Civilinė byla Nr. 2-9862-457/2019
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00574-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 16 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,
sekretoriaujant Laimai Belevičienei,
dalyvaujant ieškovui A. P.,
atsakovui H. S.,
atsakovo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui H. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas A. P. prašo priteisti iš atsakovo H. S. 28 962 Eur skolą ir 10 910,85 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir paaiškino, kad pagal 2008 m. liepos 16 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis atsakovui paskolino 100 000 Lt (28 962 Eur), šiuos pinigus atsakovas įsipareigojo grąžinti per du metus. Paskolos pinigai atsakovui buvo perduoti grynais pinigais, jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant jo sutuoktinei. Paskolintų pinigų grąžinimo terminas, jo ir atsakovo susitarimu, buvo pratęstas vieneriems metams, vėliau terminas dar kartą buvo pratęstas iki 2012 m. sausio 1 d. Tačiau atsakovas iki nustatyto termino jam suteiktos paskolos negrąžino. Atsakovas jį tikino, kad paskolą tikrai grąžins, motyvavo verslo plėtimu, finansiniais sunkumais, jis atsakovu pasitikėjo ir laukė, kol paskola bus grąžinta. Pinigus atsakovas iki šiol jam nesugrąžo, todėl prašo iš atsakovo jo naudai priteisti paimtą paskolą. Jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl paminklo ir laiptų pagaminimo, bet tai buvo atskiri reikalai ir jis už atliktus darbus atsiskaitė, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) už paminklą sumokėjo 5500 Lt, o už laiptus – 11 500 Lt. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Dėl to, jis, taip pat, prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstą atsiskaityti terminą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d., pinigine išraiška tai būtų 10 910,85 Eur, ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
Atsakovas ir jo atstovas su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su ieškinyje dėstoma pozicija dėl skolos atsiradimo ir nurodytais argumentais, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti palūkanomis. Paaiškino, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 100 000 Lt ir pažadėjo ieškovui padaryti laiptus, kuriuos atsakovas padarė 2011 m., bei paminklą, kurį pagamino 2010 m. Tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus H. S., ir ieškovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmens paminklo komplekto bei akmeninės laiptų pakopos gamybos, pagal ieškovo užsakymą. Šis susitarimas buvo sudarytas siekiant užskaityti 28 962 Eur (100 000 Lt) atsakovo skolą ieškovui. Atsakovas skolos ieškovui negrąžino, tačiau šalys susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo užsakymą už atsakovo skolos dengimą pagamins akmens paminklo komplektą, kurio vertė 9075 Eur, ir akmenines laiptų pakopas, kurių vertė – 22 022 Eur. Akmens paminklo komplektas ir akmeninės laiptų pakopos perduotos ieškovo naudojimui, t. y. nurodyti daiktai yra ieškovo žinioje. Pagamintų daiktų užsakymas ir priėmimas-perdavimas ieškovui nebuvo teisiškai įformintas, nes UAB (duomenys neskelbtini) direktorius H. S. pasitikėjo ieškovu. Atsakovas 9000 Eur, t. y. dalį paskolos, yra grąžinęs ieškovui, tačiau neturi tai patvirtinančių įrodymų. Nesutinka su prašomomis iš atsakovo priteisti palūkanomis, nes ieškovas neragino atsakovo grąžinti paskolos, atsakovas manė, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, nes pagamino pastarajam paminklą ir laiptų pakopas.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. liepos 16 d. pasirašė Pinigų skolinimo sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovo 100 000 Lt (28 962 Eur) dviejų metų laikotarpiui, vėliau pinigų grąžinimo terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams, o dar vėliau šalys susitarė, kad atsakovas pasiskolintą pinigų sumą grąžins iki 2012 m. sausio 1 d. Atsakovas neneigė, kad jam ieškovas paskolino pinigus, sutiko su atsiradusia skola.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (ginčui aktuali CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2014-12-31). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, ką jis ir padarė pateikdamas 2008 m. liepos 16 d. Pinigų skolinimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas sutartyje nustatytam laikotarpiui iš ieškovo pasiskolino 100 000 Lt (28 962 Eur), tačiau ieškovas neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovas. Tai atitinka ir bendrąjį įrodinėjimo principą, kad įrodyti tam tikras aplinkybes turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.
Atsakovas paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus H. S., siekiant užskaityti 28 962 Eur (100 000 Lt) atsakovo skolą ieškovui, buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl akmens paminklo komplekto bei akmeninės laiptų pakopos gamybos, pagal ieškovo užsakymą. Pasak atsakovo, paminklas ieškovui buvo pagamintas 2010 m., o laiptų pakopos 2011 m., todėl atsakovas laikė tinkamai ir realiai įvykdęs prievolę pagal 2008 m. liepos 16 d. Pinigų skolinimo sutartį. Atsakovas jokių tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, pateikė tik dvi 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl akmeninės laiptų pakopos (22 022 Eur sumai) ir akmens paminklo komplekto (9075 Eur sumai), nors, pasak pačio atsakovo, UAB (duomenys neskelbtini) darbus atliko 2010-2011 metais. Be to, UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo, visas atliekamas ūkines operacijas (skolos dengimą už fizinį asmenį, šiuo atveju, atsakovą, darbų atlikimą ir pan.) turi įforminti atitinkamais finansiniais dokumentais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti teisės aktai.
22Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį bei CK 6.873 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl paskolos grąžinimo termino, su ieškovu nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai ar iš dalies atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 bei 2 dalimis, ieškovo ieškinys yra tenkintinas, jo naudai iš atsakovo priteistini 28 962 Eur negrąžintos paskolos.
26Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 910,85 Eur palūkanų už laikotarpį, kurį praleistas terminas atsiskaityti, tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
2Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 1097 Eur žyminis mokestis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Taip pat, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos sudaro 5 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 962 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) skolą, 10 910,85 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų dešimties eurų 85 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 39 872,85 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 85 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1097 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5 Eur (penkių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.
Teisėjas Vidmantas Gestautas