Civilinė byla Nr. e2-19564-867/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17190-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;
2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 17 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 1, 4 dalys),
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Andžejai Gedmintaitei,
dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei N. K., ieškovės atstovei advokatei Gražinai Versockienei,
atsakovei D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (toliau – DGNSB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė, po atsakovės (skolininkės) prieštaravimų dėl 2025-06-19 teismo įsaymo civilinėje byloje Nr. eL2-16558-867/2025, teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 275,33 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovė yra įsteigta įgyvendinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, esančių šiame daugiabučiame name, valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Ieškovės administruojamame daugiabučiame gyvenamajame name atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog būdama daugiabučio namo administratoriumi, atsakovei priklausančiam butui teikė bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas, už kurias atsakovė atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad prašoma priteisti skola yra susidariusi su namo rūsio langų keitimu, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovei priklausančiame rūsyje langų nėra, todėl mano, kad jai nekyla pareiga mokėti mokesčius už naujus langus ir jų keitimą. Nurodo, jog 2014-11-17 tuometinis pastato administratorius (duomenys neskelbtini) patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio 14 p. patvirtina, kad rūsio langeliai yra laikomi viso namo bendrojo naudojimo objektu, o laiptinių langai laikytini bendro naudojimo objektais pagal laiptines. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad rūsių langai yra bendra viso namo konstrukcija, nepriklausomai nuo jų išsidėstymo kiekviename rūsyje, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog nesant langų jos rūsyje, ji už rūsio langų keitimą mokėti neprivalo. Teigia, jog prasta gyvenamojo namo rūsio langų būklė buvo nustatyta 2021-12-07 ir 2024-04-08 dėl ko 2025-07-01 buvo patvirtintas Ilgalaikis (duomenys neskelbtini) pastato priežiūros ir atnaujinimo planas 2024-2030 m., kurio 8 punkte buvo numatyti atlikti rūsio langelių keitimo darbai. Patvirtino, jog atsakovės 275,33 Eur skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2025-05-31. Kadangi atsakovė geranoriškai nevykdo savo prievolės atsiskaityti su ieškove už gautas bendro naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, todėl susidariusi skola iš atsakovės turi būti priteista.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašo nepriteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi pasenusiu ir netiksliu 2014-11-17 tuometinio pastato administratoriaus (duomenys neskelbtini) patvirtintu aprašu. Nurodo, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras” duomenis namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis rūsių nuosavybės teisėmis priklauso butų savininkams, kita rūsių dalis priskirta namo bendro naudojimo patalpoms. Ši rūsių dalis (namo bendro naudojimo patalpos) atiduota kai kurių butų savininkams naudotis neatlygintinai. Nurodo, kad ieškovė nesiėmė veiksmų sureguliuoti rūsių panaudos bei nuosavybės įteisinimo klausimų, o organizuojant rūsio langų keitimą naujais bei už tai skaičiuojant mokesčius, pažeidžia teisingumo principą, klaidingai priskaičiuodama mokesčius butų savininkams. Mano, kad nebuvo būtinybės keisti visus namo rūsių langus, buvo nurodytos tik rekomendacijos, todėl rūsio langus buvo galima restauruoti, perdažyti ar kitaip atnaujinti, tačiau DGNSB vadovė N. K. savavališkai priėmė sprendimus dėl namo atnaujinimo darbų, kurie nėra suderinti su butų savininkais. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog jai priskaičiuoti mokesčiai už rūsio langų keitimą, turi būti perskaičiuoti, nes jai nuosavybės teise priklausančiame rūsyje lango nėra ir apie tai bendrija buvo raštu informuota. Teigia, kad bendrijos sprendimai priimami atgaline tvarka – Ilgalaikis (duomenys neskelbtini) pastato priežiūros ir atnaujinimo planas 2024-2030 m. buvo patvirtintas tik 2025-07-01. Nesutinka su ieškovės skaičiuojamais mokesčiais namo atnaujinimo fondo kaupimui, nes ieškovė neteisėtai skaičiuoja kaupiamąsias lėšas po 1,15 Eur už kv. m. Taip pat teigia, kad dažnai namo remonto darbai yra atliekami aukštais įkainiais.
Ieškovės pirmininkė N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kai perėmė daugiabučio namo administravimą iš UAB „Mano būstas“ daugiabutis buvo avarinės būklės. Buvo atlikta statinio apžiūra ir nustatyti daugiabučio namo trūkumai. Būstų savininkų sutarimu buvo patvirtintas ilgalaikis daugiabučio namo atnaujinimo planas, taip pat susitarta dėl kaupiamojo mokesčio padidinimo. Paaiškino, kad visi namo gyventojai mokesčius moka, išskyrus atsakovę. Atsakovė buvo raginama ir žinutėmis ir telefoniniais skambučiais sumokėti skolą, tačiau ji to nepadarė ir po kurio laiko pradėjo mokėti atitinkamas pinigų sumas savo nuožiūra. Teigia, jog atsakovės skola susidarė ne tik už rūsio langų pakeitimą, bet į ją įeina ir kiti nesumokėti mokesčiai. Paaiškino, kad atsakovė turi galimybę prisijungti prie sistemos su slaptažodžiu, kuris nurodytas sąskaitose ir pasižiūrėti už ką yra išrašytos sąskaitos. Nurodė, kad namo gyventojai nepritarė namo renovacijai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Gražina Versockienė prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, jog atsakovės skola susidarė už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2025-05-31, nes atsakovė atitinkamo dydžio įmokas bendrijai moka savo nuožiūra, todėl bendrijos buhalterija neskirsto atsakovės gautų įmokų pagal jos pageidavimą. Teigia, kad visi butai turi rūsius, tačiau ne visi rūsiai dar yra įregistruoti. Paaiškino, kad visi namo gyventojai už rūsio langų keitimą moka, nes visiems padalinta. 2014-11-17 (duomenys neskelbtini) patvirtintas aprašas, kuriame nurodyta, jog rūsio langai yra bendro naudojimo objektas, todėl pareiga mokėti už jų priežiūrą tenka daugiabučio namo savininkams ir šis aprašas nėra panaikintas. Teigia, jog visi sprendimai dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo ir kita priimti pačių gyventojų butų savininkų, jie yra galiojantys, nenuginčyti. Pirmasis kaupimo tarifas buvo nustatytas bendrijos steigimo susirinkimo metu.
Atsakovė D. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, jog įsteigus bendriją pradėjo didėti sąskaitos ir jai tapo neaišku, už ką reikia tiek mokėti. Paaiškino, kad ji moka namo administravimo išlaidas bei už aiškius namo remonto darbus. Nurodo, kad kaupiamosios lėšos (po 1,15 Eur už kv. m.) buvo padidintos be savininkų susirinkimo sprendimo. Mano, kad namo rūsio langų keitimas nebuvo būtinas, be to, butų savininkams buvo netinkamai padalintos rūsio langų keitimo išlaidos, nes dalis rūsių yra butų savininkų nuosavybė, o kita rūsių dalis – bendro naudojimo patalpos. Paaiškino, kad ne visi rūsiai turi langus, jai priklausančiame rūsyje langų nėra, todėl ji mano, kad neturi pareigos mokėti už rūsio langų keitimą. Nurodo, jog tokie mokesčiai jai sukelia didelę finansinę naštą. Teigia, kad 2024-08-28 atliktas 54,98 Eur mokėjimas buvo atliktas už ankstesnius kelis mėnesius. Nuo bendrijos įsteigimo iki 2024-12 mėn. pabaigos kaupiamosios lėšos buvo 0,513 Eur už kv. m. 2025-07-01 priimtas nutarimas padidinti kaupiamąsias lėšas iki 1,15 Eur, nors padidintos kaupiamosios lėšos buvo skaičiuojamos jau nuo 2025-01-01. Teigia, jog nuo 2025-01-01 iki 2025-05-31 nebuvo butų savininkų susirinkimo sprendimo dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo. Patvirtino, kad ji nedalyvavo susirinkimuose.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytinais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatytos šios aplinkybės.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) DGNSB „(duomenys neskelbtini) įregistruota 2024-02-07, jos vadove yra N. K., 2024-02-07 taip pat įregistruoti DGNSB (duomenys neskelbtini) įstatai.
VĮ Registrų centro duomenų išrašas patvirtina, kad name (duomenys neskelbtini), yra 80 butų.
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 44,48 kv. m.
Nustatyta, kad 2014-11-17 (duomenys neskelbtini) patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. ŽB-OA-1377, pagal kurį rūsio langai yra priskirti prie bendro naudojimo objekto (14 punktas aprašo).
2021-12-07 UAB „Mano Būstas Neris“ parengė Statinio apžiūros aktą Nr. DA440166, statinio adresas (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, rekomenduota pakeisti rūsio langus, paskardinti palanges.
2023-12-20 (duomenys neskelbtini) namo bendrija steigiamajame susirinkime patvirtino 2024 m. metinį (duomenys neskelbtini) pastato priežiūros ir atnaujinimo planą (kuris papildytas 2025-07-01). Į bylą taip pat pateiktas 2023-12-20 Savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1.
2024-04-08 MB „Stabili konstrukcija“ parengė Statinio apžiūros aktą Nr. VER20-1, statinio adresas (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodyta: „Nėra dalies rūsio langų, langų angos užkaltos plokštėmis“, todėl rekomenduojama: „Sumontuoti naujus sandarius langus“.
2024-07-31 MB „Stabili konstrukcija“ atliko specializuotą statinio (stogo), adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė Statinio apžiūros aktą Nr. VER20-S1.
Iš UAB „Namo akys“ 2024-06-28 PVM sąskaitos-faktūros serija NA Nr. 2127 matyti, kad 1 PVC lango komplekto kaina 140,00 Eur, o iš 2025-04-09 UAB „Namo akys“ PVM sąskaitos-faktūros Serija NA Nr. 2250 matyti, jog 51 PVC langų komplekto ir jų demontavimo/montavimo darbų kaina – 6 699,21 Eur. 2025-04-09 UAB „Namo akys“ parengė darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 49/2504.
Iš 2024-09-24 sąskaitos-faktūros Serija BB Nr. 3 matyti, kad ieškovė B. P. už stogo remonto darbus sumokėjo 400,00 Eur, o pagal 2025-05-16 sąskaitą-faktūrą Nr. 16 pagal rangos sutartį ieškovė V. M. sumokėjo 2 000,00 Eur.
Iš MB „Stabili konstrukcija“ 2025-03-21 kasmetinės statinio apžiūros akto Nr. VER20-3 matyti, jog, be kita ko, nurodyta: „Panaikinti neeksploatuojamas antenas, neeksploatuojamus įrenginius ir kabelius nuo stogo dangos. Sumontuoti naujas užlipimo ant stogo angos dureles“. „Nėra dalies rūsio patalpų langų, langų angos užkaltos plokštėmis“, todėl rekomenduota: „Atstatyti projektinius sprendinius, sumontuoti naujus sandarius langus“.
Į bylą pateiktas 2025-05-07 DGNSB (duomenys neskelbtini) Visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas, iš kurio matyti, kad sprendžiant atitinkamus klausimus butų savininkai balsavo raštu. Iš 80 įteiktų (išsiųstų) biuletenių, gauta užpildytų 78 biuleteniai, iš jų galiojantys – 78.
2025-07-01 patvirtintas papildytas Ilgalaikis (duomenys neskelbtini) pastato priežiūros ir atnaujinimo planas 2024-2030 m., iš kurio matyti, jog 2025 m., be kita ko, atliktas ir 51 rūsio langelių keitimo darbai už 6 699,21 Eur, o 2024 m. atliktas buveinės langelio keitimas už 140,00 Eur.
Iš byloje esančio atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2025-07-07 atsakovė ieškovei sumokėjo 403,45 Eur dydžio mokesčius.
Iš ieškovės priskaitymų pažymos D. A. matyti, kad 2025-06 jos skola buvo 275,33 Eur, o iš viso mokėtina suma – 350,86 Eur.
Atsakovė 2025-04-04 elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovė nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklausančiame rūsyje lango nėra.
Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2024-07-23, 2024-09-12, 2024-10-01, 2025-01-23 siuntė priminimus dėl įsiskolinimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl to, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkė nėra. Ginčo, jog ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, taip pat nėra. Šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės pareigos mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūros, administravimo paslaugas bei dėl kaupiamojo mokesčio dydžio (jo tarifo) pagrįstumo. Ieškovės teigimu, atsakovė už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2025-05-31 yra skolinga 275,33 Eur už daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas paslaugas. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, argumentuodama, kad jai priklausančiame rūsyje nėra langų, todėl ji neturi pareigos mokėti už rūsio langų pakeitimą, kadangi rūsio langai nėra bendrojo naudojimo objektai. Taip pat teigia, jog ieškovė nepagrįstai, nesant butų savininkų sutikimui, maksimaliai padidino kaupiamųjų lėšų dydį iki 1,15 Eur už kv. m., ir sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo buvo priimtas atgaline tvarka.
Įvertinus aplinkybę, jog šioje civilinėje teisiniai santykiai susiklostė tarp daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir vieno iš jo butų savininkės, todėl ginčui aktualios yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos nuostatos, susijusios su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ).
Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (buvęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius) 2014-11-17 patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. ŽB-OA-1377 (toliau – Aprašas), kurio 14 punkte nustatyta, jog bendromis pastato konstrukcijomis laikomi butų Nr. 1-80 laiptinės, rūsio langeliai namui, laiptinių pagal laiptines. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovės patvirtino, jog aptariamas Aprašas yra galiojantis, be to, šį Aprašą buvęs daugiabučio gyvenamojo namo administratorius UAB „Mano būstas“ perdavė jį ieškovei. Tai, jog, atsakovės nuomone, Aprašu vadovautis negalima, kadangi jis yra pasenęs ir jame yra padarytos klaida nustatant rūsių priklausomybė bendrojo naudojimo objektams, nesudaro pagrindo abejoti aptariamo Aprašo ir jame pateiktos informacijos teisingumu. Atsakovės nurodyti samprotavimai dėl Aprašo neteisingumo (dalyje dėl rūsio langų priklausomumo bendrojo naudojimo objektams) iš esmės yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, vertintini, kaip jos gynybinė pozicija.
Teismo vertinimu, atsakovė klaidingai suvokia rūsio ir atskirai rūsio langų priklausomumą bendrojo naudojimo objektams. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas nustato, jog pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys yra pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Pažymėtina, jog tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir DGNSB (duomenys neskelbtini) 2024-02-07 įstatų 25.3 punkte. Vadinasi, nurodytų patalpų, o šiuo atveju konkrečiai rūsio, priklausomumas bendrojo naudojimo objektams yra siejamas su jų nuosavybės teise nepriklausymu atskiriems savininkams. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl paties rūsio, kaip patalpos, priklausymo bendrojo naudojimo objektams, o konkrečiai dėl rūsio langų priskyrimo bendrojo naudojimo objektams. Nustačius, jog pagal Aprašą rūsio langai yra priskiriami prie bendrojo naudojimo objektų, atsakovei, kaip ir kitiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams kyla pareiga mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą, tvarkymą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog tai, kad dalies butų savininkų rūsiai VĮ „Registrų centras“ neįregistruoti kaip butų priklausiniai, nepanaikinta atsakovės pareigos mokėti už bendro namo objektų priežiūrą.
