Civilinė byla Nr. e3K-3-199-378/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00537-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Areškevičiaus individualios įmonės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Areškevičiaus individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kojora“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – asociacija Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarties, kuria sutarta atlikti vidaus vandenų laivo pertvarkymo darbus, šalių teises ir pareigas sutarties vykdymo metu ir ją įvykdžius, užsakovo teisę į nuostolių atlyginimą, jam manant, kad sutartis įvykdyta netinkamai, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė T. Areškevičiaus individuali įmonė (toliau – ir T. Areškevičiaus IĮ) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB ,,Kojora“ 96 828,93 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. liepos 26 d., 137 427,46 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. paskelbė kvietimą dalyvauti jai priklausančio laivo ,,Banginis KL 4330“ (toliau – ir laivas) modernizavimo darbų pirkime; dalį (80 proc.) šio pirkimo įsipareigojo finansuoti trečiasis asmuo – asociacija Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė. Laivo modernizavimo darbų atlikimo tikslas buvo pagerinti laivo saugą, darbuotojų darbo ir higienos sąlygas, sukurti papildomas darbo vietas.
4. 2015 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus vadovaudamasi darbų technine užduotimi; Sutarties kaina – 88 330 Eur. Ieškovė sumokėjo visą Sutarties kainą (88 330 Eur) į atsakovės sąskaitą, iš jų 58 400 Eur buvo trečiojo asmens lėšos, o 29 930 Eur – pačios ieškovės lėšos.
5. Ieškovės teigimu, atsakovė laivo modernizavimo darbus atliko be darbų projekto bei brėžinių, kurie turėjo būti suderinti tiek su ieškove, tiek su Lietuvos saugios laivybos administracija, o tai laikytina neteisėta laivo modernizacija. Be to, po laivo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės žinios atliko laivo denio praplatinimo darbus. Po atsakovės atliktų laivo modernizavimo darbų laivas yra nebeeksploatuojamas ir netinkamas naudoti. Lietuvos saugios laivybos administracija nurodė, kad jai pateikti tik bendro vaizdo laivo brėžiniai, kuriais vadovaujantis negali būti atliktas laivo modernizavimas. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakė išduoti ieškovei laivo tinkamumo plaukioti liudijimą, kuris yra būtinas tam, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas, motyvuodama tuo, kad po laivo rekonstrukcijos pasikeitė laivo dydis. Ieškovei neturint galiojančio laivo tinkamumo plaukioti liudijimo, negali būti išduodamas žvejybos laivo liudijimas, kuris yra būtinas dokumentas, suteikiantis ieškovei leidimą naudoti laivą pagrindinei tikslinei paskirčiai – žvejybinei veiklai.
6. Ieškovė nurodė, kad, atsakovei atlikus nurodytus neteisėtus veiksmus, ji negavo 96 828,93 Eur planuotų gauti pajamų iš žvejybinės veiklos ir patyrė 137 427,46 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 40 404,88 Eur nuostoliai dėl to, kad laivas negali būti naudojamas pagal paskirtį; 88 330 Eur Sutarties kaina, kurią ieškovė atsakovei sumokėjo nepagrįstai, nes Sutartis nebuvo įvykdyta; 7999 Eur ieškovės išlaidos už konsultacijas bei projekto paraiškos ir verslo plano laivo modernizavimo paramai gauti suteikimą bei parengimą; 693,58 Eur ieškovės išlaidos dėl darbuotojų, kurie įdarbinti pagal ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą, prastovų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 68 713,73 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Byloje nustatytos šios aplinkybės:
8.1. 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ kasmetinės techninės apžiūros akte buvo konstatuota, kad pagal atliktos apžiūros rezultatus laivas yra tinkamos techninės būklės ir jam leidžiama plaukioti, nurodant kitos laivo kasmetinės techninės apžiūros datą – 2015 m. spalio 15 d. 2014 m. gruodžio 31 d. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išdavė ieškovei verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje leidimą, šis galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
8.2. 2015 m. vasario 20 d. tarp ieškovės (užsakovės) bei atsakovės (vykdytojos) buvo suderintas ir pasirašytas dokumentas dėl laivo remonto darbų, siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Minėtas dokumentas turi dvi redakcijas – pirmojoje yra nurodyti laivo denio praplatinimo darbai pagal projektą (aptariamo dokumento skiltis „Remonto darbai“, 9 punktas), kurių kaina – 8088 Eur (be PVM); antrojoje tokie darbai neįvardyti. 2015 m. gegužės 19 d. ieškovė paskelbė kvietimą dalyvauti Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbų pirkime. 2015 m. gegužės 22 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės buvo pasirašyta Vietos projekto vykdymo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „T. Areškevičiaus IĮ modernizavimas“, o trečiasis asmuo įsipareigojo finansuoti iki 64 911 Eur (arba 80 proc.) visų tinkamų finansuoti Vietos projekto išlaidų (ieškovė pagal Vietos projekto vykdymo sutartį įsipareigojo prisidėti savo ne mažesniu nei 31 558 Eur (arba 20 proc.) piniginiu įnašu ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą).
8.3. 2015 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) buvo pasirašyta sutartis, kurios objektas – žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ modernizavimo darbai (Sutarties 1.1 punktas). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus pagal darbų techninę užduotį (Sutarties priedą Nr. 1) (Sutarties 1.2 punktas), sutarta rangos sutarties darbų kaina – 88 330 Eur su PVM (Sutarties 3.1 punktas). Minėtos sutarties priedas Nr. 1 – laivo modernizavimo darbų techninė užduotis, iš esmės (pagal numatytų darbų apimtis) atitinkanti minėto 2015 m. vasario 20 d. tarp ieškovės (užsakovės) bei atsakovės (vykdytojos) suderinto ir pasirašyto dokumento antrąją redakciją.
8.4. 2015 m. liepos 13 d. atsakovė (užsakovė) ir H. M. projektavimo įmonė (vykdytoja) sudarė sutartį, kuria H. M. įmonė apsiėmė parengti laivo modernizacijos projektą, įskaitant teorinio korpuso brėžinio parengimą elektroniniu formatu su korpuso modernizacijos darbo brėžiniais, konstrukcijos detalių brėžinius laivo korpusui modernizuoti pagal kliento pageidavimus.
8.5. 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktus, patvirtinančius, kad pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį laivo modernizavimo darbai buvo atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl kokybės bei atlikimo terminų. 2015 m. spalio 5 d. atsakovės (rangovės) pasirašytoje faktiškai atliktų darbų sąmatoje, be kitų, nurodyti ir laivo išorinio korpuso modernizavimo, praplečiant jį iki 4200 mm, darbai.
8.6. 2015 m. spalio 30 d. atsakovė išrašė ieškovei 88 330 Eur su PVM sumos sąskaitą faktūrą už laivo modernizavimo darbus. Ieškovė atsakovei sumokėjo: 2015 m. liepos 23 d. – 1500 Eur avansą; 2015 m. rugsėjo 3 d. – 1500 Eur avansą; 2015 m. spalio 29 d. – 2000 Eur išankstinį mokėjimą pagal Sutartį; 2015 m. lapkričio 19 d. – 24 930 Eur už laivo modernizavimą; 2016 m. sausio 5 d. – 58 400 Eur už laivo modernizavimą, iš viso 88 330 Eur, iš kurių 58 400 Eur buvo sumokėti trečiojo asmens, o 29 930 Eur ieškovės lėšomis.
8.7. 2016 m. sausio 20 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą dėl laivo modernizavimo dokumentų: laivo modernizavimo projekto (su visais brėžiniais) bei laivo stovumo dokumentų, pateikimo. 2016 m. sausio 22 d. atsakovė raštu atsakė ieškovei, kad laivo modernizacijos projektavimo ir stovumo darbai Sutartyje ir techninėje užduotyje nebuvo nurodyti ir jie nebuvo atlikti. Atsakovės atliktų laivo modernizavimo darbų techninė ataskaitinė dokumentacija yra parengta.
8.8. 2016 m. vasario 9 d. Lietuvos saugios laivybos administracija informavo ieškovę, kad administracijai yra pateikti tik bendro vaizdo brėžiniai, kuriais vadovaujantis negali būti atliktas laivo modernizavimas. Atliekant laivo pertvarkymą arba modernizavimą, vadovaujantis gerąja praktika, yra parengiamas techninis projektas. Techninio projekto pagrindą sudaro konstruktyvinis, teorinis, midelšpangauto ir kitų laivo pertvarkomų, modernizuojamų sudedamųjų dalių brėžiniai su medžiagų specifikacija ir aprašu. Pertvarkymo, modernizavimo darbai atliekami pagal parengtus darbinius brėžinius.
8.9. 2016 m. vasario 15 d. prašymu ieškovė kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašydama išduoti laivui liudijimą žvejoti, kadangi po laivo modernizavimo pasikeitė jo parametrai – padidėjo vandens talpa, laivo plotis ir ilgis. 2016 m. vasario 23 d. Žuvininkystės tarnyba atsakė ieškovei, kad naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išduoti negalės, nes po žvejybos laivo rekonstrukcijos pasikeis laivo dydis. Padidėjus laivui, padidėja ir laivo žvejybos pajėgumai. Ieškovė laisvų žvejybos pajėgumų neturi, todėl naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo tarnyba išduoti negali.
8.10. 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos Žvejybinio laivo ,,Banginis KL 4330“ neeilinės techninės apžiūros akte buvo konstatuota, kad pagal atliktos apžiūros rezultatus laivas yra netinkamos techninės būklės.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog laivo modernizavimo apimtis turi būti aiški iki laivo modernizacijos darbų pradžios, o laivo modernizacija be išsamaus laivo modernizacijos projekto, suderinto su Lietuvos saugios laivybos administracija, neatitinka laivo pertvarkymo ar modernizavimo gerosios praktikos. Įvertinęs Sutarties nuostatas, laivo modernizavimo darbų techninę užduotį, šalių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo prievolės rengti laivo remonto darbų projektinės dokumentacijos ir atlikti jos derinimo darbų, ir sprendė, kad šią pareigą turėjo ieškovė – laivo savininkė. Teismas nustatė, kad laivo modernizacijos projektas neegzistuoja.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad apie laivo denio praplatinimą ieškovė sužinojo tik po laivo perėmimo ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, kad šalių santykiai prasidėjo 2015 m. vasarį, kai šalių sudarytas ir pasirašytas dokumentas buvo parengtas pagal ieškovės išreikštus modernizavimo darbų norus ir minėtame dokumente yra nurodyti denio praplatinimo darbai, kuriuos pageidavo atlikti ieškovė. Projektuotojų N. M. ir H. M. paruošti brėžiniai apėmė laivo denio praplatinimo darbus, kurių pageidavo ieškovė. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių kaip liudytojų apklaustų projektuotojų N. M. ir H. M. paaiškinimus, kad jie tarėsi su ieškovės savininku T. A., kuris prašė praplatinti laivo denį, be to, pats T. A. neneigė, kad bendravo su projektuotojais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas teigti, kad ieškovės atstovas (savininkas) T. A. prašė atlikti laivo denio praplatinimo darbus, kurie nenurodyti darbų techninėje specifikacijoje.
11. Teismas konstatavo, kad nustatyti laivo stovumą be techninių laivo modernizavimo brėžinių ir projektų nėra galimybės, o tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, jog laivo stovumas yra pažeistas ar yra perteklinis.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė yra profesionalė, verslininkė, kurios verslas yra laivų remontas, todėl jie be laivo modernizavimo projekto neturėjo pradėti laivo modernizavimo darbų, o pradėjusi – juos sustabdyti ir nedelsdama įspėti apie tai ieškovę bei pareikalauti šių dokumentų. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės paaiškinimai, kad ji įspėjo ieškovę dėl teikiamų projektinių dokumentų derinimo su Lietuvos saugios laivybos administracija, juo labiau kad ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta. Tuo tarpu ieškovė, Sutarties 6.2 punktu prisiėmusi pareigą skirti atstovą vykdomiems laivo modernizavimo darbams stebėti, neturėjo leisti vykdyti laivo modernizavimo darbų be laivo modernizavimo projekto. Konstatavęs, kad ieškovė turėjo prievolę rengti laivo remonto darbų projektinę dokumentaciją ir atlikti jos derinimo darbus, kad ieškovės atstovas (savininkas) T. A. prašė (norėjo) atlikti laivo denio praplatinimo darbus, kurie nenurodyti darbų techninėje specifikacijoje, kad ieškovė, Sutartimi prisiėmusi pareigą stebėti atliekamus laivo modernizavimo darbus, neturėjo leisti vykdyti laivo modernizavimo darbų be laivo modernizavimo projekto, kad atsakovė be laivo modernizavimo projekto neturėjo pradėti laivo modernizavimo darbų, o pradėjusi juos sustabdyti ir nedelsdama įspėti apie tai ieškovę bei pareikalauti šių dokumentų, t. y. tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai neatitiko vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, teismas sprendė, kad abi šalys prisiėmė riziką, susijusią su laivo modernizavimo darbų, nesant laivo modernizavimo projekto ir brėžinių, atlikimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, nustatyti konkretaus šalių kaltės laipsnio nagrinėjamoje byloje nėra galimybės, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad abiejų šalių kaltės laipsnis yra lygus, t. y. po 50 proc.
13. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad po laivo modernizacijos darbų laivas nebegali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį. Kadangi abiejų šalių kaltės laipsnis yra lygus, abi šalys lygiomis dalimis turi būti atsakingos už nuostolių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su jų neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 68 713,73 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (137 427,46 Eur).
14. Ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų (96 828,93 Eur) priteisimo teismas netenkino. Teismas nustatė, kad po laivo perdavimo modernizuoti ieškovė turėjo galimybę žvejoti kitu sau nuosavybės teise priklausančiu laivu, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neteko žvejybos galimybių ir kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos ieškovės nurodytos apskaičiavimo taisyklės. Be to, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma (96 828,93 Eur), atsižvelgiant į ankstesnių metų gautas pajamas ir pelną (2012 m. ieškovė gavo 94 985 Lt pajamų ir 23 095 Lt pelną; 2013 m. – 96 018 Lt pajamų ir 3481 Lt pelną; 2014 m. – 82 428 Lt pajamų ir 2058 Lt pelną) bei faktą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. liepos 26 d. atsakovė nepatyrė išlaidų, susijusių su remontuojamo laivo eksploatavimu, yra nepagrįsta.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Sutartyje, nei techninėje užduotyje rangovei nenurodytas laivo remonto darbų projektinės dokumentacijos rengimas, jos derinimo darbai. Pagal Sutarties 2.1 ir 2.2 punktų nuostatas atsakovė (rangovė) privalėjo tik laikytis jai pateiktų dokumentų (projektinės dokumentacijos, techninių laivo modernizavimo brėžinių), bet ne juos rengti. Projektavimo darbų ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. Nagrinėjamu atveju ieškovės skelbtas bei organizuotas pirkimas apklausos būdu buvo skelbtas tik laivo modernizavimo darbams, bet ne projektavimo paslaugoms pirkti. Liudytojų projektuotojų N. M. ir H. M. paaiškinimai patvirtina, kad trečiuosius asmenis projektavimo darbams pasitelkė būtent ieškovė, ji pati sprendė ir dėl projektavimo darbų apimties – visas modernizavimo projektas net nebuvo užsakytas, ieškovės vadovo T. A. pageidavimu buvo atliekamas tik dalinis projektavimas.
17. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės teiginys, jog atsakovė galėjo turėti tikslą ar motyvą savo nuožiūra atlikti Sutartyje nenurodytus laivo modernizavimo darbus, prieštarauja verslo logikai. Be to, nors laivo denio išplėtimo darbai ir nebuvo įtraukti į darbų techninę užduotį (Sutarties priedą Nr. 1), ieškovės valią atlikti tokius darbus bei atitinkamą užsakymą atsakovei šiems darbams atlikti patvirtina bylos įrodymų visuma: 2015 m. vasario 20 d. tarp ieškovės (užsakovės) bei atsakovės (vykdytojos) suderintas ir pasirašytas dokumentas dėl laivo remonto darbų, siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, kurio vienoje iš dviejų redakcijų buvo nurodyti laivo denio praplatinimo darbai pagal projektą (t. y. ikisutartiniai šalių santykiai, patvirtinantys atitinkamą ieškovės valią); 2015 m. spalio 5 d. atsakovės (rangovės) pasirašyta faktiškai atliktų darbų sąmata, kurioje, be kitų, nurodyti ir laivo išorinio korpuso modernizavimo, praplečiant iki 4200 mm, darbai; 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktai, patvirtinantys, kad pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį laivo modernizavimo darbai buvo atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl jų (taip pat ir denio praplatinimo darbų) kokybės; liudytojo N. M. paaiškinimai, kad ieškovės atsakovas jam nurodė norintis atlikti savo laivo modernizaciją, be kita ko, praplatinti laivo denį (apie 0,5 metro); liudytojo H. M. paaiškinimai, kad ieškovės atstovas neužsiminė, jog jis nenorėjo tokio denio ar pan.; darbų pobūdis ir apimtis – denio praplatinimas tokia apimtimi – yra pakankamai reikšmingas, kad jį būtų galima pastebėti apžiūrėjus laivą arba nesudėtingai išmatavus laivo denį (pagal Sutarties 6.2 punktą užsakovė (ieškovė) vykdomiems darbams stebėti visam darbų laikotarpiui turėjo skirti atsakingą atstovą). Kolegija sprendė nesant pagrindo spręsti, kad ieškovė nebuvo užsakiusi laivo denio praplatinimo darbų ir kad šiuos darbus atsakovė atliko savo iniciatyva.
18. Kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, kad įstatymas nustato rangovo prievolę įspėti užsakovą ir prireikus stabdyti darbus tik tuo atveju, jei kitaip kiltų grėsmė rangovo vykdomų darbų tinkamumui ar saugumui. Lietuvos saugios laivybos administracijos rašte nėra nurodyta, kad darbai pagal byloje esančius brėžinius negalėjo būti pradėti ar vykdomi. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2016 m. vasario 9 d. rašte yra nurodyta, kad pertvarkymo, modernizacijos darbai atliekami pagal parengtus darbinius brėžinius, t. y. būtent tokie brėžiniai, kuriuos nurodė rengęs ir pateikęs juos atsakovei nustatytiems darbams vykdyti projektuotojas H. M.. Tuo tarpu 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos rašte yra tik pažymėta, kad iki 2017 m. sausio 18 d. laivo pertvarkymo, modernizavimo dokumentai ir brėžiniai administracijai nebuvo pateikti ir dėl pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninės priežiūros niekas nesikreipė (kaip jau nustatyta byloje, tokią pareigą, t. y. kreiptis į Lietuvos saugios laivybos administraciją, turėjo ieškovė (laivo savininkė), o 2017 m. kovo 29 d. rašte tik įvardijami trūkumai, kodėl pateikti dokumentai ir brėžiniai negali būti laikomi visos apimties laivo modernizavimo techniniu projektu, tačiau nenurodoma, kad būtent dėl šių trūkumų laivo modernizacijos darbai negalėjo būti pradėti ir vykdomi).
19. Kolegija, byloje nenustačiusi, jog Sutartimi sulygti rangos darbai pagal byloje esančius brėžinius negalėjo būti pradėti ar vykdomi, nesukeliant grėsmės darbo tinkamumui ar saugumui, konstatavo, kad atsakovė pareigos sustabdyti vykdomus darbus neturėjo. Be to, remdamasi liudytojų paaiškinimais, kolegija konstatavo, kad ieškovė (jos atstovas) buvo informuota, įspėta tiek apie būtinybę projektą suderinti su Lietuvos saugios laivybos administracija, tiek apie tai, kad parengtas laivo modernizavimo projektas yra ne visos apimties, dalinis, tiek apie visiškos modernizacijos parengimui reikalingus dokumentus, tačiau ji pati šių trūkstamų darbų atlikimo ir dokumentų parengimo atsisakė.
20. Kadangi ieškovė, priėmusi darbus iš atsakovės, nefiksavo jokių darbų trūkumų, ji neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad kurie nors darbų trūkumai, priimant atliktus darbus, atsakovės (rangovės) buvo paslėpti, jų nebuvo galimybės pastebėti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovės atlikti darbai buvo nekokybiški, neįvardija, kokie konkrečiai atsakovės atlikti darbai yra nekokybiški, netinkami bei kodėl ji atitinkamų atsakovės darbų trūkumų nefiksavo pasirašydama darbų perdavimo–priėmimo aktus. Kolegijos vertinimu, Lietuvos saugios laivybos administracijos išvada, padaryta 2017 m. sausio 19 d. atlikus neeilinę techninę apžiūrą, kad laivas yra netinkamos techninės būklės, nėra pakankama spręsti, kad ši (netinkama) laivo būklė yra susijusi būtent su atsakovės pagal Sutartį atliktų darbų netinkama kokybe. Procesinė pareiga įrodyti minėtas aplinkybes nagrinėjamoje byloje teko ieškovei, tačiau ji šios pareigos neįvykdė.
21. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos saugios laivybos administracija 2017 m. kovo 29 d. rašte nurodžiusi, jog byloje pateikti dokumentai ir brėžiniai negali būti laikomi visos apimties laivo techniniu projektu, kartu pažymėjo, kad būtent pagal esamą dokumentaciją įvertinti laivo naudojimą pagal paskirtį, t. y. kaip žvejybos laivą, nėra galimybės. Ieškovei priklauso atitinkamų dokumentų parengimo pareiga, o juos parengus, nėra kliūčių atlikti laivo stovumo matavimus. Neatlikus šių matavimų, ieškovė neįrodė, jog laivas nebegali būti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį dėl laivo stovumo pažeidimo.
22. Aplinkybė, kad Žuvininkystės tarnyba atsisakė ieškovei išduoti naują Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atliktais laivo modernizavimo darbais. Iš byloje pateikto 2016 m. vasario 23 d. Žuvininkystės tarnybos atsakymo matyti, jog tarnyba nurodė negalinti ieškovei išduoti naujo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo ne tiesiogiai dėl to, kad po žvejybos laivo rekonstrukcijos pasikeis laivo dydis (ir toks laivas nepateks į žvejybos laivo kategoriją), bet dėl to, kad ieškovė neturi laisvų žvejybos pajėgumų, t. y. dėl aplinkybės, nesusijusios su šalių sudaryta rangos Sutartimi.
23. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš dalies tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai nuostolių atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Svarbiausias klausimas šioje byloje – ar galėjo atsakovė vykdyti darbus be laivo modernizacijos projekto ir kas turi prisiimti atsakomybę už netinkamą eksploatuoti darbų rezultatą. Lietuvos saugios laivybos administracijos teigimu, prieš atliekant laivo modernizavimo darbus, privalėjo būti rengiamas modernizavimo techninis projektas. Vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 8 dalis reglamentavo, kad vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija; Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą. Teisės aktai, galioję Sutarties vykdymo metu, nenustatė detalios ir išsamios laivų statybos, remonto, rekonstravimo, modernizavimo tvarkos ir eigos. Tačiau tokiu atveju CK 1.8 straipsnio pagrindu taikant analogiją ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normas, darytina išvada, kad pirmiausia turėjo būti parengtas laivo modernizavimo projektas; tada jis privalėjo būti patvirtintas Lietuvos saugios laivybos administracijos; laivo modernizavimo darbų techninę priežiūrą turėjo atlikti Lietuvos saugios laivybos administracija. Ši nuosekli darbų eiga būtų užtikrinusi, kad laivas būtų atitikęs galiojančias normas ir būtų gavęs tinkamumo plaukioti liudijimą. Apeliacinės instancijos teismo teiginys (teismo sprendimo 59 punktas), kad laivo modernizavimo projektas galėjo būti paruoštas po fizinių darbų atlikimo, nesuderinamas su logika, teisinės valstybės principu, viešojo intereso užtikrinimu statybos srityje, nes kyla klausimas, kaip Lietuvos saugios laivybos administracija gali vykdyti laivo modernizavimo darbų techninę priežiūrą (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir VVTK) 16 straipsnio 8 dalis). Laivo defektus ir laivo modernizacijos projekto nebuvimą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.
24.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikydamas ir aiškindamas CK 6.659 straipsnio nuostatas. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Be to, toks reglamentavimas užtikrina rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ir aiškinant CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Rangovas yra savo veiklos profesionalas, ilgą laiką specifinius darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė yra profesionalė laivų statybos darbų srityje, teikianti paslaugas jau penkti metai. Todėl ieškovė – žvejybos įmonė, neturinti laivų remonto patirties, įgyvendinama pirmą didelį laivo modernizavimo projektą, kreipdamasi į atsakovę, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad profesionalė atliks darbus tinkamai. Atsakovė privalėjo išmanyti laivo modernizavimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, nes tai yra jos verslas. Dėl to atsakovei tenka didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą, aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai.
24.3. Apeliacinės instancijos teismas, savo sprendimo 62 punkte nurodęs, kad ieškovas, priėmęs darbus iš atsakovo ir nefiksavęs jokių darbų trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiškinant CK 6.662 straipsnio nuostatas. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra. Jis neįpareigotas neakivaizdžių daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi darbų priėmimo atveju nenurodęs trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. sausio 19 d. atliktos laivo neeilinės techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai savo pobūdžiu yra neakivaizdūs – pavyzdžiui, šoninio denio pločio prošvaisa keliais centimetrais mažesnė už reikalaujamą, nepateikti laivo stovumo skaičiavimai, nepateikta laivo modernizavimo projektinė dokumentacija, modernizavimo projektavimo kaina buvo įtraukta į bendrą modernizavimo darbų kainą. Dėl to ieškovas negalėjo žinoti apie esminį darbų trūkumą – jų atlikimą be projektinės dokumentacijos.
25. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Pirmosios ir apeliacinės teismai nustatė, kad pareiga parengti laivo modernizavimo projektą ir suderinti jį su atitinkančiomis tarnybomis teko išskirtinai užsakovei. Fakto nustatymo klausimas nepriskiriamas kasacijai.
25.2. Išaiškinimais ieškovės nurodytose civilinėse bylose dėl nekilnojamojo daikto statybos rangos santykių negali būti remiamasi šioje byloje dėl skirtingo ratio decidendi (sprendimo pagrindo).
25.3. Vertinant ieškovės pareigą parengti laivo modernizacijos projektą, byloje nustatyta, kad: komisija, veikusi asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupėje, ieškovę įpareigojo pateikti parengtą ir suderintą laivo modernizavimo projektą; liudytojai konstruktoriai H. M. ir N. M. patvirtino, kad nuo pat pradžios laivo modernizavimo projekto derinimo klausimus su jais sprendė laivo savininkas T. A., kuris buvo informuotas apie laivo modernizavimo projektinės dokumentacijos apimtį ir jos suderinimo būtinumą, tačiau, jam siekiant sutaupyti lėšas, laivo modernizavimo projektinė dokumentacija buvo parengta jo pageidautos apimties.
25.4. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, nepadarė išvados, kad laivo remontas galėjo būti vykdomas be projekto, bet nurodė, kad galimybė užbaigti tinkamą dokumentų įforminimą ieškovei išlieka ir užbaigus laivo remonto darbus. Pastaroji nuostata atitinka byloje apklaustų konstruktorių, saugios laivybos administracijos darbuotojų parodymus. Laivo projektinės dokumentacijos trūkumai savaime nedaro laivo netinkamo naudoti ir neužkerta kelio užbaigti šią procedūrą.
25.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės (kaip rangovės) veiksmai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su teisinėmis šio ginčo pasekmėmis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad laivas dėl atsakovės veiksmų yra praradęs galimybę dalyvauti laivyboje ar ieškovė patyrė realią žalą. Ieškovė, nurodydama, kad laivo po atliktų darbų negalima naudoti pagal paskirtį dėl jo stovumo pažeidimo, neįrodė šios ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės.
25.6. Užsakovei buvo žinoma laivo remonto apimtis, ji pati derino projektavimo darbus su konstruktoriais. Priimdama darbus, ieškovė matė laivo pasikeitusius parametrus ir dėl to nei darbų priėmimo metu, nei garantinio laikotarpio metu jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, todėl neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl laivo modernizavimo nesant parengtų ir patvirtintų visų modernizavimo projekto dalių
26. Ieškovės nuomone, svarbiausias klausimas šioje byloje – ar galėjo atsakovė vykdyti darbus be laivo modernizacijos projekto, ir kas turi prisiimti atsakomybę už netinkamą eksploatuoti darbų rezultatą. Iš esmės šiuo klausimu ieškovė formuluoja keletą klausimų: 1) ar galėjo atsakovė vykdyti darbus be laivo modernizacijos projekto; 2) ar darbų rezultatas yra netinkamas eksploatuoti, jei taip, tai kam tenka atsakomybė už tai. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pirmojo klausimo.
27. Vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 8 dalis (2010 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XI-891 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d.) nustato: „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą.“ Ši norma nustato Lietuvos saugios laivybos administracijos (ją reorganizavus 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjo veikti Lietuvos transporto saugos administracija) funkcijas. Nei ši, nei kitos Vidaus vandenų transporto kodekso nuostatos neįtvirtina laivų rekonstravimo, modernizavimo sąlygų ir jų įgyvendinimo tvarkos, todėl, nesant įstatymu nustatytos tvarkos, nėra įmanomas jos pažeidimas ir atsakomybė už tai.
28. Ieškovė kasacinio skundo argumentais pripažįsta, kad teisės aktai, galioję Sutarties sudarymo ir vykdymo metu, nenustatė detalios ir išsamios laivų statybos, remonto, rekonstravimo, modernizavimo tvarkos ir eigos. Ieškovės nuomone, tokiu atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsniu, įstatymo analogijos pagrindu taikant Statybos įstatymo normas, darytina išvada, kad pirmiausia turėjo būti parengtas laivo modernizavimo projektas; tada jis privalėjo būti patvirtintas Lietuvos saugios laivybos administracijos, ji taip pat turėjo atlikti laivo modernizavimo darbų techninę priežiūrą. Ieškovės nuomone, ši nuosekli darbų eiga būtų užtikrinusi, kad laivas būtų atitikęs galiojančias normas ir gavęs tinkamumo plaukioti liudijimą.
29. Sutiktina su ieškovės nuomone, kad tokia laivo modernizavimo eiga būtų buvusi racionali, tačiau minėta, kad, nesant įstatyme įtvirtintos pareigos rangovui laikytis tokios tvarkos ir atsakomybės už jos nesilaikymą, tokia atsakomybė vien ieškovės nurodytu pagrindu negalima.
30. Pasisakant dėl ieškovės argumentų apie laivo modernizavimo projekto reikšmę darbų, atliktų pagal bylos šalių ginčo sutartį, rezultatui, pažymėtina, kad laivo modernizavimo projektas – dokumentų, kuriuose pateikiami nurodyto modernizavimo sprendiniai, visuma. Projektas, kaip dokumentas, kuriame užfiksuojami projektiniai sprendiniai, yra reikšmingas rangos darbams atlikti, tačiau tinkamą darbų rezultatą lemia ne visiškai užbaigto projekto buvimas savaime, bet rangos darbų tinkamas atlikimas. Taigi modernizavimo projekto buvimas nėra savitikslis – jis turi užtikrinti tinkamą siekiamo modernizavimo darbų rezultatą. Nors yra netinkamo rezultato rizika, tačiau tinkamas darbų rezultatas yra galimas darbus atliekant pagal nevisiškai sukomplektuotą projektą ir atvirkščiai – galimas netinkamas rezultatas, nors darbai atliekami pagal visiškai užbaigtą projektą.
31. Laivo modernizavimo teisinių santykių šalių konkrečios teisės ir pareigos nustatomos jų sudaromoje sutartyje dėl laivo modernizavimo. Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta Sutartimi atsakovė neprisiėmė pareigos parengti laivo modernizavimo projektą, todėl ši pareiga teko ieškovei. Ieškovė (jos atstovas) projektavimo darbus atlikusių asmenų buvo įspėta, kad jos užsakymu parengti laivo modernizavimo projekto dokumentai yra ne visos apimties projektas, informuota apie visiškam modernizacijos projekto parengimui reikalingus dokumentus, būtinybę projektą suderinti su Lietuvos saugios laivybos administracija, tačiau ji atsisakė pati parengti trūkstamus dokumentus. Dėl to buvo parengti tik laivo modernizavimo projekto dalį sudarantys teorinis ir darbinis brėžiniai, pagal juos buvo užbaigtas laivo korpusas.
32. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. kovo 29 d. rašte įvardytos priežastys, dėl kurių parengti dokumentai ir brėžiniai negali būti laikomi visos apimties laivo modernizavimo techniniu projektu, tačiau nei šiame, nei kituose raštuose ši institucija nenurodė, kad pagal projekto dalį sudarančius brėžinius laivo modernizacijos darbai negalėjo būti pradėti ir vykdomi. Projektavimo darbus atlikę liudytojai N. M. ir H. M. nurodė, kad įprastai praktikoje modernizavimo projektai yra rengiami prieš atliekant darbus, tačiau gali būti visa apimtimi parengti ir darbams pasibaigus.
33. Pažymėtina, kad galimybė projektą parengti po to, kai darbai atlikti be projekto, nustatyta statybos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
34. Kaip ir statybos rangos darbų be projekto atveju, laivo modernizavimo darbų atlikimas pagal ne visos apimties projektą ne visada lemia netinkamą darbo rezultatą, todėl, jei toks darbų rezultatas teisės normų nėra draudžiamas apskritai, jis gali būti įteisintas, prieš tai įvykdžius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė nesiėmė veiksmų, kad būtų baigti rengti laivo modernizacijos projektą sudarantys dokumentai ir kad atliktą laivo modernizavimą būtų galima įteisinti.
35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei teisės aktai, nei šalių sudaryta Sutartis nesiejo rangovės (atsakovės) galimybės pradėti ir vykdyti laivo modernizavimo darbus, tik gavus visos apimties laivo modernizavimo projektą ir (arba) tik šį projektą patvirtinus Lietuvos saugios laivybos administracijai.
36. Taigi visiškai sukomplektuoto ir patvirtinto projekto nebuvimo atliekant darbus faktas savaime negali būti pagrindas padaryti išvadą, kad šis faktas lėmė netinkamą darbų rezultatą ir darbus atlikusio rango atsakomybę. Pirmiausia turi būti konstatuota, kad darbų rezultatas yra netinkamas, tik po to – jį lėmusios priežastys.
Dėl atsakovės atliktų darbų rezultato tinkamumo
37. Ieškovė, teigdama, kad po atsakovės atliktų laivo modernizavimo darbų laivas yra netinkamas naudoti, nurodė šiuos motyvus: po laivo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės žinios atliko laivo denio praplatinimo darbus; Lietuvos saugios laivybos administracija nurodė, kad jai pateikti tik bendro vaizdo laivo brėžiniai, kuriais vadovaujantis negali būti atliktas laivo modernizavimas; Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsisakė išduoti ieškovei laivo tinkamumo plaukioti liudijimą, kuris yra būtinas tam, kad laivas galėtų būti eksploatuojamas, motyvuodama tuo, kad po laivo rekonstrukcijos pasikeitė laivo dydis.
38. Rangovės įsipareigojimai atlikti konkrečius laivo modernizavimo darbus apibrėžti šalių sudarytoje Sutartyje. Šalių sudarytos Sutarties 1.2 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus pagal darbų techninę užduotį. Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko techninėje užduotyje nurodytus darbus. Taip pat nustatyta, kad ieškovė užsakė laivo denio praplatinimo darbus, šiuos atsakovė taip pat atliko. Šie darbai atlikti pagal ieškovės nurodymus parengtus ir į laivo modernizacijos projekto sudėtį patenkančius laivo brėžinius.
39. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. sausio 19 d. akte nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo išduotas leidimas plaukioti laivu. Dalis priežasčių nėra susiję su ginčo Sutarties vykdymu, bet priklauso nuo ieškovės, pvz., pateikti laivo stovumo skaičiavimus, laivo modernizavimo projektinę dokumentaciją. Kita dalis trūkumų (pvz., iš dešiniojo borto ne visiškai atsidaro durys; per maža šoninio denio prošvaisa; nėra nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo cisternos ir įrangos nuotekoms išleisti už borto arba joms perduoti į priėmimo įrenginius) turi būti šalinama atliekant rangos darbus, tačiau ieškovė, teigdama, kad laivo netinkamumo naudoti priežastis – modernizavimo projekto nebuvimas, nepagrindė, kaip minėtame akte išvardytus trūkumus lėmė viso projekto nebuvimas ir ar šie trūkumai apskritai yra susiję su atsakovės įsipareigojimais atlikti laivo modernizavimo darbus pagal Sutartį.
40. Be to, pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas užsakovas turi apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su ieškovės argumentu, kad užsakovui keliamas reikalavimas rūpestingai apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad jis įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų, o daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones neakivaizdiems trūkumams nustatyti ar metodus jis neįpareigotas. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovė (užsakovė), pasirašydama abu į bylą pateiktus 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus, nė viename iš jų nenurodė jokių atsakovės (rangovės) atliktų darbų defektų, trūkumų, jų neatitikties Sutarties nuostatoms. Dėl to ieškovė, priėmusi darbus iš atsakovės ir nefiksavusi jokių darbų trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad kurie nors darbų trūkumai, priimant atliktus darbus, atsakovės (rangovės) buvo paslėpti, jų nebuvo galimybės pastebėti, todėl ji nepagrįstai kasaciniame skunde remiasi byloje nenustatytomis aplinkybėmis dėl neakivaizdžių trūkumų egzistavimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovė, įrodinėdama laivo netinkamumą naudoti, taip pat rėmėsi Žuvininkystės tarnybos 2016 m. vasario 23 d. raštu, kuriame nurodyta, kad, po žvejybos laivo rekonstrukcijos pasikeitus jo dydžiui, naujo žvejybos laivo liudijimo išduoti ieškovei nebus galima, nes, padidėjus laivui, padidėja ir laivo žvejybos pajėgumai, o ieškovė neturi teisės naudotis papildomais žvejybos pajėgumais.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog Žuvininkystės tarnyba atsisakė ieškovei išduoti naują žvejybos laivo liudijimą, nėra susijusi su atliktų laivo modernizavimo darbų kokybe. Be to, ne laivų remontu besiverčianti atsakovė, bet ieškovė, kaip žvejybos verslu besiverčiantis subjektas, t. y. šios srities profesionalas, elgdamasi rūpestingai, turi žinoti specifinius reikalavimus, susijusius su jos pačios žvejybos galimybėmis jau prieš užsakydama rangos darbus, galinčius tokioms galimybėms turėti įtakos.
44. Ieškovei neįrodžius netinkamo Sutartyje nustatytų rangos darbų atlikimo, vien aplinkybė, kad šie darbai atlikti nesant parengto modernizavimo projekto, negali būti pagrindas atsakovės atsakomybei už tai, kad ieškovės laivas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Dėl rangovo atsakomybės neįvykdžius pareigos įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui ir sustabdyti darbus
45. Ieškovės nuomone, pagal CK 6.659 straipsnio nuostatas rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, o atsakovė, negavusi iš ieškovės modernizacijos projekto, t. y. projektą sudarančių dokumentų visumos, negalėjo atlikti laivo modernizavimo darbų.
46. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįvykdęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, atsako už daikto trūkumus.
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytų CK 6.659 straipsnio nuostatų sisteminius ir loginius ryšius, konstatuoja, kad šio straipsnio 2 dalyje rangovui nustatyta atsakomybė kyla, jei: 1) buvo aplinkybės, nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje, sudarančios grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, todėl rangovui kilo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą; 2) rangovui neįvykdžius CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsirado daikto trūkumai. Taigi būtina sąlyga rangovo atsakomybei kilti – atsiradę daikto tinkamumo ar tvirtumo trūkumai ir jų priežastis – darbų atlikimas nepaisant iškilusios grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
48. Nagrinėjamoje byloje ieškovei neįrodžius netinkamo darbų rezultato, nėra pagrindo teigti, kad buvo kilusi grėsmė atliekamo darbo tinkamumui ir atsakovei atsirado CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įspėti užsakovą bei, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Nekonstatavus netinkamo atsakovės prievolių vykdymo, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas šioje byloje, pagrindo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka skundžiamą nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Kasacinio skundo netenkinus, atsakovė turi teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 11,39 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Netenkinant kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės T. Areškevičiaus individualios įmonės (j. a. k. 141326552) 11,39 Eur (vienuolika Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Vincas Verseckas