Administracinė byla Nr. eAS-321-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00967-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą ir uždrausti teisingumo ministrui pagal šį sprendimą atrinktus Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) narius teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Įstatymas nenumato Ginčų komisijos narių atrankos tvarkos. Teisingumo ministras 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtino Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijų narius atrankos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šiame Apraše numatyta, kad Ginčų komisijos narių atrankai teisingumo ministras įsakymu sudaro komisiją. Teisės aktuose nėra nustatytas Atrankos komisijos išvadų privalomumas teisingumo ministrui, taigi jos išvada nėra teisiškai įpareigojanti, o tuo pačiu pakeičianti pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį.
Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojų priėmimo reguliavimas šiuo požiūriu yra skirtingas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nustato jų priėmimą konkurso tvarka, o Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, yra aiškiai numatytos teisinės pretendento vertinimo komisijoje pasekmės (pvz., 52 ir 53 punktai), toks vertinimas yra teisiškai įpareigojantis.
Nagrinėjamu atveju teisingumo ministras numatė Komisijai tik patariamojo pobūdžio veiklą sprendimui dėl Ginčų komisijos narių kandidatūrų teikimo priimti. Komisijai atrinkus kandidatus (pateikus rekomendaciją), administracinė procedūra nepasibaigia, dar nėra apsispręsta dėl kandidatūrų teikimo. Būtent teisingumo ministro apsisprendimas teikti arba neteikti tam tikras kandidatūras yra galutinis sprendimas šioje procedūroje. Tai reiškia, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas nėra jam teisines pasekmes sukeliantis administracinis aktas, jo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, todėl šio akto teisėtumas nenagrinėtinas administraciniame teisme.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad teisingumo ministras įsakymu suteikė atitinkamus įgaliojimus Atrankos komisijai, sudarytai iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų, Atrankos komisija pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 4 straipsnio nuostatas yra viešojo administravimo subjektas, priėmęs individualų administracinį aktą.
Aprašo 35 punkte nustatyta, kad Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 32 punktą, įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais). Tai reiškia, kad joks teisės aktas nenumato, jog savo įsakymu delegavęs atrankos funkciją viešojo administravimo subjektui (Atrankos komisijai), teisingumo ministras po to pats galėtų keisti ar koreguoti Atrankos komisijos priimtą individualų administracinį aktą. Priešingu atveju, Atrankos komisijos vykdyta atranka būtų beprasmė, o Atrankos komisijos sprendimas (individualus administracinis aktas) būtų niekinis. Atsižvelgiant į tai, kad Atrankos komisija 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo į Ginčų komisijos narius neatrinko, šis sprendimas jam sukelia teisines pasekmes.
Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ matyti, jog teisingumo ministras teikė, o Vyriausybė skyrė Ginčų komisijos nariais būtent Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu atrinktus asmenis. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo atrinktas, todėl Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas yra jam teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius yra patariamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, todėl šio akto teisėtumas nenagrinėtinas administraciniame teisme; atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų teisingumo ministro priimtas įsakymas teikti arba neteikti tam tikras kandidatūras į Ginčų komisijos narius Vyriausybei.
Pareiškėjas atskirajame skunde su prieš tai nurodytomis pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis nesutinka, mano, kad ginčijamas Atrankos komisijos sprendimas yra galutinis, todėl reikalavimas dėl jo panaikinimo gali būti administracinio ginčo dalyku.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė <...>. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras <...>.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtinto Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 21 d.) 3 punkte įtvirtinta, kad atranką vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija <...>. Atrankos komisijos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje atrankos komisijos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra atrankos komisijos pirmininko balsas (14 punktas). Atrankos komisija tą pačią dieną, kai baigiasi atrankos komisijos posėdis, apibendrina atrankos rezultatus ir paskelbia atrankos laimėtoją (-us) (30 punktas). Įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais) (32 punktas). Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (35 punktas).
Iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent Atrankos komisijos sprendimas paskelbti atrankos laimėtojus sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis nagrinėjamu atveju atrankos laimėtoju paskelbtas nebuvo. Apraše nėra numatyta, kad Atrankos komisijai priėmus minėtą sprendimą, teisingumo ministras tokį sprendimą turi patvirtinti ar atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Priešingai, Aprašo 32 punkte nurodyta, jog Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais). Įgyvendinant minėtą Aprašo punktą, nagrinėjamu atveju buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kurio 1 ir 2 punktais ketveriems metams buvo sudaryta atitinkamos sudėties Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 35 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta pareiškėjui pateikiant teismui skundą dėl Atrankos komisijos sprendimo panaikinimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius