Civilinė byla Nr. 2YT-4153-1099/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36726-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M. po sūnaus A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2.       Nurodo, kad po A. M. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (jo dalį), priėmė J. M. (jo motina) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi garažu. Garažas nuosavybės teisėmis priklauso J. M. (3/4 dalys garažo) ir A. M. (1/4 dalis garažo). Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog A. M. palikimą būtų palikęs valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog J. M. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad apie A. M. šeimyninę padėti ir vaikus duomenų nėra; A. M. tėvai – I. M. (mirė (duomenys neskelbtini)), motina pareiškėja J. M.. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

6.       Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja J. M. po sūnaus A. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė ¼ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu garažu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti dokumentai: 2019 m. gegužės 27 d. tarp pareiškėjos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis; 2019 m. gegužės 28 d. prijungimo sąlygos Nr. TS19-35466; 2020 m. gruodžio 4 d. UAB „Ignitis“ pateikta informacija apie apmokėtą elektros energiją.

7.       Remiantis bylos duomenimis, po A. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. M. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad J. M. po sūnaus mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sūnaus A. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai J. M. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti pareiškėjai byloje esančius dokumentų originalus.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič