Civilinė byla Nr. 2A-295-340/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7;
3.3.1.18; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl sutarties nutraukimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Emu group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2015-04-27 sudarytą žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Poeglinės 34, kurio unikalus Nr. 4400-2810-8950, pirkimo–pardavimo sutartį.
2. Nurodė, kad 2009-05-22 mirė Lietuvos Respublikos pilietis E. R., po kurio mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jo turtinių teisių paveldėtoja pagal 2013-12-05 išduotą papildomą paveldėjimo liudijimą Nr. 3712 nurodoma J. L. R.. Pastaroji yra užsienio pilietė, dėl ko negali turėti nuosavybės teisių į žemės sklypą. Realizuodama paveldėjimo teisę, ji pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – Atsakovė Nr. 1) parduoti po E. R. mirties likusį žemės sklypą, pasirinkdama pirkėju ieškovę. 2015-04-27 šalys sudarė ginčijamą pirkimo– pardavimo sutartį. Pagal sutarties sąlygas ieškovė 2015-09-01 sumokėjo už perkamą žemės sklypą pirmą 57 924,03 Eur įmoką, pervedant ją į atsakovės Nr. 1 sąskaitą. Nepaisant sutarties, pažymos sandoriui sudaryti ir 1996-04-18 Vyriausybės nutarimo Nr. 475 atsakovė Nr. 1 sutarties neįvykdė, per 10 dienų nuo įmokos gavimo nepervedė pirkėjo pinigų į įgalioto asmens sąskaitą, t. y. kaip tai nurodė žemės savininko įpėdinė L.J. R. (toliau – Atsakovė Nr. 2). Atsakovė Nr. 1 pradėjo atlikinėti įvairius patikrinimus, tai dėl atstovo I. R. teisių atstovauti žemės savininko įpėdinę, tai dėl C. B. teisių atstovauti pirkėją, tai dėl paveldėtojos (Atsakovės Nr. 2) teisių į paveldėjimą. Galiausiai atsakovė Nr. 1 nurodė, kad sutarties nevykdys, nes dėl sutarties sudarymo teisėtumo kreipėsi į atitinkamas institucijas – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (toliau – FNTT) ir Prokuratūrą. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės Nr. 1 nurodomas aplinkybes dėl galimai fiktyvios L.J. R. ir mirusiojo E. R. santuokos, dėl galimai nuo seno sudarytos menamos turtinių teisių paveldėtojos L.J. R. santuokos su kitu asmeniu, o ne su mirusiuoju E. R., į sutarties neįvykdymo faktą bei atsakovės Nr. 1 rodomą akivaizdų piktybišką nenorą sutartį įvykdyti ateityje, po begalinių raginimų, ieškovė prarado verslo suinteresuotumą įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, ir dėl to nusprendė ginčo sutartį nutraukti civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.217 straipsnio pagrindu.
3. Teisme 2017-04-18 bvuo gautas ieškovės ieškinio papildymas, kuriuo ji prašė ginčo sutartį pripažinti negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartimi ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Panevėžio apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartis palikta iš esmės nepakeista. Kadangi ieškovė trūkumų nepašalino, ieškovės ieškinio papildymas (patikslintas ieškinys) paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str.).
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Atsakovė Nr. 1 arba NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra teisinių pagrindų, dėl ko ieškovė galėtų vienašališkai nutraukti sutartį.
5. Atsakovė J. B. (toliau – Atsakovė Nr. 2) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Pažymėjo, jog vienintelė atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, nes su ja nebuvo tinkamai atsiskaityta. Aiškino, kad NŽT piniginių įmokų perdavimas jai yra išimtinis NŽT ir jos civilinis teisinis santykis, kurio vykdymui ieškovės sutartinių prievolių vykdymas neturi jokio teisinio ryšio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-02 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: nutraukė 2015-04-27 sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir iš atsakovės J. B. ieškovės UAB „Emu group“ naudai priteisė 57 924,03 Eur, o atsakovei J. B. ir Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, grąžino žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)); priteisė iš atsakovių J. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos po 72,00 Eur, ieškovės UAB „Emu group“ naudai; ieškovės UAB „Emu group“ ieškinio papildymą (patikslintą ieškinį), teisme gautą 2017-04-18, paliko nenagrinėtą.
7. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-09-24 sprendime konstatavo atsakovės J. L. R. (dabartinė pavardė B.) ir jos mirusio sutuoktinio E. R. santuokos fiktyvumą. Teismas pažymėjo, jog LVAT 2012-09-24 sprendime nenurodyta, kad būtent atsakovės J. L. R. (dabartinė pavardė B.) ir E. R. santuoka yra fiktyvi. Byloje tokių duomenų nėra. Taip pat teismui nepateikta įrodymų, kiek iš viso santuokų ir kada buvo sudariusi atsakovė J. B.. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ji buvo sudariusi santuoką su E. R. ir su C. B., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jos pavardė buvo ir L. , o kai 2000-09-29 sudarinėjo santuoką su E. R., ji turėjo pavardę Z. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog jis negali konstatuoti, kad atsakovės ir E. R. santuoka yra fiktyvi ir negali jos pripažinti negaliojančia ex officio (savo iniciatyva).
8. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovės nurodytu pagrindu, jog sandoris sudarytas tarp sutuoktinių bei įmonei nenaudingomis sąlygomis, teismas nurodė, jog ex officio (savo iniciatyva) negali jo pripažinti negaliojančiu. Su tokiu reikalavimu ieškovė turi kreiptis atskiru ieškiniu bei jį pagrįsti įrodymais.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta remiantis atsakovės J. B. negaliojančiais asmens dokumentais, nes nuo 2013-04-26 ji yra sudariusi santuoką su C. B.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės buvo ieškovės atstovui I. R. žinomos. Teismas sprendė, jog vien tos aplinkybės, kad NŽT jau kreipėsi dėl šio sandorio į FNTT ir Prokuratūrą, sudaro pagrindą tvirtinti, kad iš esmės ieškovė negavo to, ko tikėjosi, t. y. žemės sklypo, kuris neturėtų būti apsunkintas jokiais teisminiais ar kitais ginčais. Ieškovė pirko žemės sklypą verslo reikalais, siekiant gauti iš šio sandorio pajamas, o paaiškėjo, kad dėl žemės sklypo gali būti teisminių ar kitų ginčų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad iš ginčo sandorio negavo to, ko tikėjosi gauti, todėl ieškovės ieškinį tenkino, ir ginčo sutartį nutraukė (CPK 178 str. ).
10. Teismas su ieškovės prašymu taikyti atsakovėms solidarią restituciją nesutiko, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Teismas nurodė, kad faktiškai pinigines lėšas už žemės sklypą gavo atsakovė J. B., todėl nutraukus sutartį iš atsakovės J. B. ieškovei priteistina 57 924,03 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Emu group“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-02 sprendimą pakeisti, nurodant papildomus motyvus nutraukti ginčo sandorį dėl apeliaciniame skunde paminėto CK 2.87 straipsnio 1–5 punktų, CK 2.134 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu; taikyti restituciją priteisiant sumokėtus pagal sutartį pinigus, atlyginti notarines ir kitas išlaidas, susijusias su sutarties sudarymu iš atsakovių solidariai; nustatyti šiai prievolei trisdešimties dienų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei tik po minėtos atsakovių prievolės pilno ir tinkamo įvykdymo viešame registre išregistruoti ieškovės teisę į sklypą; arba taikyti restituciją nuosavybę į ginčo žemės sklypą paliekant ieškovei, jį įpareigojant atsakovei atlyginti žemės sklypo vertės ekvivalentą pinigais; jeigu teismas negali priimti sprendimo dėl restitucijos ieškovės nurodomais būdais, sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir klausimą dėl restitucijos taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė jos santuokos liudijimo su C. B. neoriginalią kopiją bei nurodė, kad santuoką ji sudarė su C. B. 2013-04-28 Pekine, Kinijoje. Taip pat ji patvirtino, kad santuoka nuo minėtos datos nuolat galiojo ir galioja šiuo metu. L.J. R. bei C. B. šią aplinkybę slėpė nuo ieškovės vadovo ir Nacionalinės žemės tarnybos nuo pat kreipimosi į NŽT dėl pažymos ginčo sandoriui sudaryti. Visuose dokumentuose L.J. R.–B. ir C. B. stengėsi suklaidinti ieškovę ir nacionalinę žemės tarnybą, prisistatydami kaip svetimi žmonės, nurodydami skirtingas pavardes ir neteikdami tikrų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors L.J. R.–B. naują pasą su nauja pavarde turėjo nuo 2013 m., o jos senas pasas ir tuo pačiu jos indentifikavimas kaip R. buvo panaikintas. Tuo tarpu C. B., atvykdamas į NŽT, pas ieškovę, pas notarą prieš sudarant ginčo sandorį, jo sudarymo metu, apgaulingai pareiškė, kad nėra kliūčių sandorį pasirašyti, nors jo teisės buvo akivaizdžiai suvaržytos CK 2.214 straipsnio, CK 2.215 straipsnio nuostatomis. Akivaizdu, jog ginčo sandorio sudarymo metu pirkėjo atstovas C. B. ir pardavėjas buvo santuokoje bei tai nuo kitų sandorio dalyvių slėpė. Paaiškėjo, kad sutuoktiniai piktavališkai susitarė veikti prieš ieškovę, tyčia su sutuoktine nustatydami nerealiai didelę, neatitinkančią rinkos pirkimo/pardavimo kainą, siekė pasipelnyti įmonės sąskaita. Apeliantės manymu, teismo sprendime turėjo būti konstatuotas sutarties nutraukimo pagrindas dėl CK 2.87 straipsnio 1-5 punktų, CK 2.134 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, bei ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu.
11.2. Teismas tinkamai neišnagrinėjo klausimų dėl restitucijos taikymo, nenurodė jokių motyvų, dėl ko taiko restituciją pasirinktu būdu. Pažymi, jog atsakovė, neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas Lietuvoje, ji turi įsiskolinimų pagal kitus vykdomuosius dokumentus, todėl, akivaizdu, kad priimto sprendimo įvykdyti negalės ir ieškovei jokių pinigų nesumokės. Ieškovė, netekdama turto, neatgautų pinigų, dėl ko jos padėtis iš esmės pablogėtų, tuo tarpu atsakovė įgytų nesąžiningą pranašumą, t. y. atgautų turtą. Apeliantės manymu, restitucija natūra negalima, todėl pasirinktinas kitas restitucijos taikymo būdas, numatytas CK 6.146 straipsnyje – ieškovei sumokant atsakovei minėto žemės sklypo vertės ekvivalentą pinigais.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės UAB „Emu group“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės ir K. B. santuokos sudarymo aplinkybes, kiek jos yra susijusios su nagrinėjau ginču bei apeliantės ieškinyje nurodytais reikalavimais. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino apeliantės nurodytų motyvų, nors ir tenkino ieškinį pilna apimtimi, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
12.2. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovės ir K. B. santuoka yra fiktyvi, todėl apeliantės nurodyti argumentai, susiję su atsakovės santuokos sudarymo aplinkybėmis, yra nepagrįsti ir niekaip nepagrindžia apeliantės ieškinio reikalavimų.
12.3. Apeliantės nuomone, atsakovė bei Nacionalinė žemės tarnyba turėtų solidariai jai perduoti viską, ką yra gavusios pagal Sutartį bei atlyginti kitas išlaidas, susijusias su sutarties nutraukimu. Nacionalinė žemės tarnyba su minėtu apeliacinio skundo argumentu nesutinka bei pažymi, kad ji neturi pareigos grąžinti to, ką gavo pagal sutartį. Apeliantė, įgijusi žemės sklypą pagal sutartį, įsipareigojo atsiskaityti sutarties 4 dalyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė sutartyje numatytą pirmą įmoką už žemės sklypą – 57 924,03 Eur, į Nacionalinės žemės tarnybos banko sąskaitą pervedė 2015-09-01. Daugiau apeliantė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neatliko nei vienos įmokos pagal sutartį. Šiuo atveju ne Nacionalinė žemės tarnyba, o apeliantė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl nagrinėjamu atveju ne apeliantė, o Nacionalinė žemės tarnyba turi teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl apeliantės kaltės. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo žemės sklypas grąžintas valstybės nuosavybėn ir visiškai nesutinka su apeliantės siūlymu pakeisti restitucijos taikymo būdą, apeliantę įpareigojant atlyginti žemės sklypo vertę sumokant piniginį ekvivalentą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
4. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo motyvų ir teismo pareigos sandorį nutraukti ex officio. Apelianė nurodė, kad laiko nepagrįstais teismo argumentus atsisakyti taikyti motyvus susietus su atsakovės santuoka su K. B., jos įtaka ginčo sandorio teisėtumui. Nurodė, kad atsakovė ir C. B. jų santuokos sudarymo aplinkybę slėpė nuo ieškovės vadovo; po santuokos sudarymo paaiškėjo, kad atsakovė ir ieškovės atstovas C. B. piktavališkai susitarė veikti prieš ieškovę, tyčia nustatydami nerealiai didelę, neatitinkančią rinkos pirkim-pardavimo kainą, siekė pasipelnyti įmonės sąskaita. Be to, byloje yra duomenų, kad atsakovės santuoka su E. R. yra niekine bei fiktyvia. Sandoris turėjo būti nutrauktas pagal CK 2.87 str. 1-5 punktą, dėl CK 2.134 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo, bei pripažintas negaliojančiu CK 2.135 str. 1 d. pagrindu.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.
6. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimo, ją nutraukiant; nurodė, kad ieškovė iš esmės negavo, ir negaus to, ko tikėjosi gauti iš sutarties, nes atsakovė nevykdo sutarties, dėl ko ieškovė neįgijo teisų į parduotą žemės sklypą. Atsakovė nevykdė sutarties apie metus, dėl atsakovės atstovo veiksmų ieškovė buvo įtraukta į jos ir kitų asmenų teisių vertinimo procedūras dėl E. R. ir L.J. R. santuokos galimo fiktyvumo. Sutartis nebuvo įvykdyta, sutarties įvykdymas ateityje tapo abejotinas, todėl ieškovė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo bei prašė priteisti jos naudai 57 924,03 Eur įmoką, sumokėtą atsakovei pagal sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.) (ieškinys, patikslintas ieškinys t.1, b.l. 1-5, 31-35). Ieškovė neįrodinėjo, kad sandoris turi būti nutrauktas dėl to, kad galimai buvo sudarytas apgaulės įtakoje, kad sandorio kaina buvo netinkama ir pan.; ieškovė prašė nustatyti, kad sandoris nevykdomas ir jo neįvykdymas duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko ribų ir ex officio pasisakyti dėl ieškovės atstovo C. B. veiksmų (nepranešimas apie L.J. R. santuokos su E. R. galimą fiktyvumą, atstovo santuokos su L.J. R. slėpimas) teisinio vertinimo, dėl žemės sklypo pardavimo kainos ir kitų aplinkybių, neturinčių teisinės reikšmės sutarties nutraukimui pagal CK 6.217 str. 2 d. 4 p.
7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-822-2277/2012, kurioje buvo nagrinėjamas J.L. R. skundas dėl Vilniaus administracinio teismo sprendimo byloje dėl Migracijos departamento ir Vilniaus apskrities policijos komisariato veiksmų (atisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje) nebuvo nustatytas J. R. santuokos su E. R. fiktyvumas. Teismas sprendė, kad L.J. R. buvo pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau jos santuokos teisėtumo vertinimas nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, suinteresuotos institucijos ar asmenys nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą. Administracinių teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo pripažinti ginčo sandorį niekiniu ex officio.
9. Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013; ir kt.).
10. Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas papildomas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl interesų konflikto (t. 2 , b.l. 115-117), tačiau ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų pagal bylą nagrinėjančio teismo nutarties nurodymus, ir ieškinio papildymas buvo paliktas nenagrinėtas (t.2 b.l. 118-120). Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra akivaizdžiai niekinis. Apeliantės nurodytos aplinkybės, tokios kaip galimas piktavališkas atsakovės L.J. R. susitarimas su ieškvoės atstovu C. B., galima ieškovės direktoriaus apgaulė, galimas atsakovės L.J. R. santuokos su E. R. fiktyvumas nurodo, kad sandoris galėjo būti sudarytas suklydimo (CK 1.90 str.) ar apgaulės (CK 1.91 str. ) įtakoje, t.y. sandoris galimai yra nuginčijamas (CK 1.78 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo dėl ieškovės atstovo teismo posėdyje nurodytų faktinių aplinkybių pripažinti sandorį niekiniu ex officio.
11. Dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai prašė nutraukti sutartį CK 6.217 str. 2 d. 4 p. pagrindu bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei 57 924,03 Eur įmoką, sumokėtą atsakovei pagal sutartį. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovės atstovas įteikė teismui 2018-01-17 pareiškimą dėl restitucijos taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves solidariai grąžinti ieškovei visą tai, ką pagal ginčo sutartį gavę, bei atlyginti notarės ir kitas išlaidas, nustatyti šiai prievolei 30 dienų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tik po minėtos prievolės tinkamo įvykdymo išregistruoti ieškovės teisę į žemės sklypą. Ieškovė nenurodė teisinių pagrindų taikyti nurodytą restitucijos būdą, tik pažymėjo, kad atsakovė L.J. R. turi skolų ieškovei ir kitiems asmenims, jų nevykdo, neturi jokio turto (2 t. b.l. 148).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytas dar vienas reikalavimas dėl restitucijos taikymo – taikyti restituciją, nuosavybę į žemės sklypą paliekant ieškovei, jį įpareigojant atlyginti žemės sklypo vertės ekvivalentą pinigais.
13. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta teismo 2018-02-02 sprendimu, dėl šios teismo sprendimo dalies skundų nepateikta, t.y. ji įsitiesėjo (CPK 279 str. 1 d.). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Nėra ginčo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei už žemės sklypą tik vieną įmoką, t.y. teismas pagrįstai grąžino žemės sklypą atsakovei, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 57 924,03 Eur įmoką. Esminis restitucijos bruožas yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovėms J.L. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos solidarią restituciją.
14. Pareiškimo dėl restitucijos taikymo reikalavimas įpareigoti atsakoves įvykdyti prievoles per 30 dienų terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tik po minėtos prievolės tinkamo įvykdymo išregistruoti ieškovės teisę į žemės sklypą iš esmės yra prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (CPK 271 str.). Tačiau ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo nustatyti tokią sprendimo vykdymo tvarką, kaip prašė ieškovė. Ieškovės pareiškimas, kad atsakovė L.J. R. (B.) turi skolų ieškovei ir kitiems asmenims, neįrodo, kad egzistuoja reali sprendimo neįvykdymo rizika.
15. Reikalavimas dėl notarės ir kitų išlaidų atlyginimo atitinka CK 6.221 str.2 d., kurioje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teises reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Šis ieškovės reikalavimas yra naujas, pareikštas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, reikalavimas nedetalizuotas, žyminis mokestis už jį nesumokėtas, todėl teismas turėjo pagrindą svarstyti tokio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą (CPK 141 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas dėl šio naujo ieškinio reikalavimo priėmimo ar jo pagrįstumo sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti neišspręstų reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio reikalavimo priėmimo stadijos (CPK 327 str. 2 d.)
16. Apeliacinio skundo reikalavimas taikyti restituciją, nuosavybę į žemės sklypą paliekant ieškovei, jį įpareigojant atlyginti žemės sklypo vertės ekvivalentą pinigais netenkinamas. Šis reikalavimas nebuvo pareikštas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl to negali būti apeliacijos dalyku (CPK 312 str.). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, tačiau tokių ar panašių aplinkybių ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir jų neįrodinėjo.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-02 sprendimas už paliekamas nepakeistas; reikalavimas dėl notarės iš kitų išlaidų priteisimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nuo šio ieškinio reikalavimo priėmimo stadijos (CPK 327 str. 2 d.)
19. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.) Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės UAB „Emu group“ reikalavimą dėl notarės iš kitų išlaidų priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo šio ieškinio reikalavimo priėmimo.
Teisėjos Ona Gasiulytė
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė