Civilinė byla Nr. e2S-622-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00057-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1..; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3391-944/2016 pagal A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. B. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriame prašė: dėl saugumo skubiai atskirti jos sūnų V. B. nuo agresyvaus, paveldėjusio progresuojančią psichikos ligą šizofreniją tėvo A. B., realiai pagrasinusio nužudyti V. 2015-10-26 ir realų grasinimą vykdžiusį jį tyčia prismaugiant 2015-10-26; nustatyti V. B. gyvenamąją vietą su ja, perduodant V. B. adresu (duomenys neskelbtini); skirti baudą A. B. globėjams A. ir V. B., advokatei J. S., tyčia nuslėpusiems paveldėtą progresuojančią A. B. psichikos ligą šizofreniją; išreikalauti visus duomenis apie A. B.. Nurodė, kad 2015-10-26 ryte A. B. realiai pagrasino sūnui jį nužudyti, girdint ir matant pačiam sūnui ir seneliui A. I.. A. B. savo grasinimus realiai įvykdė. 2015-10-26 gydytojo išvadoje užfiksuota, kad sūnus prismaugtas. A. B. tyrėjai G. V. pats patvirtino, kad jis grasino prie liudininko, jog sūnui bus blogai, kad jis tyčia sūnų nuteikinėjo sakydamas, kad mama sūnaus nemyli. A. B. prieš sūnų nuo kūdikystės naudoja smurtą, bando jį nužudyti. A. B. šizofrenikas,  įrašytas į neveiksnių asmenų registrą. Sūnus pas jį pateko pagal negaliojantį užsienio teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Pareiškėja aplinkybių, dėl kurių negalėtų pateikti teismui ieškinio šiuo metu, nenurodė. Duomenų, kad pareiškėja realiai ketintų pradėti teisminį procesą, taip pat nėra pateikta. Pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Dėl tos pačios priežasties nėra galimybės nuspręsti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien pareiškėjos teiginiai apie jos nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas A. B., savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, nes pareiškėja jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Teismas pareiškėjos A. B. nurodytas aplinkybes laikė deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pirmojo pareiškėjos pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos iki šio prašymo padavimo dienos yra praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas, tačiau pareiškėja ieškinio atitinkančio teisės aktų reikalavimus nepateikia. Be to, visuose pareiškėjos prašymuose iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės ir motyvai, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs ir aptaręs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. B. atskirajame skunde prašo grąžinti pareiškėjai sūnų; apriboti A. B. tėvystės teises; skirti baudą A. B. globėjams A. ir V. B. ir advokatei J. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už neveikimą; skirti baudą Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui už tyčinį A. B. paveldėtos psichikos ligos šizofrenijos nuslėpimą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

              1. Nutartyje akivaizdžiai pareiškėja diskriminuojama dėl lyties, pažeidžiama jos ir jos sūnaus fundamentinė teisė į šeimos gyvenimą, fundamentinė teisė būti nekankinamiems. Kauno apylinkės teismas tyčia atmeta pareiškėjos prašymus pamatyti sūnų ir skubiai nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su pareiškėja, padarydamas didžiulę žalą pareiškėjos sūnui, pareiškėjai, Lietuvos valstybei.

              2. Teisėja A. B. kelis kartus buvo paskirta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teisėja prašymo tyčia nenagrinėjo, tyčia neišsireikalavo jokių duomenų apie A. B., o pareiškėjos pateiktus duomenis tyčia nuslėpė, sumenkindama pareiškėjos sūnaus kančią, pažemindama Lietuvos valstybę ir Lietuvos Teisėjo vardą, sumenkindama pareiškėją kaip motiną. Teisėja A. B. akivaizdžiai žino, kad A. B. į neveiksnių asmenų registrą įrašytas iki 2002 metų, kai Liteko duomenų bazės dar nebuvo, tačiau nenurodo, kodėl atsisako tikrinti Liteko archyvą ir išsireikalauti duomenis iš neveiksnių asmenų registro. Pareiškėja prašė teismo išsireikalauti duomenis apie pacientą A. B. iš neveiksnių asmenų registro, psichiatrijos ligoninių, Girionių ambulatorijos, UAB Bendrosios medicinos praktika ir kt., tačiau teismas bando nuslėpti A. B. paveldėtą psichikos ligą šizofreniją ir jo pavojingumą visuomenei, bando nuslėpti pareiškėjos sūnaus sunkiai sužalotą sveikatą nuolat žudomam A. B..

3. Kauno teritorinė ligonių kasa tyčia bandė nuslėpti jos sūnaus 2015-10-26 dienos sveikatos įrašus ir ligų kodus pagal pareiškėjos 2015-11-24 oficialų užklausimą. Duomenyse, pateiktuose iš Kauno Teritorinės Ligonių Kasos, 2015-10-26 dienos gydytojų išrašo išvis nėra. Pagal Vilniaus Teritorinės Ligonių kasos duomenis pagal pareiškėjos 2015-12-04 dienos užklausimą, 2015-10-26 dienos gydytojo išrašas yra, apibūdintas ligos kodu J04.1 Ūminis tracheitas, patvirtinantis, kad A. B. tądien sūnų prismaugė. Informacija, pateikta iš Vilniaus ir Kauno TLK ligonių kasų patvirtina, kad pareiškėjos sūnus jokio lengvo autizmo neturi, tariamas autizmas - tai tik A. B. šizofreniniai kliedesiai. Informacija, pateikta iš Kauno ir Vilniaus TLK skiriasi - Kauno Teritorinės Ligonių kasos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Santariškių vaikų ligoninėje sūnui nustatyta diagnozė Z61,8 ir F54.8; Informacijoje, pateiktoje iš Vilniaus TLK, nurodoma, kad pareiškėjos sūnui Santariškių vaikų ligoninėje nustatyta diagnozė Z61,8. Šie informacijos neatitikimai iš Teritorinių ligonių kasų, įrodo, kad A. B. advokatė, neturinti teisinių įgaliojimų atstovauti neveiksnių asmenų registre įrašytą A. B., daro poveikį medikams.

4. A. B. pareikšti įtarimai dėl sūnaus seksualinio prievartavimo ir kūno sužalojimo pagal LR BK (duomenys neskelbtini) (galima laisvės atėmimo bausmė iki trylikos metų), LR BK (duomenys neskelbtini) 2010-11-05 - baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini).

5. A. B. įrašytas į socialinę riziką dėl smurto prieš V. 2010-06-21. Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas melagingus atsiliepimus, patvirtindamas melagingas išvadas vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos parašu, bando užglaistyti, kaip sunkiai A. B. tyčia sužalojo pareiškėjos sūnui sveikatą. Kauno apygardos teismas suklaidintas Kauno miesto vaiko teisių specialistų melagingų išvadų, 2012-04-14 nusprendė, kad pareiškėjos sūnus matysis neprižiūrimas su pavojingu visuomenei A. B.. S. P. ir M. K. tyčia piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi Kauno apygardos teismui melagingai patarinėjo pareiškėjos sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su pavojingu ekshibicionistu vaikų prievartautoju A. B., tyčia siekdami pakenkti pareiškėjos sūnaus geriausiems interesams augti su motina, žinodami, kad A. B. yra paveldėjęs progresuojančią psichikos ligą šizofreniją ir yra neveiksnus, buvęs įrašytas į socialinę riziką dėl smurto prieš sūnų, taip padarydami didžiulę žalą Lietuvai, pareiškėjai ir jos sūnui. 2012-05-14 Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pavaduotoja N. V., tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, nuslėpdama A. B. nustatytą pavojingumą visuomenei, paveldėtą psichikos ligą šizofreniją, nurodė, kad Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius nori, kad mažamečio V. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su A. B.. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. tyčia teikė melagingą atsiliepimą Kauno apylinkės teismui 2011-05-11 Nr. 19-6-181 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, melagingą informaciją pasirašydama savo parašu. Tą patį 2011-05-11 Nr. 19-6-181 melagingą atsiliepimą Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius ir įvaikinimo tarnyba tyčia persiuntė Užsienio socialinei tarnybai, tyčia nuslėpdamos duomenis apie A. B. psichikos sveikatą ir bendrą sveikatą, tyčia šmeiždamos rūpestingą pavyzdingą atsakingą išsilavinusią sūnaus motiną, siekdamos, kad šizofreniko A. B. realūs grasinimai iš sūnaus atimti motiną būtų įvykdyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str. (toliau, - CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė skundžiamą nutartį laiko neteisėta, nepagrįsta, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su apeliante. Nors skunde prašymas dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo nenurodytas, iš skundo turinio matyti, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejai, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Avena Nordic Grain“ v. AB „Šiaulių grūdai“, bylos Nr. e2-744-180/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, 2015-01-22 nutartis c. b. Nr. 2-47-183/2015).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja teikdama prašymą CPK 147 str. 3 d. pagrindu visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja prašyme tik abstrakčiai nurodė, kad ieškinio nepateikė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes grėsmė sūnaus gyvybei yra prašymo pateikimo momentu, o ieškiniui parengti reikia teisinių konsultacijų. Nurodė, kad dėl advokato skyrimo kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją. Be to yra pateiktas prašymas Lietuvos apeliaciniam teismui  atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl 2014-11-13 nutarties. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti apeliantė neapteikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.eA2-1-407/2016 atsisakė priimti suinteresuoto asmens A. B. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2T-92/2014. Kitų pateisinamų, svarių bei pagrįstų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nenurodė. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad pareiškėja su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pirmą kartą į Kauno apylinkės teismą kreipėsi dar 2015-11-16 civilinėje byloje Nr. e2-28773-955/2015. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal apeliantės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo Kauno apylinkės teisme buvo užvesta ir daugiau bylų, t. y. Nr. e2-5261-896/2016 (2016-01-27), Nr. e2-5655-955/2016 (2015-11-17) ir Nr. e2-5788-800/2016 (2015-11-17). Minėtos civilinės bylos Kauno apylinkės 2016-02-17 nutartimi sujungtos į vieną civilinę bylą, kuriai paliktas civilinės bylos numeris Nr. e2-5788-800/2016. Šiai dienai minėta civilinė byla nėra išnagrinėta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo pirmojo pareiškėjos pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos iki šio prašymo padavimo dienos yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau pareiškėja ieškinio atitinkančio teisės aktų reikalavimus nepateik. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra duomenų, kad apeliantė pirmos instancijos teismui būtų pateikusi ieškinį įstatymų nustatyta tvarka, manydama, jog yra pažeidžiamos jos ar nepilnamečio sūnaus teisės bei teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja aplinkybių, dėl kurių negalėtų pateikti teismui ieškinio šiuo metu, nenurodė.

Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo grindė aplinkybėmis, kad atsakovas A. B. teismo sprendimu įrašytas į neveiksnių asmenų registrą, kad atsakovas įvykdė savo grasinimus ir 2015-10-26 prismaugė sūnų, o šie duomenys atsispindi 2015-10-26 dienos gydytojo išvadoje, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas realius grasinimus įvykdys ir tyčia nužudys sūnų. Teisiniame reglamentavime, teismų praktikoje nustatyta, kad CPK 147 str. 3 d. pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto  Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015-12-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno teritorinės ligonių kasos 2015-05-22 raštas bei pateikti duomenys apie V. B. sveikatos asmens priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki rašto parengimo dienos (2015-05-22), Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas bei V. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas nepatvirtina aplinkybės, kad nepilnamečiui vaikui kyla reali grėsmė dėl atsakovo A. B. veiksmų. Iš 2015-10-26 atlikto medicininio įrašo – diagnozės „Ūminis tracheitas“ taip pat negalima nustatyti, kad ši liga pareiškėjos sūnui pasireiškė dėl atsakovo veiksmų.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat neįrodė, kad egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Dėl tos pačios priežasties nėra galimybės nuspręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vadovaujantis CPK 147 str. 3 d. norma laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant materialiniam ar kitokio pobūdžio teisiniam reikalavimui asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba nurodant, kad toks reikalavimas bus teikiamas. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra įvardijimas priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjos interesams. Apeliantė, teikdama savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos A. B. nurodytas aplinkybes laikė deklaratyviomis ir neįrodytomis bei nesudarančiomis pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantės išreikšta nuomonė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos A. B. išankstinio nusistatymo prieš apeliantę, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, leidžiančiais pagrįstai konstatuoti teisėjos šališkumą, t.y. asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien tik ta aplinkybė, kad priimtas apeliantei nepalankus ir (ar) nepatikęs procesinis sprendimas automatiškai nereiškia teisėjos šališkumo.

Apeliantės prašymai apriboti A. B. tėvystės teises; skirti baudą A. B. globėjams A. ir V. B. ir advokatei J. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už neveikimą; skirti baudą Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui už tyčinį A. B. paveldėtos psichikos ligos šizofrenijos nuslėpimą nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, paminėti asmenys nėra šioje byloje dalyvaujnčiais asmenimis, todėl šie prašymai negali būti apeliacinio apskundimo dalyku (CPK 315 str. 1 d. 3 p.) . 

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantė išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsamiai ir argumentuotai atsakė. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą, paneigtų nutarties pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės A. B. atskirąjį skundą, šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jų nebuvo patirta. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja              Aušra Baubienė