Civilinė byla Nr. 2S-689-638/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01528-2019-1

       Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

                                N u t a r t i s

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. J. pareiškimą, suinteresuoti asmenys antstolis A. M., J. V. J., J. J. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       P. O. D. J. skundu prašė antstolio nutraukti jos atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0135/19/01852 ir Nr. 0135/19/01853.

2.       Skunde nurodė, kad pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą pradėta vykdomoji byla nutraukiama paaiškėjus, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Pareiškėja 2019 m. spalio 21 d., gavusi antstolio raginimus, nedelsdama kreipėsi į antstolį ir pateikė paaiškinimą, kad suinteresuotų asmenų vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti, nes pareiškėja teismo sprendimą yra įvykdžiusi. Pareiškėja taip pat SMS pranešimais dar kartą informavo suinteresuotus asmenis apie atliktas pašto perlaidas ir paragino atsiimti persiųstas pinigines lėšas. Per antstolio raginime nustatytą 10 dienų terminą pareiškėja pateikė raštą, kuriame išdėstė aplinkybes, įrodančias teismo sprendimo įvykdymą, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (SMS pranešimus ir pašto perlaidų kvitus) ir prašė nutraukti vykdomąsias bylas. Antstolio motyvas, kad pašto perlaida nėra tinkamas prievolės įvykdymas, nes ji nenumatyta CK 6.56 straipsnyje, nepagrįstas ir neatitinkantis ekonomiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principų. Šiuo atveju suinteresuoti asmenys apie per pašto perlaidą persiųstas pinigines lėšas buvo informuoti pareiškėjos siųstais SMS pranešimais. Pareiškėjos atlikti veiksmai visiškai atitinka CK 6.56 straipsnio prasmę, nes suinteresuotiems asmenims vengiant priimti piniginės prievolės įvykdymą, pareiškėja pagal teismo sprendimą mokėtiną piniginę sumą (skolą) sumokėjo (persiuntė) per tarpininką (AB „Lietuvos paštas“), kuris šią piniginę sumą laiko savo sąskaitoje, kol suinteresuoti asmenys jas atsiims. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti. Taip pat nepagrįstas antstolio motyvas, kad pašto perlaida persiųstos piniginės lėšos nėra pasiekusios suinteresuotų asmenų, todėl skola negali būti laikoma sumokėta. Antstolis teismo sprendimo įvykdymą sieja ne su piniginių lėšų perlaidos data, bet su piniginių lėšų gavimo momentu. Toks teismo sprendimo įvykdymo momento nustatymas pažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą. Pinigų perlaidos gavimo momentas priklauso vien nuo pinigų gavėjo (šiuo atveju suinteresuotų asmenų) aktyvių veiksmų. Pareiškėja negali paspartinti suinteresuotų asmenų kuo greičiau atsiimti perlaidą, kad kuo greičiau būtų užbaigtas vykdymo procesas. CK 6.56 straipsnyje numatytas piniginės prievolės įvykdymo momentas siejamas su piniginių lėšų sumokėjimu į tarpininko sąskaitą, o ne su momentu, kai kreditorius faktiškai gauna (atsiima) pinigines lėšas (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Antstolis, turėdamas duomenis apie teismo sprendimo įvykdymą bei apie nesąžiningą suinteresuotų asmenų elgesį ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, nepagrįstai atsisakė nutraukti pradėtas vykdomąsias bylas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.       Antstolis  

4.       Suinteresuoti asmenys išieškotojai J. V. J., J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skolininkės skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, nes skolininkė yra neatsiskaičiusi. Pareiškėja yra išieškotojų sesuo, ir jai yra žinoma kiekvieno iš brolių gyvenamoji vieta, tačiau ji pas juos neatvyko ir bylinėjimosi išlaidų gera valia neatlygino. Skolininkė nurodo, kad ji atliko perlaidas per AB „Lietuvos paštas“, ir juos apie tai informavo SMS pranešimais, kad jie vengiantys atsiimti persiųstas pinigines lėšas. Tačiau iš AB „Lietuvos paštas“ nėra gavę jokio pranešimo apie tai, kad jiems yra perlaida ir pan. CK 6.56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Pinigų sumokėjimas įmonei AB „Lietuvos paštas“ nėra tinkamas prievolės įvykdymo būdas ir jo nėra nurodyta CK 6.56 straipsnio 1 dalyje (AB „Lietuvos paštas“ nėra notaro, banko ar kredito įstaigos veiklą vykdanti institucija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Teisminėje praktikoje taip pat yra laikoma, kad perlaidų paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu. Skolininkė turi teisę gauti iš AB „Lietuvos paštas“ informaciją, ar paštas jiems siuntė pranešimą ar nesiuntė. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesdamas vykdomąją bylą teisės aktų nepažeidė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės rajono apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos O. D. J. skundą tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo antstolį A. M. nutraukti vykdomąją bylą Nr.0135/19/01853. Teismas kitoje dalyje pareiškėjos O. D. J. skundo netenkino. Teismas priteisė iš pareiškėjos O. D. J. 100 Eur suinteresuoto asmens J. V. J. naudai bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pareiškėjos O. D. J. turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti iš antstolio A. M. nepriteisė.

