(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 30 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui V. L., jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. L., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: J. L., Varėnos r. 2-ojo notaro biuro notarei L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. L. pareiškimą pareiškėjui V. L., suinteresuotiems asmenims: Varėnos r. 2 – ojo notarų biuro notarei L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. L. pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo motinos V. L. mirties 1999-04-03 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad 1999-04-03 mirė jo motina V. L., a. k. (duomenys neskelbtini). Po jo motinos mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, esantys Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) bei pirtis, esanti Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo brolis J. L., kuris įtrauktas suinteresuotu asmeniu, yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Varėnos r. 2-ąjį notaro biurą, tačiau notarė L. M. jam paaiškino, kad jau yra praleistas terminas priimti palikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo brolis J. L. po motinos mirties valdo, naudojasi ir disponuoja visu motinos turtu, jį prižiūri, tvarko. Pareiškėjo brolis J. L. iki šiol gyvena motinos name, naudojasi motinos daiktais. Pareiškėjas, būdamas gimtinėje, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat naudojasi motinos pastatais bei daiktais. Pareiškėjo manymu jis su broliu priėmė savo motinos V. L. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą (b. l. 21-22), kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. J. L. paneigė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad faktinius veiksmus dėl motinos palikimo priėmimo atliko tik jis, o V. L. palikimo nepriėmė, nes neatliko jokių veiksmų priimant palikimą ir jį valdant faktiniais veiksmais.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad jo motina V. L. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Ji mirė būdama garbaus amžiaus , iki mirties ilgą laiką buvo silpnos sveikatos. Gyvendamas kartu su ja, ją kartu su savo sutuoktine M. L. prižiūrėjo, rūpinosi. Motina, keletą metų iki savo mirties jau negalėjo rūpintis savo pastatais, kitu turtu, todėl šį turtą prižiūrėjo ir išlaikė jis. Nors pastatai (duomenys neskelbtini) kaime registruoti motinos vardu, tačiau ūkinėse knygose išlikę įrašai, kad jie yra laikomi suinteresuotam asmeniui priklausančiais. Šiuos pastatus iki motinos mirties ir jai mirus nuolat prižiūrėjo, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo ir kitų patalpų pagerinimo darbus, remontavo juos, gerino jų būklę, apmokėdavo elektros energijos paslaugas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis rūpinosi aplinkos priežiūra, šienavo žolę, visada naudojasi prie sodybos esančiu daržu. Kadangi gyveno kartu su motina ilgus metus, jam atiteko visi jai priklausę namų apyvokos reikmenys, baldai, jos asmeninai daiktai. CK 5. 14 str. nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia jų eilė ir paveldima dalis, jei jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Todėl šie daiktai atiteko jam, nes juos naudoja ir valdo kaip savus. Marcinkonių seniūnijos 2013-10-11, 2013-10-08 pažymomis nurodoma, kad jis, kartu su savo sutuoktine M. L. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir gyvename (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Suinteresuoto asmens J. L. namų valdoje ( Ūkinė knyga Nr. 12 ) yra įrašytas namų ūkis , kuriame yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei statiniai.
Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime nurodo, kad jo brolis iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvykęs jau apie 40 metų. V. L. visą laiką gyvena Vilniaus mieste, ir po motinos mirties nesirūpino motinos turtu, jo netvarkė. Visus remonto darbus ( perdengti stogai- tvarto, kluono, namo ir pirties, remontuotas gyvenamasis namas, pristatyta priestatas prie namo), aplinkos priežiūros darbus atlikdavo vien savo lėšomis suinteresuotas asmuo, brolis prie jų neprisidėjo. Jis retai, apie du kartus į metus, atvyksta į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir atvyksta tik į svečius pas mane, o ne prižiūrėti ir tvarkyti namo ar kitų pastatų sodyboje . V. L. neturi nuo gyvenamojo namo raktų, ūkiniuos pastatuose yra sudėti ir laikomi tik suinteresuoto asmens pašarai, padargai ir kiti reikmenys.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad jo brolis V. L. ilgus metus gyvena Vilniaus mieste, turi pastatus ir nekilnojamojo turto Trakų mieste, kiek žino - dalį turto yra įgijęs pardavęs žemės sklypus, kurie atiteko atkuriant nuosavybės teises į mano motinos V. L. valdytą žemę. Suinteresuotas asmuo perleido neatlygintinai savo teises į motinos žemę V. L., todėl jam atiteko didžiausia dalis V. L. turėto turto. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra įrodymų, kad likusį po motinos mirties palikimą pastatus (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone , būtų priėmęs ir V. L..
Suinteresuotas asmuo Varėnos r. 2-ojo notaro biuro notarė L. M. pateikė rašytinį dokumentą (b. l. 20), kuriuo atsiliepė į pareiškėjo V. L. pareiškimą, kuriame nurodė, kad žinių ar papildomų dokumentų apie palikėjo turtą ir įpėdinius neturi.
Suinteresuotas asmuo J. L. byloje pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu (b. l. 25-27), kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo motinos V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1999-04-03 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodė, kad motinos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjo V. L. pareiškimą.
Pareiškėjas V. L. į bylą pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens J. L. pareiškimą (b. l. 68-69), kuriuo prašo J. L. pareiškimą atmesti, pripažįstant, kad po jų motinos V. L. mirties jie kartu su broliu priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Atsiliepime V. L. nurodo, kad jis ir jo brolis J. L. po motinos mirties valdo, naudojasi ir disponuoja visu motinos turtu, jį prižiūri, tvarko. Pareiškėjo brolis J. L. iki šiol gyvena motinos name, naudojasi motinos daiktais. Pareiškėjas būdamas gimtinėje, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat naudojasi motinos pastatais bei daiktais. Pareiškėjas nurodo, kad mirus motinai jis samdė S. G. žentą T. sutvarkyti po motinos mirties likusio namo elektros instaliaciją, atlikti kitus darbus, jis pirko malkas motinos gyvenamajam namui, du benzopjūklus, jo lėšomis buvo atlikti kiti po motinos mirties likusio gyvenamojo namo priežiūros, būklės gerinimo bei išsaugojimo darbai. Pareiškėjas nurodo, kad dar motinai esant gyvai, namas buvo padalintas į du galus, viename jų gyveno brolis su šeima, kitas galas buvo skirtas jam.
Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į suinteresuoto asmens pareiškimą (b. l. 64), susipažinusi su V. L. ir J. L. pareiškimais, neprieštarauja J. L. pareiškimui, jeigu J. L. ir V. L. teismui pateiks jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Pareiškėjas V. L. ir jo atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius 2013-11-13, 2013-12-09, 2014-01-16 teismo posėdžių metu palaikė savo reikalavimą ir iš dalies suinteresuoto asmens reikalavimą, t. y. siekė, kad būtų pripažinta, jog jie abudu, broliai V. L. ir J. L., priėmė motinos palikimą.
Suinteresuotas asmuo J. L. arba (ir) jo atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė 2013-11-13, 2013-12-09, 2014-01-16 teismo posėdžių metu nepripažino pareiškėjo reikalavimo, palaikė savo reikalavimą, t. y. siekė, kad būtų pripažinta, jog jis, J. L., vienas priėmė motinos palikimą.
Pareiškėjo V. L. pareiškimas atmestinas. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. L. pareiškimas tenkintinas.
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 1999-04-03, tai patvirtina mirties liudijimo kopija (b. l. 9).
Pareiškėjas V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra V. L. (S.-L.) įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. V. L. motina (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 44 (b. l. 7) nurodoma V. L., o J. L. motina (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 49 (b. l. 8) nurodoma V. S.-L..
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos 2013-10-08 ir 2013-10-11 raštuose (b. l. 24, 23) yra nurodyta, kad J. L. ir jo sutuoktinė M. L. nuo 1962 metų yra deklaravę ir gyvena Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini).
Iš J. L. pateiktos elektros atsiskaitymo knygelės kopijos (b. l. 49-54) matyti, kad J. L. atsiskaitymo knygelėje yra nurodomas kaip elektros energijos objekte (duomenys neskelbtini), Varėnos r. vartotojas, nurodyta, kad 2002-10-28 yra sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Iš elektros atsiskaitymo knygelės kopijos matyti, kad buvo atliekami atsiskaitymai už elektros energiją 2010-2013 metais.
Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-09-30 pažymoje (b. l. 83) yra nurodoma, kad į buvusio savininko V. L. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 39,84 ha žemės J. L. turi nuosavybės teisę į 19,92 ha žemės. 1999-09-30 pažymoje yra nurodyta, kad 1998-10-21 notariškai patvirtinta sutartimi V. L. perleido savo sūnums po 19,92 ha.
1998-10-21 sutartimi (b. l. 89) V. L. perleido savo sūnui J. L. teisę į išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės atstatymą (į 19,92 ha žemės (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone).
Liudytoja N. L. (pareiškėjo sutuoktinė) nurodė, kad mirus motinai vyras savo lėšom palaidojo motiną, pastatė paminklą, nuolatos prižiūri kapą, į namus atveždavo malkų, pakeitė duris, instaliaciją, porą kartų dažė namą, langus. Pastoviai kaime lankydavosi, tvarkė namus, jų vaikai kelis kartus netgi šienavo. Liudytoja nurodė, kad vasaros metu lankėsi kas mėnesį. Liudytoja teigė, kad motina, dar būdama gyva, liepė persirašyti namo galą, kuriame ji gyveno, o ji gyveno tam gale, kur stovi jų lovos, motinos patalynė, ji primygtinai reikalavo tai padaryti, nes sakė, kad į namą, po jos mirties, neįeis. Liudytoja paaiškino, kad vyras keitė krosnį, nes buvo visai suvirtus, vežė malkas, keitė duris, jis pats asmeniškai dažė sienas, langus, mokėjo ir žmonėms, malkas vežė, skaldė. Malkos buvo skirtos namo kūrenimui. Ji paaiškino, kad elektros instaliacija name buvo pakeista gal prieš 7 m. Šiuos darbus atliko kaimynės G. žentas T., jos vyro prašymu, medžiagas pirko jos vyras. Namą perdažė irgi maždaug tuo pačiu metu. Po to dar kartą namas buvo dažytas. Liudytoja nurodė, kad sofa-lova yra kambary, kur gyveno motina, namas susidaro iš dviejų kambarių, tik jų dėka tuo kambariu J. naudojasi, jis į antrą kambarį įeina, vaikšto. Liudytoja paaiškino, kad dalį baldų jie nupirko ir atvežė prie 40 metų, kitus vėliau – prieš 15-10 metų. Vienus daiktus atvežė kai buvo dar gyva L., o kitus – kai ji jau buvo mirusi. Instaliacija keista ir durys keistos jau motinai mirus. Kai mirė motina, jie beveik kiekvieną mėnesį važiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą. Liudytoja paaiškino, kad šiais metais (2013) buvo liepą, gegužę, tvarkė kapus, namą: pašlavė namą, aplinką patvarkė. Liudytoja patvirtino, kad mokesčius moka J. L.. Kam priklauso sklypas – nesidomėjo, gyvenamasis namas sodyboje yra vienas. Motinai mirus, viskas priklauso abiems vaikams. Praėjus mėnesiui po motinos mirties, buvo nuvykę dėl paminklo statymo. Liudytoja nurodė, kad ji nepamena, kiek kartų 1999 m. buvo nuvykę į kaimą. Ji paaiškino, kad rečiau vykdavo į kaimą žiemą, bet vykdavo švęsti Velykų, Kalėdų. Per 6 mėn. po mamos mirties jie statė paminklą, tvarkė, švarino namus, atliko kasdienius buitinius darbus, vaikai ir vyras šienavo žolę.
Liudytojas R. T. (J. L. gyvenamosios sodybos (duomenys neskelbtini) k. buvęs kaimynas) nurodė, kad V. brolis J. tame kaime gyvena, o V. atvažiuoja. V. ten tvarkėsi kažkiek metų, dažėsi tą trobą, elektrą vedžiojo, statė duris. Liudytojas nurodė, kad jis nepamena, kada šie darbai buvo atlikti, ar tie darbai buvo daryti jau po motinos mirties, ar jai dar esant gyvai. Liudytojas paaiškino, kad jis nežino, kam priklauso namas ar jo dalis. Liudytojas paaiškino, kad sodyboje toje yra vienas gyvenamasis namas: 2 kambariai ir virtuvė. Kambariais kas naudojasi – nežino, visi vaikšto po pirkią . Namo kambariai nėra izoliuoti, pereinami.
Liudytoja M. Š. (J. L. dukra) nurodė, kad jos tėtis visą gyvenimą ten gyvena, prižiūri namus, dirba, dengė namą, tvartą, kluoną, nuolatos šienavo žolę, nusipirko žoliapjovę. Tas namas yra (duomenys neskelbtini) kaime, be tėčio tame name gyveno mama ir močiutė, dar sesutė, bet ji jau mirusi. Po J. ir V. mamos mirties namu rūpinosi tėvelis, namus apkalė lentelėm, namą visą irgi, apklijavo popieriumi, praėjo gal jau penkiolika metų, kai apkalė namus. Lubas apkalė lentelėm vienam kambaryje, popieriumi irgi apkalė, tai turbūt fanera, pastatė priestatą. Priestatas buvo pastatytas jau po močiutės mirties. Po močiutės mirties V. su šeima lankydavosi, atvykdavo, maždaug per metus 3 kartus. Po močiutės mirties V. su šeima vasarą buvo atvažiavę, bet jie nieko nedarė – pasisvečiuoja ir išvažiuoja, į tuos namus V. atvykdavo kaip į namus. V. ir mano vaikai tą namą dažė, kieno iniciatyva – nepamenu. Kai buvo gyva močiutė, kaip naudotis kambariais niekas nesidalino. Mama prižiūrėjo močiutę, vaikščiojo visur, mama virdavo pietus, gamindavo maistą. Močiutės iki mirties būklė buvo bloga, ją daugiausiai prižiūrėjo močiutės marti, J. žmona. V. lankydavo mamą. Po močiutės mirties visais likusiais daiktais naudojasi tėtis, mokesčius moka tėvai, malkas ruošia tėvukas – su arkliu parsiveža iš miško. Liudytoja nurodė, kad jos žiniomis, V. malkų nepirko, V. visus mamos V. miškus pardavė. Sodyboj yra vienas gyvenamasis namas. Liudytoja paaiškino, kad prie ūkinių pastatų tvarkymo V. neprisidėjo. Močiutė anksčiau, šiek tiek laiko buvo gyvenusi pas V., kai buvo V. vaikai mažesni, juos prižiūrėjo. Ten gyveno gal 1 ar 2 metus. Liudytoja paaiškino, kad name dalį langų tėvai pakeitė, kitų dar ne, nes pritrūko pinigų.
Liudytoja O. M. (J. L. gyvenamosios sodybos (duomenys neskelbtini) k. kaimynė) paaiškino, kad V. pažįsta, gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1960 ir jis ten gyveno, V. mamą pažinojo. Liudytoja gyvena nuo L. sodybos per 100 m., per vieną trobą. J. ten gimė, gyveno ir niekur nebuvo išvykęs. Kiek kartų per metus atvyksta V. – nežino. Nuolat ten gyvena J. L., kaip namas stovėjo, taip stovi, stogus keitė, dengė šiferiu, bet kaip ir kas keitė – nematė, nauji pastatai pastatyti nebuvo, buvo pastatytas priestatas, bet kas statė – nežino. Liudytoja paaiškino, kad jai žinoma, jog po V. mirties, už elektrą moka M. ar J., nes atneša sūnui knygelę užpildyti. Namas yra lentom pertvertas, M. gyveno mažesniame kambaryje, o kitas didesnis. Didesnis kambarys stovi tuščias, kieno jis – nežino. Liudytoja paaiškino, kad ji nematė, kad V. kaime dirbtų kokius darbus.
Liudytoja M. L. (J. L. sutuoktinė) nurodė, kad jos vyras apdengė kluoną, tvartą, namą, pirtukę, prižiūrėjo motiną, kuri sirgo. Liudytoja paaiškino, kad ji slaugė, motiną prausdavo, kviesdavo seselę, kuri sakė, kad labai gražiai ja rūpinasi. V. nuolat apgauna brolį, pardavė miškus, broliui nieko nedavė, sakė, kad jis parduos mišką ir nupirks butą, bet nenupirko jo, o jos vyras yra labai nuolaidus. Liudytoja nurodė, kad po mamos mirties V. atvykdavo, bet labai retai ir tik „pabaliavot“. V. vieną kartą buvo atvežęs dažų namui apdažyti. Instaliacijos laidus pakeitė jos vyras, o ne V.. Liudytoja tvirtina, kad jos šeima, naudojasi visu namu. Namas pertvertas lentomis, padaryti 2 kambariai, o virtuvę jie pasistatė. V. po motinos mirties jokių darbų neatliko, tik pakeitė dvejas duris ir daugiau nieko. Duris keitė gal prieš 4-5 m. Už elektrą moka už visą namą, taip pat moka žemės mokesčius. Liudytoja nurodė, kad V. atvykdavo pas juos į svečius, o ne kaip į savo namus. Šiuo metu pakeitė 4 langus į plastikinius, pritrūkus pinigų, kitų nekeitė. Langus pakeitė už savo pinigus, V. tam pinigų nedavė. Pristatyta tik virtuvukė prie namo, ją statyti padėjo vyro dėdė T. ir kaimynas, V. lėšomis prie to neprisidėjo. V. per metus 3 k. atvyksta į kaimą, o šiemet gal ir tų nebuvo atvykęs. Liudytoja patvirtino, kad krosnis jau sugriuvusi jau gal 2 metai, eina dūmai, ir pavasarį planuoja jį tvarkyti. Liudytoja nurodė, kad V. pirko pjūklą, bet iš J. pinigų. Jį pirko Vilniuj, kiek pinigų davė J. – nežino. Pirko vieną pjūklą. Liudytoja paaiškino, kad namą dažė jos anūkas, žentas, o dažus pirko V., bet ar ir V. dažė – nepamena. Liudytoja nurodė, kad praleidžia daug laiko ir vienam, ir kitam kambary. Dabar būna ten, kur geras pečius, didesniam. Liudytoja paaiškino, kad didesniam kambary apsistodavo atvykę svečiai: V. su šeima, anūkai. Liudytoja nurodė, kad jos vyras name lentelėm iškalė lubas, o didesniam kambaryje - sienas.
Liudytojas A. P. (J. L. gyvenamosios sodybos (duomenys neskelbtini) k. kaimynas nuo 2005 m.) nurodė, kad pažįsta suinteresuotą asmenį ir jo dukrą. 2005 m. įsigijo šalia sodybą, nuo to laiko šiltai ir gražiai su jais bendrauja. Liudytojas nurodė, kad per visus tuos 8 m. V. matė tik tris kartus, nors ten praleidžia visas vasaras ir visas šventes, na gal 4 kartus, daugiau jo nepažįsta, teko kartą su juo kalbėti, tačiau šiaip tik pasisveikina. Nuo 2005 m. jam neteko matyti, kad V. atliktų kokius nors sodybos priežiūros darbus. Liudytojas nurodė, kad sodyba rūpinasi tas, kas ten gyvena – M. su J. ir anūkai. Prieš 3 m. matė, kaip J. žentas vedžiojo elektrą, o kiemą šienauja A., t. y. žentas, vaikai, anūkai – malkas skaldo. Name yra virtuvė, vienas mažas pereinamas kambarys ir kitas didelis, jie naudojasi visu pastatu. Liudytojas paaiškino, kad padovanojo J. kilimą, tai jie pasitiesė didžiajam kambaryje, visą vasarą ten gyvena anūkai. Daržu rūpinasi M., J. ir anūkai. V. vaikų net nėra matęs, jo žmoną irgi matė tik kartą ar du. Kai atvyksta V. – pasėdi, pavalgo, išgeria butelį, pakalba ir išvyksta. Liudytojas paaiškino, kad tų namų savininkas – M., ji ten ašis, laiko visus kampus, o J. – „gaspadorius“, parenka bulves, atneša malkų, parsiveža šieną, kai J. neturi sveikatos, tai prie malkų ruošos jie, kaimynai, prisideda. Liudytojas nurodė, kad jam susidarė įspūdis, kad kalbasi su svečiu, todėl, kad V. atvyksta retai, būna pasipuošęs, švarus, bet jo nematė dirbančio ar su guminiais batais vaikščiojančio. Liudytojas patvirtino, jog girdėjo, kad J. pirko Džionserį (benzopjūklą), jis juo labai didžiuojasi, bet kas pirko, mokėjo – nežino.
Liudytojas J. S. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir pažįsta ir V., ir J.. Jis patvirtino, kad mama kurį laiką gyveno Vilniuje, pas V., vėliau grįžo į kaimą ir visą laiką iki mirties jau gyveno kaime. Liudytojas paaiškino, kad V., dar mamai gyvai būnant, įvedė į namą vandenį, televizorių nupirko, po mirties – pakeitė dvejas duris. Jis paaiškino, kad langus name keitė J.. J. prašė padėti apdažyti namą, o kas pirko dažus, jam nežinoma. Liudytojas tvirtina, kad V. nupirko pjūklą, nes pats matė kaip jis atvežė jį į kaimą. Jam žinoma, kad V. 2011 metais į kaimą atvežė malkų. Jis nurodė, kad nuolat sodyboje gyvena J. su žmona, o V. atvažiuoja į svečius.
Liudytojas M. P. paaiškino, kad V. pažįsta, o J. – ne. Jis paaiškino, kad V. prašymu sutvarkė kapus 1999 metų vasaros pabaigoje, rudens pradžioje.
Liudytojas G. B. paaiškino, kad jis gyvena tame pačiame kaime, kaip ir J., bet maždaug per 1 km nuo J.. Nurodė, kad jam neteko matyti , kad V. kaime būtų dirbęs kokius darbus. Liudytojas tvirtina, kad pastatų stogai buvo pakeisti ir tuos darbus padarė J.. Malkas J. pasiruošti padeda anūkai, jis turi savo miško.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. L. prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas paveldėjimo tikslu. Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad J. L. nuo 1999-04-03, t.y. po motinos V. L. mirties iki šiol tinkamai vykdė paveldėtojo turto savininko pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo turtą, pagal savo sveikatos būklę bei finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie įpėdinio J. L. veiksmai patvirtina aplinkybes, jog jis visus metus po savo motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad J. L. aktyvūs veiksmai vienareikšmiškai patvirtina įpėdinio valią naudotis turtu kaip savo.
Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis paėmęs tam tikrą ar kelis kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Byloje nustatyta, kad 1999-04-03 mirė V. L., gyvenusi Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), registruotas V. L. vardu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 ir kt.)
Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad po motinos V. L. mirties, jų bendruose namuose liko gyventi ir likusiu turtu rūpinosi kaip savu jos sūnus J. su šeima, nes tik jis vienas rūpinosi likusia žeme, pastatais, mokėjo už juos mokesčius. Tokią išvadą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Marcinkonių seniūnas nurodo, kad J. L. savo gyvenamąją vietą nuo 1962 metų yra deklaravęs ir gyvena (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. (b. l. 23). Mokesčius už elektrą mokėjo pats J. L. (b. l. 49-54). Šias aplinkybes, kad po motinos mirties J. L. su šeima liko gyventi tuose pačiuose namuose patvirtino visi apklausti liudytojai. Liudytojai R. T., M. Š., O. M., J. S., M. L., A. P. ir G. B. patvirtino, kad J. L. po savo motinos V. L. mirties liko gyventi jų bendruose namuose ir rūpinosi turtu, likusia žeme, pastatais, mokėjo už juos mokesčius.
Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Tokių įrodymų, jog V. L. mokėjo mokesčius, dalyvavo turto valdyme ir rūpinos palikimu kaip savu, teismui nebuvo pateikta.
Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog namas yra dviejų galų, padalintas į dvi dalis. Išklausius visus dalyvius buvo nustatyta, kad kambarys yra pertvertas lentomis, tačiau tiek didesniuoju, tiek mažesniuoju kambariu naudojasi J. L. šeima. Todėl teismas laiko, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. valdė po savo motinos mirties likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu. Vien V. L. reti apsilankymai tėvų namuose, keleto baldų laikymas, momentinė finansinė pagalba broliui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį priėmusiu palikimą.
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444-448 str. teismas
n u s p r e n d ė :
V. L. pareiškimą atmesti.
J. L. pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1999-04-03, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 28,67 Lt (dvidešimt aštuonis litus šešiasdešimt septynis centus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė