Civilinė byla Nr. e2-1547-1167/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14072-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,
sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,
dalyvaujant ieškovui Š. S.,
atsakovei E. M., jos atstovei advokatei Giedrei Semionovei,
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Eglei Anužytei, Jolantai Vasiukevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo nustatant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Š. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pakeisti 2021 m. balandžio 12 d. taikos sutarties punktų Nr. 6 ir Nr. 7 sąlygas, įtvirtinant, kad:
1.1.1. Su O. S. (O. S.) ir K. S. (K. S.), (toliau – nepilnamečiai vaikai) abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu;
1.1.2. nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia kas antrą savaitgalį per mėnesį, nuo tos savaitės penktadienio 18 val., paimant vaikus iš jų buvimo vietos, iki tos savaitės sekmadienio 18 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;
1.1.3. nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia pusę kasmetinių moksleivių, rudens, žiemos ir pavasario vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), paimant vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val., neporiniais metais pirmąją atostogų dienų dalį, poriniais metais antrąją atostogų dienų dalį vaikai praleidžia su tėvu;
1.1.4. nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną prieš vieną savaitę;
1.1.5. tėvas privalo informuoti iš anksto motiną raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais) apie planuojamus įgyvendinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpius informuodamas motiną prieš 5 (penkias) kalendorines dienas;
1.1.6. tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais);
1.2. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. patvirtino taikos susitarimą tarp ieškovo ir atsakovės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos. Vėliau pasikeitus aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi pagal šalių prašymą taikos sutartis buvo pakeista. Ginčo šalys nesusitarė dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o tik įtvirtino bendro pobūdžio nuostatas, kad nustatomas neribotas abiejų tėvų bendravimas su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant, atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus. Ieškovo teigimu, atsiradus nesutarimams, t. y. atsakovei neleidžiant bendrauti ieškovui su nepilnamečiais vaikais, ieškovas inicijavo privalomosios mediacijos procesą. Atsakovė atsisakė mediacijos ir inicijavo kitą mediacijos procesą, tačiau mediacijos procesas buvo nutrauktas, kadangi, mediatoriaus manymu, mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją civilinis ginčas bus išspręstas taikiai. Ieškovo manymu, tokie atsakovės veiksmai tėra tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemonė, kuri yra nepagrįsta ir neatitinka prioritetinių vaikų interesų. Atsakovė iš esmės panaudoja tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, drausdama bendrauti jiems su jų tėvu.
3. Atsakovė E. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
3.1. Ieškovo Š. S. ieškinį atmesti;
3.2. Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S. ir K. S. tvarką:
Pereinamuoju (adaptaciniu) laikotarpiu, kuris negali trukti trumpiau negu 6 mėn.:
3.2.1. Kiekvieną savaitės porinę dieną ieškovas, kartu dalyvaujant atsakovei, pasiima vaikus iš darželio nuo 17:30 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą;
3.2.2. Kas antrą mėnesio sekmadienį, dalyvaujant atsakovei, ieškovas bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 17 val. arba kitoje neutralioje aplinkoje (pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelėje, vaikų žaidimų kambariuose, kavinėje ir pan.);
3.2.3. Vaikų bendravimas su ieškovu per šventes: ieškovas, dalyvaujant ir atsakovei, dalyvauja vaikų gimtadieniuose; apie vaikų gimtadienio dieną, laiką ir vietą atsakovė įsipareigoja ieškovui pranešti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas; ieškovui pageidaujant, iš anksto suderinus dieną ir laiką su atsakove ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, ieškovas atvyksta į vaikų gyvenamąją vietą pasveikinti vaikus Kūčių, Kalėdų, Velykų proga;
3.2.4. Vaikams ar vienam iš vaikų susirgus, atsakovė įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovą elektroninio ryšio priemonėmis, o ieškovas įsipareigoja atvykti į vaikų gyvenamąją vietą nuo 17 val. darbo dienomis ir nuo 10 val. savaitgaliais, bei ne mažiau 3 val. slaugyti sergantį vaiką ar vaikus, dalyvaujant atsakovei, kiekvieną vaiko ar vaikų ligos dieną;