6.       Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3910-384/2019 sprendimu priteisus iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjai kaip skolininkei atsirado prievolė atlyginti suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendime nebuvo pasisakyta, kokiu būdu pareiškėja turėtų atlyginti šias išlaidas. Pareiškėja turėjo suderinti prievolės įvykdymo būdą su suinteresuotais asmenimis, ką ji ir darė, nesant jų sutikimo, ji negalėjo pati pasirinkti atsiskaitymo su jais būdo. Teismas atsakovų atsisakymą suteikti savo sąskaitų numerį laikė pagrįstu, kadangi tai yra jų asmens duomenys, o sprendžiant iš konfliktinės situacijos tarp jų ir pareiškėjos, jie turėjo pagrįstą baimę atskleisti tokius savo duomenis, kad jie nebūtų panaudoti kitiems tikslams.

7.       Teismas iš vykdomojoje byloje Nr.0135/19/01853 esančių pareiškėjos pateiktų susirašinėjimų su suinteresuotais asmenimis, nustatė, kad jie pareiškėjai nedavė ne tik banko sąskaitos, bet ir sutikimo, kad jiems skola būtų pervesta pašto perlaida. Tačiau suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie jiems pervestus pinigus, bei perduoti kodai, reikalingi pinigams paimti. Teismas nurodė, kad pareiškėja tik su atsiliepimu į bylą pateikė savo pokalbių su suinteresuotais asmenimis garso įrašų suvestines ir pačius garso įrašus, kad suinteresuotas asmuo J. J. ne tik sutiko, kad pareiškėja jam pervestų pinigus pašto perlaida, bet pats jai tokį atsiskaitymo būdą pasiūlė. Atsiliepime į skundą SMS žinučių J. J. nepaneigė, tik teigė, kad negavo pranešimo iš pašto. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu antstolis neturėjo duomenų, kad tuo metu pareiškėja buvo atsiskaičiusi su suinteresuotu asmeniu, dėl ko laikytina, kad jis priėmė vykdomąjį dokumentą tuo metu teisėtai ir pagrįstai. Teismas konstatavo, kad iki vykdomojo rašto priėmimo vykdymui pareiškėja buvo atsiskaičiusi su suinteresuotu asmeniu J. J., dėl ko remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, vykdomoji byla nutrauktina.

8.       Teismas iš 2019 m. rugsėjo 20 d.  pareiškėjos telefoninio pokalbio su J. V. J. išklotinės nustatė, kad jis atsisakė duoti savo banko sąskaitą, o jokio susitarimo pervesti lėšas per paštą nebuvo. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo vengė priimti prievolę, kadangi, neduodamas sąskaitos, nepasiūlė kito atsiskaitymo būdo, nesutiko atvažiuoti pas pareiškėją skolos, o nurodė, kad kai gaus raštus, tai susitvarkys, t. y. davė suprasti, kad pareiškėja gaus antstolio patvarkymus. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai vengė bendradarbiauti su pareiškėja, ketindamas kreiptis į antstolį, ir padidinti pareiškėjos išlaidas. Tačiau nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo vengė priimti prievolę, teismo vertinimu, tai negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu, kadangi nebuvo susitarimo, kaip prievolė bus vykdoma. Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia piniginę prievolę įvykdyti pašto perlaida, tačiau remiantis CK 6.39 straipsnio 1 dalimi turi būti kreditoriaus sutikimas. Teismas sprendė, kad pareiškėja negalėjo prievolės įvykdyti pašto perlaida kreditoriui vengiant priimti prievolę. Teismo vertinimu, AB ,,Lietuvos paštas“ nėra notaras ar bankas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų prievolės įvykdymo būdų, dėl ko laikytina, kad ji neįvykdė prievolės suinteresuotam asmeniui J. V. J.. 

