Civilinė byla Nr. 2S-1274-527/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;
procesinių sprendimų kategorijos: 128.17; 121.14; 122.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Saulės studija“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8223-285/2011 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-03-30 nutartimi (b. l. 25-26), vadovaudamasi CK 4.219 str. 4 d., CPK 559 str., areštavo įkaito davėjai (skolininkei) nuosavybės teise priklausantį kreditoriui įkeistą turtą – įrengimus pagal 2008-01-08 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 14, esančius Vilniuje, Žemynos g. 2; įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 16, esančius Vilniuje, Ukmergės g. 282, Panevėžyje, Basanavičiaus g. 2-1b, Klaipėdoje Šilutės pl. 40a ir Taikos pr. 139; įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 14, esančius Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, Panevėžyje, Savitiškio g. 6 ir Šiauliuose, Vilniaus g. 225, ir perdavė kreditoriui; įpareigojo kreditorių perduotą jo žinion įkeistą turtą realizuoti pagal CK 4.219 str. 5 d. reikalavimus.
Teismas nustatė, kad 2008-05-30 įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas 02220080008780, skolininkė, užtikrindama 130.329 Eur paskolos, suteiktos jai pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176, grąžinimą kreditoriui, įkeitė skolininkei nuosavybės teise priklausantį aukščiau nurodytą 1.003.077,73 Lt vertė turtą. Skolininkė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176 kreditoriui, todėl 2011-01-22 buvo įspėta, kad negrąžinus skolos per 20 dienų bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto vertės. 2011-03-23 teisme gautas kreditorės pareiškimas (b. l. 4-5), kuriame nurodoma, kad skolininkė kreditoriui negrąžino 117.992,08 Eur sumos, iš jų: 110.481 Eur kredito, 7.138,19 Eur palūkanų, 372,89 Eur delspinigių. Kreditorius prašė areštuoti ir perduoti jam skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą – įrengimus pagal 2008-01-08 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 14, esančius Vilniuje, Žemynos g. 2, ir įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 16, esančius Vilniuje, Ukmergės g. 282, Panevėžyje, Basanavičiaus g. 2-1b, Klaipėdoje, Šilutės pl. 40a ir Taikos pr. 139; įrengimus pagal 2007-12-11 įkeičiamos įrangos sąrašą nuo 1 iki 14, esančius Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, Panevėžyje, Savitiškio g. 61 ir Šiauliuose, Vilniaus g. 225. Skolininkė per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdė įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir 2011-01-22 gavusi kreditorės įspėjimą dėl išieškojimo kreditorės reikalavimu neperdavė įkeisto turto, todėl teismas įkaito davėjui (skolininkei) nuosavybės teise priklausantį turtą skundžiama nutartimi nutarė areštuoti ir perduoti kreditoriui, kuris perduotą jo žinion įkeistą turtą privalo realizuoti pagal CK 4.219 str. 5 d. reikalavimus, pateikti hipotekos skyriui turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 34-36) prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ir procesą nutraukti.
Skolininkė nurodo, kad skundžiama nutartimi turtas kreditoriui perduotas nepagrįstai, pažeidžiant bendruosius teisės pricipus, todėl nutartis naikintina (CPK 338 str., 339 str. 1 d.). Skolininkė verčiasi soliariumų verslu, todėl nutartimi perdavus kreditoriui turtą, būtiną ūkinės komercinės veiklos vykdymui, skolininkei bus atimtos visos galimybės atsiskaityti tiek su kreditoriumi, tiek su kitais skolininkės kreditoriais, tarp jų ir darbuotojais, todėl kyla grėsmė įmonės bankrotui. Skolininkės įmonėje dirba 11 darbuotojų, verslas pamažu atsigauna. Turto, kaip darbo priemonių atėmimas, sąlygoja įmonės bankrotą, ko pasekoje darbuotojai bus atleidžiami iš darbo, nors šiuo metu ir taip Lietuvoje sunkmetis, bedarbystė auga, todėl toks ginčo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai bei universaliam principui. Tik palikus turtą skolininkei, dėl ko ji toliau galės vystyti verslą, ji bus pajėgi atsiskaityti su banku ir nebus pažeisti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai. Be to, įkeisto turto 1.003.077,73 Lt vertė žymiai (daugiau kaip du kartus) viršija skolininkės 117.992,08 Lt skolą