Baudžiamoji byla  Nr. 1A- 229 - 2006 m.

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.;

1.2.3.5; 1.1.8.9.2.  

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N I D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Irenai Aleksejūnienei, 

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

gynėjai advokatei Irenai Sinkevičienei,

nuteistajam J. L. ,

nukentėjusiajam A. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir nuteistojo apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

J. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 2 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), Z. P. gyvenamojo namo patalpose, iš asmeninių paskatų, supykęs dėl atsisakymo duoti valgyti, neturėdamas tyčios nužudyti, sudavė rankos delnu L. L. vieną smūgį į nosį ir taip padarė pastarajai sunkų sveikatos sutrikdymą: nosies sumušimą, lydimą kraujosruvų nosies paviršiuje ir aplinkoje bei nosies kaulų lūžio, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir nuo jo L. L. naktį iš 2004 m. spalio 6 d. į spalio 7 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mirė. Taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę L. L. .

Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto manymu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., tačiau jam paskirta per griežta bausmė. Jis nužudyti L. L. nenorėjo. Nemanė, kad suduodamas į nosį, gali nužudyti. Konfliktas su nukentėjusiąja įvyko dėl pastarosios netinkamo elgesio. Po jo suduoto smūgio nukentėjusiajai kraujas beveik nebėgo, ji visą laiką vaikščiojo, į gydytojus nesikreipė. Jo santykiai su nukentėjusiąja buvo geri. Apeliantas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, netaikant jam laisvės atėmimo bausmės. Jis turi ir prižiūri močiutę. Močiutė yra invalidė, todėl jis dirbti negali. Jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra močiutės žemė, kurią jis dirba, augina gyvulius. Be to, jis turi sugyventinę ir padeda auginti jos vaikus. Nukentėjusioji jam atleido, jis gailisi padaręs nusikaltimą. Jo veika nėra pavojinga visuomenei. Jis savo kaltę pripažino, davė nuoširdžius parodymus, anksčiau neteistas. Jis savo močiutei yra vienintelis žmogus galintis padėti ir ją prižiūrėti. Jis labai pergyvena dėl to kas įvyko, savo kaltę nori išpirkti prižiūrėdamas močiutę.

Nukentėjusioji Z. P. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo nuteistajam skirti bausmę be laisvės atėmimo. Nurodo, kad nuteistasis J. L. yra vienintelis jos globėjas. Jos sveikata yra labai bloga, todėl J. L. jai padeda atlikti visus darbus, ją prižiūri ir slaugo. Ji jam atleido, nes mano, kad jis yra nekaltas dėl jos dukters mirties. Mano, kad dukra mirė, nes nesikreipė į gydytojus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J.L., jo gynėja ir nukentėjusysis A. L. prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas tenkintinas. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir  neteisingai paskirtos bausmės.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. J. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą L.L., kuris sukėlė pastarosios mirtį. Apygardos teismas nustatęs šias aplinkybes teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal nusikaltimų sutaptį – BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė ir prašo jam skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, numatytą BK 135 str. 1 d. sankcijoje, kadangi byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išlaiko neįgalią močiutę ir kad be jo nėra kam jos prižiūrėti. Tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja bylos duomenims.

Pagal BK 62 str. 2 d. 1 p. teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. 

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę – kad jis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalto būdamas jauno amžiaus, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y., kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį rankos delnu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuteistąjį laikyti labai pavojingu visuomenei. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Be to, iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad apelianto nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios L. L. tarpusavio santykiai prieš įvykį buvo normalūs. Smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją motyvas ir tikslas nebuvo nei savanaudiškas, nei dėl kitokių žemų paskatų. Kolegijos nuomone, apelianto elgesiui įtakos turėjo netinkamas pačios nukentėjusiosios – nuteistojo tetos L. L. elgesys. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną jam grįžus iš bulviakasio ir paprašius nukentėjusiosios L. L. valgyti, ši jam grubiai atsakė ,,nieko nedarysiu, jei nori pats taisykis“, dėl ko jis susinervino ir sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į nosį (t.1 b.l. 138-139; 144-145). Šiuos apelianto parodymus patvirtino nukentėjusioji Z. P. , kuri parodė, kad apeliantui grįžus iš bulviakasio ir paprašius pavalgyti, nukentėjusioji atsakė ,,amžinai tu neprivalgęs“, dėl tokių žodžių nuteistasis supyko ir sudavė ranka nukentėjusiajai L. L. į smakro sritį (t. 1 b.l. 86-87). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo neteisėtus veiksmus tiesiogiai paveikė susiklosčiusios objektyvios sąlygos - netinkamas artimo asmens poelgis, todėl ši aplinkybė pripažįstama apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 2 d.

Vertindamas aplinkybę, kad nuteistasis prižiūri neįgalią močiutę, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nėra BK 62 str. 2 d. 1 p. nustatytų sąlygų, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tik vienas nuteistasis prižiūri savo močiutę Z. P. ir be jo nėra kam jos prižiūrėti.  

Byloje yra Telšių rajono savivaldybės administracijos Nevarėnų seniūnijos pažyma apie tai, kad dėl silpnos sveikatos Z. P. yra nepajėgi dirbti, todėl anūko J. L. buvimas šalia ir pagalba jai būtina. Jis nuolat dirba visus ūkio ir žemės darbus senelės ūkyje (t.1 b.l. 239). Iš UAB ,,Telšių sveikata“ pažymos matyti, kad Z. P. serga sunkia hypertenzine širdies liga, turi antrą invalidumo grupę (t. 1, b.l. 237). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad močiutei reikalinga pastovi priežiūra. Nuteistasis gyvena su močiute, padeda jai dirbti visus žemės darbus. Jis pats prižiūrėti močiutės negali, nes dirba Telšiuose ir negali būti su močiute kaime, kiti giminaičiai taip pat gyvena  miestuose ir retai aplanko močiutę. Nors apeliantas oficialiai nedirba, tačiau iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nuteistojo močiutė Z. P. turi 10,79 ha žemės(t. 1, b.l. 240-250), o iš anksčiau minėtos Nevarėnų seniūnijos pažymos matyti, kad šią žemę dirba J. L. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu faktiškai J. L. rūpinasi ir prižiūri savo neįgalią močiutę, kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad yra BK 62 str. 2 d. 1 p. numatyta aplinkybė.

Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra BK 62 str. 2 d. 1 p. numatytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 62 str. taikymo keistina, nuteistojo atžvilgiu taikytinos BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatos ir nuteistajam skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.p.,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti:

J. L. pagal BK 132 str. 1 d., taikant BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimą 1 metams;

pagal BK 135 str. 1 d., taikant BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                        Elena Vainienė

Teisėjai:                                                                      Regina Gaudutienė

                                                                      Aloyzas Kruopys