Civilinė byla Nr. e2A-457-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04093-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bronida“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 42 404 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 13 183,26 Eur, ir nurodė, kad galutinis ieškinio reikalavimas yra priteisti ieškovui iš atsakovo 29 220,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2014 m. rugsėjo 10 d. paskolino atsakovui 34 754 Eur. Tuo pagrindu atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šį vekselį savo ranka surašė atsakovas, kuris, ieškovui neprieštaraujant, nustatė galutinį piniginių lėšų grąžinimo terminą – 2015 m. rugsėjo 10 d. Praėjus mėnesiui nuo pirmosios sumos paskolinimo, į ieškovą dar kartą kreipėsi atsakovas, prašydamas paskolinti papildomai 7 650 Eur. Ieškovas sutiko paskolinti atsakovui prašomą pinigų sumą ir 2014 m. spalio 10 d. atsakovas išdavė dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, kurio pagrindu jam buvo perduoti pinigai. Šių piniginių lėšų grąžinimo terminas – 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas iki šiol ieškovui skolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Dar 2014 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis dėl 17 377,20 Eur (60 000 Lt) paskolos suteikimo, ši prievolė buvo užtikrinta žemės sklypo hipoteka. Paskolos sutartyje buvo numatytas pinigų grąžinimo terminas, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas savo prievolės grąžinti pinigus pagal 2014 m. birželio 5 d. sudarytą notarinę paskolos sutartį nevykdė. Ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kurį pateikė antstoliui vykdyti. Vykdomoji byla Nr. 0010/17/03659 pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2017 m. rugpjūčio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-3128 dėl 23 715,90 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo. Atsakovo pateiktas elektroninis laiškas ir jame atliktas rankraštinis įrašas: „skolos likutis – 21 142,99 Eur“ yra 2016 m. gegužės 17 d. pakvitavimas dėl 6 000 Eur grąžinimo pagal 2014 m. birželio 5 d. sudarytą notarinę paskolos sutartį. 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 14-00038, pagal kurią kooperatinės bendrovės „Klaipėdos kredito unija“ (toliau – Klaipėdos kredito unija) suteikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Klaipėdos langai ir durys“, kurios direktorius ir akcininkas buvo atsakovas, 120 000 Lt paskolą penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. liepos 10 d. Pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. 14-00038, trečiasis asmuo, nepareikšiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bronida“, kurios direktoriumi buvo ieškovas, hipoteka įkeitė trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią Lietuvininkų al. 5, Klaipėdoje, už UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolę pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį Nr. 14-00038. Tarp ieškovo ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo sudarytas atskiras žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovas, veikdamas trečiojo asmens vardu, įkeis nekilnojamąjį turtą atsakovo įmonės (UAB „Klaipėdos langai ir durys“) sudaromos paskolos su Klaipėdos kredito unija naudai, o atsakovas, prisiimdamas asmeninę prievolę dėl galimų būsimų nuostolių atlyginimo, jų įvykdymui užtikrinti išduoda 34 754 Eur fiksuotos sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį (2014 m. rugsėjo 10 d.). Šis susitarimas yra galiojantis ir neįvykdytas. Kitą dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 10 d., tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas dar vienas susitarimas (žodinis), kuriuo šalys nustatė, kad atsakovo mokėtinas fiksuotas atlygis ieškovui už tai, jog ieškovas leis ir sutiks įkeisti trečiojo asmens turtą tam, kad atsakovo įmonė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ gautų paskolą iš Kredito unijos, sudarys 7 650 Eur. Šiai asmeninei prievolei įvykdyti atsakovas 2014 m. spalio 10 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šis susitarimas yra galiojantis ir neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 29 220,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 527 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog abu vekselius pasirašė atsakovas, abi šalys patvirtina, kad ieškovas atsakovui pinigų, nurodytų vekseliuose, t. y. 34 754 Eur ir 7 650 Eur, neperdavė, be to, byloje nėra ginčo, jog vekseliai buvo išduoti, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau byloje kyla ginčas, kuriam iš tarp šalių buvusių prievolinių teisinių santykių įvykdymui užtikrinti buvo išduoti vekseliai.
5. Teismas pažymėjo, kad šalių byloje nurodomos faktinės aplinkybės dėl to, kuriai prievolei užtikrinti buvo išduoti vekseliai, yra iš esmės priešingos. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat šalių nurodytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. fiksuotai 34 754 Eur sumai vekselį (kaip garantą) atsakovas išdavė, prisiimdamas asmeninę prievolę dėl būsimų nuostolių atlyginimo ir prievolės įvykdymo užtikrinimo, o 2014 m. spalio 10 d. vekselį (kaip garantą) atsakovas išdavė 7 650 Eur sumai, siekiant užtikrinti ieškovui fiksuotą atlygį už tai, jog ieškovas įkeis trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą už atsakovo įmonės UAB „Klaipėdos langai ir durys“ paskolos iš Kredito unijos įvykdymo užtikrinimui.
6. Teismas konstatavo, kad: 1) 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje yra nurodyta 34 754 Eur suma, kuri atitinka 120 000 Lt sumą (120 000 Lt / 3,45280 = 34 754 Eur (suapvalinus iki sveikųjų skaičių); 2) 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje nurodyta piniginė vertė ir 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje nurodyta suma yra tokios pačios; 3) 2014 m. rugsėjo 10 d. 34 754 Eur sumos vekselio išrašymo data ir sutartinės hipotekos sutarties (2014 m. rugsėjo 10 d.), kuria buvo įkeistas trečiojo asmens UAB „Bronida“ nekilnojamasis turtas, data sutampa.
7. Teismas nurodė, kad verslo praktikoje egzistuoja nevienkartiniai atvejai, kuomet, siekiant užtikrinti bendrovei suteiktos paskolos grąžinimą, yra taikoma bendrovės vadovų ir(ar) akcininkų asmeninė atsakomybė, t. y. prievolės yra užtikrinamos asmeniniu skolininkų (įmonės vadovų, akcininkų ar kitų dalyvių) turtu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas šis verslo modelis. Teismas laikė nepagrįstais argumentus, jog vekseliai buvo išduoti kaip papildomas garantas pagal 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį, kadangi šios paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, 2014 m. rugsėjo 10 d. vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti net dvigubai didesnę sumą, nei paskolos dydis, t. y. 17 377,20 Eur × 2 = 34 754,40 Eur, o atsakovas neįrodinėjo, kad įkeistas žemės sklypas būtų mažesnės nei paskolos suma vertės.
8. Teismas pažymėjo, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai. Taigi, teismas padarė išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekselių išdavimas nėra susijęs su 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartimi, o yra susijęs su 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi Nr. 14-00038 dėl 120 000 Lt (34 754 Eur), sudaryta tarp UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir Klaipėdos kredito unija, kurioje įkaito davėja – trečiasis asmuo UAB ,,Bronida“, o šios prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas garantavo savo asmeniniu turtu, išduodamas du vekselius.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas padarė išvadą, jog, ieškovui pasikreipus į apylinkės teismą su pareiškimu prašant išduoti teismo įsakymą pagal atsakovo išduotus vekselius, ieškinio senaties terminas nutrūko, o ieškovas į apylinkės teismą kreipėsi dar nesuėjus trejų metų ieškinio senaties terminui nuo ieškovo atliktų mokėjimų Klaipėdos kredito unijai.
10. Spręsdamas dėl ieškovo patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovo, teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 30-ojo notaro biuro notaras M. S. išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš skolininko bankrutuojančios UAB „Klaipėdos langai ir durys“ įkaito davėjo, t. y. ieškovo įmonės UAB „Bronida“, įkeistą turtą – negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančias Lietuvininkų al. 5, Klaipėdoje. Ieškovas nurodė, jog nelaukdamas tol, kol bus pradėtas priverstinis vykdymas iš jo įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, įvykdė visus finansinius įsipareigojimus už atsakovo bankrutavusią įmonę. Iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.18/06-21 nustatyta, kad ieškovas už reikalavimo perleidimą iš Klaipėdos kredito unijos atlygintinai, t. y. už 21 170,77 Eur, įsigijo reikalavimą į bankrutavusią UAB „Klaipėdos langai ir durys“. Įvykdęs įsipareigojimus, ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris 2018 m. spalio 22 d. užbaigė vykdomąją bylą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis apmokėjo antstolio A. S. PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta Klaipėdos kredito unijai už vykdomojoje byloje patirtas būtinąsias vykdymo išlaidas. Byloje pateiktas 2015 m. gegužės 24 d. SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1000042335, kad 399,97 Eur dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas antstoliui A. S. apmokėjo Klaipėdos kredito unija. Nors byloje nėra įrodymų, kad, pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas būtų sumokėjęs 399,97 Eur Klaipėdos kredito unijai, tačiau reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2.3 punkte nurodyta, jog visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsisakymo, apmoka naujasis kreditorius, t. y. ieškovas. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo įvykdyta, teismas padarė išvadą, kad ieškovas apmokėjo jo nurodomas vykdymo išlaidas. Teismas nusprendė, kad ieškovas patyrė 21 570,74 Eur (21 170,77 Eur + 399,97 Eur) dydžio nuostolius. Be to, teismas priteisė ieškovui 7 650 Eur atlyginimą už tai, kad ieškovas įkeitė trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą už atsakovo įmonės UAB „Klaipėdos langai ir durys“ paskolos iš Klaipėdos kredito unijos, įvykdymo užtikrinimui. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 29 220,74 Eur (21 570,74 Eur + 7 650 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai patikėjo ieškovo nurodyta versija ir tinkamai nemotyvavo sprendimo. Teismas neįvertino, kad ieškovas iš esmės pakeitė savo poziciją – ieškinyje buvo nurodęs, jog abu vekselius atsakovas išdavė kaip garantus suteiktai paskolai užtikrinti, tačiau vėliau, susipažinęs su atsakovo atsikirtimais, jog šiuo metu yra vykdomas išieškojimas pagal paskolos sutartį ir tos pačios sumos priteisti negalima, ieškovas jau nurodė, kad vekseliai išduoti dėl teisinių santykių tarp UAB „Bronida“ ir UAB „Klaipėdos langai ir durys“ kaip laidavimo / garanto dokumentai. Taip pat teismas neįvertino ieškovo nurodytos versijos prieštaravimų ir nepašalino prieštaravimų (neatitinka vekselio ir paskolos sutarties subjektai, nesutampa išdavimo data ir grąžinimo terminai, taip pat ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl vekseliais numatyta tokia trumpo grąžinimo data).
11.2. Iš teismo motyvų matyti, kad atsakovo išduotas 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselis laikytas garantu būsimų nuostolių atlyginimui už trečiojo asmens laidavimą, o 2014 m. spalio 10 d. vekselis – garantu fiksuotam atlygiui gauti už trečiojo asmens turto įkeitimą. Teismas nenustatė, kad abu vekseliai dėl jų nepateikimo laiku yra netekę vertybinių popierių galios ir tapę tik rašytiniais įrodymais. Teismas nusprendė byloje pateiktus įrodymus laikyti vertybiniais popieriais, o vekselio gavėją (ieškovą) sąžiningu vekselių savininku, tačiau, šie vekseliai yra tik rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais vadovautis galėjo tik kaip įrodymais ir tai konstatuoti sprendime. Vekseliams netekus vertybinio popieriaus statuso, įrodinėjimo pareiga, kad nėra tokio teisinio santykio, tenka ieškovui, o ne atsakovui.
11.3. Ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką – reikalavo priteisti skolą, nors abi šalys pripažino, kad pinigai pagal vekselius nebuvo perduoti. Teismas sprendimu priteisė skolą, nors konstatavo, kad vekseliai išduoti kaip garantai ir priteisiami pinigai už ieškovo patirtus nuostolius dėl trečiojo asmens turto įkeitimo ir atlygis už trečiojo asmens turto įkeitimą. Ieškinio dalykas apibrėžia atsakovo gynybos ribas ir jo tinkamas neįvardijimas klaidina atsakovą ir atima galimybę gintis. Apeliantui kyla abejonių dėl teismo šališkumo.
11.4. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Teisiniai santykiai pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselį kvalifikuotini kaip laidavimo sutartis, pagal kurią skolininkė yra bankrutavusi UAB „Klaipėdos langai ir durys“, laiduotoja UAB „Bronida“, kreditorė – Klaipėdos kredito unija, o ieškovas šiuose santykiuose nedalyvauja. Ieškovas, įvykdęs prievolę už UAB „Bronida“, įgijo reikalavimo teisę į ją, o ne atsakovą. Ieškovas laikytinas netinkamu ieškovu šioje byloje, todėl jam turėjo būti pasiūlyta pakeisti ieškovą tinkamu. Be to, 2014 m. spalio 10 d. vekselis atitinka laidavimo sutartį, kuria laiduotoju yra atsakovas, o teisę į atlygį turi UAB „Bronida“, bet ne ieškovas.
11.5. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o formos nesilaikymas daro ją negaliojančia.
11.6. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp juridinių asmenų, nes ieškovą ir UAB „Bronida“ laikė vienu asmeniu, o UAB „Klaipėdos langai ir durys“ su atsakovu kitu asmeniu.
11.7. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo jis kreipėsi dėl skolos priteisimo, o tik nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kreipiamasi dėl nuostolių bei fiksuoto atlygio priteisimo, tai patvirtina, jog į teismą kreipėsi netinkamai suformulavęs ieškinio dalyką. Kadangi ieškiniai ir pareiškimai, esant suformuotam netinkamam ieškinio dalykui, negali būti nagrinėjami, o turi būti atmetami, tai ir ieškinio senaties eiga negali nutrūkti.
11.8. Teismui priteisus ieškovui iš atsakovo 7 650 Eur pagal 2014 m. spalio 10 d. vekselį, susidarė situacija, kuomet ieškovas gavo atlygį, įkeitęs ne savo turtą ir disponuodamas trečiojo asmens turtu be teisinio pagrindo, todėl teismas sudarė situaciją, kai iš neteisės kilo teisiniai padariniai, tokiu būdu priteisdamas lėšas, kurių ieškovas neturėjo gauti.
11.9. Teismas netinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Ieškovas N. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliantas, bandydamas pagrįsti savo versiją, taip ir nesugebėjo pateikti logiško ir nuoseklaus paaiškinimo, kodėl, turėdamas 20 metų vadovavimo patirtį, suvokdamas ir suprasdamas vekselių paskirtį ir tikslą, neva pasirašė vekselius už dvigubai didesnę sumą, nei nurodyta notarinėje paskolos sutartyje, kaip grąžinimo garantą už prievolę, kuri ir taip buvo užtikrinta, įkeičiant žemės sklypą.
12.2. Ieškovas iki tol nepažinojo apelianto ir su jo siejama įmone UAB „Klaipėdos langai ir durys“ jokių verslo ryšių neturėjo, todėl akivaizdu dėl kokios priežasties buvo sudaryti žodiniai sandoriai: 1) 2014 m. rugsėjo 9 d. atskiras susitarimas tarp ieškovo ir apelianto, kad ieškovas, veikdamas trečiojo asmens vardu (UAB „Bronida“), įkeis nekilnojamąjį turtą, apelianto įmonės (UAB „Klaipėdos langai ir durys“) sudaromos paskolos su Klaipėdos kredito unija naudai, o apeliantas, prisiimdamas asmeninę prievolę dėl būsimų nuostolių atlyginimo ir jų įvykdymo užtikrinimo, išduoda paprastąjį neprotestuotiną vekselį (2014 m. rugsėjo 9 d.) už 34 754 Eur; 2) dar vienas susitarimas (žodinis) tarp ieškovo ir apelianto buvo sudarytas, siekiant užtikrinti, kad apelianto įmonė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ gautų paskolą iš Klaipėdos kredito unijos, už tai nustatytas fiksuotas 7 650 Eur atlygis ieškovui, už tai, jog šis leis ir sutiks įkeisti UAB „Bronida“ turtą. Vekselių subjektai buvo du fiziniai asmenys, t. y. ieškovas ir apeliantas. Apeliantas, atsakydamas į klausimą, dar kartą patvirtino, kad vekseliai nėra susiję su juridiniais asmenimis. Ši apelianto patvirtina aplinkybė rodo, kad ieškovo pateikta vekselių pasirašymo versija yra teisinga, nes būtent apeliantas prisiėmė asmeninį prievolės įvykdymo užtikrinimą.
12.3. Paskolos išdavimas yra susietas su įkeitimu, kuris ir buvo atliktas 2014 m. rugsėjo 10 d., todėl tą dieną ir buvo atlikti veiksmai, dėl kurių išrašyti vekseliai.
12.4. Apeliantas klaidina nurodydamas, kad nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota antrojo vekselio, kuris buvo išrašytas 2014 m. spalio 10 d., suma. Derybų ir sutarimo metu buvo apskaičiuota ir suderėta konkreti suma (7 650 Eur), kuri buvo patvirtinta apelianto padarytais rankraštiniais įrašais vekselyje.
12.5. Nepaisant to, kad vekseliai nebuvo realizuoti laiku, pastarieji neprarado ryšio su tarp šalių sudarytais dviem atskirais susitarimais, kurių apeliantas neįvykdė. Apeliantas niekada neneigė, kad atliko vekselyje rankraštinius įrašus ir net parašė, jog pinigus gavo, t. y. sutiko su vekseliuose numatytomis teisinėmis pasekmėmis – piniginiu įsipareigojimu ieškovui.
12.6. Lingvistiškai aiškinant skolos sąvoką, atitinkama suma, kuri kilusi iš nuostolių ar atlygio, vis tiek laikytina skola, todėl apelianto argumentai dėl bandymo interpretuoti sąvokas yra nepagrįsti. Apeliantas teisme net nekėlė klausimo, kad jam pareikštas ieškinys ir(ar) reikalavimas yra neiškus, nesuprantamas ir panašiai.
12.7. Apeliantas šioje byloje pasirinko visko neigimo taktiką, o tai dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir objektyviai įvertino ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, dėl ko teisėtai ir teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą.
12.8. Apeliantas neteisingai interpretuoja pirminio dokumento – pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo – teisinę reikšmę, vėl sugrįždamas prie formalios „skolos“ sąvokos aiškinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. 2014 m. birželio 5 d. tarp ieškovo N. D. (paskolos davėjo) ir atsakovo A. B. ir jo sutuoktinės S. B. (paskolos gavėjų) buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria paskolos gavėjai pasiskolino iš paskolos davėjo 17 377,20 Eur. Paskolos sumą paskolos gavėjai įsipareigojo grąžinti grynaisiais pinigais iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Be to, šalys susitarė, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas užtikrinamas įkeičiant paskolos gavėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
15. Klaipėdos kredito unija ir atsakovo vadovaujama UAB „Klaipėdos langai ir durys“ 2014 m. rugsėjo 9 d. sudarė paskolos sutartį, kuria susitarė dėl 120 000 Lt (34 754,40 Eur) paskolos. Skolininkė UAB „Klaipėdos langai ir durys“, kreditorė Klaipėdos kredito unija ir įkaito davėja, ieškovo atstovaujama UAB „Bronida“, 2014 m. rugsėjo 10 d. susitarė dėl sutartinės hipotekos, kuria užtikrinta UAB „Klaipėdos langai ir durys“ 120 000 Lt (34 754,40 Eur) dydžio prievolė.
16. Ieškovas (vekselio davėjas) A. B. 2014 m. rugsėjo 10 d. įsipareigojo sumokėti ieškovui 34 754 Eur. 2014 m. spalio 10 d. paprastojo (neprotestuotino) vekselio davėjas A. B. įsipareigojo sumokėti 7 650 Eur tiesiogiai vekselio turėtojui N. D., susitarė, kad vekselis turi būti apmokėtas 2015 m. rugsėjo 10 d. tiesiogiai vekselio turėtojui N. D..
17. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi skolininkei UAB „Klaipėdos langai ir durys“ buvo iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.
18. Klaipėdos kredito unija (pradinė kreditorė) ir N. D. (naujasis kreditorius) 2018 m. birželio 21 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinės kreditorės atstovas perleido reikalavimo teisę, kurios bendra suma 20 633,49 Eur, pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Klaipėdos langai ir durys“, naujajam kreditoriui N. D.. Ieškovas N. D. 2018 m. birželio 22, 25 ir 26 d. sumokėjo Klaipėdos kredito unijai iš viso 21 170,77 Eur.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai atlikus įrodymų vertinimą. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į paties ieškovo paaiškinimuose esančius prieštaravimus, taip pat į tai, kad ieškovo versijai pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
21. Nagrinėjamos bylos atveju matyti tai, kad dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos šalių paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pareikštu pirminiu ieškiniu ieškovas iš atsakovo reikalavo priteisti 42 404 Eur skolą, teigdamas, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovui paskolino 34 754 Eur, o 2014 m. spalio 10 d. papildomai paskolino 7 650 Eur ir teismui pateikė du vekselius, kuriuose nurodoma, jog vekselio davėjas yra atsakovas, o gavėjas – ieškovas. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir nurodžius, kad pagal ieškovo pateikus vekselius iš tiesų jokie pinigai nebuvo mokami, o jų paskirtis buvo užtikrinti 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo (su sutuoktine), įvykdymą, kadangi atsakovas iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2014 m. rugsėjo 5 d. visos skolos negrąžino, ieškovas savo poziciją pakeitė. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselis buvo skirtas užtikrinti 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo vadovaujamos UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir Klaipėdos kredito unijos, nes šiai paskolos sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas ieškovo vadovaujamos bendrovės UAB „Bronida“ nekilnojamasis turtas, o 2014 m. spalio 10 d. vekselis – užtikrinti įkeitimo paslaugą (7 650 Eur). 2021 m. gruodžio 14 d. teismui buvo pateiktas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriame buvo išdėstytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir dublike, tačiau teigiama, kad vekseliais buvo užtikrintas būsimų nuostolių atlyginimas, o patikslintu ieškiniu suformuotas reikalavimas priteisti 34 754 Eur iš atsakovo. Taigi, įvertinus patikslintą ieškinį, laikytina, kad ieškovas šiuo atveju reikalavo nuostolių atlyginimo.
22. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matyti, kad teismas šiuo atveju nusprendė, jog 21 570,74 Eur (21 170,77 Eur Klaipėdos kredito unijai sumokėta suma ir 399,97 Eur vykdymo išlaidos) priteisiama suma yra ieškovo nuostoliai, o 7 650 Eur yra atlyginimas už trečiojo asmens UAB „Bronida“ turto įkeitimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekselius pasirašė kaip garantą, jog jo atstovaujama bendrovė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ atsiskaitys su Klaipėdos kredito unija, kurios naudai buvo įkeistas ieškovo atstovaujamai UAB „Bronida“ priklausantis nekilnojamasis turtas.
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, kurios atsirado dėl asmens neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, neužtenka įrodyti tik patirtus nuostolius. Turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam žalos atlyginimo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad tarp jo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kurį atsakovas pažeidė ir dėl to jam kilo žala. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 1) ieškovas ir atsakovas (su sutuoktine) buvo sudarę 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį; 2) trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir Klaipėdos kredito unija buvo sudarę 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartį; 3) trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos langai ir durys“, Klaipėdos kredito unija ir trečiasis asmuo UAB „Bronida“ 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas būtų dalyvavę UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir UAB „Bronida“ sudarytuose sandoriuose, išskyrus tai, jog ieškovas 2018 m. birželio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo pagrindu iš Klaipėdos kredito unijos įgijo reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos langai ir durys“. Sudaręs šį sandorį, ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos atlyginimo iš UAB „Klaipėdos langai ir durys“, jį tenkinti iš įkeisto turto, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovo reikalavimo teisė UAB „Klaipėdos langai ir durys“ į įkeistą turtą peraugo į reikalavimo teisę atsakovui. Be to, kaip pagrįstai pastebi apeliantas, Klaipėdos kredito unijai įkeistas buvo ne ieškovo, o UAB „Bronida“ turtas, todėl šiuo atveju nėra aišku, kodėl vekselis turėtų būti išduodamas būtent ieškovui.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. vekseliai yra susiję su 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartimi dėl 120 000 Lt (34 754 Eur), sudaryta tarp UAB „Klaipėdos langai ir durys“ ir Klaipėdos kredito unijos, netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tokiais atvejais, kai šalys išimtinai laikosi skirtingų pozicijų, kaip nurodo ir pirmosios instancijos teismas, teismas vadovaujasi tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė nesivadovaudamas pirmiau nurodyta tikėtinumo taisykle – išvadą dėl faktų buvimo teismas padarė kaip absoliučiai pagrįstą, laikydamas vien ieškovo paaiškinimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kylančius iš 2014 m. birželio 5 d. sudarytos paskolos sutarties. Jokių įrodymų, kad atsakovas būtų prisiėmęs prievoles, susijusias su UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolių užtikrinimu, ieškovas nepateikė, kaip ir įrodymų, jog jis būtų perėmęs UAB „Bronita“ teises reikalauti prievolės įvykdymo, nors ieškovas ir jo įmonė yra du savarankiški asmenys. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų paslaugų teisinių santykių egzistavimą nei tarp minėtų juridinių asmenų, nei tarp ieškovo ir atsakovo.
26. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomas aplinkybes pagrindžia tai, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje nurodyta piniginė vertė ir 2014 m. rugsėjo 9 d. paskolos sutartyje nurodyta suma yra tokios pačios, 2014 m. rugsėjo 10 d. 34 754 Eur sumos vekselio išrašymo data ir sutartinės hipotekos sutarties (2014 m. rugsėjo 10 d.), kuria buvo įkeistas UAB „Bronida“ nekilnojamasis turtas, data sutampa, tačiau teisėjų kolegija tokį išvados pagrindimą vertina kaip nepakankamą, nes jis pagrįstas tik ieškovo paaiškinimais. Lygiai tokiu pat principu galima pagrįsti ir kitokią, t. y. atsakovo versiją, kad vekseliai buvo skirti 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutarčiai užtikrinti: 1) 2014 m. rugsėjo 10 d. vekselyje nurodyta suma yra tiesiog paskolos suma padauginta iš dviejų; 2) iš esmės sutampa 2014 m. spalio 10 d. vekselio išrašymo data su data, iki kada atsakovas privalėjo grąžinti paskolą ieškovui pagal 2014 m. birželio 5 d. paskolos sutartį.
27. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir atsižvelgdama į ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jis ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. sudarė kokius nors naujus sandorius, kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Abi šalys pripažino, kad iš tiesų 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. spalio 10 d. ieškovas atsakovui neperdavė vekseliuose nurodytų sumų, o duomenų, kurie patvirtintų UAB „Klaipėdos langai ir durys“ prievolių sukūrimą, paslaugų teikimą, tiek jų užtikrinimą nei UAB „Bronida“, nei juo labiau ieškovui, byloje nėra. Be to, ieškovas byloje neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolius (CPK 178 straipsnis).
28. Nors pirmosios instancijos teismas ir akcentuoja teisingo, teisėto sprendimo prasmę, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad sąžiningumo principas nesąžiningiems asmenims teigiamų procesinių rezultatų sukelti negali. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti susitarimai, kurių turinys iš esmės nuslėptas, raštu niekur nepatvirtintas, todėl šalys turi prisiimti riziką, kylančią iš tokių teisinių santykių kūrimo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
29. Ieškovas, siekdamas išsipirkti UAB „Bronida“ nekilnojamąjį turtą, į kurį buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas bankroto byloje, kad būtų padengtas UAB „Klaipėdos langai ir durys“ įsiskolinimas Klaipėdos kredito unijai, 2018 m. birželio 22 d. sumokėjo 10 000 Eur, 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo 5 000 Eur, 2018 m. birželio 26 d. sumokėjo 6 170,77 Eur. UAB „Klaipėdos langai ir durys“ šiuo metu jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus kreipėsi 2021 m. birželio 4 d. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 ir 176 straipsniai), dėl to netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, spręsdamas dėl šalių teisinių santykių egzistavimo ir jų kvalifikavimo, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Atmetus ieškovo ieškinį, perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
33. Atsakovas byloje yra pateikęs įrodymus, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato teisinės paslaugos, rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovavimą teismo posėdžiuose ir prašymo dėl ieškinio senaties taikymo parengimą. Duomenų, kad atsakovas būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas iš viso patyrė 1 157 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir advokato paslaugos, rengiant apeliacinį skundą. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas iš viso patyrė 1 158 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir advokato paslaugos rengiant apeliacinį skundą.
34. Atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama 3 765 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo N. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 765 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas