KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, Sandrai Poškienei,

dalyvaujant:  

ieškovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovui Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Arnoldui Blaževičiui,

tretiesiems asmenims: A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens R. P. atstovei, advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims:  R. P., V. K., T. A., A. A., notarėms: V. V., V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Ž. P., tretiesiems asmenims: R. P., V. K., T. A., A. A., A. K. P., A. P. V. V., V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir   

n u s t a t ė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.7, b.l. 11-23), taip pat patikslinti ieškiniai (t.3, b.l. 95-105) prašė nutraukti jos ir atsakovo  1994-08-12 sudarytą santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės bei neskiriant termino susitaikyti;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „P.“;

pripažinti 2000-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. K3-7333 dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia bei pakeisti sandorio šalį (pirkėją) ir nustatyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai yra I. P. ir Ž. P.;

pripažinti 2002-12-14 dovanojimo sutartį reg. Nr. 4VJ-16956 ir 2002-12-14 buto priėmimo-perdavimo aktą, reg. Nr. 4VJ-16957 negaliojančiu nuo sudarymo momento;

pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

A. Ž. P. priteisti: motorolerį Malajuti F12 Phantom, (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. P. vardu, 290 EUR vertės,

automobilį Mercedes Benz S400, v.n. VKR 181, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. P. vardu, 4000 EUR vertės, viso turto už 4290 EUR.

Ieškovei I. P. iš atsakovo Ž. P. priteisti 2145 EUR kompensaciją už jam tenkantį turtą natūra bei 13 500 EUR kompensaciją už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovo parduotą be ieškovės žinios arba viso piniginių kompensacijų už 15 645 EUR.

Nepilnametės dukters Nedos gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o iš atsakovo jos išlaikymui priteisti po 260 EUR mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui įsiskolinimą po 260 EUR kas mėnesį už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 1448 EUR kompensaciją neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Šioje santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini)gimė sūnus M., o (duomenys neskelbtini) duktė N.. Po santuokos sudarymo jie apsigyveno pas ieškovės mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pradžioje atsakovas dirbo santechniku, vėliau jis pradėjo darbo reikalais važinėti į Maskvą. Jie norėjo gyventi atskirai nuo tėvų, todėl labai stengėsi taupyti pinigus, kad galėtų nusipirkti savo būstą. Nors vaikai buvo maži, tačiau ieškovė pagal galimybes dirbo įvairius darbus. Susitaupę pinigų jie nusipirko butą (duomenys neskelbtini)iš trečiojo asmens V. K.. Kadangi pirkimo-pardavimo sandorį sudarinėjo atsakovas, tik vėliau paaiškėjo, kad jis butą už jų bendrus pinigus nupirko savo motinos vardu. Jo motina bute (duomenys neskelbtini) gatvėje niekada negyveno, net nebuvo ten deklaravusi gyvenamosios vietos. Nusipirkę šį butą, pradžioje jame apsigyveno ieškovė su atsakovu, o vėliau šį butą pasikeitė su tėvais P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje pirko 2000-10-25 už 8000 USD, tačiau visų pinigų iš karto nesumokėjo, o mokėjo dalimis. Šis butas buvo nupirktas už jos ir atsakovo bendras lėšas, prie kurių prisidėjo ir jos motina. Santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2013 metų pabaigos. Prieš tai atsakovas jos ir vaikų atžvilgiu vartojo įvairaus pobūdžio smurtą, ją žemino, skaudino. Sūnus praktiškai be priežasties taip pat buvo spardomas, mušamas. Dėl tokių atsakovo veiksmų jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo neištikimybė. Jų santuokos metu atsakovas yra turėjęs keletą moterų. Pirmą kartą ieškovė apie tai sužinojo 2004 metais, tačiau šias aplinkybes slėpė netgi nuo savo artimųjų, norėjo išsaugoti šeimą. Paskutinė jo turima moteris yra O., kuri nuo atsakovo yra susilaukusi vaiko. Šias aplinkybes įrodo atsakovo mobiliajame telefone atsiųstos nėščios šios moters nuotraukos, be to, sūnus atsakovą su ta moterimi yra sutikęs einančius (duomenys neskelbtini). Mano, kad jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, išsaugoti santuoką nėra jokių realių galimybių.

Mano, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes abu vaikai iki šio laiko gyvena kartu su ja. Tarp jų yra glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, ko nėra su atsakovu. Tokiai vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tvarkai neprieštarauja ir atsakovas.

Dukters išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 260 EUR kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Dukrai yra penkiolikti metai. Ji lanko jojimo treniruotes žirgyne. Už treniruotes ir inventorių mokama po 100 EUR kas mėnesį. Taip pat dukra lanko atskirų dalykų papildomus mokymus. Dukra serga astma, todėl jai reikia atitinkamo maisto, medikamentų, vitaminų. Jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 500 EUR, o atsakovo – apie 3000 EUR. Jis nuomoja stambiagabaritę techniką žemės kasimo darbams (kasa tvenkinius, drenažus, gręžinius). Kadangi atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, vaikus išlaikyti padeda jos tėvai.

Santuokos metu ji su atsakovu įsigijo automobilį Mercedes Benz 4000 EUR vertės, motorolerį 290 EUR vertės, butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį atsakovas bylos nagrinėjimo metu yra pardavęs, todėl ji prašo ½ dalies šio turto vertės kompensacijos. Ji pageidautų, kad automobilis ir motoroleris būtų priteisti atsakovui, nes jis faktiškai šiais daiktais naudojasi, o jai priteista ½ dalis šio turto vertės piniginė kompensacija.

Ieškovė nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimais pripažinti, kad gyvenamasis namas, pirtis ir pavėsinė, esantys (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta jų bendrąja jungtine nuosavybe. Šis turtas jai buvo padovanotas močiutės, tačiau gyvenamąjį namą, pirtį ir pavėsinę yra perstatę iš naujo jos mama ir patėvis P. savo lėšomis. Atsakovas su jam priklausančia technika yra prisidėjęs prie žemės kasimo darbų, todėl ji sutinka už tai jam sumokėti 1594 EUR. Sodybos rekonstrukcijai atsakovo mediena ir kitos statybinės medžiagos nebuvo naudojamos.

Ieškovė nepripažįsta trečiojo asmens R. P. kreditorinio reikalavimo pagal du atsakovo pasirašytus vekselius. Nurodė, kad apie juos ji sužinojo tik tada, kai buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo. Apie tai, kad atsakovas būtų gavęs iš savo brolio pinigų ji nieko nežino, su ja vekselių pasirašymas nebuvo derinamas ir ji nedavė sutikimo pasirašyti vekselius. Dėl to mano, kad šios prievolės turėtų būti pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis savo broliui R. P..

Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovo ieškinį (iki civilinių bylų sujungimo t.2, b.l. 105-109), kuriame išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir savo pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose.

Atsakovas savo pradiniu ieškiniu (t.1, b.l. 3-8) ir patikslintu priešieškiniu (t.7, b.l. 130-141) prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.

Dukters N. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš jo dukros išlaikymui priteisti po 180 EUR , mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

Pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe pastatą-gyvenamąjį namą (žemės sklypo plane pažymėtas „G“), esantį (duomenys neskelbtini) 67 000 EUR vertės.

Pripažinti pastatą-pirtį, kurios bendras plotas 46,54 kv.m, vertė – 21 142,26 EUR ir pavėsinę 21,80 kv.m ploto, 1 158,48 EUR vertės, esančias (duomenys neskelbtini)22 300,74 EUR bendros vertės bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovei priteisti: automobilį Mercedes Benz S400, v.n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą I. P. vardu, 4000 EUR vertės;

motorolerį Malajuti F12 Phantom, v.n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. P. vardu, 500 EUR vertės;

Pastatus: pirtį ir pavėsinę bendros 22 300,74 EUR vertės, gyvenamąjį namą 67 000 EUR vertės natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 2 145 EUR kompensaciją už transporto priemones, 11 150,37 EUR kompensaciją už ½ dalį pirties ir pavėsinės bei 33 500 EUR kompensaciją už ½ dalį namo;

Priteisti iš ieškovės 4 344,30 EUR kompensaciją už atliktas rekonstrukcijas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, viso jam iš ieškovės priteisti 51 139,67 EUR kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą natūra.

Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2013-11-24 ir 2013-05-15 atsakovo Ž. P. vardu išduotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius R. P. pripažinti bendru šalių kreditoriniu įsipareigojimu, įgytu santuokos metu.

P. R. P. iš ieškovės ir atsakovo po 13 612,14 EUR šios prievolės įvykdymui.

Priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas šios bylos vedimo išlaidas.

Atsakovas paaiškino, kad jų santuokiniai ryšiai su ieškove faktiškai nutrūko nuo 2014 metų pradžios. Jis neigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, t.y. dėl to, kad jis naudojo prieš ieškovę ir vaikus fizinį bei psichinį smurtą bei kad buvo ieškovei neištikimas. Mano, jog jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors savo patikslintame priešieškinyje prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Jis stengėsi išsaugoti ir aprūpinti šeimą, o ieškovė norėjo lengvo ir patogaus gyvenimo, mėgo draugus, išgerti. Kitokių konkrečių ieškovės kaltės įrodymų neįvardino. Dėl ieškovės pateiktų nuotraukų iš jo kompiuterio, kur jis nufotografuotas su kita moterimi, mano, jog tokie įrodymai yra nepatikimi, nes yra nepatvirtintos nuotraukų kopijos. Taip pat mano, kad ieškovė šias nuotraukas sukūrė tuo metu, kai jis jų bendruose namuose buvo palikęs kompiuterį, o ikiteisminio tyrimo organai buvo uždraudę jam artintis prie ieškovės. Nesutarimai šeimoje kildavo dėl klausimų, susijusių su vaikų auklėjimu, dėl to, kad ieškovei užeidavo ekstremalūs, nesubalansuoti, neadekvatūs priepuoliai, pasireiškiantys šeimyninio gyvenimo klausimais. Mano, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, ją atstatyti nėra jokių realių galimybių, todėl turėtų būti nutraukta.

Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jis siūlo dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį iš jo priteisti po 180 EUR. Tokios pinigų sumos turėtų pakakti dukters išlaikymui, nes iš abiejų tėvų dukters išlaikymui skirta pinigų suma sudarytų 360 EUR. Tiek jo, tiek ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės, todėl mano, jog priteisiant išlaikymą dukrai turėtų būti atsižvelgiama ir į abiejų tėvų turtinę padėtį. Prašė atsižvelgti į tai, kas jis turi skolinių įsipareigojimų.

Teismo posėdžiuose atsakovas neprašė nustatyti bendravimo su dukra tvarkos. Paaiškino, kad jo santykiai su vaikais yra blogi, nes ieškovė vaikus prieš jį yra nuteikusi.

Ieškovei 2003-06-16 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Jam 2002-12-14 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini)esančiame žemės sklype jų santuokos metu 2006 metais buvo pastatyta pirtis, kurios vertė 10 000 Lt bei pavėsinė, taip pat renovuoti seni pastatai. Turto vertintojas pirtį įvertino 21 142,26 EUR, o pavėsinę – 1 158,48 EUR, jų bendra vertė sudaro 22 300,74 EUR. Nori, kad šis turtas būtų padalintas lygiomis dalimis. Taip pat nori, kad santuokos metu įgytas automobilis Mercedes Benz 4000 EUR vertės ir motoroleris 290 EUR vertės būtų priteisti natūra ieškovei, o jam iš ieškovės priteista ½ dalis šio turto vertės piniginė kompensacija. Patikslintu priešieškiniu atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės ½ dalį rekonstruoto namo, esančio (duomenys neskelbtini)vertės, t.y. 35 500 EUR. Taip pat atsakovas prašo, kad jam iš ieškovės būtų priteista 4 344,30 EUR į nurodyto namo rekonstrukciją įdėtų lėšų.

Atsakovas nurodė, kad jis 2013-11-24 ir 2013-12-15 pasiskolino iš brolio R. P. 94 000 Lt. Pinigų reikėjo verslui vystyti tam, kad galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Mano, kad šis kreditorinis įsipareigojimas būtų pripažintas bendra jo ir ieškovės prievole, o skola iš jo ir ieškovės priteista kreditoriui po ½ dalį.

Atsakovas nepripažino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tas butas yra ne jų bendra jungtinė nuosavybė, o jo velionės motinos asmeninis turtas. Po motinos mirties jis yra jos turto paveldėtojas.

Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį bei patikslintus ieškinius (t.2, b.l. 50-53), kurie iš esmės atitinka jo priešieškinio turinį ir reikalavimus.

Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens R. P. savarankišką ieškinį (t.3, b.l. 115-116), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Trečiasis asmuo R. P. savo savarankišku ieškiniu (t.3, b.l. 106-109) prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovo po 13 612,14 EUR jo atsakovui suteiktų pagal du paprastuosius neprotestuotinus vekselius suteiktų paskolų (t. 3, b.l. 106). Nurodė, kad pinigus skolino 2013 metais brolio šeimos poreikiams. Apie paskolas žinojo ir ieškovė. Ji paskolos gavimui neprieštaravo.

Šis trečiasis asmuo 2015-01-19 pateikė atsiliepimą į Ž. P. ieškinį (t.2, b.l. 100-101), kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka.

Trečiasis asmuo V. K. atsiuntė teismui savo paaiškinimą, patvirtintą notaro, dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (t.6, b.l. 26). Jame nurodė, kad ilgą laiką jis gyvena JAV. Iki išvykstant į JAV, jam asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Šį butą jis pardavinėjo 2000 metais spalio mėnesį. Pradinį įnašą už šį butą sumokėjo Ž. P. ir I. P.. Nurodė, kad jeigu gerai atsimena, buvo sumokėta 5000 USD. Sutartis buvo forminama Ž. P. motinos vardu. Tada jaunoji šeima jam aiškino, kad butą perka ne savo vardu dėl to, kad esant skoloms, nebūtų išieškoma iš buto. Kadangi šeima neturėjo visų pinigų, sutarė, kad butas bus perkamas išsimokėtinai. Likusi 3000 USD suma buvo sumokėta vėliau. Tik nupirkus butą, P. pradėjo jį remontuoti. Pas notarę P. atsiveždavo ir savo motiną P., tačiau su ja dėl sutarties sudarymo jis nesitarė ir iš jos pinigų nėra gavęs. Mano, kad butas turėtų priklausyti tiems asmenims, kurie jį iš jo pirko, t.y. I. ir Ž. P..

Trečiasis asmuo notarė V. J. pateikė teismui raštą, kurį reikėtų laikyti kaip atsiliepimą į ieškinį (t.6, b.l. 152), kuriame nurodė, kad ji tvirtino tarp motinos ir sūnaus sandorį dėl buto (duomenys neskelbtini)dovanojimo. Šis sandoris niekuo nesiskyrė nuo kitų sandorių. Dėl sandorio sudarymo abi šalys išreiškė savo valią. Jokių nesutarimų nebuvo.

N. V. J. pateikė teismui 2002-10-31 pareiškimą (t.3, b.l. 39), kuriame V. K. nurodo, jog A. P. su juo pilnai atsikaitė už butą (duomenys neskelbtini). Šis trečiasis asmuo į JAV išvyko 2000-10-27 (t.3, b.l. 129). Iš išrašo „Valstijos reikalavimai notarui“ (t.12, b.l. 9-11) nurodoma, kad notaras turi teisę priimti ir patvirtinti įrodymus, administruoti priesaikas ir iškilmingus pareiškimus, tvirtinti arba liudyti parašus, priimti priesaikas.

Tretieji asmenys A. K. P. ir A. P. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (t.8, b.l. 132-140), kuriame nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka, o ieškinį prašo patenkinti. Nurodė, kad sodyba (duomenys neskelbtini) priklausė A. P. mamai. Ji šią sodybą 1995 metais padovanojo ieškovei. Ieškovės vardu taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė į toje vietovėje esančią žemę. Nors sodyba buvo padovanota ieškovei, tačiau tretieji asmenys šioje sodyboje praleisdavo visą laisvalaikį, jie rūpinosi sodyba, ją prižiūrėjo. Kadangi sodyba buvo sena, jie nuo 2006 metų iki 2008 metų pasistatė pirtį, pavėsinę. Šiems darbams išleido apie 48 818,19 Lt (14 138,73 EUR). Jie nugriovė ir iš naujo pastatė karkasinį namą. Visus šiuos darbus savo jėgomis ir lėšomis atliko P.. P., padedamas anūko ir kito asmens, pagilino tvenkinį, paklojo vandentiekį ir kanalizaciją. Prie vandentiekio, kanalizacijos griovių kasimo prisidėjo ir atsakovas. Jis su technika taip pat padėjo pagilinti tvenkinį. Prie pastatų statybos nei darbu, nei medžiagomis, nei pinigais atsakovas neprisidėjo, išskyrus, kad davė dalį pinigų pirties stogo dengimui, plytelių, durų pirkimui. Viso ieškovės ir atsakovo piniginį indėlį vertina apie 3186 EUR suma, o atsakovui tenkanti kompensacija sudarytų apie 1600 EUR.

Jie nepripažįsta, kad iš atsakovo medienos buvo statomas namas. Namas buvo perstatomas iš senos medienos, likusią reikalingą medieną iš savo miško atsivežė P., dar kitą dalį  pirko. P. taip pat išgrindė akmenimis takus. Jie patys ir su draugų pagalba tvarkė ir gražino aplinką.

P. patvirtino, kad butą (duomenys neskelbtini) pirko ne atsakovo motina, o ieškovė su atsakovu. Jie sumokėjo pinigus pardavėjui. Po buto pirkimo, ieškovė su atsakovu šį butą atsiremontavo, apsigyveno ir gyveno iki to momento, kol jie apsikeitė butais. Faktiškai jie visą laiką mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus šiame bute. Atsakovo motina nurodyto buto nepirko, jo netvarkė, jame negyveno, nemokėjo mokesčių.

Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai (išlaikymo įsiskolinimo dalyje); patikslintas priešieškinys tenkintinas dalinai(dėk kompensacijos už statinius (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Atsakovas 2014-11-20 pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl I. P. kaltės (t.1, b.l. 3-8). Pradiniu savo reikalavimu Ž. P. neprašė padalinti turto, išskyrus tai, kad prievolę dėl paskolos pagal vekselį R. P. prašė padalinti tarp jo ir I. P. lygiomis dalimis. Šiame pradiniame ieškinyje Ž. P. nieko nemini apie tai, kad jis darbu, medžiagomis ir piniginėmis lėšomis yra prisidėjęs prie namo, pirties ir pavėsinės statybos (duomenys neskelbtini). Tik patikslintame savo ieškinyje (t.1, b.l. 56-62) ieškovas prašė priteisti jam ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini)vertės, padalinti automobilį.

Ž. P. pateikė teismui Eigulių policijos nuovados 2014-08-27 oficialų įspėjimą (t.1, b.l. 10, t.3, b.l. 6), kuriuo I. P. buvo įspėta dėl netinkamo elgesio šeimoje 2014-08-07 apie 03.13 val. kai ji girtuokliavimo ir triukšmavimo. Jis taip pat pateikė 2014-08-27 prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl netinkamo ieškovės elgesio ir sūnaus auklėjimo (t.1, b.l. 41), kuriame nurodė, kad  jo sūnus M. (tuo metu nepilnametis) į namus grįžo apie pirmą valandą nakties, o ieškovė grįžo neblaivi tos pačios nakties apie trečią valandą. Atsakant į šį kreipimąsi (t.1, b.l. 42), Ž. P. buvo nurodyta, kad I. P. išaiškinta jog nepilnamečiai vaikai neturėtų būti paliekami vieni namuose be priežiūros ilgesniam laikui, taip pat patarta, kad suaugusieji ginčus spręstų negirdint vaikams. Nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos apie tai, kad I. P. netinkamai rūpintųsi vaikais ar jos šeimoje būtų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ar jų interesai.

Taip pat atsakovas prie pradinio ieškinio pateikė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius: 2013-11-24 49 000 Lt sumai ir 2013-12-15 – 45 000 Lt. Abiejų vekselių davėjas yra Ž. P., o gavėjas – jo brolis R. P.. Pagal abu šiuos vekselius skoliniai įsipareigojimai nėra įvykdyti.

Ž. P. yra apdraudęs pastatus (duomenys neskelbtini)šiais laikotarpiais: nuo 2013-03-02 iki 2014-03-01, nuo 2007-03-02 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-02 iki 2009-03-01 ir nuo 2014-03-02 iki 2015-03-01  (t.1, b.l. 14-15, 16-17, 18-19, 20-22). Jis taip pat savo vardu yra apdraudęs gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) laikotarpiais nuo 2014-02-21 iki 2015-02-20, nuo 2013-02-21 iki 2014-02-20, nuo 2008-02-21 iki 2009-02-20, nuo 2007-02-21 iki 2008-02-20  ir nuo 2014-02-23 iki 2015-02-22 (t.1, b.l. 28-30, 32-33, 34-35, 36-37, 38-39).

Jis taip pat pateikė sąskaitą-faktūrą (t.12, b.l. 25), kad 2010-10-29 pirko medieną už 10 185,75 Lt, pateikė medienos fotonuotraukas be aprašų.

I. P. vardu yra įregistruotos gyvenamosios patalpos – 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, t.y. 2003-06-16 gautas pagal dovanojimo sutartį (t.1, b.l. 23, t.2, b.l. 19). I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso ir gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 24-26, t.2, b.l. 20-26). Šį turtą ji įgijo pagal 2002-04-10 apskrities viršininko įsakymą ir 1995-08-25 dovanojimo sutartį (t.4, b.l. 103-118). Pagal VĮ Registrų centro 2014-11-11 buvo įregistruoti šie statiniai: rąstinis gyvenamasis namas, kurio nusidėvėjimas 70 proc., lauko virtuvė, kluonas, malkinė ir kiti inžineriniai statiniai.

I. P. vardu yra įregistruotas automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini).

Ž. P. vardu įregistruotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Šias patalpas jis įgijo pagal 2002-12-14 dovanojimo sutartį iš savo motinos (t.1, b.l. 27, t.2, b.l. 27). Ieškovė nurodė, kad ne atsakovo motina A. P., o ji su atsakovu pirko šį butą 2000-10-24 iš V. K., sumokėdami už jį dalimis 32 000 Lt. Atsakovo motina 2002-12-14 šį butą padovanojo atsakovui (t.2, b.l. 28, 29-30). Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji savo ir vaikų gyvenamąją vietą šiame bute deklaravo 2004-01-08 ir buvo įregistruoti iki 2008-02-24 (t.4, b.l. 72-74). BSB „Palydovas-02“ bendrijos pirmininkė savo paaiškinime (t.4, b.l. 75) nurodė, kad ieškovė jų bendrijoje gyvena nuo 2000 m. gruodžio mėnesio. Mokesčiai buvo mokami laiku, tik mokesčių dokumentuose nebuvo nurodoma mokėtojo pavardė. Lietuvos statistikos departamento Dokumentų valdymo skyrius savo 2015-09-02 rašte (t.4, b.l. 76) nurodė, kad ieškovė ir A. I. (P.) už buto (duomenys neskelbtini) 2005-2009 metų laikotarpiu yra apmokėjusios mokesčius už komunalinius patarnavimus. Iš pateiktos buto (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos matyti, kad joje buvo įrašyti visi šio buto savininkai, išskyrus A. P. (t.4, b.l. 77-83). Paskutiniu šio buto savininku įrašytas Ž. P.. Ieškovė taip pat pateikė 2009-08-17 tarp jos ir R. K. sudarytą sutartį dėl balkono (duomenys neskelbtini) stiklinimo (t.4, b.l. 87), sąskaitą dėl durų pirkimo šiam butui (t.4, b.l. 88). A. Ž. P. vardu 2007-01-19 vardu buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis bute (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 119-120). Už komunalines paslaugas šiame bute 2007-2008 metų laikotarpiu mokesčius yra mokėjusi A. I. (P.) (t.4, b.l. 121-144).

A. P. vardu 2000-04-16 buvo sudaryta sutartis su AB „Kauno energija“ (t.5, b.l. 3-4). Jos vardu šiam energijos tiekėjui buvo mokami mokesčiai laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo iki 2008 metų gegužės mėnesio (t.5, b.l. 5-85). Šiuos mokėjimo dokumentus pateikė ieškovė, nurodydama, kad kol ji su šeima gyveno šiame bute, mokesčius mokėjo ji, o kai butą (duomenys neskelbtini) išsikeitė su savo mama A. P., mokesčius už šildymą mokėjo jos mama. A. P. už šio buto šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus niekada nemokėjo, todėl ir neturi tai patvirtinančių dokumentų.

2002-04-04 tarp ieškovės ir UAB „Kauno vandenys“ buvo sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo į butą (duomenys neskelbtini) (t.5, b.l. 88-89). Ieškovė pateikė sąskaitas už sumokėtą į šį butą patiektą vandenį už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės iki 2008m. birželio mėnesio (t.5, b.l. 90-163).

A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos mirties dieną deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas po motinos mirties 2015-07-22 Kauno m. 11-me notaro biure priėmė palikimą pagal testamentą, o 2015-10-08 jam buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (t.8, b.l. 130). Jis motinai priklausiusį butą paveldėjo, o vėliau jį pardavė (dėl šio sandorio nuginčijimo Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla actio Pauliano pagrindu).

Atsakovas pateikė teismui 2014-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti jam priklausančios technikos ir ne į visus pastatus galėjo patekti su turimais raktais. Tuo metu sodyboje nieko nebuvo (t.1, b.l. 64-87).

Teismo 2015-01-20 nutartimi (t.1, b.l. 96-97) buvo sujungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2845-924/2015 ir Nr. 2-1849-713/2015 į vieną civilinę bylą, kuriai paliktas bylos Nr. 2-1849-713/2015. Po šių bylų sujungimo ieškove tapo I. P., o atsakovu – Ž. P.. Civilinėje byloje Nr. 2-1845-713/2015 (vėlesnis numeris 2-2501-947/2016) ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė ieškovė (t.2, b.l. 3-9). Ji prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, dėl jos iširimo kaltu pripažįstant atsakovą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti jiems iš atsakovo išlaikymą bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Šiuo ieškiniu ieškovė neprašė dalinti jokio nekilnojamojo turto.

Iš šalių santuokos liudijimo seka, kad jų santuoka buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 13). Šioje santuokoje yra gimę du vaikai: M. (duomenys neskelbtini) ir N. – (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 14, 15).

Be įvardinto santuokoje įgyto automobilio Mercedes Benz, ieškovė nurodė motorolerį Malajuti F12 Phantom, įregistruotą atsakovo vardu (t.2, b.l. 17).

Iš atsakovo pateiktos pirties ir atviros pavėsinės vertinimo ataskaitos (t.2, b.l. 57-69) seka, kad atvira pavėsinė įvertinta 1158,48 EUR, o pirtis – 21 142,26 EUR.

Šalys pateikė deklaracijas apie savo turtą ir pajamas: I. P. (t.2, b.l. 32-33) ir atsakovas (t.3, b.l. 26-28).

Ieškovė, siekdama įrodyti, jog atsakovas verčiasi nedeklaruojamais darbais, pateikė išrašus iš kompiuterinių skelbimų apie tai, kad atsakovas atlieka žemės kasimo, sniego valymo darbus (t.3, b.l. 118-119). Iš VMI pateiktos pažymos (t.3, b.l. 136) seka, kad atsakovas nuo 2014-06-12 vykdo individualią veiklą „Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma“.

Ieškovės atstovė pateikė teismui mokėjimo kvitus ir sąskaitas, patvirtinančias, kad pastatai (duomenys neskelbtini) buvo statomi ir rekonstruojami ne iš šalių, bet iš trečiųjų asmenų P. lėšų (t.4, b.l. 3-51). Šie mokėjimo dokumentai išduoti A. P. ar A. P. vardu. Mokėjimai atlikti 2007 – 2013 metų laikotarpiu. Didžioji dauguma finansinių dokumentų yra 2007 ir 2008 metų, t.y. to laikotarpio, kai buvo statoma pirtis, pavėsinė. Viso buvo pateikta kvitų ir sąskaitų bendrai 20 726,14 Lt sumai. Iš šių mokestinių dokumentų seka, kad buvo pirktas židinys, įvairios statybinės ir apdailos medžiagos, interjero detalės, mokėta už atliktus su statyba susijusius darbus. Kad sodybą tvarkė ir ja naudojosi P. įrodo jų pateiktos fotonuotraukos (t.8, b.l. 141-146, t.9, b.l. 8-33 bei t.11, b.l. 104-116). A. P. šioje sodyboje nuo 2016-10-12 deklaravo savo gyvenamąją vietą (t.8, b.l. 147). Ji taip pat pateikė papildomus įrodymus apie P. pirktas statybines medžiagas sodybos rekonstrukcijai (t.8, b.l. 148-165), įrodymus apie jos ir sutuoktinio A. P. gautas pajamas (t.8, b.l. 166-179).

Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus (t.9, b.l. 39-44) apie tai, kad jis darbu prisidėjo prie statybos darbų sodyboje (duomenys neskelbtini). Tai 2005-05-10 statybos rangos sutartis pamatų betonavimo ir montavimo darbams, rąstinės pavėsinės surinkimas ir kt. bendros 20 000 Lt darbų vertės. Šių darbų rangovas A. I., dirbantis pagal verslo liudijimą Nr. 10 18 86. Paslaugos pirkimo-pardavimo 2007-09-21 kvitu atsakovas sumokėjo 20 000 Lt už nurodytus darbus. Kvito spausdinimas buvo užsakytas 2012 metais, todėl jis 2007-09-21 dar neegzistavo, todėl atsakovas pagal šį kvitą 2007-09-21 negalėjo atsiskaityti su rangovu A. I. už atliktus statybos darbus. Taip pat atsakovas pateikė kasos pajamų orderio kvitą (t.9, b.l. 42,43) pagal kurį jis 2005-06-07 pirko medienos gaminius už 6084,08 Lt. Dėl šių rašytinių įrodymų ieškovės atstovė prašė priimti atskirtąją nutartį dėl dokumentų klastojimo (t.9, b.l. 63).

Kauno apskrities VMI 2016-11-24 pranešė, kad A. I. 2003 metais nebuvo įsigijęs verslo liudijimo. Metinės pajamų deklaracijos už 2007 metus A. I. taip pat nėra pateikęs. Ž. P. pranešimo apie gautas pajamas ir įsigytą turtą, įsigijimo šaltinius mokesčių inspekcijai taip pat nėra pateikęs (t.9, b.l. 71).

Taip pat VMI savo 2016-12-12 rašte nurodė (t.11, b.l. 103), kad A. I. vardu registruota individuali veikla buvo nuo 2005-05-31 iki 2005-12-16 ir nuo 2012-05-25. Jo vardu individuali veikla nėra išregistruota.