9.       Teismo vertinimu, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio dalyje dėl tenkintos skundo dalies nėra priteistinos, kadangi jos susidarė ne dėl antstolio veiksmų, o pačios pareiškėjos veiksmų, kadangi pareiškėja įrodymus – garso įrašus, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad buvo susitarimas su suinteresuotu asmeniu J. J. dėl prievolės įvykdymo būdo, ir prievolė buvo įvykdyta, pateikė tik teismui, o antstolis, nagrinėdamas jos skundą, šių svarbių įrodymų neturėjo ir nevertino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0135/19/01852, O. D. J. nebuvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš O. D. J. J. V. J. buvo priteistos 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ir išspręsti klausimą iš esmės – O. D. J. skundą tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors formaliai pareiškėja prievolę įvykdė ne vienu iš CK 6.56 straipsnyje nurodytu būdu, tačiau jos atlikti veiksmai visiškai atitiko CK 6.56 straipsnio prasmę, nes suinteresuotiems asmenims vengiant priimti piniginės prievolės įvykdymą, pareiškėja pagal teismo sprendimą mokėtinas pinigines sumas (skolą) sumokėjo (persiuntė) per tarpininką (AB „Lietuvos paštas“), kuris šias pinigines sumas laiko savo sąskaitoje, kol suinteresuoti asmenys jas atsiims. Apie piniginių lėšų persiuntimą suinteresuoti asmenys yra informuoti SMS pranešimais.

10.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja ėmėsi visų jai žinomų ir suprantamų priemonių bei dėjo visas pastangas tam, kad tinkamai įvykdytų prievolę suinteresuotam asmeniui J. V. J.. Pareiškėja tiek telefonu, ties SMS žinutėmis kontaktavo su J. V. J., prašė jo pateikti banko sąskaitos numerį, prašė nurodyti, kaip kitaip ji galėtų sumokėti priteistas pinigines sumas ir kt. Suinteresuotų asmenų banko sąskaitų numerių negalima panaudoti niekaip kitaip, kaip tik pervedant jiems pinigines lėšas. Pareiškėjos veiksmuose nėra jokios tyčios ir vengimo vykdyti prievolę. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai siekiant įvykdyti prievolę ir prievolės įvykdymas per pašto perlaidą paneigia bet kokias abejones apie pareiškėjos sąmoningą vengimą įvykdyti prievolę.

10.3.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų iš antstolio, tuo pažeidė CPK 443 straipsnį. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Todėl teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą iš dalies, turėjo priteisti dalį pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvas, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl antstolio veiksmų, o dėl pačios pareiškėjos, kadangi ji įrodymus - garso įrašus pateikė tik teismui, nepagrįstas. Pažymėtina, kad antstolis, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, net nesiekė jo išnagrinėti ir priimti galutinio sprendimo. Todėl garso įrašo nepateikimas antstoliui neturėjo jokios reikšmės. Pareiškėjos pateikti garso įrašai neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai, be to, sprendimas yra priimamas įvertinus visų įrodymų visumą, o ne vieną konkretų įrodymą.

11.       Suinteresuotas asmuo J. V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė piktinasi, jog jai nebuvo perduotos banko sąskaitos, kad ji galėtų atsiskaityti. Tačiau pareiškėja neįrodė, kad banko sąskaitas suinteresuoti asmenys turi. Suinteresuotas asmuo yra fizinis asmuo ir neprivalo turėti banko sąskaitą. Apeliantė pati bando primesti atsiskaitymo būdą, neturėdama tam suinteresuoto asmens sutikimo. Iš AB „Lietuvos paštas“ negavo jokio kvietimo atvykti paimti pinigus. Todėl konstatuoti vengimą pasiimti pinigus negalima. Apeliantė turi teisę gauti iš AB „Lietuvos paštas“ informaciją, ar paštas siuntė pranešimą ar nesiuntė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos O. D. J. skundas tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Pareiškėja nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0135/19/01852. 

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje 2019 m. spalio 17 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/19/01852 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3910-384-384/2019 dėl 200 Eur išieškojimo iš skolininkės O. D. J. išieškotojo J. V. J. naudai.

16.       Pareiškėjos teigimu, 2019 m. spalio 21 d. gavusi antstolio raginimus, nedelsdama kreipėsi į antstolį ir pateikė paaiškinimą, kad suinteresuotų asmenų vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti, nes pareiškėja teismo sprendimą yra įvykdžiusi ir pateikė jam įrodymus (SMS pranešimų išrašus ir piniginių pašto perlaidų kvitus), patvirtinančius, kad buvo siekiama gauti suinteresuotų asmenų banko sąskaitų numerius, o negavus šių duomenų, piniginės lėšos buvo persiųstos pašto perlaida. Apie persiųstas pinigines lėšas suinteresuoti asmenys buvo informuoti.

17.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė, norėdama sumokėti 200 Eur sumą išieškotojui J. V. J. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3910-384-384/2019 bei neturėdama suinteresuoto asmens J. V. J. banko sąskaitos numerio, 2020 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė išieškotojui piniginę perlaidą paštu, nurodė pinigų perlaidos rūšį „Iki pareikalavimo“, perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo išieškotoją J. V. J. SMS pranešimu. Pareiškėja teigia, kad jos atlikti veiksmai visiškai atitiko CK 6.56 straipsnio prasmę, nes suinteresuotas asmuo J. V. J. vengė priimti piniginės prievolės įvykdymą, t. y. nepateikė banko sąskaitos numerio. Todėl pareiškėja pagal teismo sprendimą mokėtinas pinigines sumas (skolą) sumokėjo (persiuntė) per tarpininką (AB „Lietuvos paštas“), kuris šias pinigines sumas laiko savo sąskaitoje, kol suinteresuoti asmenys jas atsiims.  

18.       Pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens arba kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl skolininkė galėjo tikėtis, jog suinteresuotas asmuo (išieškotojas) J. V. J. nesureaguos į jos prašymą pateikti banko sąskaitos duomenis. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 17 d. AB Lietuvos paštas mokėjimo paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų 5.9. punkte nurodyta, kad pinigų perlaidos siuntėjas privalo informuoti Pinigų perlaidos gavėją apie jam išsiųstą pinigų perlaidą, perlaidos sumą ir perlaidos numerį, jeigu toks buvo suteiktas, o sąlygų 5.12. punkte nurodyta, kad jeigu per vieną mėnesį nuo pinigų perlaidos iniciavimo dienos Pinigų perlaidos gavėjas neatsiima pinigų, neišmokėta pinigų perlaida grąžinama Pinigų perlaidos siuntėjui. Kaip minėta, apie atliktas pinigines perlaidas pareiškėja išieškotoją J. V. J. informavo SMS pranešimu, taip pat nurodė perlaidos numerį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atliktos piniginės perlaidos paštu negalima laikyti tinkamu prievolės įvykdymu, nes išieškotojas J. V. J. nesutiko priimti prievolės įvykdymą tokiu būdu. CK 6.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu sutartis ar įstatymas konkrečiu atveju nenustato konkretaus prievolės įvykdymo būdo, jei kreditorius nedavė sutikimo ar akivaizdžiai vengia priimti prievolės įvykdymą, ar nėra kreditoriaus ar kito jo įgalioto asmens, tai skolininkas, kaip minėta, turi teisę įvykdyti prievolę CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. sumokėdamas skolą į notaro, banko, ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Būtent toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.56 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėja nei teismui, nei antstoliui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išieškotojas sutiko, jog prievolė pagal teismo sprendimą būtų įvykdyta pašto perlaida. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe įvykdyti piniginę prievolę sumokėdama skolą į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu išieškotojas J. V. J. vengė priimti prievolės įvykdymą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkės 2020 m. rugsėjo 20 d. padaryta perlaida išieškotojui yra išmokėta, t. y. kad išieškotojas jam priteistą pinigų sumą yra  gavęs (CPK 178 straipsnis). 

19.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vykdomojoje byloje Nr.0135/19/01852 antstoliui iki patvarkymo priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymą, ir vėliau nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tinkamą prievolės įvykdymą, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje pagrįstai atmetė.

20.       Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų iš antstolio, tuo pažeidė CPK 443 straipsnį. 

21.       Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia, nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

22.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys turi priešingus interesus byloje. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų dalyje patenkintas, dalyje atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio dalyje dėl tenkintos skundo dalies nėra priteistinos, kadangi jos susidarė ne dėl antstolio veiksmų, o pačios pareiškėjos veiksmų, kadangi ji įrodymus – garso įrašus, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad buvo susitarimas su suinteresuotu asmeniu dėl prievolės įvykdymo būdo ir prievolė buvo įvykdyta, pateikė teismui tik 2019 m. gruodžio 30 d. prie atsiliepimo (b.l. 21–28), o antstolis nagrinėdamas pareiškėjos skundą šių įrodymų neturėjo ir nevertino. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolio netinkamus veiksmus. Aplinkybė, kad pareiškėjos ir antstolio interesai buvo priešingi, nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš antstolio. Teismas pagrįstai pripažino, kad pati pareiškėja sudarė sąlygas išvadai, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl jos pačios kaltės, todėl skundo parengimo išlaidas pareiškėja turėtų prisiimti sau.

23.       Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti vadovaujantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                   Diana Labokaitė