3.2.5. Kiti tėvų bendravimo su vaikais principai: bendraudami su vaikais abu tėvai įpareigojami laikytis vaikų interesų paisymo ir pagarbos vienas kitam ir vienas kito artimiesiems giminaičiams principo, taip pat įpareigojami susilaikyti nuo bet kokios neigiamos nuomonės apie vienas kitą formavimo vaikams. Vaikų nuomonė, norai ir interesai yra paisomi abiejų tėvų;
3.2.6. Jeigu ieškovas pereinamuoju laikotarpiu nustatytos tvarkos nesilaiko ir praleido daugiau kaip penkis numatytus susitikimus su vaikais, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas mėnesiui;
3.2.7. Jeigu ieškovas nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaikais, jis įsipareigoja apie negalėjimą informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Po pereinamojo laikotarpio, atsakovė siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką:
3.2.8. Kiekvieną savaitės porinę dieną ieškovas pasiima vaikus iš darželio (arba iš faktinės vaikų buvimo vietos) nuo 17:30 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
3.2.9. Kas antrą mėnesio sekmadienį ieškovas bendrauja su vaikais, pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 17 val.;
3.2.10. Vaikų bendravimas su ieškovu per šventes: ieškovas dalyvauja vaikų gimtadieniuose; apie vaikų gimtadienio dieną, laiką ir vietą atsakovė įsipareigoja ieškovui pranešti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas; ieškovui pageidaujant, iš anksto suderinus dieną ir laiką su atsakove ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, ieškovas atvyksta į vaikų gyvenamąją vietą pasveikinti vaikus, Kūčių, Kalėdų, Velykų proga;
3.2.11. Vaikams ar vienam iš vaikų susirgus, atsakovė įsipareigoja nedelsiant informuoti ieškovą elektroninio ryšio priemonėmis, o ieškovas įsipareigoja atvykti į vaikų gyvenamąją vietą nuo 17 val. darbo dienomis ir nuo 10 val. savaitgaliais, bei ne mažiau 3 val. slaugyti sergantį vaiką ar vaikus, kiekvieną vaiko ar vaikų ligos dieną;
3.2.12. Ieškovas neturi teisės be raštiško atsakovės sutikimo išvežti vaikų į užsienį; šalys susitaria, kad rašytinis sutikima, įskaitant bet neapsiribojant, bus laikomas sutikimas pateiktas elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais;
3.2.13. Jeigu ieškovas nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaikais, jis įsipareigoja apie negalėjimą informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, elektroninėmis ryšio priemonėmis;
3.2.14. Ieškovas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu, metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su atsakove raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais);
3.2.15. Kiti tėvų bendravimo su vaikais principai: bendraudami su vaikais abu tėvai įpareigojami laikytis vaikų interesų paisymo ir pagarbos vienas kitam ir vienas kito artimiesiems giminaičiams principo, taip pat įpareigojami susilaikyti nuo bet kokios neigiamos nuomonės apie vienas kitą formavimo vaikams. Vaikų nuomonė, norai ir interesai yra paisomi abiejų tėvų.
3.3. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje nurodoma, kad šalys turi du nepilnamečius sūnus: O. S. ir K. S. Atsakovės teigimu, ieškovas selektyviai nutyli, kad nuo pat vaikų gimimo su vaikais nebendravo visiškai: neprisidėjo prie jų priežiūros, auklėjimo, slaugymo, edukacijos, nedalyvavo nė viename vaikų gimtadienyje, šventėje, nesveikino su gimtadieniais, niekada nesikreipė į atsakovę dėl galimybės bendrauti su vaikais, palaikyti ryšį, t. y. su vaikais apskritai jokiu būdu nebendravo ir nekomunikavo. Vieną kartą per šešerius metus ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl galimybės pabūti su vaikais, paimti iš darželio, tačiau pats ieškovas atšaukė susitikimą. Anot atsakovės, vaikai nepažįsta ieškovo, nesupranta giminystės ryšio su juo, šis asmuo jiems yra svetimas. Būtent atsakovė siekė, kad ieškovas bent kiek bendrautų su vaikais, kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Ieškovas pats jokios iniciatyvos dėl bendravimo nerodė, vaikais ir jų sveikata nesidomėjo. Be to, nors formaliai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi O. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, tačiau, atsakovės teigimu, sūnus su tėvu niekada negyveno. Tokia gyvenamoji vieta – vienas sūnus gyvena su motina, kitas – su tėvu, nustatyta tik prašant ieškovui, nes tuo metu ieškovas siekė gauti paskolą ir negalėjo rodyti bankui, jog turi tris išlaikytinius (ieškovas turi dar dukrą iš ankstesnės santuokos). Atsakovė pažymėjo, kad ji niekada nedraudė ir nesudarė jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaikais. Atvirkščiai, bendravimą skatino ir siekė, kad ieškovas bendrautų su vaikais, tačiau pats ieškovas savo pasirinkimu nedalyvavo vaikų gyvenime. Dėl to tarp ieškovo – vaikų tėvo ir vaikų nėra susiformavęs emocinis ryšys. Pasak atsakovės, išvadoje ieškovas nurodo netiesą, kad atsakovė bando atriboti vaikus nuo jo, neteikia jokios informacijos apie vaikų sveikatą, ugdymą. Ieškovas niekada nesidomėjo vaikais, jų sveikata, o atsakovė nuolat ieškovui raštu teikia informaciją apie vaikų lankomus būrelius, patiriamas išlaidas, sveikatą ir pan. Ieškovas nei praeityje, nei dabar niekada su atsakove nederino susitikimų su vaikais, net nepasveikino sūnaus su gimtadieniu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam yra kliudoma bendrauti su vaikais ir pan. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovas nors ir inicijavo mediacijos procesą, tačiau, atsakovės nuomone, mediacija buvo inicijuota formaliai, net neturint tikrosios valios susitarti, nes ieškovas nesileido į jokias kalbas dėl abiem tėvams priimtinos, kartu ir vaikų interesų nepažeidžiančios tvarkos nustatymo. Be to, ieškovo pasirinkta mediatorė išrašė pažymą apie mediacijos pabaigą mediacijai net neprasidėjus, t. y. formaliai. Šiuos neteisėtus mediatorės veiksmus vertino Mediatorių veiklos vertinimo komisija ir priėmė sprendimą, kuriuo mediatorei už neteisėtai išduotą pažymą skirtas įspėjimas. Atsakovės teigimu, ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka yra formali, neatitinkanti geriausių vaikų interesų, vaikų nuomonės, nepritaikyta prie vaikų lankomų ugdymo įstaigų – darželio, būrelių ir pan. Ieškovas, visiškai nedalyvavęs vaikų gyvenime 5–6 metus, siekia vaikus, kurie jo nepažįsta, neidentifikuoja kaip tėvo, pasiimti savaitgaliais, su nakvynėmis, vežtis į atostogas. Pabrėžia, kad nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki dabar ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę dėl galimybės pasiimti, pabendrauti su vaikais, nedalyvavo jų gimtadieniuose, nepasveikino švenčių proga. Jokio ryšio ieškovas ir toliau su vaikais neformuoja ir neieško, pareigų, susijusių su vaikų auklėjimu, priežiūra, gydymu ir pan., nevykdo. Dėl šių priežasčių, atsakovė suprasdama, kad ieškovas turi ir privalo dalyvauti vaikų auginime, auklėjime, ugdyme, užsiimti ne tik pramogine veikla, bet ir rūpintis vaikais, atsižvelgdama į tai, jog vaikai yra mažo amžiaus, prisirišę prie mamos ir visus savo gyvenimo metus augę ir matę tik mamą, vaikų bendravimas su tėvu pereinamuoju (adaptaciniu) laikotarpiu galimas tik dalyvaujant vaikų mamai, atsakovė siūlo nustatyti bendravimo tvarką pereinamuoju (adaptaciniu) laikotarpiu, kuris negali trukti trumpiau negu 6 mėn., bei siūlo bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vaikų gyvenime iki šios dienos praktiškai nedalyvavo, niekada nelankė, neprižiūrėjo, nesveikino jų švenčių progomis, neugdė jų, su jais apskritai nebendravo, taip pat į tai, jog vaikai ieškovo nepažįsta, nelaiko jo tėvu, ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, atsakovės nuomone, neatitinka vaikų geriausių interesų. Vaikai, kaip ir nurodyta Tarnybos pateiktoje išvadoje, turi adaptuotis prie ieškovo. Todėl šią dieną, atsižvelgiant į vaikų amžių, nuomonę, santykį su ieškovu, pasimatymai su ieškovu galimi tik dalyvauti atsakovei, po truputį formuojant tarpusavio ryšį. Jeigu teismas laikytų, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, atsakovė prašo teismo atkreipti dėmesį, kad: vaikai nelanko mokyklos, dėl ko jų atostogos neturėtų būti siejamos su moksleivių atostogomis; atsakovė kategoriškai nesutinka, kad vaikai gali būti išvežami į užsienį (išskyrus Europos Sąjungos valstybes) be jos raštiško sutikimo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas siekia nusistatyti pramoginę bendravimo su vaikais tvarką savaitgaliais ir jų atostogų metu, tačiau ieškovas, turėdamas siekį iš tiesų formuoti ryšį su vaikais, turėtų prisidėti ir prie vaikų priežiūros – vežimo į ugdymo įstaigas, būrelius, gydytojus, slaugyti vaikus jų ligos metu.
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame prašo jį atmesti. Papildomai nurodo, kad atsakovė visiškai nesiekia užtikrinti reikalingo tėvų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su vaikais, šalių lygiateisiškumo. Ieškovės reikalaujamas pereinamasis (adaptacinis) 6 mėnesių laikotarpis pernelyg ilgas ir objektyviai nepagrįstas, prieštaraujantis norminiam reguliavimui ir vaikų interesams. Ieškovo teigimu, iš atsakovės pasiūlytos bendravimo su vaikais po pereinamojo laikotarpio tvarkos matyti, kad atsakovė siekia riboti tėvo nuolatinį maksimalų bendravimą su berniukais, t. y. net ir atkūrus tariamai prarastą tėvo ryšį su berniukais, neaišku, dėl kokių priežasčių tėvas negali bendrauti nuolat ir maksimaliai su savo sūnumis. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl nuolatinis maksimalus tiesioginis tėvo ir vaikų bendravimas neatitinka geriausių vaikų interesų. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra kaip priemonė aiškintis ieškovo ir atsakovės asmeninius nesutarimus, o ne siekis užtikrinti geriausius vaikų interesus.
6. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, sutiko su Tarnybos rašytinėje išvadoje pateikta pozicija, kad tvirtinant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką būtų nustatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis.
7. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė išvadą, kad, atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus ieškovo reikalavimas neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Tarnybos atstovė, atsižvelgdama į mediacijos centro „In Pace“ (toliau – ir Centras) specialistų nuomonę, kad šiuo metu nėra reikalinga darbuotojų pagalba bendraujant centro patalpose, rekomendavo susitikimus perkelti į kitas vietas – žaidimo aikšteles, žaidimo kambarius ir pan. Tarnybos atstovės teigimu, atsižvelgiant į vaiko situacijos vertinimo anketose atsakovės išreikštą susirūpinimą, kad vaikai prisibijo tėvo, šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai bendrautų su tėvu su nakvyne. Šiuo atveju naudinga pailginti susitikimus neutraliose aplinkose kelioms valandoms, kuriose nedalyvautų atsakovė. Konkretaus laikotarpio, kiek gali užtrukti pereinamasis laikotarpis, Tarnybos atstovė nurodyti negalėjo, rekomendavo vasaros laikotarpiu taikyti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, o po vasaros įvertinti, koks yra tėvo ir vaikų ryšys, ir ar pasikeitė visa situacija. Tarnybos atstovė pabrėžė, kad ne tik tėvas, bet ir mama, su kuria vaikai gyvena, turi dėti pastangas, kad vaikai norėtų bendrauti su ieškovu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. S., gimusio duomenys neskelbtini), tėvai.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria buvo pakeistos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 4 punktų nuostatos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimų.
12. Teismui patvirtinus minėtas taikos sutartis abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, konkreti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatyta.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
13. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, taip pat pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
14. Įstatyme įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys nustatė neribotą ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku K. S., dalyvavimas jį auklėjant, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus (Taikos sutarties 6 punktas), dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. S. nepasisakyta nė vienoje taikos sutartyje, tačiau faktiškai pastovus bei sistemingas ieškovo bendravimas su vaikais nevyko. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, iki laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje pritaikymo, paskutinį kartą bendravo su vaikais 2022 m. gruodžio pabaigoje. Nors bylą nagrinėjant teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad nekliudo ieškovui bendrauti su vaikais, ir netgi tokį bendravimą skatina, o ieškovas, priešingai, tvirtino, jog atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir draudžia ieškovui netrukdomai bendrauti su vaikais, iš šių skirtingų šalių pozicijų yra akivaizdu, kad šalys nesugeba susitarti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimų, todėl būtina nustatyti konkrečią ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
17. Byloje pateikta galutinė Tarnybos išvada, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, tačiau taip pat toliau palaikoma išvada, jog reikalinga nustatyti ir tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, palaipsniui didinant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais apimtį. Bylą nagrinėjant teisme abi šalys iš esmės sutarė, kad pereinamasis laikotarpis yra būtinas, tačiau nesutarė dėl tokio pereinamojo laikotarpio pobūdžio ir trukmės.
18. Pirmiausia teismas pažymi, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus ir abiejų tėvų mylimas, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Pabrėžtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
19. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai reiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
20. Bylą nagrinėjant teisme ieškovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę matantis Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In Pace“ (toliau – Centras), esančiu adresu: Kalvarijų g. 39, Vilnius; bendravimas su vaikais vyksta atsižvelgiant į Centro rekomendacijas siekiant sustiprinti nepilnamečių vaikų ryšį su tėvu bendrauti nuolat ir maksimaliai be motinos dalyvavimo kartu ateityje.
21. Iš paslaugų gavėjams (t. y. vaikų tėvams) pateiktos Centro nuomonės dėl tolesnio bendravimo su vaikais įgyvendinimo (toliau – ir Nuomonė) matyti, kad siekiant įgyvendinti teismo nutartyje nustatytą laikinąją bendravimo tvarką tarp vaikų tėvo ir vaikų, nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. birželio 5 d. vyko tarpininkavimas tarp vaikų tėvo Š. S. ir vaikų mamos E. M. Minėtu laikotarpiu įvyko trys susitikimai su vaikų tėvu (balandžio 3 d., balandžio 24 d. ir gegužės 20 d.), keturi susitikimai su vaikų mama E. M. (balandžio 3 d., balandžio 24 d., gegužės 8 d. (atvedant vaikus į centrą, susipažinimui su aplinka) ir gegužės 20 d.), vienas bendras abiejų tėvų susitikimas (balandžio 15 d.). Tėvo susitikimai su vaikais Centre buvo suorganizuoti tris kartus (gegužės 15 d., gegužės 22 d. ir gegužės 29 d.). Susitikimai su vaikais organizuoti tik tris kartus, kad nebūtų sukeltas per didelis stresas vaikams, kadangi vaikai tėvo nematė ilgą laiką. Paslaugos apmokėtos vaikų tėvo. Pažymima, kad gegužės 20 d. vaikų mama atvedė vaikus į Centrą susipažinimui su aplinka, Centro patalpomis. Pastebėta, kad vaikai aktyvūs, socialūs, greitai pripranta prie pasikeitusios erdvės, geba bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nėra baikštūs. Pirmo vaikų susitikimo su tėvu metu vaikai greitai adaptavosi, žaidė su tėvu ir tarpusavyje, lakstė po patalpas. Vaikų mama tuo metu sėdėjo kabinete atidarytomis durimis, kad vaikams būtų jaukiau. Vaikai kelis kartus buvo nubėgę pas mamą, ją kvietė žaisti. Mama kelis kartus buvo nuėjusi į In Pace erdvę, kurioje vyko susitikimas. Pažymima, kad vaikai tėvą vadino vardu. Antro vaikų susitikimo su tėvu metu vaikai noriai ėjo į žaidimų erdvę, tėvui pasakojo apie darželį, bendravo, žaidė, kitame kabinete ant lentos rašė „mama“ ir „tėtis“. Tėvą vadino tėčiu. Mama susitikimo metu buvo kabinete uždarytomis durimis, vaikai porą kartų buvo užėję pas mamą parodyti žaislų. Mama kelis kartus buvo nuėjusi į erdvę, kurioje vyko susitikimai. Prieš trečią tėvo susitikimą su vaikais mamos buvo paprašyta atvežus vaikus po pirmų penkių minučių išeiti iš In Pace patalpų bent jau pusvalandžiui. Mama nenoriai sutiko. Atvykus į susitikimą buvo pastebėtas vaikų nuotaikos pokytis, vaikai buvo nedrąsūs, baikštūs, apatiški. Mama nesiruošė išeiti, tad jos buvo paprašyta laikytis susitarimo ir palikti patalpas. Mamai išėjus vaikai nuėjo pas tėvą, su juo bendravo, pasakojo kaip sekėsi darželyje, lipo į glėbį, žaidė. Mama į patalpas grįžo po 25 minučių. Grįžus mamai vaikai ir toliau žaidė su tėčiu, mamai pasiūlius baigti susitikimą vaikai kartu su tėčiu padėjo susitvarkyti žaislus, gražiai atsisveikino su specialistėmis ir tėvu.
22. Pagal Nuomonėje nurodomą informaciją, po paskutinio tėvo susitikimo su vaikais In Pace, vaikų tėvui Š. S. ir vaikų mamai E. M. buvo pasiūlytas / rekomenduotas saugus vaikų perdavimas In Pace, tėvams nesusitinkant (t. y. II lygio tarpininkavimo paslauga). II lygio paslaugos – vaiko perdavimo vykdymas specialistų pagalba, užtikrinant, kad paslaugų gavėjai nesusitiktų tarpusavyje (gali būti teikiama perduodant ir / arba grąžinant vaiką). Šis Paslaugų lygis rekomenduojamas tais atvejais, kai vaiko bendravimas su vienu iš paslaugų gavėjų apsunkintas dėl paslaugų gavėjų tarpusavio santykių, kai jie dėl stiprių išgyvenimų ar kitų priežasčių negali susitikti ir įgyvendinti vaiko perdavimo vienas kitam. Tėvų nuomonės išsiskyrė po paskutinio In Pace pasiūlymo – vaikų tėvui II lygio paslaugos tiko, vaikų mamai – ne. Vaikų mama nori ir toliau susitikimus organizuoti tik In Pace stebint specialistams ir dalyvaujant mamai. Santykis tarp vaikų ir tėčio yra geras, specialistų stebėjimas ir mamos buvimas kartu nereikalingas, tėvas geba pasirūpinti vaikais. Buvimas su tėčiu praėjo sklandžiai visus kartus. Vaikai mielai kontaktavo, žaidė, buvo judrūs, guvūs, linksmi. Kalbėjosi ir dalinosi informacija apie savo dienos veiklas. Todėl matoma, kad tėčio ir vaikų tarpusavio santykiai ir ryšys yra geri. Centro nuomone, nėra prasmės toliau organizuoti susitikimų In Pace erdvėje. Galima išnaudoti kitas erdves vaikų ir tėčio susitikimams, tolesniam santykio kūrimui. Vaikams taip pat yra prasminga pakeisti erdvę, kur jie galėtų skleistis ir jaustis dar laisviau. Šiuo pagrindu 2024 m. birželio 5 d. buvo nuspręsta, jog paslauga stabdoma ir siūlomas kitoks veiklos vykdymas: 1. Vaikų perdavimas tėvui vykdomas per In Pace centro specialistus, tėvams nesusitinkant, pagal iš anksto suderintą grafiką (II lygio paslauga). Ši paslauga pasiūlyta tam, kad būtų užtikrintas tolesnis vaikų bendravimas su tėvu, mažinamas vaikų nuteikimas prieš tėvą, kol tėvai spręs tarpusavio santykių klausimus. Paslaugos apmokamos lygiomis dalimis vaikų tėvo ir vaikų mamos; 2. Abiem vaikų tėvams rekomenduojamos In Pace organizuojamos tėvų grupės tokio amžiaus vaikus auginantiems tėvams. Vaikų tėvui, kad turėtų daugiau informacijos apie tokio amžiaus vaikus, kaip su jais bendrauti, komunikuoti. Vaikų mamai, kad turėtų daugiau informacijos, ką reiškia, kai vaikai auga su vienu iš tėvų, ką reiškia, kai auga su abiem tėvais; teigiamas ir neigiamas rizikas ugdant vaikus; 3. Dėl tarpusavio ne komunikacijos ir vis dar sudėtingo bendradarbiavimo šalims rekomenduojama savo kaip moters ir vyro santykius spręsti pasitelkiant kitus specialistus, pavyzdžiui, mediatorių ar psichologą, neįtraukiant į procesą vaikų.
23. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl II lygio tarpininkavimo paslaugos (saugaus vaikų perdavimo Centre, tėvams nesusitinkant) šalys nesutarė; kaip nurodoma Nuomonėje – vaikų tėvui II lygio paslaugos tiko, vaikų mamai – ne; vaikų mama norėjo ir toliau susitikimus organizuoti tik Centre stebint specialistams ir dalyvaujant mamai.
24. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, Tarnybos išvadą, be kita ko, vaikų nedidelį amžių (ketveri ir šešeri metai), pakankamai ilgą ieškovo nebendravimo su vaikais laikotarpį, tik besiformuojantį ieškovo santykį su vaikais, sprendžia, kad maksimalus skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir vaikų ryšiui atkurti / sustiprinti, nustatant pereinamąjį ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpį, palaipsniui didinant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais intensyvumą.
25. Kaip pažymima teismų praktikoje, tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021, 35 punktas). Iš nurodyto darytina išvada, kad pastangas siekiant atkurti ir (ar) sustiprinti tėvo ir vaikų ryšį turi dėti abu tėvai, ką pabrėžė ir Tarnybos atstovė, o atsakovės priešieškiniu siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teismo vertinimu, šių tikslų neatitinka, priešingai, dėl ilgos pereinamojo laikotarpio trukmės, galimybės jį pratęsti, atsakovės būtino dalyvavimo ieškovui bendraujant su vaikais ir kt. sąlygų, esant konfliktiniams abiejų šalių santykiams, yra sunkiai įgyvendinama, neefektyvi, demotyvuojanti vaikų tėvą ir dėl to neatitinkanti geriausių vaikų interesų.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra objektyvios būtinybės nustatyti nei pusės metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, nei privalomą atsakovės dalyvavimą ieškovo bendravime su vaikais. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog konkrečiai ieškovo bendravimas su vaikais (o ne konfliktiniai tėvų santykiai ir vaikų įtraukimas į juos) kenktų vaikams (CPK 178 straipsnis); antra, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovės nuogąstavimai dėl prasto ieškovo ir vaikų ryšio. Kaip minėta, ieškovui bendraujant su vaikais mediacijos centre buvo stebimas geras ieškovo ir vaikų santykis: pirmo vaikų susitikimo su tėvu metu vaikai greitai adaptavosi, žaidė su tėvu ir tarpusavyje, lakstė po patalpas; antro vaikų susitikimo su tėvu metu vaikai noriai ėjo į žaidimų erdvę, tėvui pasakojo apie darželį, bendravo, žaidė, kitame kabinete ant lentos rašė „mama“ ir „tėtis“, tėvą vadino tėčiu; nors prieš trečią tėvo susitikimą su vaikais buvo pastebėtas vaikų nuotaikos pokytis, vaikai buvo nedrąsūs, baikštūs, apatiški, tačiau atsakovei išėjus, vaikai nuėjo pas tėvą, su juo bendravo, pasakojo, kaip sekėsi darželyje, lipo į glėbį, žaidė. Buvimas su tėvu praėjo sklandžiai visus kartus, vaikai mielai kontaktavo, žaidė, buvo judrūs, guvūs, linksmi, kalbėjosi ir dalijosi informacija apie savo dienos veiklas. Todėl Centre prieita prie išvados, kad santykis tarp vaikų ir tėvo yra geras, specialistų stebėjimas ir mamos buvimas kartu nereikalingas, tėvas geba pasirūpinti vaikais. Be kita ko, pastebėta, kad vaikai aktyvūs, socialūs, greitai pripranta prie pasikeitusios erdvės, geba bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nėra baikštūs. Tai, kad vaikai iš prigimties yra linksmi ir gerai užmezga ryšį su kitais žmonėmis, paliudijo ir teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovės motina J. J.
27. Pažymėtina, kad ir Tarnybos išvadoje dėl pradinio priešieškinio reikalavimų nurodoma, kad toks bendravimas, kuris vyktų tik dalyvaujant vaikų motinai, neatitiks geriausių vaikų interesų, nes vaikams yra svarbus ir artimo, pasitikėjimu pagrįsto ryšio kūrimas, palaikymas su tėvu (el. b. 1 t., b. l. 93). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai vaikai neigiamai atsiliepė apie tėvą (apklausiami vaiko teisių apsaugos specialistų), ši vaikų nuomonė buvo grindžiama ne tėvo santykiu su pačiais vaikais, o galimais tėvo santykiais su atsakove: „jis blogas, muša mamytę“, paklausti, iš kur jie tai žino, vaikai atsakė, kad „jiems taip sakė mamytė, bet tai buvo jau seniai“; vaikų teigimu, „tėtis nedraugauja su jais ir mamyte“ (2023 m. spalio 30 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktas); „su tėčiu nelabai patinka būti, nes jis susipyko su mama (K. S. (6 metai), 2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)); arba apskritai nebuvo motyvuota: „bijau jo tiesiog, tiesiog bijau, nežinau kodėl“ (O. S. (4 metai), 2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)).
28. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad tais atvejais, kai vaikai tiesiogiai bendrauja su tėvu, nepatirdami jokio spaudimo, vaikų bendravimas su tėvu vyksta sklandžiai, tačiau taip pat yra požymių, jog vaikai yra įtraukiami į tėvų asmeninį konfliktą, tuo pačiu nuteikiant juos prieš tėvą, trukdoma vaikams bendrauti su tėvu arba vaikai netinkamai parengiami jų susitikimui su tėvu, už kurį (parengimą susitikti su tėvu) yra atsakinga atsakovė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į abiejų šalių paaiškinimus; pirmiau nurodytas aplinkybes apie vaikų išsakytą nuomonę apie tėvą ir jos pagrindimą; vaikų ir atsakovės elgesį prieš trečiąjį ieškovo susitikimą su vaikais mediacijos centre: atsakovės buvo paprašyta atvežus vaikus po pirmų penkių minučių išeiti iš centro patalpų bent jau pusvalandžiui, atsakovė nenoriai sutiko; atvykus į susitikimą buvo pastebėtas vaikų nuotaikos pokytis, vaikai buvo nedrąsūs, baikštūs, apatiški, atsakovė nesiruošė išeiti, tad jos buvo paprašyta laikytis susitarimo ir palikti patalpas; atsakovei išėjus, vaikai nuėjo pas ieškovą, su juo bendravo, pasakojo, kaip sekėsi darželyje, lipo į glėbį, žaidė; atsakovė į patalpas grįžo po 25 minučių; grįžus atsakovei vaikai ir toliau žaidė su ieškovu, atsakovei pasiūlius baigti susitikimą vaikai kartu su ieškovu padėjo susitvarkyti žaislus, gražiai atsisveikino su specialistėmis ir tėvu; taip pat vėlesnį atsakovės elgesį.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskutinis ieškovo susitikimas su vaikais mediacijos centre įvyko 2024 m. gegužės 29 d., visi trys susitikimai vyko sklandžiai, pasiektas toks bendravimo lygis, kai vaikai sėkmingai bendravo su ieškovu nedalyvaujant atsakovei, tačiau 2024 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus dviem dienoms nuo paskutinio susitikimo, atsakovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, pranešdama, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, tačiau yra paskirti pasimatymai su juo su specialistų priežiūra, vaikai nuo 2020 m. tėvą buvo matę tik kelis kartus, po susitikimų su tėvu vaikai verkia ir sako nenorintys bendrauti, pasimatyti su tėvu; atsakovė prašo įvertinti ir padėti. Po atsakovės kreipimosi nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta reikalinga neatidėliotina pagalba: vaikams – sudaryti saugias sąlygas augti ir vystytis, vaikų atstovams pagal įstatymą – pozityvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos. Nustatyti du vaikų teisių pažeidimai: vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaikų teisės gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (plačiau nemotyvuojant) (2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos).
30. Taigi iš atsakovės elgesio paskutinio ieškovo susitikimo su vaikais metu ir tolesnių veiksmų matyti, kad atsakovė nėra suinteresuota ieškovo ir vaikų ryšio stiprinimu, priešingai, nesant jokio objektyvaus pagrindo, realios grėsmės vaikų geriausiems interesams, savo pastangas – sąmoningai ar dėl perdėtai atsargaus požiūrio – kreipia ne į ieškovo ir vaikų bendravimo supaprastinimą, bet jo apsunkinimą ar apskritai padarymą neįmanomą.
31. Šiame kontekste atsakovės argumentai, kad ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra nuostatų dėl ieškovo bendravimo su vaikais darbo dienomis, vaikų slaugymo ligos metu, kitų su vaiku priežiūra susijusių sąlygų, o siūloma iš esmės „pramoginio pobūdžio“ bendravimo tvarka, yra nesuderinami su atsakovės pozicija, jog vaikai apskritai nenori bendrauti su tėvu. Teismas pažymi, kad pagrindiniu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikams saugumą, stabilumą ir jiems svarbių emocinių ryšių tęstinumą, todėl itin detalios bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu nėra tikslingas. Be to, atsakovės priešieškinyje siūlomos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygos, tokios kaip, ieškovo dalyvavimas atsakovės organizuojamose vaikų gimtadienių šventėse, vaikų sveikinimas kitų švenčių proga vaikų (taigi ir atsakovės) gyvenamojoje vietoje, vaikų slaugymas ligos atveju vaikų (taigi ir atsakovės) gyvenamojoje vietoje, besąlyginis draudimas ieškovui išvežti vaikus į užsienį be atsakovės sutikimo, kaip minėta, dėl tėvų konfliktinių santykių yra arba apskritai sunkiai įgyvendinamos ir (ar) demotyvuojančios ieškovą, arba turi nepagrįstos ieškovo bendravimo su vaikais kontrolės formą.
32. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
33. Kita vertus, šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko (-ų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Pažymėtina, kad Nuomonėje taip pat rekomenduojama tėvams dėl tarpusavio ne komunikacijos ir vis dar sudėtingo bendradarbiavimo savo kaip moters ir vyro santykius spręsti pasitelkiant kitus specialistus, pavyzdžiui, mediatorių ar psichologą, neįtraukiant į procesą vaikų.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos išvadą, pagal kurią ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, tačiau šiuo metu nėra tikslinga nustatyti bendravimo su nakvyne, o naudinga pailginti susitikimus neutraliose aplinkose kelioms valandoms, teismas ieškinį tenkina, papildomai nustatydamas pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovo bendravimas su vaikais plečiamas palaipsniui, o priešieškinį atmeta. Konkreti bendravimo tvarka detalizuojama teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
35. Delsimas vykdyti sprendimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumis tvarkos keitimo neatitiktų vaikų interesų, dėl to sprendimą šioje dalyje leidžiama vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas, tik papildomai nustatomas pereinamasis laikotarpis, su kuriuo ieškovas iš esmės sutiko, sprendžia, jog teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 109 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Byloje patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį iš esmės tenkinti, priešieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos ieškovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. M. (buv. J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šalys) sudarytos taikos sutarties 6–7 punktus ir nustatyti tokią ieškovo Š. S. ir nepilnamečių vaikų K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
Pereinamojo laikotarpio nuostatos:
1. Pirmąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. liepos mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. (K. S.) ir O. S. (O. S.) kiekvieną mėnesio sekmadienį, paimdamas vaikus 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą.
2. Antrąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. (K. S.) ir O. S. (O. S.) kiekvieną neporinės mėnesio savaitės savaitgalį (t. y. 2024 m. rugpjūčio 3–4 d., rugpjūčio 17–18 d., rugpjūčio 31 d.) be nakvynės, paimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą.
3. Trečiąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. rugsėjo mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. (K. S.) ir O. S. (O. S.) kiekvieną neporinės mėnesio savaitės savaitgalį (t. y. 2024 m. rugsėjo 14–15 d., rugsėjo 28–29 d.), paimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ryto iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus sekmadienį 13 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
4. Ieškovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalint vykti teismo nustatytu laiku, neįvykęs ieškovo bendravimas su vaikais kompensuojamas kitu artimiausiu šalių sutartu laiku.
5. Ieškovas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su atsakove raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais).
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. spalio mėn., ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. (K. S.) ir O. S. (O. S.) pagal ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką:
1. Su O. S. (O. S.) ir K. S. (K. S.), (toliau – nepilnamečiai vaikai) abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
2. Nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia kas antrą savaitgalį per mėnesį, nuo tos savaitės penktadienio 18 val., paimant vaikus iš jų buvimo vietos, iki tos savaitės sekmadienio 18 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.
3. Nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia pusę kasmetinių moksleivių, rudens, žiemos ir pavasario, vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), paimant vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val., neporiniais metais pirmąją atostogų dienų dalį, poriniais metais antrąją atostogų dienų dalį vaikai praleidžia su tėvu. Ši bendravimo tvarkos sąlyga pradedama taikyti abiem nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą.
4. Nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną prieš vieną savaitę.
5. Tėvas privalo informuoti iš anksto motiną raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais) apie planuojamus įgyvendinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpius informuodamas motiną prieš 5 (penkias) kalendorines dienas.
6. Tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais).
Priteisti ieškovui Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos leisti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė