Civilinė byla Nr. e2-17997-986/2024

                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12022-2024-4

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                     2.6.16.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 11 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei, dalyvaujant:

ieškovės UAB „M Consulting group“ atstovei I. M.,

atsakovės UAB „Ekobana“ atstovei O. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „M Consulting group“ ieškinį atsakovei UAB „Ekobana“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „M Consulting group“ 2024 m. liepos 24 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ekobana“ 106,96 Eur skolą, 1 464,04 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo ir bylinėjimo išlaidas (18 Eur žyminį mokestį). Nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. CO201101 (toliau – Sutartis) dėl vagonėlių nuomos. Sutarties pagrindu ieškovė perdavė atsakovei nuomai vagonėlius, pasirašydama su atsakove vagonėlių perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Už nuomos laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurios sutartyje numatytais terminais nebuvo apmokėtos (apmokėtos vėliau). Ieškovė už vėluojamas apmokėti sąskaitas 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovei paskaičiavo delspinigius ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą, 1 142,40 Eur sumai. Atsakovei 2024 m. sausio 3 d. pranešimu informavus ieškovę, kad sąskaitos dėl apskaičiuotų delspinigių ji nepriima ir jos neapmokėjus, ieškovė tos pačios dienos pranešimu informavo atsakovę, kad vadovaudamasis Sutarties 6.4.3 punktu nuo 2024 m. sausio 9 d. vienašališkai nutraukia Sutartį su atsakove dėl jos kaltės. Atsakovė 2023 m. vasario 1 d. – lapkričio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras už vagonėlių nuomą apmokėjo 2024 m. sausio 3 d., 2023 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo 2024 m. kovo 25 d. Atsakovei grąžinus nuomotus vagonėlius, 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 11 d., buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už faktiškai nuomotų vagonėlių dienas nuo 2024 m. sausio 1 d., 106,96 Eur sumai (59,73 Eur + 47,23 Eur), kurios taip pat nėra apmokėtos, todėl taip pat skaičiuotini delspinigiai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas. Be to ieškovė reikalauja sumokėti neprotingai dideles netesybas suėjus ieškinio senaties terminui, o ji reikalauja taikyti ieškinio senatį. Sudarydamos Sutartį šalys nenumatė abonementinio mokesčio už vagonėlių nuomą, o nustatė, kad mokama už faktišką vagonėlių naudojimą. Tuo metu, kai buvo sudaromi vagonėlių apžiūros aktai, visi vagonėliai buvo ieškovei priklausančioje teritorijoje, kiekvienas vagonėlis turėjo jam priskirtą numerį. Tik jei atsakovė faktiškai naudojo visus vagonėlius, ieškovė turėjo teisę reikalauti 338,80 Eur + PVM dydžio mėnesio mokestį. Šalys nebuvo sutarusios dėl kitokio nuomos laikotarpio (diena, savaitė ir pan.). Atsakovė patikrinusi mokėjimų ieškovei pagrįstumą sužinojo, kad nuo 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovė nenaudojo vagonėlio Nr. 10, jis buvo ieškovės teritorijoje. Tačiau ieškovė išrašinėjo sąskaitas už jo nuomą ir taip per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai gavo 798,60 Eur pajamas. Ieškovės reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už keletą 2024 m. dienų yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, jog atsakovė faktiškai naudojo vagonėlius ir prieštarauja Sutarties 4.3 punkte įtvirtintai nuostatai, kad „PVM sąskaitos faktūros išrašomos vieną kartą per mėnesį“. Sutarties 5.1 punkte nurodytas 0,3 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, yra akivaizdžiai per dideli, neproporcingi, prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikiantis galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti bei pažeidžiantis teisėtus atsakovės interesus.

Ieškovės atstovė I. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygeverčių verslo subjektų, jokių klausimų dėl sutarties sąlygų tarp šalių nebuvo. Atsakovės nurodoma permoka yra išgalvota, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovė dvejais mokėjimo nurodymais yra atsiskaičiusi tik už laikotarpį nuo 2023 m. vasario iki 2024 gruodžio mėn. Delspinigiai yra paskaičiuoti remiantis šalių sudaryta sutartimi už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, jų dydis atitinka šalių valią, jis nėra per didelis. Atsakovei laiku neapmokant sąskaitų ieškovė neteko apyvartinių lėšų. Su atsakovės direktoriumi buvo kontaktuojama dėl sąskaitų apmokėjimo. Faktiškai atsakovei buvo nuomojami penki vagonėliai, ir tik už juos ir reikalauja priteisti skolą. Atsakovei buvo siūloma suderinti vagonėlių gražinimo laiką, tačiau atsakovė grąžindama vagonėlius laiko su ieškove nederino. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė nesinaudojo vagonėliu Nr. 10, byloje nėra ieškovės parašų, kad jis būtų anksčiau grąžintas ieškovei. Perduodant vagonėlius nebuvo fiksuotas jų vaizdas. Vagonėliai Nr. 11, 12 ir 9 buvo grąžinti 2024 m. sausio 9 d., o sausio 11 d. grąžinti likę vagonėliai (nurodė, kad vietoje akte nurodomo vagonėlio Nr. 19, ieškovei faktiškai buvo grąžintas vagonėlis Nr. 18, Nr. 19 atsakovei nebuvo nuomotas). Ieškovės atstovai nuomotų vagonėlių perdavime nedalyvavo, jie nebuvo informuoti apie jų pristatymą, jiems nebuvo skambinta. Vagonėlių grąžinimo akto ieškovė dėl šių priežasčių taip pat nepasirašė. Atsakovas nebendradarbiavo, atvežė nuomotus vagonėlius ir tai vienašališkai įformino. Pažymėjo, kad dėl išrašomų sąskaitų ginčų anksčiau nebuvo, jos būdavo apmokamos.

Atsakovės atstovė O. Č. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad reikalaujama priteisti 106,96 Eur skola faktiškai yra bauda, o ne mokestis už faktinį vagonėlių naudojimą. Raštinio susitarimo dėl baudos skaičiavimo nebuvo. Pranešimą, kad ieškovė nori nutraukti sutartį atsakovė gavo 2024 m. sausio 3 d., o vagonėliai faktiškai grąžinti 2024 m. sausio 9 ir 11 d. Prašo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl delspinigių priteisimo, o jei teismas šio prašymo netenkintų, juo mažinti iki 0,05 proc. dydžio. Pripažįsta, kad sąskaitos laiku apmokamos nebuvo. Įvežti ir išvežti vagonėlius reikėjo daugiau nei savaitės, juos taip pat reikėjo atlaisvinti. Pažymėjo, kad pirminiai aktai buvo pasirašyti neteisingai. Medžiagų sandėlio apskaitos kortelė pasirašyta tik atsakovės darbuotojų, ieškovė apie šį aktą neinformuota. Pagal jį vagonėlis Nr. 10 buvo paimtas 2021 m. spalio 22 d., o ieškovei grąžintas 2021 m. lapkričio 23 d. Vertime padaryta techninė klaida, nurodant, kad vagonėlis buvo grąžintas 2023 m. lapkričio 23 d.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir byloje nekilo ginčo, kad šalys 2020 m. spalio 1 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. CO2011001 (toliau – Sutartis) dėl vagonėlių nuomos (b. l. 5-6). Sutartyje numatyta, kad nuomos objektas išnuomojamas iki vagonėlių grąžinimo nuomotojui dienos (Sutarties 1.3 punktas), mokant nuomotojui mėnesinę nuomos kainą (60 Eur be PVM už buitinį vagonėlį, ir 50 Eur be PVM už instrumentų saugojimo vagonėlį) (Sutarties 4.1 punktas), nuomininkui per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos sumokant nuomos mokestį (sutarties 4.2 punktas). PVM sąskaitos-faktūros išrašomos vieną kartą per mėnesį, jei šalys nesutarė kitaip (Sutarties 4.3 punktas); nuomininkui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų ar jų dalį, nuomininkas privalo mokėti nuomininkui 0,3 proc. delspinigius nuo laiku nepamokėtos sąskaitos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas).

Sudarytos sutarties pagrindu atsakovei 2020 m. spalio 1 d. vagonėlių priėmimo-perdavimo aktais atsakovei turėjo būti perduoti buitinis vagonėlis Nr. 10, buitinis vagonėlis Nr. 12, instrumentų saugojimo vagonėlis Nr. 18, buitinis vagonėlis Nr. 11, buitinis vagonėlis Nr. 12, instrumentų saugojimo vagonėlis Nr. 9 (b. l. 7, 8). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei buvo perduoti tik penki vagonėliai, todėl tik už tokį skaičių vagonėlių skaičiuoja ir reikalauja priteisti susidariusią skolą. Už penkis vagonėlius skaičiuojamą nuomą patvirtina ir į bylą ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros dėl vagonėlių nuomos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 (b. l. 9-18). Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ji faktiškai ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu iš ieškovės nuomojosi keturis vagonėlius, nes vagonėlio Nr. 10 nuo 2021 m. lapkričio 23 d. nesinaudojo (1 t., b. l. 198-199; teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui teikiamame vertime suklysta nurodant metus (nurodyta 2023 m.), nors turėjo būti 2021 m.) Šias aplinkybes atsakovė taip pat nurodė atsiliepime, t. y. kad ji nuo 2021 m. lapkričio 23 d. nenaudojo vagonėlio Nr. 10, jis buvo ieškovės teritorijoje, tokių būdu ieškovė teikdama sąskaitas už jo nuomą be pagrindo gavo 798,60 Eur pajamas (atsiliepimo 3.3 – 3.4 punktai). Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuomotų vagonėlių skaičiaus (nuomoti keturi ar penki vagonėliai), ir atitinkamai ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo ir teisingumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Pagal šalių sudarytą Sutartį, jei nuomotojas tinkamai nemoka subnuomos mokesčio ilgiau nei 14 dienų arba daugiau kaip tris kartus nuomos mokestį sumoka ne laiku, nuomininkas įspėjęs nuomininką prieš penkias dienas, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (6.4.3 punktas). Sutarties objektas (vagonėliai) grąžinti ieškovei, ginčo dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo tarp šalių nekilo, todėl dėl jos šių aplinkybių nepasisakytina.

Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 str., įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio.

Atsakovė nurodo, kad vagonėlio Nr. 10 ji nuo 2021 m. lapkričio 23 d. nenaudojo, jis buvo ieškovės teritorijoje. Pasiūlius šiems atsakovės atsikirtimams patvirtinti į bylą pateikti papildomus įrodymus, ieškovė pateikė Medžiagų sandėlio apskaitos kortelę (1 t., 198-199), kurioje nurodoma, kad Darbų vadovo patalpa Nr. 10 buvo grąžinta 2021 m. lapkričio 23 d. (vertime nurodyta data 2023 m. lapkričio 23 d., atsakovės atstovės paaiškinimu, yra klaida). Kortelėje taip pat nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas (ginčo, kad tai buvęs ieškovės pavadinimas, byloje nekilo). Nustatyta, kad šis aktas yra pasirašytas tik atsakovės darbuotojų, įskaitant ir S. B. parašu, t. y. asmens, pasirašiusio ir vagonėlių perdavimo-priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., b. l. 7, 8).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vagonėlis Nr. 10 nuo 2021 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 198-199) buvo atsakovės žinioje. Pagal Sutarties 1.3 punktą, statybiniai vagonėliai išnuomojami laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vagonėlių grąžinimo Nuomotojui dienos. Taigi atsakovė šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, kada ji, priėmusi vagonėlį Nr. 10, konkrečiai perdavė (grąžino) ieškovei, nes nuo to priklauso nuomos mokesčio už jį skaičiavimas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtintų ieškovės parašais, kad ginčo vagonėlis Nr. 10 ieškovei būtų grąžintas anksčiau nei 2024 m. sausio 11 d. Šių aplinkybių niekaip nepatvirtina ir atsakovės teismui 2024 m. lapkričio 20-21 d. teikti papildomi įrodymai, t. y. fotonuotrauka bei pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2024 m. sausio 1-15 d. Nors ieškovė ir neneigė, kad fotonuotraukoje užfiksuotas ginčo vagonėlis yra tas pats ginčo vagonėlis, ir kad jis yra jos teritorijoje, tačiau ieškovei nepatvirtinant atsakovei perduoto vagonėlio Nr. 10 grąžinimo iki 2024 m. sausio 11 d. fakto, pareiga pateikti tai patvirtinančius įrodymus, teko atsakovei. Iš teismui pateiktos fotonuotraukos negalima spręsti apie jos padarymo laiką, o pagal prie vagonėlio esantį sniego (ledo) kiekį ir aplinką nustatyti, kad jis grąžintas anksčiau nei 2024 m. sausio 11 d., taip pat nėra galimybių. Tai kad vagonėlis Nr. 10 ieškovei buvo grąžintas anksčiau, nepatvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas (1 t., b. l. 167-169, 171) – ieškovė niekada nepatvirtino šio vagonėlio grąžinimo iki 2024 m. sausio 11 d. fakto. Teismas atskirai pažymi, kad atsakovė 2024 m. sausio 3 d. apmokėjo visas jai iki 2024 m. lapkričio 30 d. išrašytas sąskaitas už penkių vagonėlių nuomą (1 t., b. l. 170), t. y. šiuo apmokėjimu sutiko su jai išrašomų sąskaitų teisingumu ir pagrįstumu, kas taip pat paneigia jos nurodomas aplinkybes apie ginčo vagonėlio grąžinimą 2021 m. lapkričio 23 d.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad ji vagonėlį Nr. 10 ieškovei grąžino anksčiau nei iki 2024 m. sausio 11 d. Atsakovei jai perduotus vagonėlius grąžinus 2024 m. sausio 9 ir 11 d., ieškovė pagrįstai reikalauja Sutartimi nustatyto nuomos mokesčio, skaičiuojant jį proporcingai mėnesio dienų skaičiui iki vagonėlių grąžinimo dienos. Sutarties 4.2 p. nuostata, kad nuomos mokestis mokamas už faktiškai per mėnesį naudotų vagonėlių skaičių, negali būti aiškinama taip, kad atsakovė, savo žinioje turėdama vagonėlius, neturi pareigos atsiskaityti – nuomininkas nuomos objektą valdo ir naudoja savo nuožiūra. Taigi atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės reikalavimo sumokėti nuomos mokestį už 2024 m., yra nepagrįsti – atsakovė, o ne ieškovė turėjo įrodyti, kad ji faktiškai nesinaudojo vagonėliais, t. y. juos iki 2024 m. grąžino ieškovei. Šios aplinkybių atsakovė neįrodė.

2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 11 d. PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma už kokį laikotarpį ir už kurios rūšies vagonėlius skaičiuotinas nuomos mokestis. Tai, kad per atsakovei 2024 m. sausio mėn. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos-faktūros, nepaneigia jos prievolės atsiskaityti už nuomotus vagonėlius. Atsakovei jokiais paskaičiavimais nepaneigus šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų nuomos mokesčių sumų paskaičiavimo teisingumo, teismas laiko juos teisingais. Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl skolos už vagonėlių nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 11 d., priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 106,96 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.487 straipsnis, Sutarties 4.1.-4.2. punktai).

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 464,04 Eur netesybas (delspinigius). Kartu su ieškiniu pateiktas 2024 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymas, 3 388,00 Eur sumai (1 t., b. l. 28), delspinigių lentelė (ieškinio 18 punktas) patvirtina, kad ieškovės 2023 m. kovo 10 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo visiškai apmokėtos 2024 m. sausio 3 d.; 2024 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas, 338,80 Eur sumai (1 t., b. l. 29), delspinigių lentelė (ieškinio 18 punktas) patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovei išrašyta sąskaita buvo visiškai apmokėta 2024 m. sausio 3 d. Kadangi ginčo, kad šiais mokėjimo pavedimais buvo atsiskaityta už vagonėlių nuomą, t. y. mokėjimai priskirti pagrindinei prievolei vykdyti ir kad šios sumokėtos sumos nebuvo įskaitytos į kitus atsakovei priklausančius mokėjimus, tarp šalių nekilo, todėl toliau pasisakytina tik dėl delspinigių priteisimo.

Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad nuomininkui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,3 proc. nuo laiku nepamokėtos sąskaitos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl delspinigių iš jos priteisimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, turi būti sprendžiama, ar ieškinio senatis dėl delspinigių priteisimo nėra praleista. Atsakovė 2023 m. kovo 10 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo 2024 m. sausio 3 d. Šios sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 10 kalendorinių dienų t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d., o paskutinė sąskaita iki 2023 m. gruodžio 10 d. Atsakovei nors ir pavėluotai, tačiau visiškai apmokėjus šias sąskaitas 2024 sausio 3 d., nuo šios dienos prasidėjo termino dėl ieškinio senaties dėl delspinigių ieškojimo eiga (CK 1.127 straipsnis). Kadangi ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo teismui pateikė tik 2024 m. liepos 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo šios teisės atsiradimo, laikytina, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių už laiku neapmokėtas 2023 m. kovo 10 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitas yra praleistas, kas yra pagrindu ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius už pavėluotai apmokėtą 2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (apmokėta 2024 m. kovo 25 d.), taip pat 2024 m. sausio 9 d. ir 11 d. išrašytas ir atsakovės likusias neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovei 2024 m. kovo 25 d. apmokėjus 2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 25 d., ieškinio pateikimo dienai nebuvo pasibaigęs, ir ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti delspinigius už neįvykdytą 338,80 Eur piniginę prievolę laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 25 d. Atitinkamai, atsakovei neatsiskaičius pagal 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 11 d. jai pagrįstai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovė pagrįstai paskaičiavo ir prašo priteisti delspinigius. Atsakovei neginčijus ir jokiais paskaičiavimais nepaneigus jai paskaičiuotų delspinigių paskaičiavimo teisingumo (patikslinto ieškinio 18 punktas), teismas ieškovės paskaičiavimus laiko teisingais.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl delspinigių priteisimo, o jei teismas šio prašymo netenkintų, juo mažinti iki 0,05 proc. dydžio. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Kadangi verslininkams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad šalys, sudarydamos sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad, sudarydama sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl nurodyto dydžio netesybų sąlygos. Atsakovė, ilgą laiką nevykdydama savo piniginių prievolių, taip neprašė pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį, taip pat prieštaravo dėl jo dydžio. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Taigi atsakovė, kaip netesybas mažinti prašanti šalis, turėjo pagrįsti, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos priteisti netesybos, t. y., minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios pareigos neįvykdė. Byloje taip pat nebuvo įrodinėjama kaltų ieškovės veiksmų, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi atsiskaityti su ieškove iki delspinigių skaičiavimo termino pradžios. Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog 0,3 proc. netesybų dydis už kiekvieną uždelstą dieną yra akivaizdžiai neprotingas nėra ir dėl to pripažįsta, įstatyme įtvirtinti pagrindai šalių sulygtų netesybų mažinimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad priteistinos netesybos (jų absoliutus dydis) faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra neprotingai didelės, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.

Esant nurodytoms aplinkybėms vadovaujantis CK 6.71, 6.72 straipsniais, 6.256 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistini 133,96 Eur delspinigiai (76,50 Eur+ 32,40 Eur + 25,06 Eur).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

Ši byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Ieškinio suma yra 1 571 Eur, taigi ieškinys turėjo būti apmokėtas 35 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovė 2023 m. gruodžio 29 d. yra sumokėjusi 27 Eur žyminį mokestį, 2024 m. liepos 31 d. papildomai 8 Eur žyminį mokestį, taigi iš viso 35,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus į tai spręsti, kad ieškovė būtų permokėjusi žyminį mokestį, dėl ko būtų pagrindas jo dalį grąžinti, nėra. Ieškovei priteista 240,92 Eur suma (106,96 Eur skola + 133,96 Eur delspinigiai), t. y. jos reikalavimai patenkinti 15,34 proc. (240,92 Eur / 1571 Eur). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 5,37 Eur (35 Eur * 15,34 proc.) žyminis mokestis – CPK 93 straipsnio 2 dalis.

Kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat pašto išlaidų nėra.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekobana“, juridinio asmens kodas 121193272 106,96 Eur (vieną šimtą šešis eurus 96 ct) skolos, 133,96 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 96 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „M Consulting group“, juridinio asmens kodas 301938554, a. s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėjas                                                      Mindaugas Nekrašas