja renka 20 asmenų Rūmų tarybą iš Rūmų narių įgaliotų atstovų. Renkant kiekvienas Rūmų narių atstovas turi po vieną sprendžiamąjį balsą“. Vertinat šias Rūmų Įstatų nuostatas dėl viceprezidentų ir Rūmų tarybos narių rinkimo darytina išvada, kad Įstatuose detalesnė rinkimų tvarka - kaip turi būti Asamblėjoje teikiamos kandidatūros balsavimui ir kokia tvarka turi būti už kandidatus balsuojama, taip pat nenustatyta.

        Detaliau Rūmų viceprezidentų ir Rūmų tarybos narių rinkimo tvarka numatyta Rūmų tarybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu TS Nr. 529/1 patvirtintoje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rinkimų tvarkoje (toliau – Rūmų rinkimų tvarka). Rūmų rinkimo tvarkoje numatyta:

        „Balsavimo procedūra generalinės asamblėjos metu

        „1. Generalinės asamblėjos sprendimai dėl tarybos narių išrinkimo priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Tokiu būdu Rūmų nariai atvirai ir demokratiškai išreiškia laisvą rinkimų valią. Kandidatų į prezidentus, viceprezidentus ir tarybos narius sąrašai sudaromi ir per Generalinę asamblėją pateikiami abėcėlės tvarka.

        2. Kiekvieno Rūmų nario atstovas tarybos rinkimuose turi po vieną sprendžiamąjį balsą balsuojant už kiekvieną kandidatą. Balsavimas vykdomas viešai, keliant mandatų korteles.

        3. Tarybos narių rinkimai vykdomi trimis etapais: 1) renkamas prezidentas, 2) renkami viceprezidentai, 3) renkami tarybos nariai.

        4. Balsavimo rezultatus skelbia Generalinės asamblėjos pirmininkas.

        Rūmų prezidento rinkimas

        1.Kiekvienas kandidatas į Rūmų prezidentus pristato save vadovaudamasis kandidato anketoje nurodytais reikalavimais, pristato Rūmų veiklos programą ir planuojamus rezultatus, atsako į Generalinės asamblėjos dalyvių, Rūmų narių atstovų, iškeltus klausimus.

        2. Renkamas prezidentas. Už kiekvieną kandidatą į prezidentus balsuojama keliant mandatų korteles. Išrinktu Rūmų prezidentu skelbiamas kandidatas, kuris surinko daugiausia Generalinės asamblėjos balsų.

        Rūmu viceprezidentų rinkimas

        1.Renkami penki Rūmų viceprezidentai, išrinktas prezidentas kviečia balsuoti už kiekvieną kandidatą į viceprezidentus. Balsuojama keliant mandatų korteles. Išrinktais Rūmų viceprezidentais skelbiami daugiausia Generalinės asamblėjos balsų surinkę kandidatai.

        Rūmu tarybos narių rinkimas

        1.Renkama keturiolika Rūmų tarybos narių. Išrinktas prezidentas kviečia balsuoti už kiekvieną kandidatą į tarybos narius. Balsuojama keliant mandatų korteles. Išrinktais Rūmų tarybos nariais skelbiami daugiausia Generalinės asamblėjos balsų surinkę kandidatai.“

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, kaip Rūmų nario atstovas buvo informuotas apie Asamblėjos šaukimą bei apie galimybę teikti kandidatūrą į Rūmų viceprezidentus ir Rūmų tarybos narius. Ieškovas laiku ir tinkamai pateikė anketas su visais reikalingais dokumentais. 2020 m. birželio 17 d. Rūmų tarybos posėdžio metu buvo nutarta ieškovo kandidatūrą siūlyti į viceprezidento pareigas. Taip pat buvo priimta ir ieškovo paraiška kandidatuoti į Rūmų tarybos narius. Dėl ieškovo informavimo apie Asamblėjos sušaukimą, paraiškų į viceprezidento ir Rūmų tarybos narių pareigas priėmimą tarp šalių ginčo nėra, šalių teigimu šiuo klausimu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Kaip teigia ieškovas pažeidimai buvo padaryti teikiant kandidatūras balsavimui Asamblėjos metu. Prieš Asamblėją 2020 m. birželio 17 d. vykusiame Rūmų tarybos posėdyje buvo nutarta Asamblėjai siūlyti 9 kandidatus į Rūmų viceprezidento pareigas. Kandidatų sąrašas buvo sudarytas atsitiktine tvarka, nesivadovaujant Rūmų rinkimų tvarkoje numatytomis nuostatomis sąrašus sudaryti abėcėlės tvarka. Asamblėjoje 2020 m. birželio 18 d. buvo išrinkta Mandatų komisija, kuri padarė išvadą, jog Rūmų narių, kurie turi balsavimo teisę, yra 545, išduotų mandatų skaičius yra 315, kvorumas yra, dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo taip pat nėra. Asamblėjos metu išrinktas Rūmų prezidentas Z. D. į viceprezidentų pareigas balsavimui pateikė V. B., V. D., V. B., A. T. ir M. M. kandidatūras, kurios buvo atrinktos jo nuožiūra, nesilaikant Rūmų rinkimų tvarkoje numatytomis nuostatomis teikti kandidatūras abėcėlės tvarka. Už pateiktas kandidatūras buvo balsuota paeiliui atviru balsavimu ir visi pateikti kandidatai buvo išrinkti - už V. B. kandidatūrą surinkta 313 balsų, susilaikė - 2, prieš – 0, už V. D. kandidatūrą surinkta 310 balsų, susilaikė - 4, prieš – 0, V. D. nuo balsavimo nusišalino, už V. B. kandidatūrą surinkta 315 balsų, susilaikė - 0, prieš – 0, už A. T. kandidatūrą surinkta 309 balsų, susilaikė - 6, prieš – 0 ir už M. M. kandidatūrą surinkta 313 balsų, susilaikė - 2, prieš – 0. Asamblėjos protokole Nr. GA-1 (toliau – protokolas), pažymėta, jog po balsavimo pastabų, prieštaravimų nėra. Po Rūmų viceprezidentų rinkimų Rūmų prezidentas Z. D. pasiūlė pereiti prie Rūmų tarybos rinkimų. Balsavimui buvo pristatyta 14 kandidatūrų, už pateiktas kandidatūras buvo balsuota paeiliui atviru balsavimu ir visi pateikti kandidatai buvo išrinkti - už E. V. kandidatūrą surinkta 308 balsai, susilaikė - 1, prieš – 6, už E. R. kandidatūrą surinkta 307 balsų, susilaikė - 7, prieš – 1, už M. R. kandidatūrą surinkta 313 balsų, susilaikė - 0, prieš – 1, M. R. nuo balsavimo nusišalino, už N. P. kandidatūrą surinkta 310 balsų, susilaikė - 1, prieš – 4, už A. M. kandidatūrą surinkta 301 balsas, susilaikė - 5, prieš – 9, už F. Š. kandidatūrą surinkta 315 balsų, susilaikė - 0, prieš – 0, už S. R. kandidatūrą surinkta 304 balsų, susilaikė - 10, prieš – 1, už E. S. kandidatūrą surinkta 312 balsų, susilaikė - 3, prieš – 0, už M. A. kandidatūrą surinkta 314 balsų, susilaikė - 0, prieš – 1, už L. S. kandidatūrą surinkta 307 balsų, susilaikė - 8, prieš – 0, už V. A. kandidatūrą surinkta 306 balsų, susilaikė - 8, prieš – 1, už S. V. kandidatūrą surinkta 313 balsų, susilaikė - 2, prieš – 0, už E. Ž. kandidatūrą surinkta 300 balsų, susilaikė – 15, prieš – 0, už R. K. kandidatūrą surinkta 314 balsų, susilaikė - 1, prieš – 0. Asamblėjos protokole pažymėta, jog po balsavimo pastabų, prieštaravimų nėra.

        Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad imperatyvios Įstatymo nuostatos bei juridinio asmens steigiamieji dokumentai pažeisti nebuvo. Kaip jau minėta nei Įstatymas, nei Įstatai nereglamentuoja griežtos balsavimo tvarkos, o nesant minėtuose norminiuose aktuose imperatyvių, detalių nuostatų dėl balsavimo tvarkos už kandidatus į viceprezidentų ir tarybos narių pareigas, darytina išvada, jog kandidatūrų pateikimo balsavimui bei balsavimo metu teisės normų pažeidimai padaryti nebuvo, todėl šiuo pagrindu pripažinti 2020 m. birželio 18 d. generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais, dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo, nėra pagrindo. 

        Atsakovo teigimu sprendimai turi būti panaikinti ir tuo pagrindu, kad buvo padaryti Rūmų rinkimų tvarkos pažeidimai bei pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai.

        Pripažintina, kad Rūmų rinkimų tvarkoje numatyta detalesnė rinkimų tvarka, kuri numato, kad teik kandidatų į Rūmų viceprezidentus, tiek kandidatų į tarybos narius sąrašai turi būti sudaromi bei Asamblėjoje balsavimui teikiami abėcėlės tvarka, prezidentas kviečia balsuoti už kiekvieną kandidatą. Kaip teismas nustatė, nuostatos sudaryti kandidatų sąrašus abėcėlės tvarka bei kandidatūras teikti abėcėlės tvarka balsavimui, laikomasi nebuvo, todėl, teismo nuomone, formalūs pažeidimai buvo padaryti, tačiau pažymėtina, kad Rūmų rinkimų tvarka nėra juridinio asmens steigiamasis dokumentas, todėl teismui nenustačius juridinio asmens steigiamojo dokumento reikalavimų pažeidimų, Asamblėjoje priimtus sprendimus dėl formalių pažeidimų naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šią išvadą teismas daro taip pat įvertinęs ir tai, jog Rūmų prezidentas Z. D. prieš pradedant balsavimą dėl viceprezidentų kandidatūrų, pažymėjo, jog jeigu balsuojant kuriam iš pasirinktų kandidatų bus nepritarta, tai priims kaip svarbią ir gerbtiną nuomonę ir siūlys kitą kandidatūrą. Todėl negalima atmesti prielaidos, kad pradiniam balsavimui pateikus tik penkias kandidatūras buvo užkirstas kelias likusių keturių kandidatūrų pateikimui, kadangi už kurį nors kandidatą nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, kaip matyti, būtų buvę teikiamos ir kitos kandidatūros, be to ir balsavę asmenys galėjo pasirinkti ar balsuoti už pasiūlytas kandidatūras, ar laukti balsavimo už kitus kandidatus. Pažymėtina ir tai, kad už pateiktas kandidatūras į viceprezidentus nebuvo surinkta nei vieno balso prieš, prabalsuota buvo praktiškai vienbalsiai, kas taip pat suponuoja išvadą, jog kitoms kandidatūroms būti išrinktoms galimai būtų nepakakę balsų bei rinkėjams kandidatūros pasirodė tinkamos ir už jas prabalsavo. Negalima neatsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog detali rinkimų tvarka buvo numatyta Rūmų rinkimų tvarkoje, o ne Įstatuose, kas leidžia daryti prielaidą, jog šis klausimas nebuvo labai reikšmingas, o kaip apklausoje paaiškino atsakovas Z. D.,  reali rinkimų praktika jau ne vienus metus buvo susiklosčiusi kitaip, kuo jis teikdamas kandidatūras balsavimui ir vadovavosi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog protingumo ir sąžiningumo principai taip pat pažeisti nebuvo.

        Taip pat nesudaro pagrindo naikinti priimtus sprendimus Asamblėjos 8-9 klausimais tai, kad balsų skaičiavimo komisijos nariais buvo išrinkti M. R. bei V. D.. Pažymėtina vėlgi, kad griežta balsų skaičiavimo komisijos sudarymo tvarka juridinio asmens priimtuose dokumentuose nėra reglamentuota, nuo balsavimo už savo kandidatūras minėti asmenys susilaikė, komisija buvo sudaryta iš penkių asmenų, todėl netgi ir vertinant ieškovo nurodytą aplinkybę, kaip pagrįstą, priimtų sprendimų naikinimui ši aplinkybė nėra pakankama.

        Kaip jau minėta Asamblėjos sušaukimo procedūros pažeistos nebuvo, kvorumas Asamblėjoje buvo, sprendimai buvo priimti atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, todėl teismui nenustačius imperatyvių teisės normų ar juridinio asmens steigimo dokumentų pažeidimų, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo, Asamblėjoje 8-9 klausimais priimtų sprendimų naikinimas dėl formalių trūkumų būtų neproporcinga priemonė bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šie principai turėtų būti taikomi atsižvelgiant ir į kitų asmenų interesus bei išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. 

        Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas Asamblėjoje dalyvavo asmeniškai, tačiau nei vienu klausimu pastabų ar prieštaravimų nepareiškė, jog tokios galimybės neturėjo teismui įrodymų nepateikė.

        Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ieškinys dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo atmestinas kaip neįrodytas bei nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

        Atmetus ieškinį dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo, atmestini reikalavimai sušaukti neeilinę asamblėją bei priteisti neturtinę žalą.

        Dėl kitų byloje nurodytų argumentų teismas nepasisako kadangi jie sprendimo priėmimui reikšmės neturi.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų atstovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašoma atsakovui Z. D. priteisti 4 130,24 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui Prekybos, pramonės ir amatų rūmams – 9 691,73 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Įvertinus prašyme detalizuotas kiekvieno iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismo nuomone yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti. Teismas mažindamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į tai, jog atsakovų pozicijos nebuvo skirtingos, abu atsakovai buvo atstovaujami vieno atstovo, į tai, jog abiem atstovams buvo rengiama vienas procesinis dokumentas, nors prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodoma kaip du atskiri veiksmai (pvz. tripliko į 2020 m. lapkričio 30 d. dubliką rengimas, prašymo atidėti 2021 m. kovo 01 d. teismo posėdį rengimas, teisinės konsultacijos ir komunikacija su klientu taip pat buvo teikiama ne juridiniam asmeniui, o jo atstovui). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš ieškovo atsakovui Z. D. priteistina 3 130,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei Prekybos, pramonės ir amatų rūmams – 6 000 Eur.

         Valstybei iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 209,93 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.,).

        Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, juridinio asmens kodas 110068545, buveinės adresas K. Donelaičio g. 8, Kaunas, 6 000  Eur (šešis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 3 130,24 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 209,93 Eur (du šimtus devynis eurus 93 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                              Eglė Kriaučiūnienė