Civilinė byla Nr. e2A-714-479/2018

                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17054-2016-7

                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                           2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, N. E.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su N. D. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. birželio 26 d. trūkus bendro naudojimo vamzdžiui, apdraustos patalpos buvo užlietos vandeniu. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl apgadinto turto draudėjai sumokėjo 801,64 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nurodė ir tai, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Laukininkų valda“. Ieškovės teigimu, būdama namo administratore, atsakovė netinkamai prižiūrėjo namo bendrojo naudojimo objektus, neužtikrino tinkamos bendro naudojimo vamzdyno ir kitų inžinierinių tinklų būklės. Kadangi išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, atsakovė privalo atlyginti ieškovei atsiradusius nuostolius. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 801,64 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė administratorės funkcijas, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovė paaiškino, kad buvo organizuojamas namo bendraturčių susirinkimas, jo metu be kitų klausimų buvo numatoma svarstyti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2016-2020 m. ilgalaikį planą, kurio 1 punkte buvo nurodytas vamzdynų keitimas 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau į susirinkimą neatvyko nei vienas daugiabučio namo bendrasavininkas ir sprendimas dėl vamzdyno keitimo nebuvo priimtas. Atsakovės teigimu, dėl apdraustame bute įvykusio vandens užliejimo ir jo metu atsiradusios žalos atsakovė nėra atsakinga, todėl ieškinys turi būti atmestas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 801,64 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. sausio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir draudėja N. D. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino draudėjai 801,64 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė 2016 m. birželio 26 d. trūkus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdžiui ir vandeniu užliejus draudėjai priklausančias patalpas. Byloje buvo nustatyta, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė. Įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas teismas padarė išvadą, kad 2016 m. birželio 26 d. vandentiekio avariją sukėlusio vamzdžio priežiūra (eksploatacija) turėjo rūpintis atsakovė, tačiau ji nesiėmė aktyvių veiksmų ir tinkamai nevykdė pareigos informuoti gyventojus apie grėsmes dėl netinkamos būklės vamzdyno. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neorganizavo susirinkimų su butų savininkais, neinformavo jų apie grėsmę dėl vamzdynų susidėvėjimo, nevykdė jokių prevencinių vamzdynų tikrinimų. Teismas konstatavo, kad vandentiekio avariją nulėmė atsakovės netinkamai atliekama vamzdžio priežiūra, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažino pagrįstu ir ieškinį patenkino.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Laukininkų valda“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintais Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, kurie draudiminio įvykio metu jau nebegaliojo.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, iki draudiminio įvykio organizavo tris namo butų savininkų susirinkimus, tačiau du iš jų neįvyko nesant kvorumo, o kito susirikimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo. Apeliantės teigimu, nesant butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto, atsakovė savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė vamzdynų priežiūrą ir šias savo išvadas grindė tik trečiojo asmens N. E. ir liudytojos J. E. paaiškinimais, tačiau šių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes apdrausto buto užliejimas įvyko iš jų buto.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakinga atsakovė. Ieškovės teigimu, byloje esantys trečiojo asmens paaiškinimai paneigia atsakovės atsikirtimus, jog nebuvo galima tinkamai nustatyti vamzdyno būklę. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. E. prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Atsiliepime teigiama, kad namo gyventojams nebuvo tinkamai pranešta apie vamzdynų būklę, nebuvo imtasi veiksmų šioms problemoms spręsti, o susirinkimo metu šie klausimai nebuvo svarstomi.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Atsakovė skunde nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintais Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, kurie draudiminio įvykio metu jau nebegaliojo. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies.
10. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.4 ir 5.10 punktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinius ir funkcijas, taip pat administratoriaus pareigą rengti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, šaukti patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoti patalpų savininkų balsavimą raštu dėl namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimo. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. AD1-2638 nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. AD1-2279 „Dėl Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2016 m. birželio 26 d., todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog draudiminio įvykio metu Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai jau nebegaliojo.
11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą, rengia ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) bei vykdo kitas šiame punkte nurodytas funkcijas (Nuostatų 4 punktas). Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad draudiminio įvykio metu galioję Nuostatai nustatė iš esmės analogiškas administratoriaus pareigas, kurios buvo įtvirtintos Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi jau nebegaliojančio teisės akto nuostatomis, tačiau šis teisės taikymo netikslumas nagrinėjamu atveju nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, nes analogiškas bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus pareigas nustatė kitas galiojantis teisės aktas.
12. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, iki draudiminio įvykio organizavo tris namo butų savininkų susirinkimus, tačiau du iš jų neįvyko nesant kvorumo, o kito susirikimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo. Apeliantės teigimu, nesant butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto, atsakovė savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su N. D. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, jos pagrindu bus apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančių patalpų dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio. Byloje nėra ginčo dėl to, jog trūkęs karšto vandens vamzdis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudiminio įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2010. Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2010 redakcijoje (galiojusi nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Minėto reglamento 17 punkte buvo imperatyviai nustatyta, kad asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių.
15. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų matyti, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros funkcijas sutarties pagrindu yra pavesta atlikti UAB „Lamberta“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovė jau 2014 m. vasario 17 d. iš UAB „Lamberta“ gavo informaciją, jog bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno būklė nėra gera, tai yra trūko šachtoje esantis karšto vandens vamzdis, taip pat užvirintas nesandarus karšto vandens vamzdis bute Nr. 45 (t. 1, b. l. 137). Iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, kad karšto vandens stovo avarijos fiksuotos 2015 m. vasario 21 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 73-76). Byloje taip pat yra pateiktas UAB „Laukininkų valda“ ir UAB „Lamberta“ atstovų pasirašytas 2015 m. kovo 13 d. apžiūros aktas, kuriame konstatuota, jog karšto vandens tiekimo vamzdynas, esantis techninėje spintoje, yra pažeistas korozijos, avarinės būklės ir jį būtina keisti (t. 1, b. l. 145). Taigi atsakovei jau nuo 2015 m. kovo 13 d. buvo žinoma apie avarinę vamzdyno būklę ir būtinybę jį keisti. 2016 m. balandžio 14 d. atsakovės parengtame kasmetinės statinio apžiūros akte taip pat nurodyta, jog karšto vandens vamzdynas yra pažeistas taškinės korozijos ir jį būtina keisti (t. 1, b. l. 71). Pažymėtina, kad atsakovei bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojai UAB „Lamberta“ konstatavus avarinę karšto vandens tiekimo sistemos būklę, atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti vamzdyno keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią atsakovės pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.12.05:2010 5.1, 5.2.1, 5.2.3, 7.1 bei 17 punktų nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad dėl trūkusio karšto vandens stovo vis pasikartojantys namo patalpų užliejimai vandeniu, kurie buvo fiksuojami gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, taip pat patvirtina, jog esama karšto vandens tiekimo sistema ir tolesnis jos eksploatavimas kelia realią grėsmę butų ir kitų patalpų savininkų turtui. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nesant butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto, atsakovė savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo.
16. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, kad iki draudiminio įvykio organizavo tris namo butų savininkų susirinkimus, tačiau du iš jų neįvyko nesant kvorumo, o kito susirikimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl namo modernizavimo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 13 d., 2015 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 24 d. buvo organizuojami daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimai, iš jų įvyko tik 2015 m. sausio 29 d. susirinkimas, o 2014 m. kovo 13 d. ir 2016 m. kovo 24 d. susirinkimai neįvyko, nesusirinkus pakankamam jo dalyvių skaičiui. Iš byloje esančių susirinkimų darbotvarkių matyti, kad jose nėra tiesiogiai nurodyta, jog susirinkimų metu būtų numatoma svarstyti klausimą dėl avarinės karšto vandens vamzdyno būklės. Iš 2015 m. sausio 29 d. vykusio susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, jog svarstant klausimą dėl namo dalyvavimo modernizavimo programoje esminis dėmesys buvo skiriamas su šilumos energijos taupymu susijusiems klausimams. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys trečiojo asmens N. E., liudytojos J. E. pateikti paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskiras klausimas dėl karšto vandens vamzdyno keitimo buvo įtrauktas tik į 2017 m. balandžio 5 d. susirinkimo darbotvarkę (t. 1, b. l. 146). Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie avarinę karšto vandens vamzdyno būklę, o vien tai, jog atsakovė siekė organizuoti butų savininkų susirinkimus, nepašalina jos atsakomybės dėl ieškovei atsiradusios žalos. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nesiėmė veiksmų avarinės būklės karšto vandens vamzdynui pakeisti, tinkamai neinformavo gyventojų apie avarinę jų būklę, todėl šis atsakovės neveikimas laikytinas jos neteisėtais veiksmais ir nulemia atsakovės civilinę atsakomybę dėl ieškovei atsiradusios žalos (CK 6.246 straipsnis).  
17. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai vykdė vamzdynų priežiūrą ir šias savo išvadas grindė tik trečiojo asmens N. E. ir liudytojos J. E. paaiškinimais, tačiau šių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes apdrausto buto užliejimas įvyko iš jų buto. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
18. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne tik trečiojo asmens N. E. ir liudytojos J. E. paaiškinimais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, o teismo išvados dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje nėra nustatyta esminių prieštaravimų tarp trečiojo asmens bei liudytojos teiktų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų. Priešingai, trečiojo asmens ir liudytojos nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdė karšto vandens vamzdynų priežiūrą bei tinkamai neinformavo gyventojų apie avarinę jų būklę, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo įrašai, 2014 m. vasario 17 d. UAB „Lamberta“ raštas, byloje esantys namo apžiūros aktai, duomenys apie  2014 m. kovo 13 d., 2015 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 24 d. susirinkimų darbotvarkes. Be to, byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, jog apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo trečiajam asmeniui ir liudytojai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl šie apeliantės skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iš jų ir trečiojo asmens bei liudytojos paaiškinimus, bei įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
20. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 350,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 350,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                      Žydrūnas Bertašius

                                                                                                                           Raimonda Andrulienė

                    Marius Dobrovolskis