Teismas atmeta, kaip neįrodytus ir nepagrįstus atsakovės argumentus, jog nebuvo būtinybės keisti visus namo rūsio langus, ir būtų pakakę juos restauruoti, perdažyti, ar kitaip atnaujinti, o bendrijos pirmininkė savavališkai priima sprendimus dėl namo atnaujinimo, kurie nėra suderinti su butų savininkais. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog 2021-12-07 UAB „Mano Būstas Neris“ parengė statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. DA440166, kurio 1.5. punkte nurodyta, jog rūsio langai yra nusidėvėję, nesandarūs, kiti yra užkalti plokšte, todėl rekomenduota pakeisti rūsio langus, paskardinti palanges. Iš 2023-12-20 Savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad iš viso susirinkime dalyvavo 67 butų savininkai – tiesiogiai susirinkime dalyvavo 30 butų savininkai ir 37 butų savininkai savo nuomonę išreiškė raštu. Kadangi iš viso yra 80 butų, todėl nustatyta, jog balsų kvorumas yra. Protokolo 10 klausimu svarstyta dėl daugiabučio pastato ilgalaikio ir metinio atnaujinimo planų patvirtinimo, kuriam pritarė 62 butų savininkai, 2 balsai prieš, 3 balsai susilaikė. Atsižvelgiant į tai, jog surinkta balsų dauguma, nutarta: „Patvirtinti daugiabučio pastato ilgalaikio ir metinio atnaujinimo planus, nustatant, kad iš sukauptų kaupiamųjų lėšų vykdyti šiuos daugiabučio pastato atnaujinimo darbus: <...> rūsio langelių keitimą“. 2024-04-08 MB „Stabili konstrukcija“ atlikusi kasmetinę statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, surašė Statinio apžiūros aktą Nr. VER20-1, kurio 1.7. nurodyta: „Nėra dalies rūsio langų, langų angos užkaltos plokštėmis“, todėl rekomenduojama: „Sumontuoti naujus sandarius langus“. Iš 2025-07-01 patvirtinto papildyto Ilgalaikio (duomenys neskelbtini) pastato priežiūros ir atnaujinimo plano 2024-2030 m. matyti, jog 2025 m., be kita ko, atlikti ir 51 rūsio langelių keitimo darbai už 6 699,21 Eur, o 2024 m. atliktas buveinės langelio keitimas už 140,00 Eur. Šios teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog nebuvo būtina keisti rūsio langelius, o bendrijos pirmininkė sprendimus dėl namo atnaujinimo darbų priima savo nuožiūra be butų savininkų sutikimo. Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai – du statinio apžiūros aktai ir juose esančios nuotraukos patvirtina, jog daugiabučio gyvenamojo namo rūsių langų būklė buvo itin prasta, todėl buvo būtina juos keisti. Dėl rūsio langų keitimo ir kitų namo atnaujinimo darbų atlikimo buvo susitarta 2023-12-20 vykusiame bendrijos steigiamajame susirinkime – šie sprendimai buvo priimti butų savininkų balsų dauguma. Tai, jog atsakovė galimai nepritarė daugiabučio namo atnaujinimo darbams, nepaneigia kitos, didžiosios dalies butų savininkų sprendimo, jų pritarimo namo atnaujinimo darbus atlikti. Aptariamas 2023-12-20 susirinkimo protokolas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu ir vykdytinu.
Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė poziciją, jog tikslingiau būtų buvę atlikti namo renovaciją, ir šis klausimas butų savininkų nebuvo svarstytas. Pažymėtina, jog šis klausimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Nepaisant to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovės pirmininkė patvirtino, kai namo administratoriumi buvo UAB „Mano būstas“, buvo parengtas investicinis projektas dėl namo renovacijos, tačiau butų savininkai renovacijai nepritarė, kadangi renovacijos kaštai būtų buvę itin dideli – vienam buto savininkui būtų tekę mokėti 20 000,00 Eur – 25 000,00 Eur, todėl buvo nuspręsta steigti bendriją, kuri užsiims daugiabučio namo atnaujinimo darbais.
Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigia, kad bendrija neteisėtai, nepagrįstai ir atgaline tvarka padidino kaupiamąjį mokestį iki 1,15 Eur už kv. m. Teigia, kad nuo bendrijos įsteigimo iki 2024-12 mėn. pabaigos kaupiamosios lėšos buvo 0,5133 Eur už kv. m., o 2025-07-01 priimtas nutarimas padidinti kaupiamąsias lėšas iki 1,15 Eur, nors padidintos kaupiamosios lėšos buvo skaičiuojamos jau nuo 2025-01-01.
Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). DGNSB (duomenys neskelbtini) įstatų 60 punkte nustatyta, jog bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo. Balsavimas raštu vyksta Vyriausybes įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į bendrijų įstatyme įtvirtintus apribojimus ir šių įstatų nuostatas.
Pažymėtina, jog 2023-12-20 vykusiame bendrijos steigiamajame susirinkime taip pat spręstas klausimas ir dėl bendrijos biudžeto plano patvirtinimo. Iš 2023-12-20 protokolo Nr. 1 matyti, kad 11 klausimu, be kita ko, nutarta patvirtinti 0,5133 Eur dydžio už kv. m. kaupiamąsias lėšas. Šiam sprendimui pritarė 64 butų savininkai, 1 balsas prieš, 2 susilaikė. Kaip savo 2025-09-17 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ieškovė, laikotarpiu nuo 2025-04-23 iki 2025-05-06 buvo organizuotas butų savininkų balsavimas raštu dėl atitinkamų daugiabučio namo atnaujinimo darbų ir kaupiamųjų įmokų. Iš byloje esančio 2025-05-07 Visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo matyti, kad sprendžiant protokolo 3.1. – 3.5. nurodytus klausimus iš 80 butų savininkų raštu balsavo 78. Protokolo 7 punkte nurodyti balsavimo rezultatai, kurie patvirtina, kad už 3.5. punkte nurodytą klausimą dėl tikslinio kaupiamojo mokesčio daugiabučio pastato išorės remonto darbams atlikti kaupimo 2025-2027 maksimaliu leistinu 1,15 Eur tarifu „už“ balsavo 67 butų savininkai, 10 balsavo „prieš“, 1 aiškiai nuomonės nepareiškė, 2 butų savininkai balsavime nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, jog bendrijos narių sprendimai gali būti priimami raštu balsų dauguma, todėl teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog sprendžiant klausimą dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo iki 1,15 Eur už kv. m. negalima buvo balsuoti raštu. Taip pat nesutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovės pirmininkė savavališkai, nesant butų savininkų sutikimų, priima sprendimus dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad spendimas dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo iki 1,15 Eur už kv. m. buvo priimtas butų savininkų, balsavusių raštu, dauguma. Duomenų, kad minėtas 2025-05-07 protokolas būtų nuginčytas, byloje nėra, todėl jis laikytinas teisėtu, galiojančiu ir vykdytinu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, nesutikdama su atitinkamais butų savininkų sprendimais, manydama, kad jie priimti neteisėtai, turėjo galimybę juos ginčyti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su vienu ar kitu sprendimu, kai tuo tarpu, butų savininkų dauguma jiems pritaria, nesudaro pagrindo laikyti teisėtu atsakovės atsisakymą mokėti mokesčius bendrijai bei kaupiamąsias įmokas.
Be to, pažymėtina, jog atsakovė teismo posėdžio metu neteisingai nurodo, kad padidintos kaupiamosios lėšos iki 1,15 Eur už kv. m. nepagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2025-01-01 iki 2025-05-31, kai, tuo tarpu sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo buvo priimtas 2025-07-01.
Iš ieškovės pateiktos pažymos apie atsakovei priskaičiuotus mokesčius už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2025-05-31 matyti, kad atsakovės skola yra 275,33 Eur. Atsakovė už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-07-31 ieškovei nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl už jį buvo susidariusi 146,30 Eur skola. Kaip teismo posėdžio metu nurodė D. A., 2024-08-28 ji pagal savo paskaičiavimus sumokėjo ieškovei 54,98 Eur sumą už praėjusių keturių mėnesių laikotarpį. Kaip matyti iš aptariamos pažymos bei atsakovės banko sąskaitos išrašo apie jos atlikus mokėjimus, atsakovė ne visada mokėdavo bendrijai ir kaupiamąsias lėšas net ir tada, kai jos buvo skaičiuojamos po 0,5133 Eur už kv. m., t. y. po 22,83 Eur, ir jo dydžio atsakovė neginčija. Būtent už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-07-31 atsakovės skola buvo 91,32 Eur, susidariusi už kaupiamųjų lėšų nemokėjimą (22,83 Eur x 4 mėn.). Tiek bylos medžiaga, tiek atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė, gavusi mokėjimo pranešimus, pati pasirinkdavo už ką mokėti ir pasiskaičiuodavo mokėtiną sumą – nemokėdavo už tai, kas jai atrodė neaišku, nepagrįsta. Taip pat aptariamoje pažymoje esantys duomenys patvirtina, jog padidintos kaupiamosios lėšos buvo pradėtos skaičiuoti nuo 2024 m. balandžio mėn., t. y. tada, kai buvo organizuotas butų savininkų balsavimas raštu sprendžiant klausimus dėl daugiabučio atnaujinimo darbų ir kaupiamųjų lėšų padidinimo, ir nustatyta, jog 67 butų savininkai kaupiamųjų lėšų padidinimui pritarė. 2025-07-01 vykusiame DGNSB (duomenys neskelbtini) narių susirinkime ir jo protokolo Nr. 2 šeštu klausimu tik patvirtintas 2025 m. biudžetas su kaupiamuoju mokesčiu pastato atnaujinimui po 1,15 Eur už kv. m., kai kaupiamųjų lėšų padidinimo klausimas buvo išspręstas butų savininkų balsavimu raštu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad padidintas kaupiamasis mokestis buvo skaičiuojamas nuo 2025-01-01, kai sprendimas dėl jo padidinimo buvo priimtas tik 2025-07-01 (atgaline tvarkas), atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad padidintos kaupiamosios lėšos pradėtos skaičiuoti po to, kai raštu buvo gautas butų savininkų daugumos sutikimas. Aplinkybė, jog atsakovė nedalyvavo, neturėjo galimybės dalyvauti priimant sprendimus, ar atitinkamiems sprendimams nepritarė, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai ir laiku atsisakyti su ieškove – mokėti mokesčius proporcingai savo turimos nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Atkeiptinas atsakovės dėmesys, jog teismo posėdžio metu ieškovės pirmininkė patvirtino, kad kiekvienas butų savininkas gali prisijungti prie bendrijos sistemos, kurioje yra matomi visi priimti sprendimai, mokestiniai pranešimai ir kita, taip pat bendrijos nariai bendrauja per grupes, sukurtas Facebook, Google, todėl atsakovei, kaip ir kitiems butų savininkams, yra suteiktos galimybės domėtis bendrijos reikalais, dalyvauti priimant sprendimus, siūlyti rangovus atitinkamų namo atnaujinimo darbų atlikimui ir kita.
Atsakovė nurodė, kad ieškovės priskaičiuojami mokesčiai jai sukelia didelę finansinę naštą, tačiau duomenų, jog D. A. būtų pasikreipusi į ieškovę su prašymu išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu, atsakovės savavališkas atsisakymas mokėti teisėtai paskaičiuotus mokesčius, neatleidžia jos įvykdyti savo prievolę (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismo vertinimu, į esminius šalių argumentus bei pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus atsakyta, todėl detaliau dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nepasisakytina.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus bylos rašytinę medžiagą, šalių argumentus ir atsikirtimus, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius proporcingai savo turimos nuosavybės daliai, įskaitant kaupiamąsias lėšas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš atsakovės priteistina 275,33 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, CPK 178 ir 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus ir, ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 275,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo teismo įsakymo priėmimo 2025-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą patyrė 121,00 Eur išlaidų, už ieškinio parengimą sumokėjo advokatei 363,00 Eur, o už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme – 514,25 Eur, iš viso 998,25 Eur. Nustatyta, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovė priteistini 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-30 Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024-01-01)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. A. 275,33 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 33 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 275,33 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 33 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės D. A. 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė