Civilinė byla Nr. e2-1198-592/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17444-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui,
atsakovės atstovei advokatei Gintarei Butnoriūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gremona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VFS LT“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 27 924,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Bankroto metu nemokumo administratorius iš buvusio įmonės vadovo gavo informaciją, jog su UAB „VFS LT“ buvo sudarytos 3 lizingo sutartys, kurių pagrindu ieškovei buvo perleisti valdyti ir naudotis 3 vilkikai: 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1, kuria ieškovei buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos); 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartis Nr. 2171942-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2014 m. gamybos); 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartis Nr. 2379322-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos). 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1 buvo visiškai įvykdyta, t. y. ieškovė su atsakove pagal šią sutartį atsiskaitė, o tai reiškia, jog pagal sutartyje nustatytas sąlygas vilkikas turėjo pereiti ieškovės nuosavybėn. Tačiau, ieškovei vėlavus atlikti mokėjimus pagal kitas 2 sutartis, atsakovė nutraukė visas 3 sutartis, perėmė visus 3 vilkikus ir juos pardavė.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė ieškovės visiškai įvykdytą 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1 ir pasisavino pagal šią sutartį vilkiką. 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jei lizingo gavėjas laiku nesumoka įmokų būtent pagal šią lizingo sutartį. 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartyje nėra minima, kad su šia sutartimi kokiu nors būdu būtų susijusios kitos ieškovės ir atsakovės sudarytos lizingo sutartys ar mokėjimai pagal kitas sutartis.
4. Atsakovė, vienašališkai nutraukusi visas 3 lizingo sutartis, nedėjo maksimalių pastangų parduoti vilkikus kuo įmanoma didesnėmis kainomis, be to, visi 3 vilkikai buvo parduoti su atsakove susijusiai įmonei UAB „Volvo Lietuva“. Pažymėjo, kad ieškovė visus 3 vilkikus pirko iš tos pačios įmonės UAB „Volvo Lietuva“, kuomet atsakovė sutiko šiuos vilkikus lizinguoti, pasirašydamas lizingo sutartis su ieškove. Atsakovė ir UAB „Volvo Lietuva“ yra susijusios įmonės – įmonių akcininkai susiję, taip pat įmonių buveinės adresas tas pats ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad vilkikai būtų parduoti kuo didesnėmis kainomis ir būtų padaryta kuo mažiau žalos ieškovei. Vilkiko (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos) vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 15 475,90 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 12 330 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 6 655 Eur. Vilkiko (duomenys neskelbtini) (2014 m. gamybos) vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 41 745 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 26 420 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 19 965 Eur. Vilkiko (duomenys neskelbtini) vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 38 720 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 52 690 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 33 880 Eur. Ieškovės turto varžytynėse buvo pardavinėjamas vilkikas (duomenys neskelbtini), panašus į vilkiką (duomenys neskelbtini), ir šis vilkikas antrosiose varžytynėse buvo parduotas už 9 819 Eur. Šiuo atveju vilkikai buvo itin mažai naudoti, dėl to nusidėvėjimas buvo menkas. Atsakovė vilkikus pardavė itin žemomis kainomis. Pareigą vilkikus parduoti kuo didesnėmis kainomis lizingo davėjui sutarties nutraukimo atveju nustato tiek teisės aktai, tiek teismų išaiškinimai. Atsakovė turėjo visas galimybes skelbti viešą vilkikų pardavimą, gauti pasiūlymus iš pirkėjų ir tokiu būdu užtikrinti, kad vilkikai būtų parduodami didžiausia įmanoma kaina.
5. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė ieškovės visiškai įvykdytą lizingo sutartį, pasisavino pagal šią sutartį išmokėtą vilkiką bei susijusiai įmonei itin žemomis kainomis pardavė visus 3 iš ieškovės perimtus vilkikus) ieškovei buvo padaryta 27 924,54 Eur žala – 12 330,00 Eur pagal 2018-06-14 lizingo sutartį Nr. 1998956-1 visiškai išmokėto ir neteisėtai pasisavinto vilkiko (duomenys neskelbtini) vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą; 1 078,71 Eur pagal 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartį Nr. 2171942-1 įsigyto vilkiko (duomenys neskelbtini) vertės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (26 420 Eur) ir pagal 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartį Nr. 2171942-1 likusių mokėti įmokų (25 341,29 Eur) skirtumas; 515,83 Eur pagal 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartį Nr. 2379322-1 įsigyto vilkiko (duomenys neskelbtini) vertės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (52 690 Eur) ir pagal 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartį Nr. 2379322-1 likusių mokėti įmokų (38 174,17 Eur) skirtumas.
6. Atsakovė priiminėjo visus sprendimus, lėmusius žalos atsiradimą, ir akivaizdžiai veikė tyčia. Atsakovė neteisėtai, ieškovei atlikus visas įmokas pagal 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1, ją vienašališkai nutraukė. Atsakovė be ieškovės žinios savavališkai pasisavino visus 3 ieškovės lizinguotus vilkikus, įskaitant visiškai išmokėtąjį pagal 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1. Atsakovė visus 3 vilkikus pardavė susijusiai įmonei UAB „Volvo Lietuva“ ne rinkos kainomis. Atsakovė tyčia 4 mėnesius neteikė ieškovės nemokumo administratoriaus prašomos pateikti informacijos ir dokumentų, susijusių su 3 lizingo sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimu, vilkikų pardavimu ir t. t. Jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė nuosavybės teise valdytų pilnai išmokėtą vilkiką ir nebūtų patyrusi žalos pagal likusias dvi lizingo sutartis.
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą
, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė mokėjimus pagal lizingo sutartis atliko iki 2020 m. kovo 2 d., vėliau mokėjimai dėl atsakovei nežinomų priežasčių savavališkai buvo sustabdyti. Ieškovei sustabdžius mokėjimus, buvo skaičiuojami delspinigiai. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.13 punktas numato, kad lizingo gavėjas įsipareigoja pranešti apie savo ketinimą atsiskaityti su lizingo davėju ne mažiau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki mokėjimų grafike nurodyto mokėjimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė lizingo sutartyje Nr. 1998956-1 numatytos turto išpirkimo prieš terminą tvarkos, neparašė prašymo nutraukti lizingo sutartį bei negavo galutinės priskaičiuotos turto išpirkimo kainos, 2020 m. gegužės 14 d. atliktas mokėjimas negalėjo būti identifikuotas kaip turto išpirkimas. Be to, įmoka buvo per maža turtui pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1 išpirkti, nes atliekant įmoką nebuvo priskaičiuoti pagal lizingo sutartį susikaupę delspinigiai bei draudimo įmokos. 2020 m. gegužės14 d. atlikta įmoka buvo užskaityta, kaip nurodyta lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 16.2 punkte. Iš gautos sumos pirmiausia buvo dengti delspinigiai, baudos ir įmokos, pradedant nuo seniausių. 2020 m. gegužės 14 d. įmoka buvo paskutinė, vėliau jokie mokėjimai pagal lizingo sutartis nebuvo atliekami, todėl sutartys buvo nutrauktos. Pagal teismų praktiką lizingo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedraudžia lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti pagal kitą lizingo sutartį. Ieškovei nevykdant įsipareigojimų pagal dalį sudarytų lizingo sutarčių, turtas negali būti išpirktas. Ieškovė melagingai teigia, neva atsakovė pareikalavo sumokėti visas įmokas pagal visas tris lizingo sutartis. Priešingai, ieškovės buvo pareikalauta padengti susidariusias skolas dėl savalaikių mokėjimų neatlikimo bei sumokėti trūkstamą dalį pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1. Atsakovės nurodyta įmoka atlikta nebuvo, todėl turtas nebuvo laikomas išpirktu.
8. Atsakovė pažymėjo, kad ji transporto priemones susigrąžino 2020 m., jų vertinimas ir pardavimas vyko 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai dėl šalyje paskelbto karantino automobilių kainos buvo reikšmingai nukritusios. Ieškovė byloje teikia 2022 m. birželio mėnesio (t. y. po dviejų metų nuo faktinio transporto priemonių pardavimo) transporto priemonių rinkos kainas, kai dėl infliacijos automobilių kainos yra gerokai pakilusios. Be to, www.emprekis.lt puslapyje yra aiškiai nurodyta, jog kainos yra tik orientacinės ir negali būti pretenzijų objektu. VšĮ Emprekis, nurodydama rinkos kainą, nevertina transporto priemonių techninės būklės ir kitų svarbių parametrų, todėl pateikiami skaičiavimai yra netikslūs. Ieškovės pateikta informacija apie kainas neva panašių ieškovės turimų transporto priemonių bei kainas, nustatytas bankroto administratoriaus vykdytų varžytynių metu, negali būti vertinama, nes tiek varžytynės, tiek neva panašaus turto vertinimas buvo atliktas 2022 m., kai ginčo objektu esančios transporto priemonės faktiškai buvo parduotos 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodytos kainos yra visiškai kitų techninių parametrų ir techninės būklės transporto priemonių, todėl negali būti laikoma patikimas įrodymais. Be to, kainą lemia ir techninė transporto priemonių būklė, kuri šiuo konkrečiu atveju buvo labai prasta, nes susigrąžintos transporto priemonės turėjo daug gedimų ir trūkumų. Atsakovė yra išimtinai tik Volvo markės automobilių finansavimo įstaiga, susigrąžintų transporto priemonių patikrą vykdo UAB „Volvo Lietuva“, kaip autorizuotas Volvo markės sunkvežimių servisas. Susigrąžinus tris transporto priemonės iš ieškovės, buvo nustatyti gedimai, remiantis rinkos duomenimis buvo nustatytos transporto priemonių kainos. Pažymėjo, kad jog tiek atsakovės pardavimo UAB „Volvo Lietuva“, tiek UAB „Volvo Lietuva“ pardavimo tretiesiems asmenims kainos yra praktiškai identiškos.
9. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
12. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Gremona“ ir atsakovė UAB „VFS LT“ buvo sudarę 3 lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovei buvo perleisti valdyti ir naudotis 3 vilkikai: 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1, kuria ieškovei buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos); 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartis Nr. 2171942-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2014 m. gamybos); 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartis Nr. 2379322-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas (duomenys neskelbtini) (2016 m. gamybos) (e. b. failas 1, l. 13-33; 37-51; 52-56).
14. 2020-07-13 pranešimu atsakovė vienašališkai nutraukė minėtas sutartis vadovaudamasi sutarčių Bendrųjų sąlygų „9.3.5.3“ papunkčiu, nurodydama, kad ieškovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ir skola pagal sutartis siekia mažiausiai 14 338,19 Eur (e. b. failas 1, l. 62-63). Iš sutarčių turinio matyti, kad tokio papunkčio sutartyse nėra, o teisę vienašališka nutraukti sutartį numato sąlygų 2017-12-14 versijos 9.3 punktas, kurio 9.3.6.3 papunktis nustato vieną iš nutraukimo sąlygų - laiku nesumoka arba nemoka visos Mokėjimų grafike nurodytos įmokos, kitų mokėjimų pagal Sutartį, netesybų arba vėluoja sumokėti skolą 15 (penkiolika) kalendorinių dienų (e. b. failas 1, l. 27).
15. Ieškovė teigia, kad 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1 buvo visiškai įvykdyta, t. y. ieškovė su atsakove pagal šią sutartį atsiskaitė, todėl šis vilkikas turėjo pereiti ieškovės nuosavybėn. Ieškovei vėlavus atlikti mokėjimus pagal kitas 2 sutartis, atsakovė neteisėtai nutraukė visas 3 sutartis, perėmė visus 3 vilkikus ir juos pardavė.
16. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020-05-14 atsakovei pervesta 1 702,33 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1998956-1, t. y. pagal 2018-06-14 lizingo sutartį Nr. 1998956-1 (e. b. failas 1, l. 90). Byloje nėra atsakovės aiškaus ir konkretaus atsakymo ieškovei, kaip ši suma buvo paskirstyta.
17. Teismo nuomone, labiau sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2018-06-14 lizingo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė ginčija tik pastarosios sutarties nutraukimą, o dėl kitų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo nekilo ginčas, todėl teismas dėl pastarųjų sutarčių nutraukimo plačiau nepasisako.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2020-07-13 pranešimu atsakovė vienašališkai nutraukė 2018-06-14 lizingo sutartį (24 mėn. lizingo laikotarpis), nors ieškovė iš esmės sumokėjo visas įmokas pagal būtent šią sutartį. Pagal sutarties mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2020-06-25, tačiau, kaip minėta, dar 2020-05-14 atsakovei pervesta 1 702,33 Eur, nurodant, jog tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1998956-1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai bendradarbiavo, nurodydama būdą išsaugoti sutartį, išaiškinti ieškovei šios transporto priemonės įsigijimo užbaigimo procedūrą (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Atsakovė gi argumentuoja, kad šią įmoką paskirstė apmokėti prievoles pagal kitas lizingo. Teismo nuomone, mokėjimo paskirtis aiškiai parodė ieškovės valią, todėl atsakovė neturėjo pagrindo atlikti kitus įskaitymus (CK 6.130, 6.131, 6.134 6.138 straipsniai).
19. Šalių el. laiškai (e. b. failas 2, l. 152-154; 3 failas, l. 14-16, 90, 92, 94, 97, 108-110) patvirtina ieškovės siekį įvykdyti visus sutartinis įsipareigojimus pagal 2018-06-14 lizingo sutartį, tačiau atsakovė nurodė, kad pagal šią sutartį turtą perduos ieškovės nuosavybėn, jei bus įvykdyti tinkamai įsipareigojimai pagal visas turimas lizingo sutartis. Teismo nuomone, toks atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes šalys nesitarė dėl tokios sutartinės atsakomybės. Tai patvirtina, kad ši sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Tuo pačiu darytina išvada, kad iš ieškovės buvo atimta galimybė perimti į savo nuosavybę ginčo vilkiką. Atsakovė gi pardavė šį vilkiką už 6 655 Eur (e. b. failas 1, l. 95-97). Tokiu atveju konstatuotina, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ieškovė negavo nuosavybės teise daikto, kurio buvo vertė buvo 6 655 Eur, – tai patvirtina ir atsakovės kaltę, ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.245-248 straipsniai).
20. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad dėl minėtos sutarties neteisėto nutraukimo ieškovė patyrė 6 655 Eur dydžio žalą, t. y. negauto daikto piniginės išraiškos suma, kuria ieškovė būtų galėjusi disponuoti, jei atsakovė nebūtų neteisėtai nutraukusi minėtos lizingo sutarties (CK 6.249 straipsnis).
21. Teismo nuomone, 6 655 Eur žalos dydis yra pagrįstas objektyviais įrodymais – ginčo daiktas realiai parduotas būtent už tokią kainą. Kiti byloje esantys įrodymai pakankami nepagrindžia, jog tiek šio vilkiko, tiek kitų ginčo vilkikų pardavimo kainos neatitiko rinkos kainų. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti duomenys apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (e. b. failas 1, l. 136-138; 3 failas, l. 86-88) yra nepagrįsti ginčo transporto priemonių faktine būkle, todėl tokie kainos rinkoje nustatymai vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).
22. Tuo pačiu iš minėtų teismo argumentų darytina išvada, kad ieškovė pakankamai neįrodė kitos žalos padarymo fakto ir dydžio, kuris grindžiamas tariamai ne rinkos kaina parduotomis likusiomis transporto priemonėmis.
23. Konstatavus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti žalą, tenkintinas reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo – 2022-08-30 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
24. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
25. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį ir mastą, šalių teisinius argumentus, t. y. „kokybinio“ ir „kiekybinio“ bylos laimėjimo esmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021-11-18 sprendimas byloje ČOLIĆ prieš Kroatiją), teismo nuomone, teisinga ir protinga nepriteisti šalims iš priešingos šalies jų patirtų išlaidų teisinei pagalbai, iš atsakovės priteisti į valstybės biudžetą 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 150 Eur žyminio mokesčio (6 655 Eur x 3 proc.). x 75 proc.) (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
26. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VFS LT“ (juridinio asmens kodas 302567059) uždarajai akcinei bendrovei „Gremona“ (juridinio asmens kodas 304411183) 6 655 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 655 Eur sumą nuo 2022-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atmesti ieškinio kitą dalį.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VFS LT“ (juridinio asmens kodas 302567059) į valstybės biudžetą 158,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas