Administracinė byla Nr. I-4237-815/2015

       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00405-2014-0

       Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos K. M. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6–8) ir patikslintu skundu (b. l. 49–52) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka), prašydama:

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014 m. vasario 17d. sprendimo Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-1452) dalį dėl senaties taikymo;

1.2. priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010 m.–2011 m. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – 21 389,97 Lt.

2. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2653-414/2014 (dabar – Nr. I-4237-815/2015) (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00405-2014-0) buvo priimtas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 49–52) ir perdavė administracinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nutartis (b. l. 56–57)).

3. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

3.1. Pareiškėja su 2013 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama išmokėti 25 103,19 Lt neišmokėtos pensijos dalį. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (10.1) S-86341 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1) S-86341) nurodė, jog šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėja raštą Nr. (10.1) S86341 apskundė Fondo valdybai. Pareiškėja gavo VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2014 m. vasario 20 d. raštą Nr. (10.1) S-11827 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-12-16 rašto Nr. (10.1) S-86341 dalies panaikinimo“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1) S-11827), kuriame nurodyta, kad Fondo valdybos 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.5) I-1452 VSDFV Kauno 3-iasis pensijų skyrius įpareigotas panaikinti rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį dėl atsisakymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalį, taip pat nurodyta, kad panaikinama rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis „Paaiškiname, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti Jūsų prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo“.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad yra panaikinta rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis dėl atsisakymo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, ši pensijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta.

Sprendime Nr. (6.5) I-1452 nenurodoma apie ketinimą ar įpareigojimą išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, o nurodoma, kad skundas tiek, kiek reikalaujama išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos pensijos dalį, atsisakoma nagrinėti, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, taip pat nurodoma, kad iki 2014 m. kovo 10 d. pateikus įrodymus sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo.

3.3. Pareiškėja, pagrįsdama savo reikalavimus, iš esmės remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2012 m. vasario 6 d. nutarimu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A552-1669/2013, Nr. A552-729/2013, Nr. A502-474/2013, Nr. A552-432/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. AS502-169/2014, Nr. AS525-483/2014), konstituciniais teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principais, nurodo, kad pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius nėra pateisinamas.

3.4. Pareiškėjai, gavusiai draudžiamąsias pajamas, pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ribota nepagrįstai; remiantis VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. (10.1) S-71259 „Dėl pažymos išdavimo apie neišmokėtą pensijos dalį“ (toliau – ir raštas Nr. (10.1) S-71259), pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurią Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo nepagrįstai neišmokėta pensijos dalis sudaro 25 103,19 Lt, ši suma priteistina pareiškėjai.

3.5. Pareiškėjai apie tai, kad jos pensija sumažinta neteisėtai ir tokiu būdu pažeistos jos teisės, tapo aišku (objektyviai žinoma) 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Procesinis 3 m. kreipimosi į teismą terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjai tapo žinoma apie jos teisių pažeidimą, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., nes tik tada, kai visuomenei buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas, žmonės galėjo suvokti, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeidžiami. Pareiškėjos nuomone, pamatinę savo teisę kreiptis į teismą ji galėjo realizuoti tik po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Galiojant Laikinajam įstatymui nebuvo pagrindo kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, nes pareiškėja negalėjo neigti galiojusio įstatymo. Pareiškėja, gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nenumanydama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal vėlesnes sąlygas, suformuotas LVAT praktikoje. Pasak pareiškėjos, susidarė situacija, kad jeigu pareiškėja būtų kreipusis į teismą per 3 m., skaičiuojamus nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo dienos, pensija pareiškėjai nebūtų sugrąžinta, nes jos sumažinimas būtų laikomas teisėtu. Kreipiantis dabar, kai pareiškėja gali nurodyti konkretų savo teisių pažeidimo pagrindą, Laikinojo įstatymo nuostatų prieštarą Konstitucijai, pareiškėjos pažeistos teisė neginamos, grindžiant tai procesinio termino praleidimu. Tokiu atveju pareiškėjos teisės lieka neapgintos nei iki paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo, nei dabar.

II

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo administracinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, o nusprendus bylą nagrinėti – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 15–19, 65–69).

1. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), o 2010 m. ir 2011 m. – Laikinuoju įstatymu, nustatančiu socialinių išmokų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką.

2. Pareiškėjai pensija pirmą kartą paskirta ir mokama nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. iki gyvos galvos. Vėliau pareiškėjos senatvės pensija buvo perskaičiuojama pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, o 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, be to, kadangi pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuota pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

3. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios.

4. Pareiškėja į VSDFV Kauno skyrių dėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos dalies (25 103,19 Lt) išmokėjimo kreipėsi su 2013 m. gruodžio 9 d. raštu. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius rašte Nr. (10.1) S-86341 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti jai pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus. Laikinojo įstatymo 16 straipsnis nustatė, kad  Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ir patvirtina sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, o nesant parengtos sumažintų  pensijų  kompensavimo tvarkos ir papildomų lėšų, skirtų pensijų kompensavimui, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintų pensijų dalies.

5. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėja raštą Nr. (10.1) S-86341 apskundė Fondo valdybai. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius / direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas nenagrinėjamas. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnį Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai; Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti skundžiami teismui.

6. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-1452 konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius, rašte Nr. (10.1) S-86341 išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, viršijo savo kompetenciją, nes turėjo pareiškėjos prašymo nenagrinėti, o per 5 darbo dienas ji persiųsti Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetenciją, todėl rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis dėl atsisakymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalį naikintina (nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo). VSDFV Kauno skyrius buvo įpareigotas panaikinti minėtą rašto dalį. Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-1452, vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu, pareiškėjos prašymą ir skundą tiek, kiek pareiškėja reikalavo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos pensijos dalį, atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą.

7. Sprendimas Nr. (6.5) I-1452 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėja pirmą sumažintą pensiją gavo 2010 m. sausio mėn., todėl 3 m. apskundimo terminas skaičiuojamas nuo šios datos. Pareiškėja per nustatytą 3 m. terminą skundo dėl savo pažeistų teisių dėl pensijos sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo Fondo valdybai neteikė, praleisto termino neprašė atnaujinti ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Taigi, Fondo valdyba visiškai pagrįstai sprendime Nr. (6.5) I-1452 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

8. Atsakovas, pagrįsdamas savo poziciją, remiasi LVAT praktika dėl 3 m. procesinio termino (administracinėmis bylomis Nr. A552-519/2013, Nr. A756-1464/2013, Nr. A552-1109/2013, Nr. A146-627/2013, Nr. A552-435/2013, Nr. A444-2232/2013), dėl asmens ne tik teisės ginti savo pažeistas teises, bet ir pareigos tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (administracinėmis bylomis Nr. TA858-62/2011, Nr. AS822-61/2012), dėl ieškinio senaties pradžios ir termino apskųsti sprendimą mokėti sumažintą pensiją eigos pradžios (pavyzdžiui, administracinėmis bylomis Nr. A756-174/2012, Nr. A602-167/2013, Nr. A552-519/2013),

9. Taigi, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti 21 389,97 Lt pagal Laikinąjį įstatymą 2010 m.–2011 m. sumažintos senatvės pensijos dalį atmestinas kaip nepagrįstas, o įvertinus tai, kad pareiškėja nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes yra praleistas apskundimo terminas, ši administracinė byla nutrauktina.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 30–34).

1. Pareiškėja, prašydama priteisti 25 103,19 Lt neišmokėtos pensijos dalį prašo priteisti ne tik dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą pensijos dalį, bet ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažintos neprieštaravusiomis Konstitucijai, taikymo sumažintą pensijos dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėta pensijos dalis sudaro 21 389,97 Lt, t. y. skirtumas tarp 2013 m. spalio 16 d. rašte Nr. (10.1) S-71259 pateiktos lentelės 3 ir 4 skilčių.

2. Pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis (1 383,93 Lt) viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jos pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pensijų mokėjimo pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje.

3. Dėl sprendimo Nr. (6.5) I-1452 dalies dėl reikalavimo panaikinti raštą Nr. (10.1) S-86341

3.1. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakyme Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 11 punktą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoje nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetenciją; jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme nurodytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai ar kitai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

3.2. Pareiškėja su 2013 m. gruodžio 9 d. skundu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 25 103,19 Lt pensijos dalį. Iš paminėto skundo turinio akivaizdu, kad prašymo esmė – nesutikimas su sumažintos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos mokėjimu nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. su VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintą pensiją teisinėmis pasekmėmis. VSDFV Kauno skyrius, kaip šį sprendimą priėmusi institucija, gavęs minėtą pareiškėjos skundą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punkto, turėjo pareiškėjos skundo dalies dėl prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo 2010 m.–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį, nenagrinėti ir persiusti jį nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Taigi, VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, rašte Nr. (10.1) S-86341 išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. skundo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo, viršijo savo kompetenciją.

3.3. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. vasario 4 d. skundo dalį dėl rašto Nr. (10.1) S-86341 panaikinimo, sprendime Nr. (6.5) I-1452 nusprendė, kad rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis dėl pareiškėjos prašymo dėl negautos pensijos dalies išnagrinėjimo, priimta viršijus kompetenciją ir naikintina, todėl įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių panaikinti šią rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį ir apie tai informuoti pareiškėją. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius rašte Nr. (10.1) S-11827 panaikino savo rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį.

3.4. Nustačiusi, jog rašte Nr. (10.1) S-86341 pateikta informacija apie teisės aktus, kuriais vadovaujantis 2010 m.–2011 m. pareiškėjai mokėta senatvės pensija, teisinga, Fondo valdyba nusprendė, kad šios rašto Nr. (10.1) S-86341 dalies naikinti nėra pagrindo.

4. Dėl Fondo valdybos sprendimo Nr. (6.5) I-1452 dalies dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti 2010 m.–2011 m. neišmokėtą 25 103,19 Lt pensijos dalį

4.1. Fondo valdyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. Skundą VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius turėjo persiųsti Fondo valdybai, sprendime Nr. (6.5) I-1452 atsakė ne tik į pareiškėjos 2014 m. vasario 4 d. skundą, bet ir į jos 2013 m. gruodžio 9 d. skundą, adresuotą VSDFV Kauno skyriui dėl pensijos dalies išmokėjimo.

4.2. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi sprendimas dėl pareiškėjos pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą buvo priimtas 2010 m. sausio mėn. (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėn.). Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėn., tad apie tai, kad pareiškėjai mokama ne visa paskirta pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad su prašymu dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. smažintos pensijos dalies pareiškėja kreipėsi 2013 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatytą Fondo valdybos teritoriniu skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminą.

4.3. Iš pareiškėjos 2014 m. vasario 4 d. skundo Fondo valdybai turinio akivaizdu, kad jos prašymo esmė – nesutikimas su sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijos mokėjimu nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. su VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. priimto sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintą pensiją teisinėmis pasekmėmis, o ne su rašto Nr. (10.1) S-86341 (kurio dalis panaikinta rašte Nr. (10.1) S-11827) pasekmėmis. Taigi, Fondo valdyba, remdamasi LVAT išaiškinimais dėl termino reikalavimams dėl neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijos dalies skaičiavimo nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo (LVAT administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014), sprendime Nr. (6.5) I-1452 pagrįstai nusprendė pareiškėjos 2014 m. vasario 4 d. gautą skundą tenkinti iš dalies: įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių panaikinti rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį, kurioje skyrius išnagrinėjo pareiškėjos reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies, o skundo dalį dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. negautos pensijos dalies išmokėjimo nagrinėti iš esmės atsisakė, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas, bei nurodė terminą, per kurį pareiškėja gali pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą ji praleido dėl  nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.

4.4. Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/2013, Nr. AS502-849/2013, Nr. A444-2232/2013, Nr. A143-816/2014), terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažinta pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Taigi, Fondo valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, remdamasi LVAT išaiškinimais dėl termino neišmokėtai dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijos daliai skaičiavimo nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, 2014 m. vasario 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-1452 pagrįstai ir teisėtai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. vasario 4 d. skundus tiek, kiek pareiškėja prašė grąžinti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas, o išnagrinėjo tik dėl rašte Nr. (10.1) S-86341 pateiktos informacijos teisingumo. Taigi, Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-1452 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT praktika.

5. Fondo valdyba konstatuoja, kad pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. vasario 4 d. skundai dėl reikalavimo išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį Fondo valdyboje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo išnagrinėti iš esmės, nes pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 m. terminą ir per Fondo valdybos nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Konstatuotina, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl sumažintos pensijų dalies nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, nes terminas skundui paduoti yra praleistas. Taigi, nėra pagrindo nagrinėti teisme ginčą iš esmės dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti jai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pareiškėjos skundas, kuriame prašoma įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 25 103,19 Lt (kaip nurodyta pirmiau, dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjai neišmokėta 21 389,97 Lt senatvės pensijos dalis) senatvės pensijos dalį.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjos K. M. atstovė advokatė Rita Petručionytė (2013 m. lapkričio 26 d. atstovavimo sutartis (b. l. 14)), remdamasi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, prašė skundo reikalavimus tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija paskirta nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. iki gyvos galvos (VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 5 381 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo K. M.“ (b. l. 20)), kuri 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1 383,93 Lt (raštas Nr. (10.1) S-71259 (b. l. 9–10)), nuo 2011 m. vasario 1 d. – 1 479,93 Lt (VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 10.19-4997 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo K. M.“ (b. l. 24), raštas Nr. (10.1) S-71259 (b. l. 9–10)).

1.2. Pareiškėjos pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį (raštas Nr. (10.1) S-71259 (b. l. 9–10)).

1.3. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. spalio 8 d. prašymą, kuriame prašė išduoti pažymą apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pensijos dydį (b. l. 29), 2013 m. spalio 16 d. rašte Nr. (10.1) S-71259 „Dėl pažymos išdavimo apie neišmokėtą pensijos dalį“ pateikė pareiškėjai duomenis apie jos pensijos mažinimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 9–10).

1.4. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. skundą, kuriame pareiškėja prašė išmokėti neišmokėtos pensijos dalį – 25 103,19 Lt (b. l. 28, 35), 2013 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (10.1) S-86341 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ išaiškino pareiškėjai jos pensijos mokėjimo teisinį reglamentavimą 2010 m.–2011 m., pensijos perskaičiavimo tvarką pagal Laikiojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius šiuo laikotarpiu, taip pat paaiškino, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 11–12).

1.5. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. gruodžio 16 d. prašymą ir 2014 m. vasario 4 d. skundą, kuriame pareiškėja prašė panaikinti raštą Nr. (10.1) S-86341 ir išmokėti 25 103,19 Lt neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 36–37), 2014 m. vasario 17d. sprendime Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ skundo dalį, kurioje pareiškėja reikalauja išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos pensijos dalį, atsisakė nagrinėti, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 m. skundo padavimo terminą, nurodė, kad iki 2014 m. kovo 10 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas), įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių panaikinti rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalį (nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo), ir apie tai informuoti pareiškėją, taip pat nurodė, kad kita rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis yra informacinio pobūdžio, joje paaiškintas pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010 m.–2011 m. teisinis pagrindas, todėl naikinti šią rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį nėra pagrindo (b. l. 25–27, 38–40). Sprendime Nr. (6.5) I-1452, be kita ko, nurodyta:

1.5.1. Dėl prašymo panaikinti raštą Nr. (10.1) S-86341

1.5.1.1. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punktą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoje nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetenciją; jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme nurodytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai ar kitai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

1.5.1.2. Pareiškėja su 2013 m. gruodžio 9 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjos pensija pagal Laikinąjį įstatymą sumažinta 2010 m. sausio mėn., VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintą senatvės pensiją. Skyrius, kaip šį sprendimą priėmusi institucija, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punktu, turėjo minėto pareiškėjos prašymo dalies, kurioje prašoma išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį, nenagrinėti ir per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos šią dalį persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Taigi, teritorinis skyrius, rašte Nr. (10.1) S-86341 išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. gruodžio 9 d. prašymo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, viršijo savo kompetenciją.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, rašto Nr. (10.1) S-86341 dalis, kurioje atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, naikintina.

1.5.2. Dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti sumažintos pensijos dalį

1.5.2.1. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai; šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

1.5.2.2. Remiantis LVAT praktika (administracinės bylos Nr. AS438-818/2013, Nr. AS602-716/20-13, Nr. AS502-849/2013, Nr. AS520-789/2013, Nr. A444-2232/2013), terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

1.5.2.3. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja į VSDFV teritorinį skyrių su 2013 m. gruodžio 9 d. prašymu ir su Fondo valdyboje 2014 m. vasario 4 d. gautu skundu, kuriame pareiškėja reikalavo išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintą senatvės pensijos dalį, kreipėsi praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui. Taigi, VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminą pareiškėja praleido, tad šis VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimas yra įvykdytas.

1.6. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2014 m. vasario 20 d. rašte Nr. (10.1) S-11827 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-12-16 rašto Nr. (10.1) S-86341 dalies panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis Fondo valdybos sprendimu Nr.(6.5) I-1452, kuriame VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius įpareigotas panaikinti rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį dėl atsisakymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą pensijos dalį, taip pat vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punktu, panaikina rašto Nr. (10.1) S-86341 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos dalį, t. y. minėto rašto dalį, kurioje nurodyta: „Paaiškiname, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti Jūsų prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo“ (b. l. 13).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ (b. l. 25–27) „dalis dėl senaties taikymo“ yra teisėta ir pagrįsta, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai priklausančią ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. 21 389,97 Lt.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to – teismui. Teismas akcentuoja, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė ir pan.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjai K. M. pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. Vadinasi, pareiškėja, su skundu kreipdamasi į VSDFV tik 2013 m. gruodžio mėn. (b. l. 25-27), praleido minėtą terminą. Konstatuotina, kad VSDFV 2014 m. vasario 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ (b. l. 25–27) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, pagrįstai pareiškėjui pasiūlė iki 2014 m. kovo 10 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ (b. l. 25–27) „dalį dėl senaties taikymo“ atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Kadangi pareiškėja iki 2014 m. kovo 10 d. nepateikė įrodymų VSDFV, tai konstatuotina, kad jos reikalavimas priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010 m.–2011 m. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (21 389,97 Lt) nebuvo nagrinėjamas privaloma ikiteismine tvarka, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-1452 „Dėl 2013-12-16 prašymo ir 2014-02-04 VSDF valdyboje gauto skundo“ be tinkamo procesinio termino taikymo bei VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (10.1)S-86341 dalies panaikinimo daugiau tėra pateikta informacija. Todėl pareiškėjos K. M. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010 m.–2011 m. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (21 389,97 Lt) paliktinas nenagrinėtas, nes nebuvo pasinaudota privaloma išankstine tvarka (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Teismas išaiškina pareiškėjai, kad įrodymai dėl termino atnaujinimo skundui paduoti gali būti teikiami VSDFV, nes priešingu atveju būtų apeita įstatymu numatyta privaloma ikiteisminė tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos K. M. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010 m.–2011 m. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (21 389,97 Lt) palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Egidija Puzinskaitė

                                                                                                                              Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                                              Ernestas Spruogis