Teismingumo byla Nr. T-26/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24163-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

                                                                                                                                                                                 (S)

NUTARTIS

2017 m. sausio 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, antstoliui Marekui Petrovskiui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1 507,05 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad, ieškovei įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti baigta, tačiau buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jis buvo perduotas vykdyti antstoliui, o šis areštavo ieškovės lėšas.

Ieškovė skundė tokius antstolio veiksmus teismui. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13393-945/2016 iš dalies patenkino ieškovės skundą ir įpareigojo antstolį grąžinti jai išieškotą 68 Eur dydžio baudą, tačiau netenkino reikalavimo dėl išieškotų vykdymo išlaidų grąžinimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2193-658/2016, kuria patenkino ieškovės atskirąjį skundą, t. y. panaikino visus vykdomojoje byloje antstolio priimtus patvarkymus ir įpareigojo antstolį grąžinti iš pareiškėjos sąskaitos nurašytą 117 Eur sumą, skirtą vykdymo išlaidoms apmokėti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad minėta suma į jos banko sąskaitą nėra grąžinta, taip pat nepanaikinti antstolio patvarkymai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad, esant tam tikriems trikdžiams duomenų apsikeitimo sistemoje, Administracinių teisės pažeidimų registre nebuvo pažymėtas baudos sumokėjimo faktas pagal administracinį nurodymą, todėl buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda, o trečiasis asmuo pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, šis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.

Ieškovė nurodo, kad dėl minėtų atsakovų veiksmų patyrė 1 507,05 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą ieškovė grindžia tuo, kad areštavus jos lėšas bei atsakovams nereaguojant į jos skundus ji patyrė neturtinę žalą, buvo parodyta nepagarba žmogui ir įstatymui.

Kauno apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra nukreipti ne į areštuotų lėšų grąžinimą vykdymo procese (dėl to ieškovė jau buvo inicijavusi procesą, skųsdama antstolio veiksmus), bet į žalos atlyginimą, patenkantį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Minėtas straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje valstybei atstovaujanti institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, yra viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kauno apylinkės teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimų dėl konkrečių antstolio procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, ir dėl tokių veiksmų atsiradusios žalos priteisimo nekelia. Teismo nuomone, šiuo atveju ginčas dėl to, kad viešojo administravimo subjektas nesukontroliavo, ar ieškovė nėra sumokėjusi administraciniu nurodymu paskirtos baudos, kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių ir yra susijęs su viešojo administravimo procedūromis. Tai, kad ieškovės ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai (neveikimas) buvo susiję su antstolio vykdomu išieškojimu, aptariamo ginčo esmės nekeičia. Todėl, Kauno apylinkės teismo nuomone, byloje vyrauja administraciniai teisiniai aspektai ir byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

konstatuoja:

Byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą žalą ji kildina iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, ir antstolio Mareko Petrovskio neteisėtų veiksmų, pasireiškusių dėl to, kad, ieškovei įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo baigta, buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jis buvo perduotas vykdyti antstoliui, o šis areštavo ieškovės lėšas.

Pažymėtina, kad ieškovė jau buvo inicijavusi teisminį procesą dėl antstolio veiksmų, po kurio antstolis buvo įpareigotas grąžinti ieškovei išieškotą baudą ir vykdymo išlaidas. Bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad, prieš išsiunčiant vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, pareiga patikrinti, ar skolininkas sumokėjo jam paskirtą baudą per nustatytą terminą, tenka išieškotojui. Šiai išvadai pritarė ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba yra viešojo administravimo subjektas. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl žalos, kilusios dėl tokios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigos nesilaikymo, patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. Be to, ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ir tuo, kad antstolis nėra grąžinęs nurašytos 117 Eur sumos, skirtos vykdymo išlaidoms apmokėti, nepanaikinti antstolio patvarkymai, kaip jį įpareigojo Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad visi vykdymo procese atlikti veiksmai laikytini neteisėtais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir minėtas įstatymų nuostatas, konstatuotina, jog ginčai dėl neteisėtais antstolių procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančios teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (CPK 36 straipsnio 6 dalis).

           Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, teismingas administraciniam teismui.

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo antstoliui Marekui Petrovskiui teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, antstoliui Marekui Petrovskiui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Kauno apylinkės teismui dėl jam teismingo reikalavimo nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimo išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.