Taip pat atsakovas pateikė teismui antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.9, b.l. 98-134), kuriame nurodyta, kad 2017-01-20 jis su atsakovu ir turto vertintoju V. Š. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, kur yra du gyvenamieji namai, ūkinis pastatas, šulinys bei pavėsinė. Turto vertintojas išmatavo trijose vietose tvenkinio gylį bei iš akmenų sumūrytą, šalia tvenkinio esančią sienelę. Jis taip pat išmatavo sodyboje esančius šulinius bei melioracijos griovį. Atsakovas pasigedo lentų ir dalies plytų.

Tretieji asmenys Anastazija ir A. P. pateikė teismui įrodymus apie jų turėtas transporto priemones. Jie nurodė, kad statyboms (duomenys neskelbtini) jie naudojo savo turimas santaupas, pardavė turėtus automobilius.

M. K. savo rašte (t.4, b.l. 86) yra nurodžiusi, kad 1994 metais ji yra padovanojusi I. I. 35 000 USD, nes jos mama N. sunkiai gyvena.

Ieškovė pateikė iš atsakovo elektroninio pašto kopijas (t.6, b.l. 33-45), kur fiksuojamas O. F. elektroninis adresas. Nuotraukose fiksuojamas atsakovas su nurodyta moterimi laisvalaikiu, išvykoje. Tos pačios moters nuotraukos, jai esant nėščiai, su mažu vaiku. Šiai moteriai atsakovas 2015-10-15 yra pardavęs jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po motinos mirties (t.6, b.l. 46-47 ir 51-52).

Ieškovės 1994-01-01 – 2015-12-08 laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimu draudžiamosios pajamos sudarė 3973,34 Lt (t.6, b.l. 67-68).

Atsakovo 2015 metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta 12 976,20 apmokestinamų pajamų suma (t.7, b.l. 144-146).

Butas (duomenys neskelbtini) 2016-01-18 buvo parduotas T. A. už 16 500 EUR. (t.7, b.l. 31-37).

Ieškovė užsakė 2016-05-02 parengti projektavimo sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos (t.8, b.l. 23-29). Šis projektas buvo parengtas. Buvo pastatytas karkasinis namas. Ieškovės atstovė pateikė medžiagų ir darbų pirkimo kvitus, susijusius su šio namo rekonstrukcija (t.8, b.l. 30-115). Atstovė nurodė, kad šias statybines medžiagas ir paslaugas pirko P., jie jai ir perdavė pateiktuosius kvitus. Kadangi ieškovė pripažino, jog namą bei kitus jo priklausinius statė ir rekonstravo P., teismas 2016-10-12 protokoline nutartimi juos įtraukė į procesą trečiaisiais asmenimis (t.8, b.l. 117).

Ieškovės atstovė pateikė teismui liudytojos G. M. raštu duotus ir notarės patvirtintus parodymus (t.9, b.l. 5-7). Ji nurodė, kad šiuo metu gyvena Vokietijoje, į Lietuvą atvyksta retai. Buvo atvykusi į teismo posėdį, bet kadangi teismo posėdis neįvyko, ji neturėjo galimybės paliudyti teisme. Taip pat nurodė, kad pažįsta šalis nuo 2004-2005 metų, kai su I. P. pradėjo dirbti Urmo bazėje Sati salone. Žino, kad šalys gyveno I. mamos bute (duomenys neskelbtini)., o jos mama tuo metu gyveno jų bute (duomenys neskelbtini) minėjo, kad šį butą jie nusipirko kartu su atsakovu, už jį sumokėdami pinigus per kelis kartus. Tuo metu nebuvo jokios kitos kalbos apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra ne jų, šį turtą jie laikė jų bendru turtu, juo rūpinosi. Ji yra lankiusis sodyboje (duomenys neskelbtini), yra mačiusi senąjį namą. Ta sodyba rūpinosi I. mama. Jos vyras P.  šioje sodyboje dirbo įvairius darbus, prie jos pora kartų yra atsivežęs statybinių medžiagų. Bendraujant iš kalbos ji supratusi, kad visi sodybos rekonstrukcijos darbai yra atlikti P.. I. yra minėjusi, kad ji su atsakovu tai sodybai yra pirkusi baldus. I. jai taip pat minėjo, kad atsakovas susirado kitą moterį, ji dėl to labai išgyveno. Ji pati 2013 metais susitiko atsakovą su kita moterimi prie Prisikėlimo bažnyčios lifto. Jis su ta moterimi kalbėjosi rusiškai. Ji matė kaip atsakovas per I. gimtadienį savo mobiliame telefone žiūrėjo pornografinius filmus, tai matė ir jų dukra.

N. P. lanko jojimo treniruotes. Abonentinio mokesčio mėnesinė kaina yra 90,00 EUR (t.9, b.l. 73).

Ieškovei nuo 2008-02-26 iki senatvės pensijos yra nustatytas nuo 40 iki 55 procentų darbingumo lygis (t.9, b.l. 79). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie jos gautas pajamas laikotarpiu nuo 2000 m. kovo mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio (t.9, b.l. 80-89).

Tretieji asmenys A. ir A. P. pateikė banko išrašus apie jų pajamas ir išlaidas (t.9, b.l. 115-155). A. P. bankinius pavedimus, sąskaitose esančias lėšas pateikė ir trečiojo asmens R. P. atstovė pagal teismo išduotą liudijimą (t.10, b.l. 3-67). Ji taip pat pateikė ir kitus įrodymus apie šalių įgytą, turimą turtą ir gautas pajamas (t.10, b.l. 69-155, t.11, b.l. 3-87).

Atsakovas pateikė teismui antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.11, b.l. 129-134), kuriame nurodoma, kad turto vertintojas V. Š. išmatavo sodyboje esančio tvenkinio plotį, kad atsakovas pareiškė, jog pasigenda dalies sodyboje buvusių lentų, plytų. Pateikė antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.12, b.l. 74-96), kur konstatuota, jog atsakovo pateiktos nuotraukos fotografuotos sodyboje (duomenys neskelbtini), kad nuotraukose užfiksuotas medienos kiekis yra mažesnis, negu ieškovės pateiktose nuotraukose.

Taip pat atsakovas pateikė liudytojų A. I. ir R. K. notaro patvirtintus parodymus (t.12, b.l. 97-102).

Iš Socialinės paramos skyriaus buvo gauti įrodymai apie I. P. ir jos šeimai išmokėtas socialines pašalpas 2010-12-01 – 2012-09-01 laikotarpiu (t. 12, b.l. 105-156, t. 13, b.l. 3-116). Šie įrodymai rodo, kad šalys neturėjo tiek lėšų, kad būtų galėjusios vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus Kuodiškių kaime.

Jis taip pat pateikė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 108 D (t.12, b.l. 33-62), kuriame įverttinti tvenkinio kasimo ir įrengimo darbai 55 882,26 EUR.

Atskiri ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, jų tenkinimo arba atmetimo pagrindai

Dėl santuokos nutraukimo

Šalys (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, kuri yra įregistruota  Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1891 (t.2, b.l. 13). Šioje santuokoje gimė du vaikai. Sūnus bylos nagrinėjimo eigoje sukako pilnametystę; šalys turi nepilnametę dukrą N., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė teigia, kad santuokinis gyvenimas nutrūko 2013 metų pabaigoje, 2014 metų pradžioje. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad jų santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs senai. Iš esmės nekilo ginčo, kad šalių santuoka yra iširusi, jos atkurti nėra jokių realių galimybių, tačiau kilo ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, buvo neištikimas ir naudojo psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu bei fizinį smurtą jos ir sūnaus atžvilgiu. Atsakovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad ieškovė mėgo vartoti alkoholį, bendrauti su draugais.

Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas [...] ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; šio straipsnio 3 dalis nustato, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės jeigu [...] jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, žiauriai elgėsi su ja ir kitais šeimos nariai, dėl ko įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.

Ieškovė pateikė teismui iš atsakovo elektroninio susirašinėjimo nuotraukas, kuriose jis su kita moterimi; kad ta pati moteris nėščia nusifotografavusi nuoga (t.6, b.l. 33-46). Atsakovas pripažino, kad tos nuotraukos yra iš jo kompiuterio, tačiau atsakovo atstovas teisminių ginčų metu teigė, kad tos nuotraukos į atsakovo kompiuterį galėjo būti ieškovės įkeltos tuo metu, kai atsakovui teismas buvo uždraudęs artintis prie ieškovės ir vaikų, o kompiuteris buvo likęs pas ieškovę. Teismas atmeta šį atsakovo atstovo aiškinimą, nes byloje apklaustas šalių sūnus M. paliudijo, kad jis tėvą su ta pačia moterimi matė (duomenys neskelbtini). Moters nėštumas nuotraukoje rodo, kad galimai tai jos ir atsakovo būsimas kūdikis, priešingu atveju mažai tikėtina, kad moteris savo nėštumą demonstruotų svetimam vyriškiui.

Atsakovas 2016-04-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-186-668/2016 (LITEKO duomenys) buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Bausmes subendrinus, galutinė bausmė jam buvo paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikui. Atsakovas buvo nuteistas už tai, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnamečius vaikus, grąsino jiems ir ieškovei.

Atsakovo neištikimybę santuokos metu paliudijo liudytojai: G. M., R. K., V. S., trečiasis asmuo A. K. P..

G. M. parodė, kad iš ieškovės žino, jog atsakovas, dirbdamas M., susirado kitą moterį. Ieškovė dėl to labai išgyveno. Taip pat ieškovė jai nurodė, jog žino, kad atsakovas su ta moterimi buvo jai neištikimas. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji atsakovą su kita moterimi matė 2013 metais K.. Jie kalbėjo rusiškai (t.9, b.l. 5-7). Ji matė kaip atsakovas vaikų akivaizdoje žiūrėjo pornografinius filmus.

Analogiškas aplinkybes paliudijo ir kiti paminėti liudytojai bei trečiasis asmuo.

Kadangi ieškovė prašė priteisti įskolinimą vaikų išlaikymui, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą vaikams, laikytina, kad jis taip pat ir nesirūpino šeima, nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad šeima būtų iširusi dėl ieškovės kaltės. Jis pateikė teismui nutarimą, kuriuo ieškovė įspėta dėl girtavimo ir netinkamo elgesio (t.1, b.l. 10), tačiau vėliau Vaiko teisių apsaugos tarnybai patikrinus ir išsamiai ištyrus šį faktą buvo konstatuota, kad ieškovė elgiasi tinkamai, prižiūri ir rūpinasi savo vaikais. Kitokių netinkamų ieškovės gyvenimo epizodų byloje nebuvo nustatyta. Šis vienintelis faktas –  įspėjimas – negali būti laikomas priežastimi dėl ko iširo šalių santuoka.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš jo ieškovei priteistina 1448 EUR neturtinė žala (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgė į atsakovo netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu – tai, kad dėl jo netoleruotinų veiksmų iširo santuoka, kas sukėlė ieškovei didelius išgyvenimus, sugriovė jos lūkesčius dėl darnios šeimos, jo grubus elgesys sukėlė fizinį ir psichologinį skausmą. Visi išgyvenimai, susiję su šeimos iširimu sukėlė skausmą ne tik ieškovei, bet ir vaikams, dėl ko pablogėjo jų visų sveikata.

Išregistruojant santuoką, šalims paliktinos santuokinės pavardės: „P.“ ir „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys neprašė viena iš kitos išlaikymo sau, todėl šis klausimas nebuvo nagrinėjamas. Be to, pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, jis negalėtų prašyti išlaikymo sau iš kito sutuoktinio (CK 3.70 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametės dukters išlaikymas, gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo įsiskolinimo klausimai

Šalių santuokoje gimė du vaikai: sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini), o duktė N. – (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 14, 15). Šiuo metu sūnus M. yra sukakęs pilnametystę, o dukrai N. spalio mėnesį sukaks penkiolika metų.

Ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė prašo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o atsakovas su tokiu prašymu sutinka. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pasisakiusi šioje byloje sutiko su tokia dukters gyvenamosios vietos nustatymo tvarka (t.2, b.l. 41). Nepilnametė dukra taip pat pageidauja gyventi kartu su ieškove. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas nepilnametės dukters atžvilgiu yra vartojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl ir dėl šios aplinkybės dukters gyvenamoji vieta su juo būtų negalima. Dėl šios aplinkybės taip pat nespręstina dukters bendravimo tvarka su tėvu, nors tokio prašymo šalys net nebuvo išreiškusios.

Ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 260 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutinka mokėti po 180 EUR kas mėnesį.

Ieškovė pateikė teismui būtinų dukters išlaikymui lėšų paskaičiavimą (t. 6, b.l. 48-50). Šios lėšos nėra perteklinės, o būtinos vaiko poreikių tenkinimui, t.y. jo visapusiškam vystimuisi, auklėjimui ir tobulinimuisi. Teismas, nustatydamas nepilnametės dukters išlaikymą iš atsakovo po 260 EUR, atsižvelgė į tai, kad ji yra penkiolikos metų amžiaus, kad dėl tėvo neleistinų veiksmų jos atžvilgiu patyrė fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo jos sveikata. Vaiko sveikatos atstatymui reikalingas papildomas pagerintas maitinimas, atitinkami medikamentai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad dukra išimtinai rūpinasi tik ieškovė, todėl atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti materialiai prie dukters išlaikymo. Ieškovei nuo 2016-04-02 iki senatvės pensijos amžiaus sukakties (2038-10-23) nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (t.9, b.l. 79). Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl pajėgus uždirbti, kad reikiamai prisidėtų prie dukters išlaikymo (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis bei LAT nutartis 3k-3-307/2006).

Byloje 2015-02-27 nutartimi nustatyta, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui neteikia lėšų (t.2 b.l. 120-121), todėl nurodyta nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatytas išlaikymas vaikams po 145 EUR kas mėnesį.

Ieškovė teigia, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2013-11-01, tačiau byloje yra įrodymų, kad atsakovas išlaikymą vaikams po 250 Lt teikė nuo 2014 metų liepos mėnesio iki spalio mėnesio (t.1, b.l. 44-48). Sūnus M. pilnametystę sukako 2015-06-09. Ieškovė įsiskolinimą prašo priteisti tik dukrai. Kadangi teismo 2015-02-27 nutartimi išlaikymas buvo priteistas po 145 EUR, todėl teismas pripažįsta įsiskolinimą nuo 2013-11-01 iki 2015-02-27 po 145 EUR kas mėnesį, atskaičius mokėtas sumas po 72 EUR (250 Lt) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos iki spalio mėnesio imtinai (16 mėn. x 145 = 2320 EUR; 72 EUR x 5 mėn. = 360 EUR; 2320 EUR – 360 EUR = 1960 EUR). Todėl iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui įsiskolinimas priteistinas 1960 EUR. 

Turto padalinimas

Ieškovė teigia, kad santuokos su atsakovu metu įgijo šį turtą: lengvąjį automobilį Mercedes Benz, motorolerį, butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažįsta, kad santuokos metu įgijo automobilį Mercedes Benz, motorolerį, pastatė pirtį ir pavėsinę (duomenys neskelbtini), rekonstravo (perstatė) gyvenamąjį namą, sutvarkė aplinką.

Nėra ginčo dėl to, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso:

3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini),

182/431 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir

žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas tarp sutuoktinių nedalijamas.

Dėl automobilio ir motorolerio padalinimo

Šalys iš esmės sutiko su automobilio Mercedes Benz  S400, (duomenys neskelbtini) įvertinimu 4000 EUR.  Šis automobilis yra įregistruotas ieškovės vardu, o juo naudojasi atsakovas. Tas aplinkybes patvirtino šalių sūnus M. P.. Ieškovė prašė, kad automobilis būtų natūra priteistas atsakovui, o jai iš atsakovo priteista 2000 EUR piniginė kompensacija. Atsakovas prašė atvirkščiai, t.y. kad automobilis būtų priteistas ieškovei, o jam iš ieškovės priteista 2000 EUR piniginė kompensacija. 

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), todėl šalių santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys ilgą laiką (nuo 2014 metų) negyvena kartu, automobiliu naudojasi atsakovas, todėl jis jam ir priteistinas. Kadangi šalys sutiko su automobilio įkainavimu, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 EUR piniginė kompensacija už šį turtą (CK 3.116 straipsnio 3 dalis).

Santuokos metu buvo įgytas motoroleris Malaguti F12 Phantom, (duomenys neskelbtini). Jis įregistruotas atsakovo vardu. Šalys motorolerį įvertino 290 EUR (t.2, b.l. 3-9). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis motorolerį nupirko ir padovanojo sūnui. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes ir šiuo metu motoroleris yra įregistruotas atsakovo vardu. Kadangi tai yra turtas, įgytas šalių santuokos metu, jis dalintinas lygiomis dalimis sutuoktiniams. Motoroleris natūra paskirtinas atsakovui, nes ieškovė niekada juo nesinaudojo ir nesinaudoja, o ieškovei iš atsakovo priteistina 145 EUR piniginė kompensacija. Viso ieškovei iš atsakovo už santuokos metu įgytą turtą priteistina 2145 EUR piniginė kompensacija.

Ginčytinos priklausomybės turto padalinimo klausimų sprendimas

Dėl buto (duomenys neskelbtini)

Ieškovė teigia, kad jie su atsakovu šį butą įsigijo iš V. K. 2000 metais, sumokėdami jam dalimis viso 8 000 USD arba pagal tuometinę vertę 32 000 Lt. Šį butą jie įsigijo atsakovo motinos A. P. vardu, bijodami, kad galimai į jį ateityje gali būti nukreipti skolų išieškojimai.

Atsakovas teigia, kad šį butą asmeninės nuosavybės teise įsigijo jo velionė motina A. P., o vėliau šį butą ji padovanojo jam. Dar vėliau jis šį butą pardavė.

Byloje nustatyta, kad šalims susituokus (duomenys neskelbtini), jie apsigyveno pas ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini). Jie labai norėjo gyventi atskirai nuo tėvų, todėl labai taupė pinigus, kad įsigytų savo būstą. Ieškovės draugė L. P. pranešė, kad jos name (duomenys neskelbtini) asmuo pardavinėja butą. Šalys nuvyko apžiūrėti buto ir nutarė jį pirkti. Jie neturėjo visos prašomos už parduodamą butą pinigų sumos, todėl su pardavėju V. K. sutarė, kad už butą atsiskaitys dalimis. Tarp V. K. ir atsakovo motinos A. P. 2000-10-24 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (t.2, b.l. 28). Sutarties pasirašymo dieną pardavėjui buvo sumokėta 20 000 Lt arba 5 000 USD, o vėliau sumokėta likusi 12 000 Lt arba 3 000 USD suma.

Nors butas buvo nupirktas atsakovo motinos vardu, tačiau nuo pat jo įsigijimo pradžios šalys butą remontavo, ruošėsi jame įsikurti ir galiausiai atsiremontavę įsikūrė, čia deklaruodami savo ir vaikų gyvenamąsias vietas. Atsakovo motina 2002-12-14 butą padovanojo ir perdavė atsakovui (t.2, b.l. 29-30, t.3, b.l. 36-38). Vėliau šalys šį butą išsikeitė su ieškovės tėvais į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė šį turtą vertina kaip jos ir atsakovo bendrą jungtinę nuosavybę, o atsakovas – kaip jo asmeninę nuosavybę ir prašo šio turto nedalinti.

Teismas vertina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)yra šalių bendra jungtinė nuosavybė, todėl turėtų būti dalinamas pusiau lygiomis dalimis.

Kad šis turtas yra šalių bendra jungtinė nuosavybė įrodo šie byloje esantys įrodymai:

Buto pardavėjo V. K. rašytiniai paaiškinimai, patvirtinti notaro (t.6, b.l. 26, t.12, b.l. 7-11), kuriuose nurodoma, kad tikrieji ginčo buto (duomenys neskelbtini) pirkėjai pagal 2000-10-24 pirkimo-pardavimo sutartį buvo ieškovė su atsakovu. Pardavėjas taip pat nurodė, kad šalys jam sumokėjo pinigus – 8 000 USD - už parduodamą butą. Jis nurodė ir tą aplinkybę, kad sandorio sudaryme dalyvavo atsakovo motina, tačiau su ja nebuvo tariamasi nei dėl sutarties sąlygų, juo labiau jokių pinigų jis ir atsakovo motinos negavo.

Atsakovas ginčo buto pardavėjo parodymus prašė vertinti kritiškai, nes juos galėjo įtakoti ieškovė. Teismui nekyla abejonių trečiojo asmens V. K. parodymų tikrumu, nes jie yra patvirtinti atitinkamus įgaliojimus turinčio notaro. Be to, šis asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jam nėra reikalo neteisingai nurodyti buto pirkimo-pardavimo aplinkybių. Buto pardavėjas, pardavęs butą išvyko į JAV, kur gyvena ir šiuo metu. Ieškovė netgi nežinojo kur jis yra išvykęs. Šį asmenį surado su teismo pagalba. Ne ieškovė jam įteikė teismo procesinius dokumentus, o teismas, gi, trečiasis asmuo V. K. savo paaiškinimą dėl buto pirkimo-pardavimo pateikė teismui kaip atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį be ieškovės inspiracijos, paraginimo ar paprašymo.

Kad šalys butą įgijo kaip bendrą jungtinę nuosavybė, įrodo aplinkybės, kad jie šį butą remontavo, stiklino balkoną, pirko slenkančių konstrukcijų spintą, kitas remontui reikalingas prekes (t.4, b.l. 89-90). Jie šiame atremontuotame bute apsigyveno, deklaravo savo ir vaikų gyvenamąsias vietas, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pirkėja A. P. niekada šiame bute negyveno, nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos (t.4, b.l. 129), nes ji turėjo savo butą (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties paveldėjo atsakovas. Ji niekada nemokėjo mokesčių už komunalinias paslaugas, teikiamas šiam butui. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad šalys butu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojosi kaip savo bendra jungtine nuosavybe. Nors ieškovė žinojo, kad šis butas įgytas uošvės vardu, tačiau nesant ginčo, jai niekada nekilo abejonės dėl buto kaip jos ir atsakovo bendro turto statuso. Šį faktą patvirtina ir tai, kad šalys butą (duomenys neskelbtini) 2007 metais išsikeitė su ieškovės tėvais į butą (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento už komunalines paslaugas bute (duomenys neskelbtini) mokesčius mokėjo tretieji asmenys P. (t.4, b.l. 121-144, visas t.5, t.8, b.l. 30-115, 148-165, t.9, b.l. 128-155). Šias aplinkybes taip pat patvirtina SB „Palydovas-02“ Demokratų g. 43 namo pirmininkė L. M., kuri savo rašte (t.4, b.l. 75) nurodė, kad ieškovė šiame name gyveno nuo 2000 metų gruodžio mėnesio ir ji visą laiką mokėjo mokesčius.

Ieškovės ir trečiųjų asmenų P. pateikti mokėjimo kvitai už komunalinius patarnavimus (duomenys neskelbtini) esančiame bute taip pat įrodo, kad ne A. P. mokėjo mokesčius, o faktiniai buto gyventojai – ieškovė, o apsikeitus butais – P.. Tai rodo, kad nors pirkėja pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įvardinta A. P., tačiau faktiniai šio buto pirkėjai buvo šios bylos šalys.

Apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendra šalių jungtinė nuosavybė patvirtino ir liudytojai: L. P., V. Š., V. S., G. M..

Liudytoja L. P. parodė, kad ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) name, žinojo, kad V. K. parduoda savo butą. Ji taip pat žinojo, kad ieškovė su atsakovu ieško pirkti buto, todėl pranešė jai apie parduodamą butą. Žino, kad šalys šį butą įsigijo, jį remontavo. Atremontavus šį butą, jame pasigyveno ieškovė, atsakovas ir jų vaikai.

Liudytoja V. Š. parodė, kad šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini), jį remontavo, jame apsigyveno, o vėliau išsikeitė į kitą butą.

Liudytoja G. M. parodė, kad šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Šalys šį butą laikė jų bendru turtu, juo rūpinosi. Jokių kalbų, kad šis butas priklausytų kažkam kitam, niekada nebuvo. Ji žino ir paliudijo aplinkybes, kad šalys už butą sumokėjo ne iš karto, o per kelis kartus. Vėliau šalys šį butą išsikeitė su ieškovės tėvais.

Byloje yra pateiktas notarės V. J. patvirtinimas, kad A. P. su pardavėju V. K. galutinai atsiskaitė (t.3, b.l. 129). Teismas šį įrodymą vertina ne kaip atskirą sandorį, patvirtinantį, kad pirkėja su pardavėju atsiskaitė, o kaip pirkimo-pardavimo sandorio užbaigimą. Kadangi visuma byloje surinktų įrodymų rodo, jog A. P. ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė tik dėl akių, apsimetant, kad ji yra tikroji buto pirkėja, todėl šį atsiskaitymą patvirtinantį įrodymą teismas taip pat vertina kaip negaliojančio sandorio išdavą.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas 2000-10-24 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo V. K. ir A. P. laiko apsimestiniu sandoriu. Sandorio subjektų valia, tiksliau pirkėjos valia, nebuvo sukurti pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Pirkėja neturėjo poreikio sau nuosavybės teise įsigyti butą (duomenys neskelbtini), nes ji turėjo kitą tinkamą gyventi būstą, ten buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir pastoviai ten gyveno, turėjo savo verslą. Atvirkščiai – bylos šalys neturėjo savo atskiro būsto, norėjo ir siekė jį turėti. Taupė pinigus, ieškovės iniciatyva buvo surastas parduodamas butas. Ieškovė ir atsakovas vedė derybas su buto pardavėju dėl jo pirkimo-pardavimo. Jie sumokėjo dalimis pinigus už perkamą butą. Tik jie šį butą remontavo, o atsiremontavę jame apsigyveno su vaikais, deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Tik jie naudojosi įsigytu butu, mokėjo mokesčius – šiuo turtu disponavo kaip savo nuosavybe. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

LAT savo 2013-12-27 nutartyje Nr. 3k-3-703/2013 yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti ar ginčo sandoriai yra apsimestiniai, vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Taip pat LAT 2016-09-23 nutartyje Nr. 3k-3-405/2016 išaiškinta, kad apsimestiniu gali būti laikomas tik toks sandoris, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Teismas turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti ar sandorį sudariusių asmenų valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar priešingai – tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisų, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (taip pat LAT 2011-01-28 nutartis Nr. 3k-3-26/2011).

Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo subjekto, svarbu nustatyti sutarties sudarymo tikslą, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kam atsirado teisės ir pareigos po sutarties sudarymo. A. P. pirkimo-pardavimo sandoriu neketino įgyti teisių ir pareigų į butą (duomenys neskelbtini). Atvirkščiai – šį butą siekė nuosavybės teise įsigyti šalys savo šeimos poreikiams.

Pripažinus negaliojančiu pirminį 2000-10-24 sudarytą buto įgijimo sandorį, turėtų būti panaikintas ir vėlesnis sandoris, kurio viena iš šalių yra pirmojo sandorio šalis – pirkėja, t.y. turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas 2002-12-14 tarp dovanotojos A. P. ir apdovanotojo atsakovo sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini)dovanojimo sandoris, nes CK 1.95 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris, laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Atsakovas ieškovės ieškinio reikalavimams dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir jų panaikinimo prašo taikyti ieškinio senatį. Šis jo reikalavimas netenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nors ieškovė ir žinojo, jog butas (duomenys neskelbtini) yra nupirktas jos uošvės A. P. vardu, tačiau jos šeima šiuo turtu naudojosi kaip jos ir atsakovo bendra jungtine nuosavybe: šį butą remontavo, jame pastoviai gyveno, visi šeimos nariai buvo deklaravę gyvenamąsias vietas, mokėjo mokesčius. Ieškovės teisė į bendrą jungtinę nuosavybę nebuvo ribojama, nebuvo trukdoma ja naudotis. Poreikis ginti pažeistą teisę dėl šio objekto – buto (duomenys neskelbtini)– atsirado tada, kai iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo tarp šalių kilo ginčas dėl santuokinio turto apimties, jo priklausomybės.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas laiko, jog ieškovei teisė į ieškinio pareiškimą atsirado tuo metu, kai atsakovas šioje byloje savo ieškinio reikalavime nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė. Dėl to mano, jog ieškovė nepraleido senaties termino ginti savo pažeistą teisę dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos ir atsakovo bendra jungtine nuosavybe. Be to, CK 3.129 straipsnis nustato, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium nuo 2013 m. pabaigos ar tai 2014 m. pradžios. LAT savo nutartyse (Nr. 3k-3-449/2003, 3k-3-551/2006, 3k-3-292/2008) yra nurodęs, kad dėl nekilnojamojo daikto, esančių sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe padalijimo senaties terminas netaikomas. LAT savo suformuotoje praktikoje pasisako, jog yra svarbu nustatyti ieškinio senaties pradžios laiką, t.y. laiką, kai asmuo realiai sužinojo apie jo pažeistą teisę (e3k-3-407/2015, 3k-3-553/2010).

Kaip yra byloje nustatyta, šį ginčo butą atsakovas perleido kitiems asmenims. Ieškovė šių sandorių naikinti neprašo, tačiau prašo, pripažinti jai teisę į ½ dalį šio turto ir priteisti piniginę kompensaciją - pusę šio turto vertės, t.y. 13 350 EUR. Butas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 26 700 EUR. Atsakovas šios įvertinimo neginčijo, todėl laikoma, jog jis su tokiu įvertinimu sutiko.

Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) padalinimo

Ieškovei senelė iš motinos pusės 1995-08-25 padovanojo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 103-104). Namo priklausiniai buvo: pagalbinis ūkio pastatas, kluonas, malkinė, kiti inžineriniai statiniai. Ieškovės vardu taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos senelei iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį taip pat (duomenys neskelbtini)– toje vietovėje, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Faktiškai šia sodyba naudojosi ir rūpinosi ieškovės motina su savo vyru – A. P. ir A. K. P.. Tuo metu, kol dar nebuvo galutinai nutrūkę šalių santuokiniai ryšiai, sodyboje buvo pastatyta pirtis, pavėsinė, tvarkoma aplinka. Atsakovas dalinai prisidėjo prie pavėsinės ir pirties statybos darbais ir dalinai (kartu su ieškove) ir piniginėmis lėšomis. Ieškovė pripažino, kad atsakovo indėlis į šių pastatų statybą sudaro apie 1594 EUR.

Atsakovas teigia, kad jis ženkliai prisidėjo prie pavėsinės ir pirties statybos, taip pat prisidėjo darbu ir medžiagomis prie aplinkos tvarkymo ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Jis savo indėlį į šio turto sukūrimą ir pagerinimą vertina 48 994,67 EUR, todėl pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovas prašo pripažinti jo ir ieškovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jam priteisti ½ šio turto vertės dalį, t.y. 11 150,37 EUR už pirties ir pavėsinės ½ dalį, 33 500 EUR kompensaciją už gyvenamąjį namą bei 4 344,30 EUR už atliktą gyvenamajame name rekonstrukciją.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad faktiškai sodyboje (duomenys neskelbtini) gyveno tretieji asmenys A. ir A. K. P.. Jie rūpinosi sodyba, ženkliai prisidėjo prie pavėsinės, pirties statybos, vieni rekonstravo gyvenamąjį namą taip pat didesne dalimi prisidėjo prie aplinkos sodyboje sutvarkymo. Šiuos faktus patvirtina sekantys įrodymai:

Liudytojų parodymai.

Liudytoja V. S. parodė, kad sodybos faktiniai šeimininkai buvo P.. Jie atvykdavo pas juos į sodybą pasisvečiuoti. Matė, kad statybos ir rekonstrukcijos darbais užsiiminėjo pagrinde A. P.. Atsakovą sodyboje matydavo retai. Vėliau sužinojo, kad jis susirado kitą moterį, paliko šeimą. Ji matė kaip P. apie 2006-2007 metus statė pavėsinę ir pirtį, o vėliau perstatinėjo gyvenamąjį namą. Mano, kad P. statybas vykdė savo lėšomis, nes pas ją prašė paskolinti 5000 Lt.

L. R. K. parodė, kad P. pažįsta nuo 1998 metų. Ji įsitikinusi, kad sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) priklauso P., nes ji šia sodyba rūpinosi kaip savininkė, t.y. sodyboje praleisdavo labai daug laiko, joje šeimininkavo, rūpinosi statybomis ir aplinkos tvarkymu. Pastatė pavėsinę, pirtį, perstatė gyvenamąjį namą, sutvarkė aplinką sodyboje. Visuomet ši sodyba buvo įvardijama kaip „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė į sodybą atvykdavo dažnai, o atsakovas retai. Yra mačiusi atsakovą dirbant sodyboje su savo technika.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji su vaikais dažnai nuvažiuodavo į P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad šioje sodyboje nuolat dirbo tik P., kiti šeimos nariai prie statybos, aplinkos tvarkymo darbų prisidėdavo epizodiškai. Ji žino, kad P. sodyboje pastatė pavėsinę, pirtį, perstatė gyvenamąjį namą, iškasė tvenkinį, sutvarkė aplinką. Atsakovas prie aplinkos sutvarkymo prisidėjo su savo technika.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji su ieškove kartu dirbo, daug kartų lankėsi pas ją sodyboje (duomenys neskelbtini). Ji buvo įsitikinusi, kad ši sodyba priklauso ieškovės motinai A. P.. Jai toks įspūdis susidarė dėl to, kad sodyboje viskuo rūpinosi A. P.. Statybomis ir aplinkos tvarkymu užsiėmė A. P.. Jis sodyboje dirbo įvairius darbus: vežė statybines medžiagas, statė. Pirtis buvo pradėta statyti apie 2005 metus.

Trečiųjų asmenų A. ir A. K. P. banko sąskaitų išrašai už 2006 – 2016 metus rodo, kad jie gaudavo gerus atlyginimus, turėjo pakankamai lėšų vykdyti statybas (t.9, b.l. 115-154 t.10, b.l. 3-67, t.8, b.l. 166-167 bei b.l. 168-179 t.6, b.l. 69-75 taip pat b.l. 76-82). Išlaidos, nurodytos šiose bankų sąskaitose sutampa su tuo periodu, kai (duomenys neskelbtini) buvo statoma pavėsinė, pirtis, perstatomas gyvenamasis namas. Taip pat iš šių sąskaitų matyti, kad A. K. P. atsiskaitydavo už perkamas statybines medžiagas. Iš šių įrodymų seka, kad P. 2004 – 2015 metų laikotarpiu turėjo 155 281,40 EUR pajamų. Šių pajamų pakako vykdyti paminėtas statybas (duomenys neskelbtini) sodyboje.

Kvitais, esančiai byloje įrodyta, kad P. pirties ir pavėsinės statybinėms medžiagoms išleido 14 138,73 EUR (t.4, b.l. 4-59), gyvenamojo namo statybai išleido 18 143,24 EUR (t.8, b.l. 30-85 ir t.8, b.l. 86-115).

Byloje pateiktos nuotraukos įrodo, kad praktiškai prie visų statybos darbų sodyboje prisidėjo tik P. ir jų pagalbininkai (talkininkai). Sodybos aplinka buvo pradėta tvarkyti 2000 metais, 2006-2008 metais buvo liejami pamatai pirčiai ir pavėsinei, buvo statoma pirtis, pavėsinė, židinys. Akmeninė siena prie tvenkinio buvo statoma 2010 metais, akmenimis buvo išgrįsti kiemo takeliai, pastatyti kiemo vartai. Garažas buvo statomas 2014 metais, o namo rekonstrukcija pradėta 2015 metais, o pabaigta 2016 metais. Namui buvo liejami pamatai, formuojamas karkasas ir montuojamos karkaso sienos (t.8, b.l. 141-146, t.9, b.l. 9-33, t.11, b.l. 105-143).

Trečiojo asmens R. P. atstovės iniciatyva pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos apie šalių šeimos gautas pašalpas 2000-2014 metų laikotarpiu (t.9, b.l.  80-90, t.10, b.l. 69-155, t.11, b.l. 3-87) rodo, kad šalys neturėjo pakankamai savo lėšų, kad galėtų savarankiškai vykdyti pavėsinės, pirties statybas, gyvenamojo namo rekonstrukciją.

Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2014 metų pradžios gyveno atskirai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės ir vaikų atžvilgiu, jam buvo uždrausta artintis prie jų. Dėl to neįtikėtina, kad esant tokiai situacijai atsakovas būtų prisidėjęs prie ieškovės vardu įregistruotos sodybos gerinimo. Šias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas (t.8, b.l. 131).

Atsakovas nepateikė patikimų objektyvių įrodymų, kad jis savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie pavėsinės, pirties statybos ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei aplinkos sutvarkymo (duomenys neskelbtini), išskyrus tai, kiek šį jo reikalavimą pripažįsta ieškovė ir tretieji asmenys A. ir A. K. P.. (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas pateikė teismui statybos rangos sutartį Nr. 20050510 (t.9, b.l. 39-40), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą (t.9, b.l. 41), kasos pajamų orderio kvitą Nr. 135 (t.9, b.l. 42), PVM sąskaitą-faktūrą (t.9, b.l. 43), krovinio važtaraštį (t.9, b.l. 44). Šiuo įrodymus teismas vertina kritiškai, o dėl jų pasisakys atskirtojoje nutartyje. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-24 raštas Nr.  (9.44-03.2)-K-8597 (t.9, b.l. 71), kuriame nurodyta, kad A. I., kuris pagal atsakovo pateiktą rangos sutartį tariamai atliko darbus sodyboje už 20 000 Lt sumą, 2003 metais neturėjo verslo liudijimo tokiems darbams atlikti. Jis taip pat nepateikė metinių pajamų deklaracijos už 2007 metus, iš ko būtų galima nustatyti kokią veiklą jis vykdė. Todėl darytina išvada, kad jis nurodytos veiklos statybos darbų tuo laikotarpiu nevykdė (t.9, b.l. 71).

Kaip buvo nurodyta, atsakovas pateikė teismui rangos sutartį, su A. I. pasirašytą 2005-05-10. VMI 2016-12-12 rašte (t.11, b.l. 103) nurodyta, kad A. I. vykdė individualią veiklą laikotarpiu nuo 2005-05-31 iki 2005-12-16. Taigi, A. I. negalėjo pasirašyti rangos sutarties su atsakovu tuo metu, kol neturėjo įstatymų nustatyta tvarka gauto leidimo vykdyti individualią veiklą. Taip pat ir prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas, surašytas 2007-09-21 A. I. taip pat yra surašytas tuo laikotarpiu, kai šis asmuo neturėjo teisės vykdyti individualią veiklą )individualios veiklos galiojimo pabaiga yra 2005-12-16). Be to, šis kvitas yra surašytas ant blanko, kuris buvo išspausdintas 2012 metais (t.9, b.l. 41).

Taip pat VMI savo rašte (t.11, b.l. 103) nurodė, kad A. I. tik nuo 2012-05-25 vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 101886, bet nežiūrint to, šis asmuo 2005-05-10 rangos sutartyje jau įvardija tapatų  verslo liudijimo pažymėjimo numerį.

Teismas laiko, kad šie įrodymai negali būti laikomi objektyviais ir galinčiais įrodyti atsakovo priešieškinio teiginius, o atvirkščiai – galimai suklastoti, kurių teisėtumą ir pagrįstumą turėtų ištirti ikiteisminio tyrimo institucijos. Taip pat dėl to liudytojo A. I. bei liudytojo R. K. notarui duoti parodymai vertintini dėl tų pačių priežasčių kritiškai, juolab, kad šie asmenys, gyvendami Lietuvoje galėjo atvykti į teismo posėdį ir prisiekę paliudyti teismui, bet to nepadarė. Teismas atsakovo prašymu buvo netgi atidėjęs teismo posėdį, kad šiuos liudytojus iškviestų į teismo posėdį, tačiau jų iškviesti nebuvo jokios galimybės. Galiausiai atsakovas atsisakė ketinimo kviesti juos į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus.

Šie įrodymai neįrodo, kad atsakovas prisidėjo prie pastatų statymo (duomenys neskelbtini) dar ir dėl to, jog byloje nustatyta, kad pirties ir pavėsinės statybos darbai buvo pradėti 2006 metais, o atsakovo pateikta statybos rangos sutartis, kiti su ja susiję dokumentai yra 2005 metų, t.y. to laikotarpio, kai statybos darbai dar nevyko. Gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 2015 metais, o kiemo takeliai akmenimis pradėti grįsti 2010 metais.

Atsakovo prisidėjimo prie statybų (duomenys neskelbtini) neįrodo ir jo pateiktos medienos fotonuotraukos, nes jų buvimas ar nebuvimas sodyboje dar neįrodo, kad jos buvo panaudotos ginčo pastatų statybai. Teismas ne kartą siūlė atsakovui pateikti įrodymus apie tai ar fotonuotraukose užfiksuota mediena buvo panaudota ginčo statyboms, bet atsakovas tokių įrodymų nepateikė, teigdamas, kad jo pateiktų nuotraukų pakanka įrodyti jo prisidėjimą medžiagomis prie ginčo pastatų statybos. Taip pat ir kiti atsakovo pateikti įrodymai apie statybinių medžiagų pirkimą (t.13, b.l. 134, t.12, b.l. 74-96 taip pat b.l. 31-62, t.13, b.l. 132, t.14, b.l. 14) neįrodo, kad tos statybinės medžiagos buvo panaudotos ginčo pastatų statybai.

Taip pat ir kiti atsakovo pateikti įrodymai, nevertintini kaip įrodymai, įrodantys jo prisidėjimą lėšomis ir darbu prie statybų (duomenys neskelbtini), t.y. jo pateikta pajamų deklaracija už 2015 metus neįrodo, jog jo gautos pajamos buvo naudojamos statybų reikmėms. Be to, kaip jau yra paminėta, 2015 metų laikotarpiu atsakovui dėl jo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir vaikų. Taip pat ir atsakovo pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos neįrodo, kad atsakovas savo arba šeimos lėšomis prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo. Taip pat jo ir ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo į ginčo pastatus neįrodo ir jo pateikti šio turto draudimo liudijimai. CK 3.88 straipsnis nustato koks turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; CK 3.89 straipsnis – kuris turtas yra laikomas sutuoktinių asmenine nuosavybe,  o CK 3.90 straipsnis nustato atvejus, kai sutuoktiniams asmenine nuosavybe priklausantis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Asmenine nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe tuo atveju, kai santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl jo reikalavimas pripažinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini)bendrąja jo ir ieškovės nuosavybe, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl trečiojo asmens R. P. kreditorinio reikalavimo

Trečiasis asmuo R. P., atsakovo brolis, nurodė, kad jis eilę kartų yra skolinęs ieškovei ir atsakovui pinigus. Paskutinius du kartus jis paskolino atsakovui 2013-11-24 49 000 Lt  Lt, o 2013-12-15 – 45 000 Lt, viso 94 000 Lt. Nurodė, kad pinigus skolino brolio verslo vystymui ir ieškovės jubiliejui rengti. Paskolų vekselius pasirašė atsakovas (t.6, b.l. 114 ir t.1, b.l. 12, 13). Mano, kad ši prievolė yra tiek ieškovės, tiek atsakovo, nes jo paskolintais pinigais naudojosi jie abu.

Trečiasis asmuo pateikė teismui abiejų vekselių kopijas (t.1, b.l. 12, 13). Iš jų matyti, kad atsakovas 2013-11-24 pasiskolino 49 000 Lt, o 2013-12-15 – 45 000 Lt. Abu vekselius pasirašė atsakovas. Dėl to ginčo byloje nekilo. Atsakovas pripažino skolinęsis trečiojo asmens nurodytas pinigų sumas ir teigė, kad pinigus skolinosi šeimos poreikiams. Ieškovė šias aplinkybes kategoriškai paneigė, nurodydama, kad nebuvo jokio poreikio skolintis iš atsakovo brolio pinigų, nes pirtis ir pavėsinė buvo pastatyta pagrinde jos tėvų lėšomis, gyvenamąjį namą rekonstruoti dar tik buvo ruošiamasi. Be to, tuo metu jos ir atsakovo santykiai buvo gerokai pašliję. Ji jau žinojo, kad atsakovas turi kitą moterį ir su ja palaiko artimus ryšius. Nors ir buvo švenčiamas jos jubiliejus, tačiau tam nereikėjo skolintis pinigų. Ieškovės atstovė pagrįstai baigiamuosiuose pasisakymuose nurodė (t.14, b.l. 46), kad tuo metu, kai atsakovas pasirašė vekselius, jis jau su ieškove gyveno atskirai, nes vekseliuose nurodyta jo gyvenamoji (duomenys neskelbtini), o ne vieta, kur jie su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas, pasiskolinęs tam tikras pinigų sumas, turėjo apie tai deklaruoti VMI pajamų mokesčių deklaracijoje, tačiau  VMI 2016-11-25 rašte Nr. (27.4.40-4) RD 4681 nepateikė duomenų, kad tokios pinigų sumos būtų buvusios deklaruotos.

Šalis arba trečiasis asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo R. P. neįrodė, kad pinigai buvo paskolinti ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams (CPK 178 straipsnis). Vekseliuose yra tik vieno atsakovo parašas. Nėra ieškovės sutikimo skolintis pinigus. Taip pat nėra jos įsipareigojimo grąžinti pasiskolintas pinigų sumas. Kaip ieškovė nurodė, ji netgi nežinojo apie tokių vekselių buvimą. Jie atsirado tik iškėlus šią civilinę bylą. Mano, kad tai atsakovo susitarimas su broliu, kad galėtų iš jos prisiteisti nepagrįstas pinigų sumas.

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad paskolinti pinigai būtų buvę naudojami atsakovo verslo vystymui (kaip teigė trečiasis asmuo), panaudoti ieškovės jubiliejaus pokylio išlaidoms padengti ar kitoms šeimos reikmėms tenkinti.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto gali būti vykdomos  prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuiriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nurodytojo straipsnio 2 dalis numato išlygą, kai gali būti skolinamasi be kito sutuoktinio sutikimo šeimos poreikių tenkinimui, tačiau tokiu atveju sandorio suma neturi būti per didelė ir neprotinga. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo pasiskolinta pinigų suma yra aiškiai per didelė šeimos poreikių tenkinimui, nors nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįvardijo nė vieno tuo metu buvusio būtino šeimos poreikio, kurio tenkinimui buvo būtina skolintis pinigus.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad  solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. LAT savo nutartyje Nr. 3k-P-186/2010 yra pasisakęs, kad asmuo, reikalaujantis pripažinti prievolę bendrąja sutuoktinių prievole, privalo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais [...] Neįrodžius šių esminių aplinkybių, nėra pagrindo sandorius ir iš jų kylančias prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis.

Trečiajam asmeniui R. P. neįrodžius, kad pagal 2013-11-24 ir 2013-12-15 neprotestuotinus vekselius paskolinta bendra 94 000 Lt skola yra bendra ieškovės ir atsakovo prievolė, šis jo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas

Bylinėjimosi išlaidas sudaro šalių ir trečiųjų asmenų advokatų atstovavimo išlaidos, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šias išlaidas gali sudaryti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo, ekspertizių atlikimo išlaidos. Tik atsakovas naudojosi antstolių ir ekspertų paslaugomis, tačiau nepareiškė prašymo priteisti šias išlaidas iš ieškovės.

Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 1300 EUR advokatės atstovavimo išlaidų (t.12, b.l. 4-5 ir 63-64); atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 3556,10 advokato atstovavimo išlaidų (t.14, b.l. 19-26).

Ieškovė yra sumokėjusi 317 Lt (91,88 EUR) žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 10).

Ieškovei buvo atidėtas 283,00 EUR žyminio mokesčio mokėjimas (t.5, b.l. 171), atidėtas 348,00 EUR žyminio mokesčio mokėjimas (t.7, b.l. 54); atsakovui atidėtas 750,00 EUR žyminio mokesčio mokėjimas (t.7, b.l. 148).

Ieškovės ieškinio dalis reikalavimo nebuvo tenkinama tik dėl įsiskolinimo dukters išlaikymui. Ieškiniams dėl išlaikymo vaikams žyminis mokestis neimamas, todėl faktiškai šiuo sprendimu buvo patenkinti visi ieškinio reikalavimai, kurie apmokestinami žyminiu mokesčiu. Tenkinant atsakovo priešieškinio dalį dėl jo prisidėjimo prie pavėsinės ir pirties statybos 1594 EUR suma, laikytina, kad šis jo reikalavimas tenkintas labai nežymia dalimi, dėl ko jam turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. Atsakovas prašė jam priteisti 62 145,04 EUR už pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl jam priteistoji kompensacija tesudarys 2,56 proc. Be to, ieškovė šią atsakovo reikalavimo dalį pripažino, dėl jos nekilo ginčas, todėl ieškovė neturėtų atlyginti atsakovui šia dalimi jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Nė viena šalis nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jo mokėjimas buvo atidėtas, todėl atsakovas turėtų atlyginti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: jos sumokėto žyminio mokesčio ir advokatės atstovavimo išlaidas. Jis taip pat turėtų atlyginti valstybei tą žyminio išlaidų mokėjimo dalį, kuri buvo atidėta ieškovei ir jam.

Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, jai iš atsakovo turėtų būti priteista 91,88 EUR jos sumokėto žyminio mokesčio ir 1300 EUR advokatės atstovavimo išlaidų, viso 1391,88 EUR.

Iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos žyminio mokesčio išlaidos, kurių mokėjimas jam ir ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo arba viso 1381 EUR (283 EUR + 348 EUR +750 EUR).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 93,29 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką tarp Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo Ž. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui – „P.“.

Priteisti I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. P. 1448 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti 2000-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. K3-7333 dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia ir pakeisti ją kita sandorio šalimi (pirkėju), nurodant, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra I. P. ir Ž. P..

Pripažinti 2002-12-14 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-16957 negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini),yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

A. Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti motorolerį Malaguti F12 PHANTOM, v. (duomenys neskelbtini),, registruotą Ž. P. vardu 290 EUR vertės ir automobilį Mercedes Benz S400, (duomenys neskelbtini),, registruotą I. P. vardu 4000 EUR vertės. Viso turto už 4290 EUR (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt).

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2145 EUR kompensaciją už atsakovui Ž. P. natūra priteistas transporto priemones, 13 500 EUR kompensaciją už ½ dalį gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),. Viso 15 645 EUR (penkiolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt penki).

A. Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1594 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt keturi) piniginę kompensaciją už pirties ir pavėsinės (duomenys neskelbtini),statybą.

Nepilnametės dukters N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P..

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 260,00 EUR (du šimtai šešiasdešimt) periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. P..

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k.  (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymo įsiskolinimą 1960,00 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt).

Atmesti dalinai (išskyrus kompensaciją už prisidėjimą prie pirties ir pavėsinės statybą (duomenys neskelbtini),) atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį ieškovei.

Atmesti trečiojo asmens R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams I. P. ir Ž. P. dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo jų bendra  prievole.

Priteisti ieškovei I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1391,88 EUR (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt vienas EUR 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 93,29 EUR (devyniasdešimt trys EUR 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.