Civilinė byla Nr. e2S-220-513/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06834-2022-8

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1                                                                            

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. V. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja T. Ž. skundu prašė grąžinti sumokėtą 100,00 Eur sumą už suklastotą turto apyrašą bei atlyginti 200,00 Eur nuostolius už paskirtą baudą civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022, taip pat jai sumokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Antstolė R. V. pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. skundas netenkintas.

4.       Teismas nustatė, kad antstolė R. V. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00201, pradėtą pagal pareiškėjos prašymą sudaryti paveldimo turto, likusio po I. Ž. mirties, apyrašą pagal pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro 2021 m. vasario 11 d. vykdomąjį pavedimą Nr. K1AK-1286. Antstolė 2021 m. balandžio 13 d. sudarė palikėjos I. Ž. turto apyrašą Nr. S-21000118, dėl kurio pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. padavė skundą. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-21000272 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 pareiškėjos skundas atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolė 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-74-39038 vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00201 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurui.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. antstolei padavė 2022 m. birželio 23 d. prašymą ištaisyti turto apyrašą ir iš jo išbraukti punktus apie skolines palikėjos pareigas bei įtraukti automobilį. Antstolės 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu pareiškėjos prašymas netenkintas ir grąžintas pareiškėjai. Pareiškėja šį patvarkymą 2022 m. rugpjūčio 12 d. apskundė, tačiau antstolė 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-22000235 skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjos skundas netenkintas ir pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutarties dalis dėl antstolės veiksmų yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, o 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjos prašymas dėl paskirtos 200 Eur baudos panaikinimo netenkintas, nutartis yra įsiteisėjusi.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėja ne kartą teikė skundus dėl antstolės 2021 m. balandžio 13 d. sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. S-21000118 pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, tačiau pareiškėjos skundai atmesti. Teismas nurodė, kad nors 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartis dėl antstolės veiksmų nėra įsiteisėjusi, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 yra įsiteisėjusios. Šiomis nutartimis pripažinta, jog antstolės 2021 m. balandžio 13 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjai paskirta baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y.  už tai, kad ji pateikė iš esmės tapatų skundą dėl antstolės veiksmų, grindė jį tais pačiais argumentais, dėl kurių nepagrįstumo pasisakyta 2021 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021. Nepaisant to, pareiškėja nagrinėjamu atveju vėl kvestionuoja antstolės sudarytą turto apyrašą ir prašo grąžinti 100 Eur, kuriuos sumokėjo antstolei už turto apyrašo sudarymą.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 119 ir 120 punktus vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Teismas nenustatė, kad antstolės paskaičiuota 100 Eur suma neatitiktų Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, o atsižvelgiant į tai, kad antstolės 2021 m. balandžio 13 d. sudarytas turto apyrašas yra galiojantis ir teisėtas, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pareiškėjai grąžinti 100 Eur, sumokėtus antstolei už turto apyrašo sudarymą.

8.       Teismas nurodė, kad nutartis, kuria pareiškėjai yra paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, yra įsiteisėjusi, todėl pareiškėja nebeturi teisės jos ginčyti ir privalo ją vykdyti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja neturi teisinio pagrindo antstolei teikti prašymo dėl nuostolių atlyginimo.

9.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti procesinių palūkanų pareiškėjos naudai (CK 6.37 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskiruoju skundu T. Ž. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat šią civilinę bylą sustabdyti, priteisti iš antstolės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis.

11.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, šališką, neteisėtą nutartį.

12.       Teigia, kad padavė antstolei skundą dėl 100 Eur, sumokėtų už suklastotą turto apyrašą, grąžinimo, taip pat 200 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė, kai antstolė kerštaudama kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Teigia, kad byla dėl baudos nėra baigta, nes jokia bauda iš viso negali būti paskirta, nes teisę kreiptis į teismą ir pasiekti teisingumo garantuoja Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis.

13.       Teigia, kad apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta, dėl to negalėjo tinkami ir laiku pareikšti teisėjai nušalinimą bei pasirūpinti, kad byloje jai atstovautų advokatas, o sprendimas dėl advokato paskyrimo priklauso ne nuo jos, o nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Dėl to šiukščiai pažeistos jos teisės ir atimta teisė turėti advokatą (CPK 161 straipsnio 1 dalis).

14.       Pažymi, kad jeigu antstolė tinkamai atliktų savo pareigas, jos mirusiam tėvui priklausęs automobilis būtų įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. Ji kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir administracinėje byloje Nr. I3-5982-386/2022 nagrinėjamas klausimas dėl neįtraukto į paveldimo turto apyrašą automobilio. Dėl to mano, kad ši civilinė byla turi būti sustabdyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

16.       Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

17.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl negrąžintų 100 Eur, sumokėtų už paveldimo turto apyrašo sudarymą, ir dėl 200 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos pareiškėja teigia patyrusi antstolei pareiškus prašymą skirti pareiškėjai baudą ir teismui baudą paskyrus bei dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 300 Eur sumos priteisimo pareiškėjos naudai.

18.       Nustatyta, kad antstolė R. V. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00201, pradėtą pagal pareiškėjos prašymą sudaryti paveldimo turto, likusio po jos motinos I. Ž. mirties, apyrašą pagal pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro 2021 m. vasario 11 d. vykdomąjį pavedimą Nr. K1AK-1286 ir 2021 m. balandžio 13 d. sudarė palikėjos I. Ž. turto apyrašą Nr. S-21000118. Dėl turto apyrašo pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. padavė skundą, kurio antstolė 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-21000272 netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9012-971/2021 pareiškėjos skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Antstolė 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-74-39038 vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00201 užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurui.

19.       Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. antstolei pakartotinai padavė prašymą ištaisyti turto apyrašą ir iš jo išbraukti punktus apie skolines palikėjos pareigas bei įtraukti automobilį. Antstolės 2022 m. liepos 4 d. patvarkymu pareiškėjos prašymas netenkintas ir grąžintas pareiškėjai. Pareiškėja šį patvarkymą 2022 m. rugpjūčio 12 d. apskundė, tačiau antstolė 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-22000235 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjos skundas netenkintas, taip pat pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjos ginčijamoje nutartyje nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutarties dalis dėl antstolės veiksmų yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja 2022 m. spalio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus: 1) DOK-41489 dėl termino 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarčiai apskųsti pratęsimo; 2) DOK-41483 dėl termino apskųsti paskirtą 200 Eur baudą pratęsimo; 3) DOK-41484 dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties išvertimo į pareiškėjos gimtąją (rusų) kalbą. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjos prašymai netenkinti, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismui nutartį palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-1136-524/2022). Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies dėl antstolės veiksmų nėra apskundusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi, nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų (turto apyrašo neištaisymo) yra įsiteisėjusi, 2022 m. spalio 12 d. nutartis, kuria nepatęstas terminas apskųsti 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį, taip pat yra įsiteisėjusi.

20.       Taip pat, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi jau buvo netenkintas pareiškėjos analogiškas skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl turto apyrašo ištaisymo – į jį įtrauktų skolinių palikėjos pareigų panaikinimo bei neįtraukto į apyrašą automobilio įtraukimo. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 ją palikus nepakeistą.

21.       Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog antstolės 2021 m. balandžio 13 d. sudarytas paveldimo turto apyrašas yra teisėtas, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad turto apyrašas suklastotas, neteisėtas ar pan. Esant šioms aplinkybėms pareiškėja nepagrįstai reikalauja iš antstolės grąžinti jai už turto apyrašo sudarymą sumokėtus 100 Eur.

22.       Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pasisakė ne tik dėl už turto apyrašo sudarymą sumokėtų pinigų grąžinimo, bet ir dėl apeliantės reikalavimo antstolei atlyginti jai 200 Eur patirtus nuostolius bei priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022 pareiškėjai taip pat buvo paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už dėl iš esmės tapačių skundų dėl antstolės veiksmų teikimo, nei teismų, nei antstolės išaiškinimų nepaisymo. Kaip minėta, 2022 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą paskirtai 200 Eur baudai apskųsti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti paskirtą baudą. Nors pareiškėja 2022 m. lapkričio 7 d. padavė atskirąjį skundą, juo, be kitų reikalavimų, prašė spręsti 2022 m. spalio 13 d. pareiškimą dėl „200 Eur dydžio baudos panaikinimo termino pratęsimo ir įpareigoti teismą pratęsti terminą procesiniams dokumentams pateikti“. Kaip minėta, 2022 m. spalio 13 d. pareiškimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, kuri, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nėra apskųsta. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus 2022 m. lapkričio 7 d. paduoto atskirojo skundo trūkumus, šią nutartį pareiškėja yra apskundusi, atskirasis skundas neišnagrinėtas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-251-730/2023), 2023 m. sausio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2023 m. sausio 2 d. pareiškėjos T. Ž. pareiškimą nurodęs, kad pareiškėja reiškia tuos pačius reikalavimus kaip ir 2022 m. spalio 17 d. prašyme, kuris taip pat jau buvo išnagrinėtas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8717-1067/2022. Dėl šios nutarties taip pat yra paduotas atskirasis skundas. Tačiau, kaip minėta, 2022 m. spalio 25 d. nutartis nebuvo apskųsta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria pareiškėjai paskirta bauda, yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pakartotinai dėsto teiginius apie antstolės kerštavimą už pareiškėjos siekį ieškoti teisingumo ir pan. ir iš naujo kvestionuoja paskirtos baudos teisėtumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių apeliantės teiginių nepasisako, tik pažymi, kad teisminės gynybos teisė turi būti įgyvendinama tinkamai, t. y. proceso įstatymo nustatyta tvarka, o ne taip, kaip pareiškėja tai suvokia esant tinkama. Pažymėtina ir tai, kad jeigu pareiškėja mano, jog patyrė nuostolių ar žalą, ji turi teisę reikšti ieškinį bendra CPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu, šioje civilinėje byloje, reikalavimas, kad antstolė atlygintų pareiškėjos, jos manymu, patirtus nuostolius, nėra tinkamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.37 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pareiškėjai nėra priteistos jokios sumos, nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas.

23.       Apeliantei argumentuojant teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Juo labiau, kad ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. sausio 9 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo ir tolesnių procesinių klausimų byloje sprendimo.

24.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesudarė galimybės pareikšti teisėjai nušalinimą ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu 2022 m. lapkričio 21 d. buvo išsiųstas pranešimas apie 2022 m. gruodžio 12 d. 16.00 val. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, taip pat 2022 m. lapkričio 21 d. specialiame teismų interneto tinklapyje buvo viešai paskelbta apie nagrinėjamą bylą ir jos posėdžio datą. Įteikiamas viešo paskelbimo būdu procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis). Be to, 2022 m. gruodžio 5 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl bylos kopijų išdavimo, 2022 m. gruodžio 6 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjai leista daryti bylos medžiagos kopijas. Esant nurodytoms aplinkybėms nustatyta, kad pareiškėja apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nušalinimą teisėjai, pasirūpinti susirasti advokatą.

25.       Pareiškėja nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-5982-386/2022 (naujas Nr. I3-110-386/2023) dėl neįtraukto į paveldimo turto apyrašą automobilio, todėl prašo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi šį pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo, teisme gautą 2023 m. sausio 5 d., atsisakė priimti konstatavęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės proceso dalyviai nebegali byloje teikti procesinių prašymų (tarp jų ir dėl bylos sustabdymo), išskyrus gali pasinaudoti įstatymo jiems suteikta apeliacijos teise, o tai pareiškėja ir padarė padavusi atskirąjį skundą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Aplinkybės, lemiančios bylos nagrinėjimo sustabdymo poreikį, gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoje, todėl atitinkamai ir civilinės bylos sustabdymas įstatymo nėra ribojamas kuria nors konkrečia proceso stadija.

27.       Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja T. Ž. pareiškimą administraciniam teismui padavė dar 2022 m. gegužės 16 d., juo reiškia reikalavimą atsakovei VĮ Regitra dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – tinkamai ieškoti ir surasti archyve duomenis apie jos tėvo valdytą automobilį.

28.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo yra išaiškinta, kad šiuo pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

29.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su įrodinėjimo dalyku administracinėje byloje, kurių nenustačius nebūtų galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos dėl antstolės veiksmų. Teismo vertinimu, bylos nėra susijusios, jose sprendžiami visiškai skirtingi klausimai, įrodinėjamos visiškai kitokios aplinkybės, pareiškėja reikalavimus reiškia skirtingiems asmenims, pareiškėjos reikalavimas administracinėje byloje valstybės institucijai niekaip nesusijęs su reikalavimu antstolei dėl atlyginimo už paveldimo turto apyrašo sudarymą. Jeigu paaiškės, kad yra daugiau pareiškėjos paveldėtino turto nei nurodyta turto apyraše bus teisinis pagrindas svarstyti, ar yra teisinis pagrindas papildyti turto apyrašą, tačiau tai yra kitos civilinės bylos klausimas ir nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti šią civilinę bylą dėl antstolės veiksmų.

30.       Pareiškėja prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti maksimalią baudą antstolei R. V., pusę baudos paskiriant pareiškėjai ir priteisti 5 procentų metines palūkanas įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Savo prašymo pareiškėja nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu antstolei turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, jog antstolė R. V. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti. Aplinkybė, kad antstolės priimti procesiniai sprendimai vykdymo procese netenkina pareiškėjos ir ji su jais nesutinka, nekeičia teisinio vertinimo.

31.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo nei naikinti ginčijamą nutartį, nei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymų dėl civilinės bylos sustabdymo ir baudos antstolei R. V. paskyrimo.

Teisėja                                                                                                  Irma Čuchraj