kreditoriui. Kreditorius pats nesiekė bendradarbiauti, tokiu būdu pats pažeidė kreditavimo sutarčių nuostatas bei CK 6.200 str. 2 d., kurioje numatyta, kad šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl nepagrįstai reikalauja pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto (LAT 2004-06-29 nutartis Nr. 3K-P346/2004). Pagal CK 6.206 str. viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui. Skolininkės nuomone, kreditorius pats prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, todėl priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto laikytinas neteisėtu. Kreditorius nepagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, nes egzistuoja pagrindas atleisti skolininkę nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad 2007-12-11 tarp šalių pasirašyta kreditavimo sutartis su vėlesniais pakeitimais pradžioje buvo vykdoma tinkamai ir laiku. Vėliau, pasikeitus aplinkybėms, skolininkei tapo sudėtinga laiku mokėti kredito įmokas, nes soliariumų veiklos vykdymas tapo sudėtingas dėl nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių, kurių šalys negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Skolininkė stengėsi laiku mokėti įmokas, tačiau likusios skolos dalies skolininkė neturi galimybės sumokėti dėl ekonomikos nuosmukio, kurio negalėjo numatyti ir valdyti. CK 6.212 str. 1 d. numatyta, kas šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintas „Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ taisykles šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties, negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Pažymėtina, kad šios Taisyklės nenurodo baigtinio sąrašo įvykių, kurie gali sąlygoti nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą (Taisyklių 3.1 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktą įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Skolininkė mano, kad pagal analogiją priverstiniam išieškojimui ši nuostata taip pat taikoma. LR Vyriausybė 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ konstatavo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, tęsiasi iki šiol. Taigi ypatingos ekonominės situacijos aplinkybė yra konstatuota aukščiausiu valstybiniu lygiu ir vertintina kaip force majeure aplinkybė. Bendrąją ekonominę šalies situaciją geriausiai apibūdina Bendrasis vidaus produktas (BVP) - galutinė prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje, rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2008 I, II ir net III ketvirčius BVP augo nuo ~ 24,46 mlrd. Lt iki -29,85 mlrd. Lt. Tačiau po nedidelio kritimo 2008 IV ketvirtį, įstatymo leidėjams staigiai pakeitus politikos kryptį, mokestinę bazę ir sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms, per pirmąjį 2009 I ketvirtį BVP smuko iki ~20,98 mlrd. Lt ir beveik pasiekė 2007 I ketvirčio lygį. LR Statistikos departamento duomenimis, 2009 II ketvirčio BVP kritimas, lyginant su 2008 m. metine reikšme, yra 20,2%. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu vertinant makroekonomines ateities prognozes, skolininkė rėmėsi valdžios atstovų ir verslo leidinių, įskaitant bankų analitikų skelbiama informacija. Akivaizdu, jog ženklus ir staigus ekonomikos nuosmukis Lietuvoje prasidėjo po 2008-06-01. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007-01-29. Akivaizdu, jog skolininkė negalėjo numatyti drastiškų pasikeitusios valdžios sprendinių, verslo finansavimo sąlygų griežtėjimo bei kitų veiksnių, sąlygojusių minėtų force majeure bei esminių sutarčių suvaržymo aplinkybių atsiradimą. Kreditavimo sutarčių sudarymo metu 2007 metais, esant ekonomikos pakilimui, skolininkė negalėjo prognozuoti ir numatyti ženklaus ir staigaus ekonomikos smukimo, o tuo labiau - jo valdyti.
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 82-84) (kuriam paduoti praleistas terminas, tačiau esant pateiktam prašymui terminą atnaujinti (b. l. 80-81), vadovaujantis CPK 78 str., bei prašyme nurodytoms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (per klaidą kreditorius pateikė atsiliepimą tik į vieną skolininkės atskirąjį skundą, nors jam buvo siųsti keli), praleistą terminą kolegija atnaujina) prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-03-30 nutartį nepakeistą.
Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 559 str. pagrindu, ir hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų dydžio, jų grąžinimo atidėjimo ir/ar sutarčių nutraukimo pagrįstumo. CK 4.219 str. 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeisto daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius privalo raštu įspėti skolininką ir įkaito davėją (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas), kad, neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės per 20 dienų terminą, bus pradėtas išieškojimas. Jeigu įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, rašytinis įspėjimas skolininkui įteikiamas per hipotekos įstaigą. Įkaito davėjas, gavęs įspėjimą dėl daikto išieškojimo, neturi teisės jo parduoti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisės į jį. Įkeistas daiktas turi būti perduotas kreditoriui. Jeigu įkaito davėjas neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam (CK 4.219 str. 3 d., 4 d.). Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį dėl jame išdėstytų reikalavimų tenkinimo, pažymi apie tai hipotekos registre ir praneša visiems hipotekos registre įrašytiems kreditoriams, kuriems įkeistas turtas, dėl kurio priimta hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto savininkui ir skolininkui. Kaip matyti iš atskirojo skundo turtinio, skolininkė neginčija fakto, kad yra skolinga bankui, t. y. nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-12-11 kreditavimo sutartį Nr. K-2504-2007-176. Kadangi skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, bankas 2011-01-22 įspėjo skolininkę, kad, negrąžinus bankui skolos per 20 dienų, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Po įspėjimo įteikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkė skolos negrąžino, įkeisto kilnojamojo turto bankui neperdavė, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, bankas būtų laikomas besilaikančiu bendradarbiavimo, kooperacijos principų tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkės įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis sutikęs su jos reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės interesus ir/ar bendradarbiavimo pareigą, nėra pagrindo. Skolininkė nepagrįstai remiasi nenugalima jėga kaip pagrindu ją atleisti nuo prievolių vykdymo ir atsakomybės, nes: 1) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kad jo nemokumą ar prisiimtų įsipareigojimų neproporcingumą realiam mokumui nulėmė tariamai sunki ekonominė padėtis, o ne nuo jo paties priklausančios aplinkybės. Dėl sunkios ekonominės padėties šalyje nėra neįmanoma vykdyti prisiimtų įsipareigojimų; 2) su atleidimu nuo prievolių vykdymo susiję argumentai yra nenagrinėtini šios teisenos bylose pagal CPK 559 str. Pareiškėjas, remdamasis LR Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295, vadovaudamasis CK 6.212 str., atskirajame skunde nurodė, kad turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės už kreditavimo sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos, t. y. ekonominės krizės. LR Vyriausybės 2009-10-14 d. nutarimas Nr. 1295 ekonominės krizės neįvardija kaip nenugalimos jėgos ir yra skirtas reglamentuoti socialinių išmokų mažinimą, priemones finansų stabilumui užtikrinti, o ne įsipareigojimus pagal sutartis tarp privačių asmenų. CK 6.212 str. 1 d., reglamentuojanti nenugalimą jėgą, nurodo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Taip pat pažymėtina, kad CPK 559 str. aiškiai nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Taigi, priimant CPK 559 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi bei nenustatinėjamos areštuotino įkeisto turto dalys. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkė, nesutinkanti su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.). Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui. Todėl šiuo argumentu, kad areštuoto įkeisto turto vertė viršija kreditoriaus reikalavimo dydį, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Hipoteka yra daiktinė teisė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, neperduodant įkeisto daikto kreditoriui. Hipoteka yra užtikrinamas prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-12-11 šalys sudarė Kredito sutartį Nr. K-2504-2007-176 (toliau - Kreditavimo sutartis) (b. l. 8-16), kurios tinkamam įvykdymui užtikrinti skolininkė hipotekos lakštu (identifikavimo kodo Nr. 02/2/20080008780) įkeitė kreditoriui jai nuosavybės teise priklausančius 1.003.077,73 vertės (šalių sutarimu) įrengimus (kilnojamąjį turtą). Paimtą 130.329 Eur kreditą skolininkė bankui turėjo grąžinti iki 2013-11-30. Skolininkei nevykdant Kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų, kreditorius 2010-12-21 raštu Nr. 30.58.37/2510 pranešė skolininkei, kad jai neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per 10 d. nuo rašto išsiuntimo dienos (kurį skolininkė gavo 2010-12-27) bankas nutrauks Kreditavimo sutartį ir pradės skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkei negrąžinus bankui skolos, kreditorius, vadovaudamasis CK 6.218 str. 1 d. bei Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 38 p., vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį. 2011-01-10 įspėjimu Nr. 30.56.17/205, teisme gautu 2011-01-17, kreditorius įspėjo skolininkę, kad negrąžinus bankui likusios 115.966,62 Eur skolos (kartu su palūkanomis ir delspinigiai) per 20 d. bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (įspėjimą skolininkė gavo 2011-01-22) (CK 4.219 str.). Praėjus nustatytam 20 d. terminui, skolininkei neįvykdžius kreditoriau reikalavimų pagal Kreditavimo sutartį, 2011-03-09 raštu Nr. 30.56.17/1603 dėl turto arešto ir perdavimo kreditoriui (b. l. 4-5) bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti nutartį išieškoti iš įkeisto turto skolą (palūkanas, delspinigius, žyminį mokestį) bei įpareigoti skolininkę perduoti kreditoriui įkeistą turtą.
CPK 559 str. 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įkeitimo objektas yra kilnojamasis daiktas ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu įkeisto daikto jam neperduoda, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam (kreditoriui). Pagal šią normą teisėjas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, ir atlieka prašomą veiksmą, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų – atsisako atlikti prašomą procedūrą. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su įkeisto turto arešto ir perdavimo kreditoriui procedūra ir nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų (CPK 442 str., 443 str.). Kaip matyti iš nurodytų duomenų, skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir įspėjo skolininkę, kad, negrąžinus jam skolos per 20 dienų, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Po įspėjimo įteikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkė skolos negrąžino, įkeisto kilnojamojo turto bankui neperdavė (dėl ko byloje ginčo nekilo), todėl hipotekos teisėja pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria kilnojamasis turtas areštuotas ir perduotas kreditoriui.
Skolininkės atskirojo skundo argumentai dėl teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų pažeidimo, dėl bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos nevykdymo bei dėl egzistuojančių aplinkybių (force majeure) atleisti skolininkę nuo atsakomybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Skundžiama nutartimi ypatingosios teisenos tvarka buvo išspręstas klausimas dėl priverstinio skolos, užtikrintos kilnojamųjų daiktų įkeitimu, išieškojimo (CPK 542 str. 1 d., 559 str.), kuriam pradėti buvo visos sąlygos. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, jog tokiose bylose hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos/įkeitimo procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos/įkeitimo sutarties šalių kilusių ginčų, o tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti kreditoriaus prašymą dėl priverstinio hipoteka/įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo vykdymo. Kolegija sutinka su kreditoriaus argumentais, jog bankas būtų laikomas nesilaikančiu bendradarbiavimo, kooperacijos principų tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkės įvykdyti prievoles bankui, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankas ragino skolininkę įvykdyti prievolę (kreditorius 2010-12-21 raštas Nr. 30.58.37/2510, 2011-01-10 įspėjimas Nr. 30.56.17/205). Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės interesus ir/ar bendradarbiavimo pareigą, nėra pagrindo. Taip pats skolininkė nagrinėjamu atveju, nežiūrint to, kad, jau kaip ir minėta, hipotekos teisėjas nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų, nepagrįstai remiasi nenugalima jėga kaip pagrindu ją atleisti nuo prievolių vykdymo ir atsakomybės, nes CK 6.212 str. 1 d., reglamentuojanti nenugalimą jėgą, nurodo, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.
Atskirajame skunde skolininkė nurodo, kad įkeisto turto vertė du kartus viršija skolą, todėl viso turto perdavimas kreditoriui pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo areštuoti ir perduoti tik dalį įkeisto turto. Įkeistų daiktų išieškojimo tvarką numato CK 4.219 str., o atsiskaitymus realizavus įkeistą daiktą – CK 4.222 str., todėl tokiu atveju, jei realizavus įkeistą daiktą gauta suma viršytų kreditoriaus reikalavimą, skirtumas privalo būti išmokėtas įkaito davėjui. Be to, įkeisti įrengimai įkainoti 2007 metais, todėl aplinkybė, ar išieškojus iš įkeistų įrengimų bus pilnai patenkintas kreditoriaus reikalavimas, bus aiški tik juos realizavus. Atkreiptinas skolininkės dėmesys, kad areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka, o skolininkė, nesutinkanti su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.).
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino įkeitimo teisnius santykius reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335 str. - 339 str.,
n u t a r ė :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-03-30 nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jolita Cirulienė
teisėjai Birutė Bobrel
Gintautas Koriaginas