Bylos Nr. e2-12480-905/2024

Proceso Nr. 2-68-3-07628-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.5; 2.6.16.12

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

teismo posėdžio sekretorė Gabija Šilanskaitė,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aivarui Giliui ir

atsakovės atstovei advokatui Vytautui Zenevskiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovei individualiai įmonei Thruster Industries dėl nuomos ir su ja susijusių mokesčių priteisimo, trečiasis asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos kinas“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė Jolanta Lukošienė.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3900 Eur nuomos mokesčio, 263,58 Eur išlaidų už komunalines paslaugas ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu ieškovei buvo perduotas pastatas (duomenys neskelbtini). Dalis šio pastato patalpų – 65 kv. m patalpa – iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomota atsakovei, kuri, pasibaigus nuomos terminui, pavėlavo šią patalpą grąžinti ieškovei, ją grąžino neatlaisvintą, todėl privalo sumokėti padidintą nuomos mokestį už visą uždelsimo laiką taip pat atlyginti išlaidas už komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, patalpų raktus atsakovė ieškovei grąžino tik po šios bylos iškėlimo teisme, kai 2024 m. birželio 30 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kur yra raktai. Dėl to kyla atsakovės pareiga už uždelstą 6 mėn. laikotarpį sumokėti dvigubą nuomos mokestį taip pat atlyginti ieškovės išlaidas už komunalines paslaugas.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ji dar prieš pasibaigiant nuomos terminui susitarė su ieškovės ūkvedžiu dėl ankstesnio išsikraustymo ir išsikėlimo iš patalpų dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 25 d., ji paliko patalpų raktus sutartoje pašto dėžutėje. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujama nuostolių suma dėl negalėjimo patekti į patalpas yra nesąžininga, nes durų spyna lengvai įveikiama paprastu atsuktuvu, o atsakovės daiktai patalpose palikti ieškovės ūkvedžio leidimu (šiam nurodžius, kad pastatas vis tiek bus griaunamas). Be to, ieškovė iki šios bylos iškėlimo bendravo tik dėl susidariusios skolos ir nekėlė jokių klausimų dėl patekimo į patalpas. Atsakovė pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovei jau priteista 1718,64 Eur skolos, todėl šiuo ieškiniu ieškovė reiškia tapatų reikalavimą dėl skolos (nuostolių) priteisimo.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pradinės ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kinas“, kuriai atstovauja likvidatorė Jolanta Lukošienė, pateikto ieškinio priedai patvirtina, kad pradinė ieškovė likviduojama UAB „Lietuvos kinas“ ir atsakovė 2022 m. balandžio 14 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN-440, kuria atsakovei išnuomotos 65 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos paskirtis – biuras; nuomos terminas iki 2023 m. gegužės 31 d.; nuompinigių dydis 325 Eur už mėnesį. Sutarties 11.3 punkte nustatyta, kad, jei nuomininkas negrąžina patalpų sutarties nutraukimo dieną, nuomininkas privalo mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį už tokį uždelstą laikotarpį taip pat privalo apmokėti už elektros, šiluminę ar kitą energiją ir kitokias komunalines paslaugas bei kitas faktines patalpų ir pastato eksploatacines išlaidas, nurodytas sutarties 5.3 punkte. 2023 m. gegužės 30 d. patalpų nuomos terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 22 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo-priėmimo aktu perduotas biudžetinei įstaigai Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos. Tokiu būdu ieškovė BĮ Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais keliamos abejonės dėl netinkamo ieškovo šioje byloje.

Atsakovė neginčija ieškovės argumentų, kad nuomos sutartis buvo nutraukta-pasibaigė ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., juolab kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji patalpas faktiškai grąžino dar anksčiau, t. y. 2023 m. lapkričio 25 d. Nagrinėdamas šias faktines aplinkybes, dėl kurių šalys laikosi kardinaliai priešingų pozicijų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutarties 5.7 punkte įtvirtinta būtent atsakovės pareiga pasibaigus nuomos terminui atlaisvinti patalpas ir jas „priduoti“ per 3 dienas nuo nuomos termino pabaigos. Taigi sutartyje įtvirtintas būtent atsakovės įsipareigojimas savo aktyviais veiksmais priduoti patalpas ieškovei. Dėl to būtent atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ji tinkamai grąžino („pridavė“) patalpas. Šiuo aspektu ieškovė sutinka tik su ta faktine aplinkybe, kad apie raktų grąžinimą ieškovė sužinojo (tik) iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, kuris atsakovės įmonės vadovo elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. liepos 1 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po nuomos termino pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d. Liudytoju apklaustas J. M. neigė atsakovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė su juo žodžiu derino patalpų atlaisvinimo ir raktų grąžinimo klausimus, kad jis buvo atsakovės informuotas apie raktų palikimą pašto dėžutėje. Atsižvelgdamas į tai ir byloje nesant jokių kitų su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų, teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovės atsikirtimus, kad apie patalpų grąžinimą ir perduodamus-paliekamus raktus atsakovė informavo ieškovę (ar ieškovės darbuotoją J. M.) dar iki 2023 m. gruodžio 31 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad net ir suradus atsakovės paliktus raktus ieškovės pašto dėžutėje, ieškovė (nesant atitinkamų atsakovės pranešimų-nurodymų) neturėjo ir negalėjo žinoti, kad tai būtent atsakovei nuomotų patalpų raktai. Šiuo aspektu byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuomos laikotarpiu atsakovė buvo pasikeitusi, pasigaminusi naujus patalpų raktus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pašto dėžutėje rastus raktus galėjo ir turėjo atpažinti-identifikuoti būtent kaip atsakovės paliktus raktus (anot ieškovės, ji nuomojo iš viso apie 70 skirtingų patalpų). Be to, šiuo aspektu byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent iki aptariamo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovė būtų kaip nors anksčiau (raštu ar žodžiu) informavusi ieškovę apie paliktus patalpų raktus.

Viena vertus, sutiktina su atsakovės atsikirtimais (ir dėl to byloje nėra ginčo), kad ieškovė po atsiliepimo į ieškinį sužinojusi apie tokiu būdu perduodamus patalpų raktus tokį faktinį patalpų grąžinimą vertina kaip tinkamą perdavimą (neskaitant patalpose paliktų atsakovės daiktų). Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia ieškovės argumento, kad net ir tokiu būdu-forma patalpos ieškovei grąžintos praėjus šešiems mėnesiams po nuomos termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina ieškovės teisė į nuomos sutarties 11.3 punkte įtvirtintą dvigubo dydžio nuomos mokestį už uždelstą laikotarpį. Pažymėtina, kad šioje sutarties nuostatoje įtvirtinta nuomotojo teisė į dvigubai didesnius nuompinigius, palyginus su Civilinio kodekso 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta nuomotojo teisė reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Atsižvelgdamas į tokį nuomos sutarties ir Civilinio kodekso nuostatų skirtumą taip pat į aptariamos sutarties nuostatos tikslus-paskirtį bei atliekamą funkciją, teismas nurodytą sutarties 11.3 punkto nuostatą vertina kaip sutartinę sankciją. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė yra privatus juridinis asmuo verslininkas ir ji neginčijo šios sutartinės sankcijos pagrįstumo-teisėtumo, tai teismas nekonstatuoja pagrindų šiai sankcijai mažinti iki Civilinio kodekso 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, šiuo aspektu konstatuotinas būtent atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove, t. y. neinformavimas apie paliktus raktus ir, atitinkamai, apie galimybę ieškovei perimti patalpas savo žinion. Remiantis nurodytais motyvais, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3900 Eur nuomos mokesčio (nuomos sutarties 11.3 punktas).

Iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eL2-10626-1070/2024 duomenų matyti, kad nurodytoje byloje spręsta dėl atsakovės skolos už laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kadangi šioje byloje nagrinėjama dėl atsakovės nuomos mokesčio už kitą vėlesnį laikotarpį, tai ir šiuo aspektu nekonstatuojama pagrindo mažinti ieškovei priteisiamos sumos.

Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės reikalaujamos 263,58 Eur sumos už komunalinius mokesčius dydžio, kaip tokio, kuris grindžiamas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai ir teismui savo iniciatyva nenustačius ieškovės nurodomų komunalinių mokesčių nepagrįstumo, tenkinama ir ši ieškinio reikalavimų dalis (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrinant nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, konstatuotina atsakovės pareiga sumokėti ieškovei iš viso 4163,58 Eur nuomos ir su nuoma susijusių mokesčių. Be to, tenkinant ieškinio reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteisiamos šešių procentų procesinės palūkanos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes, be kita ko, dėl patalpose paliktų atsakovės daiktų, patalpų būklės (juolab kad atsakovė šiuo aspektu pagrįstai rėmėsi sutarties 11.3 punktu, kuriame įtvirtinta atsakovės pareiga apmokėti grąžinamose patalpose paliktų šiukšlių ir kitokių daiktų išvežimo ir utilizavimo kaštus, tačiau ieškovė šioje byloje tokių reikalavimų nepareiškė), teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovės nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos, j. a. k. 302783199, iš atsakovės individualios įmonės Thruster Industries, j. a. k. 305915421,  4163,58 Eur (keturis tūkstančius šimtą šešiasdešimt tris eurus 58 ct) ir šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 4163,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1573 (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                           Vitalijus Abramovičius