(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria nepanaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-94-910/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EASTCON AG LT“ ieškinį atsakovams A. I., A. I. individualiai įmonei, M. Ž., M. Č. individualiai įmonei, V. M. dėl netesybų priteisimo arba žalos atlyginimo bei atsakovės M. Č. individualios įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EASTCON AG LT“ dėl komercinio atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nesumokėto atlygio už paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Ž., atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EASTCON AG LT“ dėl komercinio atstovavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EASTCON AG LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: iš A. I. individualios įmonės (toliau ir IĮ) ir subsidiariai iš atsakovo A. I. 11 584,80 Eur dydžio baudą arba 11 584,80 Eur žalos atlyginimą; 2) iš M. Č. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudą arba 5 792,40 Eur žalos atlyginimą; 3) iš atsakovės V. M. – 58 000 Eur dydžio žalos atlyginimą; 4) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) uždraudė atsakovams A. I. IĮ ir M. Č. IĮ bei jų savininkams ir (ar) vadovams inicijuoti ir (ar) vykdyti šių juridinių asmenų likvidavimo procedūras; 2) 11 584,80 Eur sumai areštavo atsakovams A. I. IĮ ir A. I. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises; 3) 5 792,40 Eur sumai areštavo atsakovams M. Č. IĮ ir M. Ž. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti; 4) 58 000 Eur sumai areštavo atsakovei V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančiai pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.

3.       Atsakovė M. Č. IĮ pateikė prašymą panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatytas draudimas įmonei ar jos savininkui ar vadovui inicijuoti, vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras. Atsakovė M. Č. IĮ nurodė, kad atsakovė M. Ž., vykdydama teismo nutartį, sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 5 800 Eur, t. y. užtikrino ieškovės ieškinyje prašomos priteisti baudos ar žalos įvykdymą. Dėl to pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalis, kuria M. Č. individualiai įmonei uždrausta inicijuoti įmonės likvidavimą, neatitinka taikomų apsaugos priemonių proporcingumo ir šiuo metu yra perteklinės. Atsakovei suvaržyta teisė keisti įmonės pavadinimą, sujungus ją su analogiškos veiklos įmone, uždarąja akcine bendrove, perkelti įmonės veiklą į užsienį.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė atsakovės M. Č. IĮ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, dalies panaikinimo.

5.       Teismas paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimą priteisti iš M. Č. IĮ ir subsidiariai iš atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio netesybas (baudą). Taigi, pagrindinė atsakovė pagal pareikštą ieškinį yra M. Č. IĮ ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovei, jo vykdymas į M. Ž. turtą galėtų būti nukreiptas tik tuo atveju, jei reikalavimui patenkinti nepakaktų atsakovės M. Č. IĮ turto. Jeigu atsakovė M. Č. IĮ būtų likviduota, neliktų pagrindinės atsakovės.

6.       Dėl atsakovės M. Č. IĮ argumentų, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės be pagrindo ir itin ilgą laiką varžo atsakovės galimybes keisti įmonės pavadinimą, sujungus ją su analogiškos veiklos įmone, uždarąja akcine bendrove, perkelti įmonės veiklą į užsienį, teismas pažymėjo, jog pritaikytomis apsaugos priemonėmis atsakovei uždrausta inicijuoti ir vykdyti tik likvidavimo procedūrą, teisė keisti įmonės pavadinimą, reorganizuoti įmonę, sujungiant ją su kita, pakeičiant veiklos teisinę formą ir pan., nebuvo suvaržyta.

7.       Teismas pripažino, kad atsakovės prašyme nurodyta aplinkybė apie M. Ž. atliktą 5 800 Eur sumokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalaujamos sumos sumokėjimo į teismo sąskaitą arba laidavimo, dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovė prašyme nepagrįstai teigė, jog nurodytas įnašas į antstolio depozitinę sąskaitą yra pakankamas ieškinio reikalavimų užtikrinimas, o jai taikomas draudimas inicijuoti įmonės likvidavimo procedūrą, yra perteklinis.

8.       Teismo vertinimu, atsakovė prašyme nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirtų nuostolių, dėl kurių teismas galėtų taikyti CPK 146 straipsnyje numatytą ieškovės įpareigojimą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

9.       Teismas pažymėjo ir tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1273-275/2022 pagal pareiškėjos UAB „EASTCON AG LT“ pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei M. Č. individualiai įmonei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jeigu bankroto byla būtų iškelta, vien dėl šios priežasties atsakovės prašyme nurodomas siekis pradėti atsakovės M. Č. IĮ likvidavimo ne teismo tvarka procedūrą negalėtų būti įgyvendintas, net panaikinus šioje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė M. Č. IĮ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Teismas neanalizavo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimai tapo ieškovės UAB „EASTCON AG LT“ siekiu neleisti apeliantės buveinės perregistruoti į Jungtinę Karalystę. Įmonės savininkė nesiruošia jos likviduoti, o siekia perkelti buveinę pagal jos gyvenamąją vietą ir taip plėsti individualios įmonės veiklą kitoje šalyje, tačiau to padaryti negali dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė siekia neleisti apeliantei vykdyti veiklos ne Europos Sąjungos valstybėje.

10.2.       Teismas neįvertino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria nuostolių, negali vykdyti veiklos ne Europos Sąjungos valstybėje.

10.3.       Atsakovė M. Ž., kaip individualios M. Č. įmonės savininkė, į antstolio depozitinę sąskaitą, užtikrindama ieškovės ieškinio reikalavimą dėl baudos, įnešė 5 800 Eur sumą. Antstolis užtikrina ieškovės pateikto vykdomojo rašto su teismo nutartimi vykdymą, tuo užtikrindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, pateiktus teismui M. Č. IĮ atžvilgiu.

10.4.       Ieškovė, siekdama nutraukti apeliantės veiklą, kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos apeliantei inicijavimo, sąmoningai į bylos procesą apeliantės savininkės neįtraukė, apie esamą skolą taip pat neinformavo.  

11.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.       Atsakovės teiginys, kad ji dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali perkelti buveinės į Jungtinę Karalystę ir dėl to neva patiria nuostolius, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, kadangi vien tai, jog laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovei tam tikrų suvaržymų yra natūralu ir nėra pagrindas jas panaikinti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios likviduoti įmonę, niekaip nedraudžia jai vykdyti veiklos užsienyje ir ten įsteigti filialo ir/arba atstovybės atitikmenį pagal atitinkamos valstybės nacionalinius teisės aktus.

11.2.       Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patirtų kokius nors nuostolius dėl negalėjimo vykdyti veiklos Jungtinėje Karalystėje ir niekaip nepagrindė, kaip toks tariamas negalėjimas iš viso susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, net priešingai – atsakovės M. Č. IĮ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1273-275/2022) įmonės vadovė M. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame aiškiai pati patvirtino, jog įmonė jau ilgą laiką nevykdo jokios veiklos ir jos nevykdys mažiausiai iki 2023 m. gruodžio 31 d.

11.3.       Nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones yra ir atsakovės teiginys, esą ji sumokėjo vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui R. V. į jo depozitinę sąskaitą 5 800 Eur sumą kaip tariamą ieškovės reikalavimų užtikrinimą. Net, jei ir būtų nustatyta (tokių įrodymų byloje apie ginčijamos nutarties priėmimo momentu ar šiuo metu esančias deponuotas lėšas nėra), kad atsakovė būtų įnešusi į antstolio depozitinę sąskaitą deklaruojamas lėšas, tai niekaip neužtikrintų ieškovės reikalavimų vykdymo – M. Ž. bet kada iš antstolio depozitinės sąskaitos lėšas galėtų išsiimti, kadangi antstolis neturi teisės atsisakyti grąžinti lėšų savanoriškai jas deponavusiam asmeniui bet kuriuo metu pagal pastarojo pareikalavimą. Be to, jeigu atsakovė M. Ž. ir būtų įnešusi lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą, tai niekaip nelemtų ieškovės reikalavimo kitai atsakovei – M. Č. IĮ, kadangi, M. Ž. išieškojimo dieną gali turėti daug daugiau kreditorių, net tik ieškovę, todėl ši tariamai deponuota suma nebūtų pakankama. Ieškovės nuomone, teismas gali ieškinį tenkinti žalą priteisdamas tik iš M. Č. IĮ, o ne iš M. Ž., o tokiu atveju kitos atsakovės deponuotos lėšos jai būtų grąžintos.

11.4.       Nepagrįsti ir su nagrinėjamu klausimu nesusiję atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovė neva neįtraukė į M. Č. IĮ nemokumo bylą įmonės savininkės M. Ž. ar kad tariamai jos asmeniškai neinformavo apie visai kitą M. Č. IĮ skolą ieškovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliantė pateikė ieškovės 2018 m. spalio 9 d. prašymo antstolio R. V. kontorai dėl vykdomųjų veiksmų atlikimo M. Č. IĮ ir M. Ž. atžvilgiu, 2022 m. sausio 10 d. antstolio R. V. lydraščio ir rašto dėl informacijos pateikimo kopijas.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimui, šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, su naujais įrodymais bylos šalys yra susipažinusios (išsiųsti kartu su atskiruoju skundu), todėl nauji dokumentai kaip rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atskirojo skundo

16.       Atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas iš dalies panaikinti nagrinėjamoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

18.       Konkrečioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, kitaip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nepareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

19.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vienas iš ieškinio reikalavimų yra priteisti iš M. Č. IĮ ir subsidiariai iš atsakovės M. Ž. 5 792,40 Eur dydžio baudą arba 5 792,40 Eur žalos atlyginimą. Taigi, ieškinio reikalavimas apeliantei yra turtinio pobūdžio, jokie reikalavimai, kurie būtų susiję su apeliantės vykdoma veikla ar jos, kaip subjekto, statuso išsaugojimu, nėra pareikšti. Kaip jau minėta, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimas uždraudžiant M. Č. IĮ bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti šio juridinio asmens likvidavimo procedūras nereikalingas ir yra perteklinis. Šiuo atveju svarbu, kad individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas yra neatskirtas nuo jos savininko turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl net ir įmonės likvidavimas neturės įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes išieškojimą bus galima nukreipti į atsakovės M. Ž. turtą. 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovių M. Č. IĮ ir M. Ž. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių areštas užtikrina, kad įmonės savininkės turtas būtų išsaugotas tam, jog prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą. Apeliantė pateikė 2022 m. sausio 10 d. antstolio R. V. informaciją, kad vykdant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės M. Ž. 2019 m. vasario 25 d. įmokėtos 3 600 Eur ir 2 200 Eur sumos deponuojamos antstolio depozitinėje sąskaitoje. Taigi byloje pareikšto turtinio ieškinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas adekvačiu būdu – antstolio depozitinėje sąskaitoje deponuotomis lėšomis. Ir nors ieškovė nurodo, kad M. Ž. bet kada iš antstolio depozitinės sąskaitos lėšas galėtų išsiimti, kadangi antstolis neturi teisės atsisakyti grąžinti lėšų savanoriškai jas deponavusiam asmeniui bet kuriuo metu pagal pastarojo pareikalavimą, tačiau kaip matyti iš minėto antstolio rašto, 5 800 Eur suma buvo įnešta siekiant vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ir minėtos lėšos gali būti grąžinamos tik esant išnykus jų deponavimo pagrindams (laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – panaikinimas, ieškinio atmetimas).

20.       Ta aplinkybė, kad M. Ž. yra subsidiari skolininkė M. Č. IĮ atžvilgiu, nesuponuoja didesnės teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi, kaip minėta, IĮ ir jos savininko turtas nėra atskirtas, todėl IĮ statuso išsaugojimas byloje pareikšto piniginio reikalavimo patenkinimo galimybės niekaip neužtikrina.

21.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).

22.       Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus atsakovei M. Č. IĮ bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, nebuvo užtikrinta ieškovės ir apeliantės  teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyra, neproporcingai apribota apeliantės teisė spręsti klausimus, susijusius su įmonės veikla ir plėtra. Todėl, siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 17 straipsnis), nevaržyti kitos šalies interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovei M. Č. IĮ bei jos savininkei ir/ar vadovei uždrausta inicijuoti ir/ar vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, naikintinos.

23.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės M. Č. individualios įmonės prašymą ir panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą atsakovei M. Č. IĮ (juridinio asmens kodas 302827375) bei jos savininkei ir/ar vadovei inicijuoti ir/ar vykdyti šio juridinio asmens likvidavimo procedūras.  

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė